2023-10-19 Nr. AB-18441-4-45-3-00406-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2411-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00406-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams D. P. ir L. P., jų atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams I. N., M. F. M. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio D. P. (dokumento kopijoje nurodytas kaip D. P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam D. P. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio L. P. (dokumento kopijoje nurodytas kaip L. P. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam L. P. alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatančiam D. P. (teismo posėdyje prisistačiusiam kaip D. P. R.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2. Pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centras taip pat kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam L. P. (teismo posėdyje prisistačiusiam kaip L. P. R.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi D. P. atžvilgiu nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2411-602/2023 ir jo brolio L. P. atžvilgiu nagrinėjama administracinė byla Nr. A-2454-575/2023 buvo sujungtos į vieną administracinę bylą.

4. Pareiškėjas teikimuose, kuriais prašė D. P. ir L. P. (toliau kartu – ir užsieniečiai) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nurodė, kad D. P. ir L. P. 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo sulaikyti VSAT pareigūnų kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, išvykstantys į Lenkijos Respubliką kartu su didele užsieniečių grupe. D. P. pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą kelionės dokumentą, tačiau vėliau, būdamas sulaikytas, nurodė kitus savo asmens duomenis, t. y. kad jis yra D. P..

5. Pareiškėjas teigė, kad siekdamas nustatyti užsieniečių tapatybę ir jų atvykimo aplinkybes 2023 m. rugsėjo 7 ir 8 d. sprendimais nusprendė apgyvendinti D. P. ir L. P. VSAT iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Abu užsieniečiai, būdami apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, pateikė teisinių paslaugų sutartį ir paso nepatvirtintą kopiją, kuri negali būti tinkamu užsieniečių tapatybės įrodymu.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsieniečiai pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jų pateikta informacija nėra svarbi nagrinėjant prieglobsčio prašymus, todėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė jų prašymus nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį pateikė tik būdami sulaikyti, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas vertinti, jog užsieniečiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Pasak pareiškėjo, tam, kad būtų išnagrinėti užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį, būtina užtikrinti jų buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas prašė paskirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, apribojant jų laisvą judėjimą, t. y. apgyvendinti juos VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams.

7. Užsienietis, teismo posėdyje prisistatęs kaip D. P. R., paaiškino, kad jo tėvas miręs, motina jį paliko, kai jis buvo dar nedidelis. Užsienietis sužinojo motinos adresą ir vyko jos ieškoti. Jis nežino, kokį pasą pateikė jį sulaikiusiems pareigūnams. Jam yra sunku kalbėti.

8. 7. Užsienietis, teismo posėdyje prisistatęs kaip L. P. R., paaiškino, kad negalėjo gyventi (duomenys neskelbtini), nes jo tėvą nužudė armija, motina išvyko, todėl jį augino močiutė. Sužinojo, kur gyvena jo motina, todėl vyko pas ją į Vokietiją. Norėtų, kad jam būtų leista tęsti savo kelionę. Užsienietis prašė suteikti jam galimybę išeiti iš kambario į lauką, naudotis telefonu, nes neturi galimybės susisiekti su šeima.

9. Užsieniečių atstovas advokatas Rytis Satkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiai prašymus suteikti prieglobstį pateikė tada, kai atsirado tokia galimybė, t. y. kai juos apgyvendino Užsieniečių registracijos centre ir jie susitiko su savo advokatu. Teigė, kad asmuo negali būti sulaikytas tik dėl to, jog į šalį atvyko neteisėtai, kai pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Mano, kad VSAT nepateikė individualių aplinkybių, patvirtinančių sulaikymo arba laisvės apribojimo poreikius. Užsieniečių tapatybė nustatyta, prieglobsčio prašymų motyvai yra aiškūs, nes Migracijos departamentas nepaskyrė antros apklausos dėl papildomos informacijos gavimo ir nėra tikimybės, kad prašymas bus išnagrinėtas per tris mėnesius. Užsieniečių atstovo teigimu, tolimesnis užsieniečių sulaikymas nėra būtinas, todėl prašė teikimą tenkinti iš dalies ir apgyvendinti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsieniečių atstovas dėl sulaikyto D. P. paaiškino, kad iki sutarties dėl užsieniečio atstovavimo sudarymo jis (atstovas) bendravo su D. P. giminaičiu, gyvenančiu Norvegijoje, kuris jam papasakojo apie D. P. sveikatos sutrikimą, t. y. kad jam nuo vaikystės diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Užsieniečių atstovas pažymėjo, kad VSAT turėjo atlikti užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą, nes atliekant pirminę D. P. apklausą akivaizdžiai matėsi jo psichikos sutrikimas. Užsieniečių atstovas akcentavo, kad užsienietis D. P. nesuvokia posėdžio esmės ir prasmės, negali išreikšti savo minčių ir dėl to negalima teigti, jog yra užtikrinta jo teisė į teisingą teismą. Užsieniečių atstovas mano, kad turi būti atliktas užsieniečio D. P. pažeidžiamumo vertinimas, jog nebūtų pažeidžiamos neįgalaus asmens teisės ir nebūtų padaryta žala jo sveikatai.

II. 11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo VSAT teikimą tenkino iš dalies ir skyrė užsieniečiui D. P. (teismo posėdyje prisistačiusiam kaip D. P. R.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. spalio 31 d.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo VSAT teikimą tenkino ir skyrė užsieniečiui L. P. (teismo posėdyje prisistačiusiam kaip L. P. R.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teikimuose nurodytus duomenis, pažymėjo, kad VSAT prašo sulaikyti užsieniečius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais, esant 5 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytoms aplinkybėms.

14. Teismas nurodė, kad šiuo metu užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį neišnagrinėti, todėl yra pagrindas vertinti, jog prieglobsčio prašymų motyvai nėra aiškūs. Iš užsieniečių asmens bylose esančių duomenų teismas nustatė, jog užsieniečiai D. P. ir L. P. į Lietuvos Respubliką atvyko iš Latvijos Respublikos ir ketino išvykti į Lenkijos Respubliką, jų galutinis kelionės tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o kita šalis, todėl, teismo vertinimu, užsieniečiai per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (Įstatymo 113 str. 5 d. 12 p.). Teismas taip pat sprendė, kad užsieniečiai gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo trukdydami priimti galutinį sprendimą jų prieglobsčio procedūroje, todėl formaliai yra užsieniečių sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kuriais būtų pagrindžiama Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl teismas, spręsdamas dėl užsieniečių sulaikymo pagrindų, ja nesirėmė. Taip pat iš užsieniečių asmens bylose esančių duomenų teismas nenustatė užsieniečių sulaikymo pagrindo, numatyto Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte – užsieniečiai nebuvo sulaikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.

15. Teismas nurodė, kad VSAT teikimuose prašo skirti užsieniečiams Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė prilyginama sulaikymui. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atvejų užsieniečių tapatybės nėra nustatytos, nes užsieniečiai nepateikė tinkamo tapatybės dokumento, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, todėl jiems gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.

16. Spręsdamas dėl VSAT prašomos užsieniečiams paskirti alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumo, teismas atsižvelgė į tai, kad užsieniečiai, vykdami iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašė, o bandė išvykti į Lenkijos Respubliką, prieglobsčio pasiprašė tik būdami apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, todėl šiuo metu negalima vienareikšmiškai vertinti, kad užsieniečių kelionės į Europos Sąjungos valstybes nares tikslas – prašyti prieglobsčio. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu, užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes užsieniečiai prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant, ar jiems gali būti suteiktas prieglobstis. Ši aplinkybė teismui leido daryti prielaidą, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį galimai nepakankamai pagrįsti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojant užsieniečiams judėjimo laisvę, šiuo metu yra proporcinga ir būtina priemonė, siekiant užtikrinti užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, nes yra didelė tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti jiems netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Vertindamas užsieniečių atstovo argumentus, kad prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimas neigiamai paveiktų užsieniečio D. P. psichikos sveikatą, nes jis yra pažeidžiamas asmuo – turi psichikos sutrikimų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietis D. P. būtų pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Užsieniečių atstovas nepateikė teismui kompetentingų institucijų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad užsienietis D. P. turi atstovo nurodomų sveikatos sutrikimų, dėl kurių gali būti laikomas pažeidžiamu asmeniu. Teismas akcentavo, kad byloje nesant patvirtintų diagnozių ar kompetentingų institucijų išvadų dėl D. P. sveikatos būklės, vien atsižvelgus į aplinkybę, jog užsieniečiui, kuriam atstovauja jo pasirinktas advokatas, sunkiau kalbėti, teismas neturi pagrindo vertinti, kad D. P. yra pažeidžiamas asmuo. Byloje negauta duomenų apie tai, kad užsienietį D. P. apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, dėl šios priemonės taikymo jam būtų kilę kokie nors sveikatos sutrikimai ir dėl to būtų teikiama medicinos pagalba.

18. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, jog tuo atveju, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, jis turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, taip pat į tokio sprendimo apskundimo terminą, sprendė, jog užsieniečiui D. P. skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas turi būti trumpesnis nei prašomas pareiškėjo, bet ne ilgesnis nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė skirti užsieniečiui D. P. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. spalio 31 d. Užsieniečiui L. P. teismas paskyrė pareiškėjo prašomo termino alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam prilaikytoje vieloje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje.

III. 19. Užsieniečiai D. P. ir L. P. apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimus ir pritaikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Užsieniečiai pažymi, kad jie tiek nagrinėjant minėtą teikimą, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojų teisinį statusą. Teigia, kad prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas prieglobsčio prašytojui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, gali būti priimtas tik esant Įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, kurios apibūdina konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Užsieniečiai mano, kad atsižvelgiant į jų turimą teisinį statusą, teismas, spręsdamas jiems taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo113 straipsnio 4 dalies ir 14019 straipsnio nuostatas.

21. Užsieniečiai nurodo, kad siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu būtina nustatyti abi kumuliatyvias sąlygas. Užsieniečių vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra abiejų minėtame straipsnyje įtvirtintų kumuliatyvių sąlygų. Užsieniečiai pabrėžė, kad šiuo atveju jiems skirta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio h punktą priskiriama sulaikymui. Pareiškėjo teikimuose nenurodoma nė viena individuali aplinkybė, pagrindžianti griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Užsieniečiai atkreipia dėmesį, kad asmens laisvės suvaržymas, nepriklausomai nuo jo taikymo termino, sukelia tokiam asmeniui itin neigiamus psichologinius ir fizinius išgyvenimus, todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais suteikiama teisė valstybės subjektams apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškūs, laisvės apribojimo priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų įstatymo tikslų.

22. Užsieniečiu teigimu, įvertinus tai, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat tai, jog užsieniečiai šiuo metu yra prieglobsčio prašytojai, yra patvirtintos jų tapatybės, nėra duomenų, kad jie kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, priešingai nei nurodė teismas, Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiams taikyti griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės. Užsieniečių manymu, jiems pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Užsieniečio atstovas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus dėl užsieniečio, kaip pažeidžiamo asmens, interesų apsaugos, kuriuose prašo: 1) sujungti šią bylą su užsieniečio D. P. brolio L. P. byla A20.-481-405/2023, atidėti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti atsakovą skubiai pateikti atsiliepimą į L. P. apeliacinį skundą; 2) užtikrinti D. P. teisę į tinkamą dalyvavimą teismo procese, sudarant galimybę kartu su juo bylos nagrinėjime dalyvautų jo broliui; 3) įpareigoti atsakovą skubiai atlikti nepriklausomą D. P. psichosocialinių sutrikimų vertinimą; 4) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymo priemonę, neribojant užsieniečio judėjimo laisvės; 5) priteisti išlaidas advokato pagalbai.

24. Pareiškėjas VSAT atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimus.

25. Pareiškėjas, aptaręs bylai aktualias faktines aplinkybes, akcentuoja, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami su savimi jokių tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo teigimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad užsieniečių tapatybės nėra nustatytos, jie nėra pavojingi viešajai tvarkai, taip pat į tai, kad dar nėra nustatyti prieglobsčio prašymų motyvai, nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio bylose. Pasak pareiškėjo, tas faktas, kad užsieniečiai patys nesikreipė į Latvijos ar Lietuvos Respublikos kompetentingas valdžios institucijas, o prieglobsčio prašymus pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikyti pareigūnų, leidžia daryti prielaidą, kad jų tikslas nebuvo prieglobsčio prašymo pateikimas, todėl suteikus jiems laisvo judėjimo galimybę, jie gali siekti savo pirminio tikslo ir neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 2 ir 4 punktuose bei 5 dalies 10 ir12 punktuose nurodytais pagrindais.

27. Pareiškėjas dėl užsieniečio D. P. pažeidžiamumo nurodo, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. rugsėjo 20 d. identifikavo užsienietį kaip pažeidžiamą asmenį, turintį specialiųjų poreikių dėl kalbos sutrikimo. Psichologės nurodomose rekomendacijose dėl užsieniečio individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo pažymėta, jog asmeniui turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka, apgyvendinant jį kartu su broliu L. P., kuris padeda užsieniečiui komunikuoti su kitais žmonėmis ir kartu sprendžia kasdienius gyvenimiškus klausimus. Pareiškėjas pažymi, kad užsienietis gaus tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu užsieniečiui D. P. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. spalio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas, taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu užsieniečiui L. P. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gruodžio 14 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VSAT prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojant užsieniečiams D. P. ir L. P. judėjimo laisvę, šiuo metu yra proporcinga ir būtina priemonė, siekiant užtikrinti užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį išnagrinėjimą, nes yra didelė tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti užsieniečiams paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

30. Užsieniečiai apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo pritaikyta alternatyvia sulaikymui priemone ir mano, kad ji pritaikyta neatsižvelgus į tai, jog užsieniečiai yra prieglobsčio prašytojai ir jų atveju nėra nė vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintų kumuliatyvių sąlygų. Teigia, kad jiems pritaikyti griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri prilyginama sulaikymui. Mano, kad tokia priemonė nėra proporcinga, nes Įstatyme įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti ir taikant jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečių apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra duomenų, jog užsieniečiai 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, o Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimus nagrinėti užsieniečių prašymus iš esmės skubos tvarka. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad užsieniečiai šios bylos nagrinėjimo metu laikytini prieglobsčio prašytojais.

33. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

34. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išdėstytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

35. Teisėjų kolegija iš užsieniečių asmens bylose esančių dokumentų nustatė, kad VSAT pareigūnai, tikrindami išankstinę kriminalinės žvalgybos informaciją, 2023 m. rugsėjo 7 d. kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai sustabdė automobilį, kuriame vyko grupė užsieniečių ir kurie teigė, kad važiuoja iš Latvijos Respublikos į Prancūzijos Respubliką. Vienas iš užsieniečių pareigūnams prisistatė kaip L. P.. Užsienietis D. P. pareigūnams pateikė T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu išduotą kelionės dokumentą. Užsienietis D. P., būdamas sulaikytas, nurodė kitus savo asmens duomenis, t. y. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai D. P. ir L. P. 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Užsieniečiai 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą nagrinėti jų prašymus iš esmės skubos tvarka, nes užsieniečiai prašymuose pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi sprendžiant, ar jiems gali būti suteiktas prieglobstis. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį šiuo metu nėra išnagrinėti, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. spalio 12 d. priėmė sprendimus įleisti užsieniečius (prieglobsčio prašytojus) į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatas.

36. Byloje yra galiojančių užsieniečių asmens tapatybes patvirtinančių (duomenys neskelbtini) piliečių pasų kopijos, tačiau jos nėra patvirtintos nustatytas tvarka. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokia oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (žr., pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-57/2014, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, užsieniečių tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta.

37. Akcentuotina, kad valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus, jog nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3933-756/2021).

38. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad užsienietis D. P. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime „D. (duomenys neskelbtini) piliečio D. P. įtraukimo į pažeidžiamųjų asmenų sąrašą“ nurodyta, jog užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei: kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl kalbos sutrikimo. VSAT, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, pateikė duomenis apie D. P. sveikatos būklę, t. y. 2023 m. spalio 13 d. medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, kad D. P. turi kojos traumą, taip pat turi kalbos sutrikimą dėl liežuvio chirurginės intervencijos ankstyvoje jaunystėje. VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. spalio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą „D. (duomenys neskelbtini) piliečiui D. P. suteiktų psichologo konsultacijų“, kuriame nurodyta, kad D. P. buvo suteiktos trys psichologo konsultacijos, kurių metų asmuo teisingai orientuojasi savyje, laike, vietoje. Į klausimus atsako prasmingai, bendraujant socialinis kontaktas geras, akių kontaktą palaiko, emocijos stabilios. Bendraujant pastebimas kalbos sutrikimo požymis, neaiški žodžių tartis. Pirmos konsultacijos metu, 2023 m. rugsėjo 19 d., asmuo kreipėsi dėl kylančių buitinių klausimų sprendimo, stebint ir bendraujant pakarotinai adaptacijos sunkumų Užsieniečių registracijos centre neišryškėjo, asmuo psichologinių problemų, skundų neišsako, leidžia laiką kartu su kitais gyventojais, tiek gyvenamojoje aplinkoje, tiek kieme, užsiima sportu. Psichologinės konsultacijos D. P. bus teikiamos pagal poreikį.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje nebuvo objektyvių duomenų (kompetentingų institucijų išvadų) dėl užsieniečio D. P. sveikatos būklės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vertinti minėto užsieniečio kaip pažeidžiamo asmens. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir turint duomenų apie užsieniečio D. P. įtraukimą į pažeidžiamų asmenų sąrašą, vertintina, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės turi įtakos šio užsieniečio teisiniai padėčiai.

40. Akcentuotina, kad iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, jog D. P. Užsieniečių registracijos centre yra užtikrinama medicininė priežiūra ir pagalba teikiama pagal poreikį. Šias aplinkybes patvirtino ir VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2023 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime „D. (duomenys neskelbtini) piliečiui D. P. suteiktų psichologo konsultacijų“. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad D. P., kaip pažeidžiamam asmeniui, Užsieniečių registracijos centre yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams. Be to, užsieniečiui nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad nustatant jam tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

41. Teisėjų kolegija šios bylos nagrinėjimo metu nenustatė pagrindo tenkinti užsieniečių atstovo prašymą ir įpareigoti VSAT skubiai atlikti nepriklausomą D. P. psichosocialinių sutrikimų vertinimą, nes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, vertinant D. P. teisinę padėtį, pakako VSAT pateiktų medicininių duomenų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad užsienietis ar jo atstovas gali savarankiškai kreiptis į gydymo įstaigą dėl minėto įvertinimo atlikimo.

42. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

43. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

44. Teisėjų kolegija, vertindama užsieniečių prašymą taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią jų judėjimo laisvės, pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, užsieniečiai neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (originalų arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų), jie į Lietuvos Respubliką atvyko ir bandė iš jos išvykti (vyko tranzitu) neteisėtai, pasinaudodami nelegalios migracijos paslaugas teikiančiais asmenimis bei asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais kirtę Europos Sąjungos valstybių narių sieną. Užsieniečiai tik po sprendimo juos sulaikyti pateikė prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jų prašymai šiuo metu nėra išnagrinėti. Užsieniečiai neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, yra pagrįstas pagrindas vertinti, jog užsieniečiai, siekdami tęsti savo kelionės tikslą (abu užsieniečiai nurodė, jog vyko į Vokietiją), gali pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu sutrukdyti sprendimų dėl jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimui bei jų įvykdymui, taip sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo skirti užsieniečiams prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos nuomone, skyrus prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti Įstatyme įtvirtintų tikslų – nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečių tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį motyvus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir pakankama yra taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusio užsieniečio (dokumento kopijoje nurodyto kaip D. P. R.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) piliečiu L. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusio užsieniečio (dokumento kopijoje nurodytas kaip L. P. R.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-480-405/2023 palikti nepakeistą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-481-405/2023 palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius