2995faa2-ed38-4dd4-818a-59cc04b28bdf · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-767-440/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05236-2013-4                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 77.6;                                                                                                                         77.7; 78.2.1; 121.21 (S)                                                                                                                          ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Rasos BartaÅ¡ienės, Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-291/2014 pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei A.

J., trečiajam asmeniui M. R. Å¡eimynai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko rÅ«pybos ir nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuolatinio rÅ«pintojo ir turto administratoriaus paskyrimo. Teisėjų kolegija nagrinėdama bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei A. J. jos nepilnametės dukters S. J. atžvilgiu; priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymÄ dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300,00 Lt nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; nustatyti S. J. nuolatinę rÅ«pybÄ , o jos nuolatine rÅ«pintoja ir turto administratore paskirti M.

R. Å¡eimynÄ . Nurodė, kad 2011-11-17 atsakovės nepilnametė duktė S. J. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu, kuriame nurodė, jog dėl nuolatinių konfliktų ir pykčių, nesutarimų su motina, nebenori gyventi su ja, motinai jaučia neapykantÄ ir nori gyventi M. R. Å¡eimynoje. IeÅ¡kovas gavo M. R. praÅ¡ymÄ skirti jÄ nepilnametės S. J. rÅ«pintoja bei nustatyti vaiko laikinÄ jÄ rÅ«pybÄ jos Å¡eimynoje. Socialinių darbuotojų teigimu, A. J. visiÅ¡kai nereaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, nesistengia suprasti dukters poreikių, todėl tarp mamos ir dukters vyrauja įtampa ir dažni konfliktai.

Po to, kai S. J. buvo nustatyta laikinoji rÅ«pyba, A. J. su skyriaus specialistais, socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, kaltino specialistus dėl netinkamai priimto sprendimo, kaltino Å¡eimynÄ , jog ji netinkamai prižiÅ«ri jos dukterį. Su motina pati nepilnametė mergaitė bendrauti atsisako. Atsakovė nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl dukters susigrÄ Å¾inimo ir jos elgesys vaiko atžvilgiu, pareigos neatlikimas savo vaikui, nusiÅ¡alinimas nuo jo priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo daro žalingÄ Ä¯takÄ nepilnamečiam vaikui.

Mano, jog situacija nepasikeis, todėl prašė neterminuotai apriboti atsakovei A. J. motinos valdžiÄ . Atsakovė A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nori pati auginti dukterį, tačiau dukteriai nepatinka jos reikalavimai laiku grįžti į namus, pasirinkti tinkamus draugus, gerai mokytis. Po eilinio konflikto S. pabėgo iÅ¡ namų, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ ir buvo apgyvendinta M. R. Å¡eimynoje. Ji Å¡ia Å¡eimyna nepasitiki, nes įtaria, kad duktė rÅ«ko, vartoja narkotines medžiagas ir yra netinkamai prižiÅ«rima.

Dukters Å¡eimynoje nelankė, su ja nebendravo, nes to nenori pati duktė. Manė, jog tinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas ir nori, kad S. grįžtų pas jÄ . Nesutiko teikti 300,00 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ savo dukrai, nes ji pati niekur nedirba, pragyvena tik iÅ¡ paÅ¡alpos. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog atsakovė A. J. netinkamai rÅ«pintųsi savo vaiku, jo neprižiÅ«rėtų. Atsakovė pagal savo sugebėjimÄ ir suvokimÄ stengiasi tinkamai auklėti dukterį, tačiau dėl mergaitės ir motinos charakterių nesutapimų kyla konfliktai, o tai negali bÅ«ti pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžiÄ .Trečiasis asmuo M.

R. Å¡eimyna prašė ieÅ¡kinį patenkinti, nurodė, kad S. J. jų Å¡eimynoje gyvena nuo 2011-11-17. Mergaitė pati iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi jų Å¡eimynoje, nes dėl nuolatinių konfliktų su motina, dėl jos netinkamo požiÅ«rio ir elgesio su dukteria, S. tapo nebeįmanoma gyventi kartu su atsakove. Mergaitė nenori matytis su motina, ji gerai pritapo Å¡eimynoje, mokosi, normaliai ir geranoriÅ¡kai bendrauja tiek su globėjais, tiek su kitais Å¡eimynos vaikais. S. nei rÅ«ko, nei vartoja narkotikus.Teismo posėdžio metu iÅ¡klausyta nepilnametė S. J. nurodė, jog ji nenori ir negali gyventi kartu savo motina, nes dėl pastarosios keisto, neprognozuojamo elgesio, nepagrįstų priekaiÅ¡tų ir reikalavimų tarp jų nuolat kyla konfliktai ir barniai.

Grįžti pas motinÄ kategoriÅ¡kai atsisakė. Pageidavo, kad jai bÅ«tų nustatyta nuolatinė rÅ«pyba ir ji galėtų toliau gyventi M. R. Å¡eimynoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Laikinai apribojo motinos valdžiÄ A. J. dukters S. J. atžvilgiu; nustatė S. J. nuolatinę rÅ«pybÄ , paskyrė S. J. nuolatine rÅ«pintoja ir rÅ«pintinei priklausančio turto administratore M. R. Å¡eimynÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini);

S. J. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė jos rÅ«pintojos gyvenamojoje vietoje; priteisė iÅ¡ A. J. iÅ¡laikymÄ dukrai S. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; priteisė iÅ¡ atsakovės 252 Lt žyminio mokesčio ir 16,36 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad A. J. vengia atlikti savo pareigÄ auklėti dukrÄ bei piktnaudžiauja motinos valdžia. S. J. nuo 2011-11-21 gyvena M. R. Å¡eimynoje, jai nustatyta laikinoji globa.

Mergaitė pati kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl apgyvendinimo Å¡eimynoje. Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovė nė karto neaplankė dukros, neiÅ¡reiÅ¡kė noro ir nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikas bÅ«tų sugrÄ Å¾intas į Å¡eimÄ , neteikė jokio materialinio iÅ¡laikymo. 2012-04-03 A. J. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ , jog dukra pas jÄ praleistų savaitgalius ir Å¡venčių dienas, tačiau dukra atsisakė matytis su motina.

Teismas sprendė, kad A. J. savo pareigų dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo dukterį, rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ , atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę bÅ«klę, sudaryti jai palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, nevykdo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad jau ilgÄ laikÄ atsakovė A. J. vengia atlikti savo pareigÄ auklėti dukrÄ bei piktnaudžiauja motinos valdžia.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesugeba identifikuoti ir spręsti iÅ¡kilusių Å¡eimos ir bendravimo su paaugle dukra problemų, stokoja socialinių ir tėvystės įgÅ«džių. Sprendė, kad šioje byloje yra visos sÄ lygos apriboti atsakovei motinos valdžiÄ , tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgiant iÅ¡imtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės asmenybę, jos sveikatos problemas, į kitas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei A.

J. motinos valdžia apribotina ne neterminuotai, o laikinai. Teismas Pažymėjo, kad apribojus tėvų valdžiÄ , tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grÄ Å¾inti vaikÄ iÅ¡ kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iÅ¡ dalies bendrauti su vaiku (matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams), lieka pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Teismas sprendė, kad bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Laikinai apribojus motinos valdžiÄ atsakovei A. J., iÅ¡ jos priteistinas iÅ¡laikymas dukrai S. J. nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. IeÅ¡kovo pageidaujama 300,00 Lt suma yra minimali, minimaliai atitinkanti vaiko poreikius, todėl priteistina. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nėra byloje įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų, jog kuri nors atsakovės veika atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio nuostatas, sudarančias pagrindÄ apriboti motinos valdžiÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iÅ¡klausyta.

2. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo vienpusiÅ¡kai, nes akcentuojama visa kas susiję su dukters S. teisėmis ir motinos pareigomis, paliekant nuoÅ¡alėje reikÅ¡mingÄ ir svarbų elementÄ â€“ vaiko pareigas, reglamentuojamas CK 3.162 straipsnyje, kur pasakyta, jog vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti pareigas. Vaiko teisės ir pareigos susijusios neatsiejamai, todėl teismas jas privalėjo vertinti visa apimtimi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliantė nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tai, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksÄ (toliau – CPK) vertindamas byloje esančius įrodymus, ar CK, padarydamas savo iÅ¡vadas. Apeliantė savo skunde tik iÅ¡ naujo nurodo tas pačias aplinkybes ir faktus, kuriuos pateikė per bylos nagrinėjimÄ pirmos instancijos teisme, bei kurie buvo jau iÅ¡tirti ir įvertinti teismo priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Apeliantės teiginius dėl to, kad dukra vartoja alkoholį, rÅ«ko, paneigė VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje atliktas testas dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, kuriuo buvo nustatyta, jog nepilnametė S. J. nevartoja jokių psichotropinių medžiagų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo nustatytas laikinas motinos valdžios apribojimas pagrįstumo. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantė prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, Å¡alys turėtų nepagrįstų iÅ¡laidų. Apeliantė teigia, kad nebuvo iÅ¡klausyta pirmosios instancijos teisme. Tačiau byloje esantys duomenys ir 2014-02-19 teismo posėdžio garso įraÅ¡as tai paneigia. Kolegija pažymi, jog daug kartų pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdžius, kad suteiktų galimybę pačiai apeliantei dalyvauti teismo posėdžiuose, ir nors atsakovė teikė praÅ¡ymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ji neteikė į bylÄ jokių naujų duomenų, įrodymų, ir teismui tenkinant atsakovės praÅ¡ymus dėl posėdžių atidėjimo bylos nagrinėjimas užsitęsė pernelyg ilgai.

Kolegijos nuomone, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės atvykus į posėdį tinkamam atsakovės atstovui – advokatui, kuris iÅ¡reiÅ¡kė savo atstovaujamosios valiÄ , atsakovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, atsakovė buvo tinkamai atstovaujama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes nusprendė bylÄ nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Pažymėtina, kad Å¡alys, jų atstovai pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausyti, jų argumentai buvo iÅ¡dėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, posėdžių garso įraÅ¡uose.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo bÅ«ti žodinis, kai nėra tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis vien bylos raÅ¡ytine medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieÅ¡ Å vedijÄ ).

Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti. Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiÅ«ri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sÄ lygų, tai reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ . Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi ginÄÄ Ä¯vertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina:

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡inga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. Å¡eima į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ Ä¯raÅ¡yta 2007-02-07 Å iaulių miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-199. Å eimoje augo du nepilnamečiai vaikai S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini). Socialiniai darbuotojai Å¡eimai teikė konsultavimo, informavimo, socialinių ir tėvystės ugdymo paslaugas.

Lankantis Å¡eimoje iÅ¡ryÅ¡kėjo konfliktiÅ¡ki Å¡eimos tarpusavio santykiai. Bylos duomenimis A. J. sÅ«nus 2010 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). 2011-02-10 A. J. socialiniams darbuotojams skundėsi dukros elgesiu, kad ji nenori eiti į mokyklÄ , bėga iÅ¡ pamokų, draugauja su netinkamo elgesio draugėmis. Socialiniams darbuotojams susisiekus su pagrindinės mokyklos socialine pedagoge ji paneigė motinos žodžius, nurodė, kad neigiamų pažymų neturi, lankomumas geras ( b.l. 36). 2011-06-11 motina su dukra buvo atvykusios į socialinės priežiÅ«ros skyrių, motina kaltino dukrÄ blogu elgesiu, buvo sprendžiamas klausimas dėl tolesnio mergaitės ugdymo bei mokymo įstaigos.

Dėl nuolatinių konfliktų su motina, 2011-11-17 S. J. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama leisti gyventi M. R. Å¡eimynoje. 2011-11-21 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1291, S. J. nustatyta laikinoji rÅ«pyba M. R. Å¡eimynoje. Socialinių darbuotojų nustatyta, kad Å¡eimoje materialinė padėtis sunki, atsakovė nedirba. Atsakovei yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, mokama socialinė paÅ¡alpa, namuose yra visi bÅ«tiniausi namų apyvokos daiktai, tvarkinga.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų dėl Å¡eimos pokyčių vertinimo matyti, kad buvo nurodomas socialinių paslaugų poreikis, kad bÅ«tina ugdyti tėvystės įgÅ«džius, motyvuoti susigražinti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ , savarankiÅ¡kai ieÅ¡kotis darbo. 2012-06-06 A. J. kreipėsi į socialinius darbuotojus, praÅ¡ydama tarpininkauti dėl susitikimo su dukra, tačiau dukra su motina susitikti atsisakė ( b.l. 46). Bylos duomenimis nuo mergaitės apsigyvenimo Å¡eimynoje atsakovė nė karto neaplankė dukters, neiÅ¡reiÅ¡kė noro ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad vaikas bÅ«tų sugrÄ Å¾intas į Å¡eimÄ , neteikė jokio materialinio iÅ¡laikymo.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojai raštu nurodė, jog A. J. šeimos problemos yra šios: sunki materialinė padėtis, sveikatos problemos, negebėjimas identifikuoti ir spręsti šeimos problemų, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, psichologinė prievarta prieš dukterį. Socialinių darbuotojų teigimu, A. J. visiškai nereaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, nesistengia suprasti dukters poreikių, todėl tarp motinos ir dukters vyrauja įtampa ir dažni konfliktai.

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimÄ , vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės duktė iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ gyventi M. R. Å¡eimynoje, o ne su motina. Bylos nagrinėjimo metu pateikti S. J. ir jos rÅ«pintojos paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nepilnametė rÅ«pintojos Å¡eimoje jaučiasi saugi ir mylima.

S. J. nurodė, kad ji nenori ir negali gyventi kartu savo motina, nes dėl pastarosios keisto, neprognozuojamo elgesio, nepagrįstų priekaiÅ¡tų ir reikalavimų tarp jų nuolat kyla konfliktai ir barniai. Grįžti pas motinÄ kategoriÅ¡kai atsisakė. Visi S. J. gydę gydytojai – VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje „Moters ir vaiko klinika“, vaikų psichiatrijos klinikoje, Palangos VRS „Palangos gintaras“ užfiksavo įtemptus mergaitės santykius Å¡eimoje ir nurodė, kad Å¡eimoje yra nepalanki mergaitei aplinka.

Kad mergaitei ir toliau reikalinga psichotausojanti aplinka, tęstinės psichologo konsultacijos bei neurologo ir psichiatro sekimas. Kolegijai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas nėra pagrindo nesutikti, kad S. J. gyvendama su motina, patirdavo nuolatinį spaudimÄ â€“ psichologinį smurtÄ . Pažymėtina, kad psichologinis smurtas prieÅ¡ vaikus Å¡eimoje pasireiÅ¡kia įvairiomis formomis: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų iÅ¡juokimo, melo, manipuliavimo tėvų teisėmis ir pareigomis, vieÅ¡o žeminimo, neleidimo eiti į mokyklÄ ir pan.

LITEKO duomenimis (garso įraÅ¡as) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukros elgesys buvo problematiÅ¡kas jau nuo 13 metų, dukra rÅ«kė, vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Ji dukra rÅ«pinosi, jÄ prižiÅ«rėjo, jos pagrindinis tikslas buvo, kad ji mokytųsi. Dėl dukros elgesio kreipėsi į socialinius darbuotojus. Mano, kad dukra nori gyventi globėjos namuose nes ten jai daugiau laisvės. Atsakovė neneigė, kad daugiau, kaip du metus su dukra nebendrauja, tačiau nurodė, kad ne todėl, kad nenorėtų, mano, kad jai gali bÅ«ti daroma neigiama įtaka.

Atsižvelgiant į atsakovės paaiÅ¡kinimus yra pagrindo vertinti, kad tarp dukros ir mamos buvo konfliktiÅ¡ki santykiai. Bylos duomenimis socialinius darbuotojus mama informavo, kad dukra 2011-06-17 susidėjo daiktus ir išėjo iÅ¡ namų. Vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad mergaitė iÅ¡vyko pas senelius į (duomenys neskelbtini). Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. grasino atiduoti dukrÄ Ä¯ vaikų namus S. J. socialiniams darbuotojams teigė, kad motina neleidžia bendrauti su draugais, tikrina jos telefonÄ , draudžia naudotis kompiuteriu, apžiÅ«rinėja asmeninius jos daiktus.

S. J. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje buvo baigusi 8 klases, tačiau praÅ¡ymo dėl priėmimo į kitÄ mokyklÄ negalėjo paraÅ¡yti, nes motina nedavė gimimo liudijimo (36 b .l.). Kolegijai yra pagrindo vertinti, kad byloje esantys duomenys dėl psichologinio smurto darė neigiamÄ Ä¯takÄ normaliam paauglės vystymuisi. Apeliantės netinkamas elgesys auklėjant savo dukrÄ sudarė sÄ lygas, bei lėmė, kad jos ir dukters ryÅ¡ys nėra susiformavęs. Vertinant motinos požiÅ«rį į susiklosčiusiÄ situacijÄ , į dukros elgesį matyti, kad apeliantė dėl susidariusios situacijos kaltina tik dukterį S., o savo klaidų visiÅ¡kai nepripažįsta, nenurodė, kokie veiksmai galėtų pagerinti jos ir dukros bendravimÄ , labiau užtikrintų nepilnametės vystymÄ si.

Atsižvelgdama į tai, kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog nėra byloje įrodymų, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtintų, jog kuri nors atsakovės veika atitinka CK 3.180 straipsnio nuostatas, sudarančias pagrindÄ apriboti motinos valdžiÄ . Kaip minėta CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Konkrečiu atveju kolegijos nuomone, motinos nuolatinis spaudimas, netinkamas elgesys dukros atžvilgiu patvirtina jos piktnaudžiavimÄ tėvų valdžia. S. J. iÅ¡vykus gyventi į M. R. Å¡eimynÄ , motina nesirÅ«pino dukra, jos auklėjimu, nevykdė pareigos dukrÄ iÅ¡laikyti, neteikė jokio iÅ¡laikymo. Kolegija pažymi, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ â€“ laikinai apriboti motinos valdžiÄ .

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo vienpusiÅ¡kai, akcentuodamas visa, kas susiję su dukters S. teisėmis ir motinos pareigomis, paliekant nuoÅ¡alėje vaiko pareigas. IÅ¡ byloje esančių duomenų, matyti, kad S. J. socialinių darbuotojų, pedagogų buvo apibÅ«dinama kaip rami, uždara mergaitė, visiÅ¡kai pritarianti motinai, lankanti pamokas (35, 36 b. l.). 2013-12-17 S. J. charakteristikoje nurodyta, kad jos mokinio pažangumo vidurkis – 7,62, lankomumo rezultatai per rugsėjo – gruodžio mėnesius praleistos 6 pamokos dėl pateisinamos priežasties.

Su grupės mokiniais S. bendrauja draugiÅ¡kai, nekonfliktuoja. Pamokų metu drausminga, kruopščiai atlieka skirtas užduotis. Motina dukters ugdymu ir pasiekimais nesidomi (86 b. l.). Kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė į bylÄ duomenų dėl jos nurodomų aplinkybių, kad S. J. piktybiÅ¡kai nelankė mokyklos, kad negerbė savo motinos. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors S. J. apibÅ«dinama kaip uždaro bÅ«do, dėl motinos negebėjimo bendrauti su dukteria mergaitė namie patyrė nuolatinį motinos spaudimÄ , tačiau S. J. klausė motinos, lankė mokyklÄ , o namie nenorėdavo bÅ«ti tik dėl įtemptos situacijos namie.

Atsakovė A. J. nors ir nurodė dėl mergaitės netinkamo elgesio rÅ«kymo, alkoholio vartojimo bei kitų aplinkybių, papildomų duomenų dėl jos nurodomų aplinkybių į bylÄ neteikė. Dėl atsakovės konkrečių nurodomų aplinkybių dėl mergaitės netinkamo elgesio byloje nėra. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, bei patvirtindama, kad su dukra nebendrauja jau daugiau nei du metus, nenurodė, kaip ji ketina spręsti jos ir dukros tarpusavio bendravimo klausimÄ , kaip pagerinti tarpusavio santykius, kokių ketina imtis veiksmų, kad susigražinti dukra į Å¡eimÄ . Atsakovė neteikė teismui duomenų, kurie leistų teismui padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei pirmosios instancijos teismas nustatė.Kasacinis teismas yra nurodę, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžiÄ , esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti Å¡velnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikÅ¡tų reikalavimų ir priima sprendimÄ , atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaiko interesus.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iÅ¡ Å¡eimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teisme paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Å eimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimÄ .

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantės A.

J. apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. TeisėjaiLaisvė Aleknavičienė Rasa BartaÅ¡ienė Vilija Valantienė