299948e5-edb3-41e5-90ed-ca954940c19d · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

NUOSPRENDIS   Baudžiamoji byla Nr. 1-976-111/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-05078-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei A. S., prokurorui B. L.,gynėjui advokatui F. V.,nukentėjusiesiems E. L., V. L., liudytojams D. L., D. K., A. G.,kaltinamajam J.

T.,vertėjams E. V., H. Ž., E. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeJ. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romas, turintis 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nedirbantis, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. padarymu, n u s t a t ė : Kaltinamasis J. T. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V.

L. ir E. L. sveikatÄ , o bÅ«tent:jis, 2011-11-22, apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.59 promilių girtumo laipsnis), sakė E. L., kad jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kad turi daug čigonų draugų, kurie iÅ¡veÅ¡ E. L. į miÅ¡kÄ , dėl ko E. L. labai iÅ¡sigando, tai suprato kaip grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ,tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.30 val., pasibeldė į minėto buto duris, o kai D.

L. jas atidarė, ranka ir koja pravėrė duris ir įėjo į vidų, iÅ¡traukė iÅ¡ savo striukės kiÅ¡enės virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje grasino E. L., kad jį papjaus ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V. L. užstojus E. L., jis, bÅ«damas maždaug 1 metro atstumu ir laikydamas iÅ¡tiestoje rankoje peilį, ėjo link V. L., o pastarajam pasakius, kad iÅ¡kvies policijÄ , paslėpė peilį į kiÅ¡enę, sakė, kad už jį atkerÅ¡ys jo draugai, tokiais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V.

L. ir E. L. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.Kaltinamasis J. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog nukentėjusieji gyvena septintame, o jis Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te. Vakarais ir naktimis jie geria, triukÅ¡mauja, net Å¡viestuvas ant lubų siÅ«buoja. Kaltinamojo teigimu, tÄ dienÄ E. buvo pas jį bute, jie norėjo iÅ¡gerti, kad jie daugiau netriukÅ¡mautų.

Jam išėjus į savo butÄ , ir vėl prasidėjo triukÅ¡mas, nors kaltinamasis buvo sutaręs, kad jie daugiau netriukÅ¡maus. Kai E. išėjo, kaltinamasis liko bute su D. K.. Vėl prasidėjo triukÅ¡mas, jie nuėjo kartu į 7 aukÅ¡tÄ siekiant pakalbėti, kad jie daugiau netriukÅ¡mautų. Pasikalbėjus su jais, jie davė žodį, kad netriukÅ¡maus, o kaltinamasis su sugyventine grįžo namo. Praėjus tam tikram laikui, jie pradėjo dar labiau triukÅ¡mauti, jų ten jau buvo ne dviese, o daugiau.

J. T. nurodė, kad eidamas pas juos, nepagalvojęs paėmė peilį iÅ¡ virtuvės, jo ilgis apie 20 cm su rankena. Jo teigimu, jis paėmė minėtÄ peilį norint apsiginti, nes girdėjo, kad jų daug. Nuėjus pas juos, jie jam atidarė duris, buvo jau kitas, V.. Kaltinamasis pasakė, kad jie vėl triukÅ¡mauja, jie liepė jam Å¡iek tiek palaukti, uždarė duris ir jo neiÅ¡leido. Kaltinamasis iÅ¡traukė peilį ir pasakė, kad jis namo vis tiek iÅ¡eis, tačiau niekam negrasino. Jis ramiai laukė kol atvažiuos policija.

Kol laukė policijos, jis nukentėjusiesiems siÅ«lė kartu iÅ¡gerti, peilį buvo iÅ¡traukęs tik vienÄ kartÄ , visÄ laikÄ jis buvo jo kiÅ¡enėje. Vėliau atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį iÅ¡sivežė. Teigė prieÅ¡ tai gėręs gal dvi dienas, tačiau tuo metu girtas nebuvo.Kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Nukentėjusysis E. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jie su broliu pusę devynių grįžo namo, buvo blaivi, nespėjo nei persirengti ir po poros minučių į duris skambutis.

Jam atidarius duris, įėjo kaimynas ir iÅ¡ karto jiems grasino, jis buvo iÅ¡gėręs. Jis sakė, kad iÅ¡veÅ¡ juos į miÅ¡kÄ , turintis daug draugų ir juos pagaus bei iÅ¡veÅ¡. Teigė, jog pirmÄ kartÄ duris atidarė jis, o kaimynas užėjo į butÄ ir pradėjo jiems grasinti, liepė netriukÅ¡mauti, nors jie buvo kÄ tik grįžę. Kaimynas tuo metu rankoje nieko neturėjo. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad į butÄ jie jo nekvietė. Prasidėjo grasinimai, kaltinamasis sakė, kad jie baigtų triukÅ¡mauti, kad juos reikia iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ .

Nukentėjusysis jam liepė iÅ¡siblaivyti. Vėliau užėjo jo sugyventinė ir jį iÅ¡sivedė. E. L. iÅ¡sigando ir paskambino dėdei, kad atvažiuotų. Nukentėjusiojo teigimu, apie pusę vienuolikos kaimynas J. T. užėjo antrÄ kartÄ ir jau rankoje laikė peilį, tÄ kartÄ duris atidarė brolis D., prieÅ¡ atidarydamas duris brolis nematė kas atėjo. Jis pastÅ«mė brolį, duris ir įėjo į butÄ . E. L. buvo kambaryje, kai brolis atidarė duris, vėliau jis atsistojo ir matė, kaip J.

T. Å¡oko su peiliu, sakė, kad papjaus, mosavo juo į Å¡onus. Kai atėjo pirmÄ kartÄ , jis rankoje peilio neturėjo, tik pagrasino, o antrÄ kartÄ jau atėjo su peiliu. Jis prie durų stovėjo jau su peiliu, tik tada, kai jie iÅ¡kvietė policijÄ , jis peilį paslėpė striukėje. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad kai kaltinamasis grasino su peiliu, bute buvo jis, kaltinamasis, brolis ir dėdė. Kai J. T. pamatė vyresnį žmogų, gal iÅ¡sigando, nes kol nematė dėdės, tol jis su peiliu mosavosi, o kai atsistojo dėdė, jis pradėjo su jais tartis, paslėpė peilį į kiÅ¡enę.

Jie uždarė duris ir iÅ¡kvietė policijÄ , jis siÅ«lė tartis gražiuoju ir prašė, kad jį paleistų.Nukentėjusiojo E. L. parodymai iÅ¡ esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis atvežė E. ir D. namo, nes jie jam padėjo perkrauti daiktus sklype, iÅ¡leido juos lauke ir nuvažiavo namo. Maždaug po pusvalandžio jam paskambino, pasakė, kad atėjo kaimynas ir grasina. V. L. užvažiavo pas juos, jie kalbėjo bei žiÅ«rėjo televizorių.

Gal 10-15 min., gal pusvalandžio bėgyje, vėl skambutis ar beldimas į duris. Nukentėjusysis pasakė D., kad nueitų pažiÅ«rėti, jis, pažiÅ«rėjęs pro akutę, pasakė, kad atėjo čigonas. E. atsistojo prie durų, jis prie jo Å¡ono, o D. atidarė duris. V. L. paklausius ko jis lenda prie vaikų, J. T. iÅ¡ karto puolė ant jo su peiliu, atstatęs rankÄ Ä¯ priekį, bei klausė kÄ nukentėjusysis ten veikia. Kaltinamasis žingsnis po žingsnio ėjo jų link, E. traukėsi už jo, jie atbulomis ėjo į kambarį.

Kambaryje prie staliuko buvo taburetė, V. L. nustÅ«mė tÄ taburetę su koja ant jo. Kaltinamasis atsitraukė nugara į virtuvę, nukentėjusysis pasisuko link išėjimo, jis kiÅ¡enėje rankoje laikė peilį, bandė eiti link jo, bet V. L. jį vienÄ kartÄ nustÅ«mė į spintÄ ir pasakė, kad jis niekur neis, lauks, kol atvažiuos policija bei jÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kai kaltinamasis atsistojo prie virtuvės, V. L. su koja spyrė duris ir jos užsitrenkė. Kol jie laukė policijos, kaltinamasis bandė tartis.

Kai atvažiavo policija, užėjo pareigÅ«nai, nusivedė kaltinamÄ jį į koridorių ir iÅ¡traukė peilį iÅ¡ kiÅ¡enės. Nukentėjusysis teigė tarnavęs VRM ir yra apmokytas apsiginti. Jis su kaltinamuoju taikiai nekalbėjo, buvo realus pavojus, nes jis per visÄ koridorių ėjo atstatęs peilį prieÅ¡ juos. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jie dirbo pas dėdę sklype, grįžo namo, kelių minučių bėgyje atėjo kaimynas J. T.. Jo brolis E. atidarė duris, jis buvo kitame kambaryje.

Kaltinamasis sakė, kad jie triukÅ¡mauja, kai tik grįžta namo, visada triukÅ¡mauja, įsiveržė į namus ir pradėjo jiems grasinti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, sakė, kad susidoros su jais, iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ . Teigė, kad jokio triukÅ¡mo pas juos nebuvo, nes jie grįžo po darbų, jokia muzika negrojo. Liudytojo teigimu, J. T. pagrasino ir išėjo. Po kelių minučių brolis paskambino dėdei V.. Jis atvažiavo gal po valandos laiko, jie sėdėjo, kalbėjo ir pasigirdo beldimas į duris.

Jis pažiÅ«rėjo pro akutę, pamatė kaimynÄ , atidarė duris. Jis greitai atsidÅ«rė virtuvėje, stovėjo dėdė su broliu, kaimynas turėjo rankoje peilį, pradėjo grasinti, viskas vyko labai greitai. Liudytojas teigė, kad jį patraukė dėdė V., jeigu jis nebÅ«tų jo patraukęs, jis bÅ«tų sužalotas. BÅ«damas virtuvėje girdėjo, kad kaimynas pasakojo, kad jie triukÅ¡mauja, vėliau jis su dėde norėjo tartis, kad jie jį paleistų, visas pokalbis buvęs neramus. D. L. teigė, kad policijÄ iÅ¡kvietė dėdė.

Kai atvažiavo policija, J. T. peilį buvo paslėpęs vidinėje kiÅ¡enėje. Peilis buvo virtuvinis. Nurodė, kad kaltinamasis jam su peiliu negrasino, tik broliui. Taip pat paaiÅ¡kino, kad butas, kuriame įvyko minėtas įvykis, buvo nuomojamas, kuriame jie gyveno dviese su broliu. Teigė, jog kaimynai dėl triukÅ¡mo jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir policijos jiems niekas nekvietė. Taip pat teigė, kad palaikė gerus santykius su buto savininke, ji pretenzijų neturėjo. Minėto įvykio dienÄ aiÅ¡kino netriukÅ¡mavę.

Dar nurodė, kad girdėjo kaip kaimynas, atėjęs pirmÄ kartÄ , grasino, jis buvo girtas.Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė. Teigė įvykio dienÄ , apie 20.30 val., ji, su sugyventiniu J. T., nuėjo papraÅ¡yti, kad kaimynai, esantys virÅ¡ jų buto, apsiramintų. Jie paprašė jų, kad daugiau netriukÅ¡mautų. Kaimynai pažadėjo nusiraminti. Daugiau liudytoja į kaimynų butÄ teigė neėjusi. Pas juos dar kartÄ nuėjo J. T. ir jie jo neiÅ¡leido.

Teigė, kad minėti kaimynai pastoviai triukšmavo, tris kartus buvo iškviesta policija, tačiau negalėjo pateikti apie tai liudijančios pažymos, nes policija jai jos neišdavė. Liudytoja teigė nežinanti kada jie išsikraustė iš to buto, nes kai grįžo iš Vokietijos, jų jau nebuvo. Teigė, jog jie padarė labai didelį nuostolį buto šeimininkei. Tame bute jie gyveno apie pusę metų ir pastoviai buvo triukšmaujama.Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 6 aukšte.

Atpažino kaltinamÄ jį bei jo draugę, nukentėjusiųjų teigė nepažįstanti. Negalėjo paaiÅ¡kinti kas vyko lapkričio 22 d., tik patvirtino mačiusi, jog nukentėjusiųjų bute degė Å¡viesos ir grojo muzika. IÅ¡ kaimynės sužinojusi, kad minėtame bute gyvena nuomininkai vaikinai, kurie dažnai Å¡venčia. Teigė, kad jų name dažnai bÅ«na daug triukÅ¡mo, nes daug jaunų nuomininkų, jaunimas linksminasi.Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visos apklausos, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ nukentėjusiojo apklausÄ , buvo suraÅ¡ytos jos, ji viskÄ surašė, kÄ savanoriÅ¡kai sakė liudytojai, nukentėję.

Asmenys patys pasakojo aplinkybes, o po to, jeigu jai reikėjo, ji užduodavo klausimus. Teigė prisimenanti liudytojo D. L. apklausÄ , jis ilgai negalėjo atvykti į apklausÄ . Kai atvyko, jaunuolis jautėsi iÅ¡sigandęs, bijojo įtariamojo, nes jis gyvena kaimynystėje, visus parodymus jis davė, o ji viskÄ surašė iÅ¡ jo žodžių. Ir vienas ir kitas jaunuolis bijojo įtariamojo, nes jis gyveno kaimynystėje, vienas iÅ¡ jų buvo sumuÅ¡tas, ir jų manymu, tai padarė įtariamojo pažįstami.

Liudytoja nurodė, kad parodymai nebuvo derinami su kitų parodymais, ji užraÅ¡inėjusi viskÄ , kas buvo sakoma, o kur reikėjo papildomos informacijos, užduodavo tam tikrus klausimus, kad gauti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.Kaltinamojo J. T. kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, kita bylos medžiaga.Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2011-11-22 apie 22.30 val., policijos pareigÅ«nai atvyko pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ .

PraneÅ¡ime užfiksuota V. L. paaiÅ¡kinimas, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad į jų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas J. T., kuris grasino su jais susidoroti panaudojęs peilį. Nuo sulaikyto sklido alkoholio kvapas. Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtas peilis, kuris buvo rastas pas J. T. kiÅ¡enėje (b.l. 6).Alkotesterio rodmenimis J. T., 2011-11-22 23:20 val., nustatytas 1.59 promilių girtumas (b.l. 20). Kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2011-11-22, apie 20.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.59 promilių girtumo laipsnis), sakė E. L., kad jį iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kad turi daug čigonų draugų, kurie iÅ¡veÅ¡ E. L.

į miÅ¡kÄ , dėl ko E. L. labai iÅ¡sigando, tai suprato kaip grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ bei paskambino savo dėdei V. L., kad Å¡is atvažiuotų. Kaltinamojo sugyventinė D. K. jį iÅ¡vedė iÅ¡ minėto buto.Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamasis tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.30 val., pasibeldė į minėto buto duris, o kai D. L. jas atidarė, ranka ir koja pravėrė duris ir įėjo į vidų, iÅ¡traukė iÅ¡ savo striukės kiÅ¡enės virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje grasino E. L., kad jį papjaus ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V.

L. užstojus E. L., jis, bÅ«damas maždaug 1 metro atstumu ir laikydamas iÅ¡tiestoje rankoje peilį, ėjo link V. L., o pastarajam pasakius, kad iÅ¡kvies policijÄ , paslėpė peilį į kiÅ¡enę, sakė, kad už jį atkerÅ¡ys jo draugai, tokiais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatÄ . Nukentėjusieji sugebėjo uždaryti kaltinamÄ jį virtuvėje bei iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besÄ lyginę iÅ¡vadÄ , kad inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė J.

T.. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–639/2010). Byloje nustatyta, kad J. T. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti V. L. ir E. L. sveikatÄ ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiesiems manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, nes J. T. mojavo peiliu ir imitavo, kad juo duria E. L., V.

L. ir tik nukentėjusiesiems uždarius kaltinamÄ jį į virtuvę bei iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, kaltinamasis paslėpė peilį į striukės kiÅ¡enę.J. T. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir naikintina tik nuosprendžiui įsiteisėjus.           Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. L. pareiÅ¡kė 1000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 14).

Teisme nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog praÅ¡omÄ priteisti 1000 Lt sumÄ jis vertina dėl patirto iÅ¡gÄ sčio, po to įvykio gėrė vaistus nuo nervų, kelias naktis negalėjo užmigti, bijojo eiti į laukÄ . Spręsdamas šį civilinį ieÅ¡kinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, esamÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ ginant asmens teises Å¡ioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Priteisiant neturtinę žalÄ vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

IÅ¡ nukentėjusiojo E. L. paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad jis patyrė iÅ¡gÄ stį, po to įvykio gėrė vaistus nuo nervų, kelias naktis negalėjo užmigti, bijojo eiti į laukÄ , tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis jokių sužalojimų minėto įvykio metu nepatyrė, tačiau, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, toks įvykis galėjo jį dvasiÅ¡kai sukrėsti bei gali dar pasireikÅ¡ti ateityje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra bedarbis), į kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos metu, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiajam E. L. priteisiant 200 Lt neturtinės žalos.          J.

T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimas nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad jis ankščiau neteistas, kaltinamasis nedirba, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam geriausiai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas, uždraudimas bendrauti su nukentėjusiaisiais bei įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose.Kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka nuo 2011-11-22 iki 2011-11-23.

Skiriant bausmę, į jÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas.Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – peilis – saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas                                                    n u s p r e n d ž i a :

        J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2011-11-22 iki 2011-11-23, t.y. vienÄ dienÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str., uždrausti J. T. bendrauti su nukentėjusiaisiais, t.y. E. L. ir V. L. bei įpareigoti J.

T. bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbinėmis funkcijomis.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.IÅ¡ J. T. priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ E. L. 200 Lt (du Å¡imtus litų).DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme - peilį - saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Jonas Ivanauskas Nuorašas tikras