29979ecb-67e8-4311-a46b-3e2ea70f3d28 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja N                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4312-905/2013 pagal ieÅ¡kovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys UADB „Industrijos garantas“, G.

A. ir A. J.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialÄ , 2012-10-25 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 9447,10 Lt iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ir 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011-12-06 įvyko eismo įvykis, kurio metu G. A. vairuotas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl trečiojo asmens A.

J., vairavusio automobilį Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. IeÅ¡kovo teigimu, jis, iÅ¡mokėjęs 9447,10 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl apdrausto automobilio Peugeot 407 apgadinimų, įgijo teisę subrogacijos tvarka reikalauti Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo, kaip automobilio Kia Sorento valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudiko. IeÅ¡kovas teigia, kad G. A. po įvykio, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senoje ir negalėdamas tinkamai vertinti įvykio priežasties, deklaracijoje pripažino savo atsakomybę ir nurodė, kad jis nesuteikė kitam vairuotojui pirmenybės teisės; toks atsakomybės pripažinimas akivaizdžiai neteisingas ir pasiraÅ¡ytas, klaidingai įvertinus eismo dalyvių teises ir pareigas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklėse (161 p., 162 p., 170 p.).

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ioje byloje įrodinėjimas negali apsiriboti tik eismo įvykio deklaracijos vertinimu; deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios ir turi bÅ«ti vertinama sistemiÅ¡kai su kitais įrodymais. A. J., ketindamas daryti posÅ«kį į kairę ir kirsti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas, negalėjo vadovautis vien tik antroje juostoje sustojusio automobilio sudaryta galimybe pravažiuoti, jis turėjo įsitikinti, kad yra laisva ir kraÅ¡tinė eismo juosta, tačiau to nepadarė (LR CK 6.1015 str. 1 d.).Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad, eismo įvykio dalyviai sutarė dėl įvykio aplinkybių ir užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Nesvarbu, kad vėliau G. A. nurodė, jog per sankryÅ¾Ä važiavo degant geltonam, o ne raudonam Å¡viesoforo signalui (kaip nurodyta deklaracijoje). Atsakovo nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo nesiremti deklaracijoje įtvirtintu G. A. atsakomybės pripažinimu.

Be to, eismo įvykio dalyviai nurodė, kad tuo metu buvo labai blogas matomumas dėl prastų oro sÄ lygų, snigo, todėl, anot atsakovo, G. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (9 p., 133 p.), nes, esant blogam matomumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, negalėjo laiku sustoti. G. A. sÄ moningai nelėtino, važiuodamas per sankryÅ¾Ä , nors matė draudžiantį važiuoti Å¡viesoforo signalÄ , kuris sÄ lygoja kitų transporto priemonių judėjimÄ sankryžoje prieÅ¡ingomis kryptimis. AntrÄ ja juosta važiuojantis automobilis, atsižvelgęs į draudžiantį Å¡viesoforo signalÄ , jau buvo sustojęs prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kad nekliudytų kitų transporto priemonių eismui.

Atsakovas teigia, jog A. J. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes jis suko į kairę tuo metu, kai iÅ¡ priekio atvažiuojantiems automobiliams užsidegė draudžiamas Å¡viesoforo signalas ir kai automobiliai sustojo prieÅ¡ Å¡viesoforÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai remiasi eismo įvykio dalyvių savijauta (Å¡oko bÅ«kle), nes toks faktas negali bÅ«ti patikrinamas ir įrodomas konkrečiais duomenimis. Neturi teisinės reikÅ¡mės ir ieÅ¡kovo argumentas, kad įvykio dalyviai galėjo dėl kvalifikacijos trÅ«kumo klaidingai suraÅ¡yti eismo įvykio deklaracijÄ .

Pildant eismo įvykio deklaracijÄ , buvo paliktos abi nurodomos aplinkybės – pirmenybės teisės nesuteikimas ir raudono Å¡viesoforo signalo nepaisymas – nė viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neiÅ¡braukta, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko esant tik vienai iÅ¡ nurodytų aplinkybių (LR CK 6.245 str. 1 d., 6.249 str.).IeÅ¡kovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateikė dublikÄ , nurodydamas, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė vertinti vairuotojų paaiÅ¡kinimus po įvykio, kai jie objektyviai galėjo suprasti ir įvertinti, kas įvyko.

Eismo įvykio dalyviai dėl tam tikrų priežasčių užpildydami įvykio deklaracijÄ bei sudarydami įvykio schemÄ , galėjo Å¡ias aplinkybes netiksliai ir nekvalifikuotai įvertinti bei nurodyti. Atsakovas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad G. A. deklaracijoje pripažino, jog važiavo nepaisant raudono Å¡viesoforo signalo. A. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinojo padarinių kilimo sÄ lyga, kai jis nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡iais pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui, sudarydamas jo eismo juostoje kliÅ«tį.

Tuo tarpu G. A. K. eismo taisyklių pažeidimas nėra nustatytas (LR Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.).Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė triplikÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad G. A. deklaracijoje nurodytas atsakomybės pripažinimas yra teisingas ir teisėtas, pasiraÅ¡ytas bendrai, kartu su A. J., įvertinus eismo dalyvių teises ir pareigas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų deklaracijoje nurodytų aplinkybių egzistavimÄ eismo įvykio metu.

Trečiasis asmuo UADB „Industrijos garantas“ prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Tretieji asmenys G. A., A. J. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-07 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 60,35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2011-12-06, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sningant, esant blogam matomumui, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė Pramonės gatve prieÅ¡ingomis kryptimis važiavę G.

A. vairuotas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu per sankryÅ¾Ä važiavo tiesiai, ir A. J. vairuotas automobilis Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu sankryžoje darė posÅ«kį į kairę (b. l. 12, 19). Eismo įvykio deklaracijoje G. A. nurodė, kad jis patvirtina, jog yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ; deklaracijos įvykio aplinkybių langeliuose nurodyta, kad įvykis įvyko G. A. „nesuteikiant pirmenybės teisės ar nepaisant raudono Å¡viesoforo signalo“.

Eismo įvykio metu automobilis Peugeot 407 buvo apdraustas KASKO draudimu (b. l. 11, 19), o automobilio Kia Sorento valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu (b. l. 12). 2011-12-07 G. A. praneÅ¡ime apie transporto priemonės žalÄ nurodyta, kad G. A. eismo įvykio metu per sankryÅ¾Ä važiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui. Å io praneÅ¡imo 2 punkte nurodyta, kad praneÅ¡imÄ G. A. pateikė kaip draudėjas (b. l. 19). 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole G. A. nurodė, kad „važiavau Pramonės gatve, buvo blogas matomumas, snigo.

Antroje juostoje stovėjo automobilis, todėl nemačiau baigiančio manevrÄ Kia Sorento. <...> kirtau sankryÅ¾Ä apie 60-70 km/h“ (b. l. 21-22). IeÅ¡kovas 2012-03-07 iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui G. A. 9447,10 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio Peugeot 407 apgadinimus (b. l. 8, 17). Kelių eismo taisyklių (vadovaujamasi Kelių eismo taisyklių redakcija, galiojusia 2011-12-06 įvykusio eismo įvykio metu) 161 punkte nustatyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę.

Pagal Kelių eismo taisyklių 162 punktÄ , sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Kelių eismo taisyklių 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtÄ pagal leidžiamÄ jį Å¡viesoforo signalÄ , leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks bÅ«tų Å¡viesoforo signalas iÅ¡važiuojant iÅ¡ sankryžos. Pagal Kelių eismo taisyklių 169 punktÄ , esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , o jeigu jos nėra – prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.

Kelių eismo taisyklių 170 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui galėtų sustoti Å¡ių taisyklių 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Teismas nurodė, kad eismo įvykio deklaracija, taip pat G. A. raÅ¡ytas 2011-12-07 praneÅ¡imas apie transporto priemonės žalÄ , 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolas patvirtina, kad A. J. vairuotas automobilis Kia Sorento, prieÅ¡ darant posÅ«kį į kairę, buvo įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , ten pastovėjo, praleisdamas prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi tiesiai važiavusius automobilius ir, užsidegus draudžiančiam Å¡viesoforo signalui bei sankryžoje nesant daugiau automobilių, kuriems A.

J. turėtų suteikti pirmenybę, ėmė užbaiginėti pradėtÄ posÅ«kį į kairę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad G. A. vairuotas automobilis Peugeot 407 į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant leidžiančiam (žaliam) Å¡viesoforo signalui. PrieÅ¡ingai, G. A. 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokole (b. l. 21-25) nurodė, kad jis sankryÅ¾Ä kirto 60-70 km/h greičiu ir, kad dėl antroje juostoje (ta pačia važiavimo kryptimi) stovėjusio automobilio jis nepamatė.

Kelių eismo taisyklių 133 punkte įtvirtintÄ vairuotojo pareigÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Å ios Kelių eismo taisyklių 133 punkto nuostatos nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste reikÅ¡mingos ypač atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių 135 punkte įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, taip pat atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ 7 punktÄ , kuriame nustatyta, kad galiojimo zonÄ turinčių draudžiamųjų ženklų draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu G. A. važiuotoje Pramonės gatvės atkarpoje iki sankryžos ir buvo leidžiama važiuoti daugiau negu 50 km/h, tai pačioje sankryžoje, kuri yra Panevėžio mieste ir kurioje nustoja galioti iki sankryžos buvęs ženklas „ribotas greitis“, leistinas greitis 50 km/h. Atsižvelgdamas į G. A. nurodytÄ aplinkybę, kad sankryÅ¾Ä jis kirto apie 60-70 km/h greičiu, taip pat atsižvelgdamas į Å¡alių neginčijamas nepalankias eismo sÄ lygas, blogÄ matomumÄ , teismas konstatavo, kad G.

A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 135 p. įtvirtintus reikalavimus: važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, - atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Teismas nurodė, jog nurodyti G. A. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teismo vertinimu, yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu ir su kitu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t. y. negalėjimu sustoti esant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui (169 punktas).

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu automobilio Peugeot 407 važiavimo greitis bÅ«tų bent 50 km/h, t. y. formaliai maksimalus leistinas greitis gyvenvietės sankryžoje (neatsižvelgiant į konkrečias vairavimo sÄ lygas, blogÄ matomumÄ ), tai, akivaizdu, kad G. A. bÅ«tų turėjęs daugiau galimybių iÅ¡ viso neįvažiuoti į sankryÅ¾Ä degant jau draudžiančiam Å¡viesoforo signalui, o abu eismo įvykio dalyviai turėtų daugiau galimybių vienas kitÄ pastebėti anksčiau ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Pažymėjo, kad žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas leidžia eismÄ ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas, todėl negali bÅ«ti laikomi teisėtais G. A. veiksmai, kai, esant blogam matomumui, sningant, iÅ¡ pradžių ignoruojamas žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas ir, jau degant draudžiančiam Å¡viesoforo signalui, važiuojama per sankryÅ¾Ä virÅ¡ijant leistinÄ greitį. Å iame kontekste teismas atmetė, kaip neįrodytus, ieÅ¡kovo teiginius, kuriais apeliuojama į Kelių eismo taisyklių 170 punkto nuostatas, leidžiančias važiuoti toliau vairuotojui, kuris, užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui, galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas.

Teismas atmetė, kaip neįrodytus ir tuos ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į G. A. Å¡oko bÅ«klę, kaip neva turėjusiÄ Ä¯takos G. A. klaidingam įvykio aplinkybių įvertinimui (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių – galėjimo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä sustabdyti tik staigiai stabdant bei Å¡oko bÅ«klės, G. A. nenurodė nei pildydamas draudiko žalos sureguliavimo dokumentus, nei iÅ¡kėlus ir nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Teismas konstatavo, kad G. A. neteisėti veiksmai, konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė - esminė priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis.

IeÅ¡kovo nurodomuose A. J. veiksmuose (Kelių eismo taisyklių 161, 162 punktų pažeidimuose) teismas neįžvelgė A. J. kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos. A. J. veiksmų, kai Å¡is, prieÅ¡ sukdamas į kairę, buvo įvažiavęs į sankryÅ¾Ä , praleido prieÅ¡prieÅ¡ine kryptimi važiavusius automobilius ir, tik užsidegus draudžiančiam Å¡viesoforo signalui, ėmėsi užbaiginėti manevrÄ (Kelių eismo taisyklių 166 punktas), teismas nevertino kaip kaltų, nes A.

J. neturėjo pareigos tikėtis, kad kiti eismo dalyviai pažeidinės Kelių eismo taisykles – be kita ko, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuos užsidegus draudžiančiam Å¡viesoforo signalui ir virÅ¡ydami leistinÄ greitį. Teismas nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, kurie leistų konstatuoti, kad, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių nurodytÄ ir Å¡alių neginčijamÄ aplinkybę – nepalankias eismo sÄ lygas, blogÄ matomumÄ , – A. J. turėjo subjektyvių ar objektyvių galimybių pamatyti 60-70 km/h greičiu atvažiuojantį ir draudžiančio Å¡viesoforo signalo nepaisantį G.

A. vairuotÄ automobilį. Teismas atmetė, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus - netikslius ieÅ¡kovo argumentus, kuriais teigiama, kad G. A. važiavo pagrindiniu keliu A. J. kelio -trajektorijos atžvilgiu. Eismo įvykis įvyko Å¡viesoforu reguliuotoje sankryžoje. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 3 punkto 35 pastraipoje „Pagrindinis kelias“ nustatyta, kad pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Taigi nė vienas iÅ¡ susidÅ«rusių automobiliu nevažiavo „pagrindiniu“ ar „šalutiniu“ keliu.

Nustatinėdamas bei vertindamas ginčo aplinkybes, teismas iÅ¡ dalies sutiko su atitinkamais ieÅ¡kovo argumentais ir neteikė eismo įvykio deklaracijai didesnės įrodomosios reikÅ¡mės – Å¡io paprasto raÅ¡ytinio įrodymo turinį iÅ¡ esmės patvirtino kiti byloje pateikti įrodymai, be kita ko, G. A. 2011-12-07 praneÅ¡imas apie transporto priemonės žalÄ ir 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė A. J. kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp A.

J. veiksmų bei eismo įvykio. Dėl to, nesant visų A. J. civilinės atsakomybės sÄ lygų, jo civilinės atsakomybės draudikui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestas, kaip nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamiems subrogacijos santykiams atsirasti bÅ«tini draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalÄ asmens santykiai ir tik esant tokiems santykiams draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , „įstoja“ vietoje draudėjo (naudos gavėjo) į santykį su atsakingu už žalÄ asmeniu.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam ieÅ¡kinį subrogacijos tvarka, tenka CPK 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė pareiga įrodyti, kad iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo (žalos atlyginimo) egzistavo tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalÄ asmens civiliniai teisiniai santykiai, bÅ«tent į kuriuos (iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ ) draudikas įstoja vietoje draudėjo (naudos gavėjo). Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – eismo įvykio deklaracija (b. l. 12), G.

A. 2011-12-07 praneÅ¡imas apie transporto priemonės žalÄ (b. l. 19), 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybių praneÅ¡imo protokolas (b. l. 21-25) – taip pat G. A. procesiniu ir materialiniu teisiniu požiÅ«riu neutrali pozicija Å¡ioje byloje, teismo vertinimu, sudarė pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad G. A., kaip draudėjas (naudos gavėjas), taip pat kaip žalÄ patyręs asmuo, nemanė turįs reikalavimo teisę į jo vairuotam automobiliui Peugeot 407 padarytos žalos atlyginimÄ iÅ¡ automobilio Kia Sorento valdytojo ar valdytojo civilinės atsakomybės draudiko.

PrieÅ¡ingai, pirmiau nurodytuose dokumentuose (deklaracijoje, praneÅ¡ime ir praneÅ¡imo protokole) G. A. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad bÅ«tent jis atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Nurodytuose dokumentuose, taip pat ir Å¡ios bylos medžiagoje nėra jokių nuorodų, leidžiančių manyti, kad G. A. dėl eismo įvykio laikytu atsakingu (ir) automobilio Kia Sorento valdytojÄ A. J.. Teismas pažymėjo, kad 2011-12-07 praneÅ¡imÄ G. A. užpildė ne kaip nukentėjusysis, o kaip draudėjas.

IeÅ¡kovas neįrodė, jog tarp G. A., kaip nukentėjusiojo, ir A. J., kaip už žalÄ atsakingo asmens, buvo susiklostę G. A. vairuotam automobiliui Peugeot 407 padarytos žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Kadangi tarp trečiųjų asmenų G. A. bei A. J. ir (arba) trečiojo asmens G. A. ir atsakovo, kaip A. J. civilinės atsakomybės draudiko, nebuvo susiklostę G. A. patirtos žalos atlyginimo teisiniai santykiai, tai ieÅ¡kovas į tokius santykius ir negalėjo įstoti subrogacijos tvarka (LR CK 6.270 str., 6.1015 str. 2 d., 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A Vienna Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 9447,10 Lt, žyminį mokestį, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Nurodė, kad teismas nesuprato subrogacinio reikalavimo kilmės, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo subrogacijos tvarka.

Vienintelis įrodymas dėl galimo greičio virÅ¡ijimo yra G. A. 2012-01-09 pateiktas 2011-12-06 eismo įvykio apraÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad G. A. važiavo tiesiai Pramonės g. ir kirto sankryÅ¾Ä apie 60 - 70 km/h greičiu. Pramonės g. yra kelio ženklas, draudžiantis važiuoti didesniu kaip 70 km/h greičiu, todėl jeigu G. A. važiavo 60 - 70 km/h greičiu, jo greičio virÅ¡ijimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 78.7 p. geltonas signalas draudžia eismÄ ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalas pasikeis, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vairuotojams, kurie užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui galėtų sustoti tik staiga sustabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

Teismo rekomendacijos dėl eksperimentų sankryžoje neatitinka geros vairavimo praktikos, kuri padeda keliuose iÅ¡vengti nelaimių. Apeliantas teigia, jog, įvertinus kelių eismo taisyklių nuostatas, bei tai, kad G. A. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, degant geltonam Å¡viesoforo signalui, spręstina, jog automobilio Peugeot 407 vairuotojas turėjo teisę baigti manevrÄ , nepriklausomai nuo to, koks signalas degė manevro baigimo metu. Tuo tarpu automobilio Kia Sorento vairuotojas neturėjo teisinio pagrindo sukti į kairę, neįsitikinęs Å¡io manevro saugumu.

Teismas niekaip neargumentavo, kokios aplinkybės atėmė iÅ¡ vairuotojo A. J. galimybę vadovautis kelių eismo taisyklėmis. A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 p., kuriame nustatyta, kad, sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai. Kelių eismo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinta sÄ voka „duoti keliÄ â€œ - eismo dalyviui sustoti, nepradėti važiuoti. A. J. padarytas pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, kai jis nedavė prieÅ¡prieÅ¡iais pagrindiniu keliu artėjančiam automobiliui, sudarydamas jo eismo juostoje kiÅ«tį.

Jeigu G. A. ir virÅ¡ijo greitį, tai už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ negali bÅ«ti taikoma nuobauda. Teismas nurodė, kad tarp G. A. ir A. J. nebuvo susiklostę žalos atlyginimo santykiai, todėl atsakovas į tokius santykius negalėjo ir įstoti. Draudimo įstatymas nustato pareigÄ draudikui tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir iÅ¡mokos dydžiui nustatyti. Teismas nesuprato subrogacijos instituto ir jo taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 nurodyta, jog tais atvejais, kai žalÄ patyręs asmuo yra apdraudęs savo turtinį interesÄ , tai draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs - į jo draudikÄ .

Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiÅ¡kiamas žalÄ padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimÄ , privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarkÄ ir sÄ lygas, kuriomis naudos gavėjas bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudiko (LR CK 1.5 str.).Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Â apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo. Atsakovas teigia, jog apeliaciniame skunde keliamos tik prielaidos, kad atitinkamus pažeidimus galima bÅ«tų įvertinti kitaip, tačiau nėra įvardyta jokių teisinių pagrindų, ar įrodymų, kurie galėtų sÄ lygoti teismo sprendimo panaikinimÄ . Eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad G. A. yra atsakingas už eismo įvykio kilimÄ . Atitinkamų materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sÄ lygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio Å¡alių pareigas, kilus ginčui.Tretieji asmenys UADB „Industrijos garantas“, G.

A., A. J. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalos atsiradimÄ asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (Å¡iuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo bÅ«dÄ egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

             Byloje kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovo sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡, ieÅ¡kovo nuomone, atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens draudiko. Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi argumentai yra dėl atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens atsakomybės. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai atlygino 9447,10 Lt draudimo iÅ¡mokÄ G. A. pagal 2012-02-28 mokėjimo nurodymÄ Â (b.l. 8). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo momentas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas tuo, jog tik nuo Å¡io momento draudikas įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų draudiminių sumų priteisimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

             Nurodyta data (2012-02-28) savaime nereiÅ¡kia subrogacijos atsiradimo juridinį faktÄ , suteikiantį nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, atsakingÄ dėl padarytos žalos. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nėra atsakovo pareiga, nes dėl 2011-12-06 įvykusio eismo įvykio yra kaltas G. A., kuris, vairuodamas automobilį Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui, ir tokie jo veiksmai buvo pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis.

             Kadangi ieÅ¡kovas reikalavimo teises kildina iÅ¡ regresinės prievolės, tai nagrinėjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pagrindinės prievolės įvykdymas, bÅ«tent tai, kad ieÅ¡kovas sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , vykdydamas draudimo prievolę pagal su trečiuoju asmeniu G. A. sudarytÄ (b.l.

11) transporto priemonių draudimo liudijimÄ dėl draudimo nuo visų rizikų (KASKO).              Ta aplinkybė, kad pagal Kelių eismo taisyklių 78.7 p. geltonas signalas draudžia eismÄ ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalas pasikeis, sukÅ«rė G. A. pareigÄ nevažiuoti per sankryÅ¾Ä , kai jo važiavimo kryptimi antroje juostoje automobilis jau buvo sustojęs, o važiuodamas per sankryÅ¾Ä degant draudžiamajam signalui, G. A. sukÅ«rė teisines pasekmes ir teisinį pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl eismo įvykio kilimo tenka G.

A..              Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ taikyti subrogacijÄ atsakovo atžvilgiu, nes vairuotojo A. J. veiksmai nėra susiję su pagrindine autoįvykio kilimo priežastimi.              Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, kaip vairuotojo G. A. draudikas, kritiÅ¡kai vertina iÅ¡ karto po autoįvykio abiejų vairuotojų užpildytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , savaime nepanaikina Å¡ios deklaracijos duomenų ir nesudaro teisinio pagrindo perkelti vairuotojui A.

J. atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo. Pažymėtina, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio vairuotojas G. A., nepaisęs draudžiamojo Å¡viesoforo signalo, sningant ir esant blogo matomumo sÄ lygoms, įvažiavęs į sankryÅ¾Ä ir sukėlęs eismo įvykį, sÄ Å¾iningai pripažino savo kaltę 2011-12-06 (b.l. 12). Vairuotojo G. A. veiksmai, aiÅ¡kinat autoįvykio aplinkybes, yra nuoseklÅ«s, nes 2011-12-07 praneÅ¡ime ieÅ¡kovui (b.l.

19) jis patvirtino, kad per sankryÅ¾Ä važiavo degant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui. 2012-01-09 pateiktame 2011-12-06 eismo įvykio apraÅ¡yme G. A. patvirtino, kad per sankryÅ¾Ä važiavo apie 60 - 70 km/h greičiu, nors kelio danga buvo slidi, snigo ir buvo blogas matomumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nurodytoms oro sÄ lygoms ir esant slidžiai kelio dangai minėto eismo įvykio metu, G. A. veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas A. J., ketindamas daryti posÅ«kį į kairę ir kirsti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas, galėjo vadovautis antroje juostoje sustojusio automobilio sudaryta galimybe pravažiuoti, darant kairį posÅ«kį, atsižvelgiant į tai, kad sankryžoje iÅ¡ G.

A. važiavimo krypties pusės degė draudžiamasis Å¡viesoforo signalas. Pažymėtina, kad G. A. pripažino, kad, kirsdamas sankryÅ¾Ä , matė antroje juostoje sustojusį automobilį, tuo patvirtindamas, kad jo važiavimo kryptimi jau degė draudžiamasis Å¡viesoforo signalas, todėl automobilio Kia Sorento vairuotojas turėjo teisę sukti į kairę, užbaigdamas manevrÄ , atsižvelgiant į tai, kad sankryžoje iÅ¡ G. A. važiavimo krypties pusės degė draudžiamasis Å¡viesoforo signalas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovui 9447,10 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo G. A. pagal su G. A. sudarytÄ transporto priemonių draudimo liudijimÄ dėl draudimo nuo visų rizikų (KASKO) sÄ lygas, nes pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis buvo vairuotojo G. A. veiksmai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp G. A. ir A. J. civilinės atsakomybės draudiko nebuvo susiklostę G. A. patirtos žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovas į tokius teisinius santykius negalėjo įstoti subrogacijos pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.1015 str. 1 d. ir 3 d.: CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                                    Tatjana Žukauskienė    Vytautas Zelianka