29930b63-20b8-4d7d-ab09-6deb3ec79c7f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-528-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00919-2007-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.; 2.1.15.3.3.                                                                                                                                                                                                                                     LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo), teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant atsakovo E. Č. atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovų M.

Å ., E. Č. ir A. B. solidariai priteista 45 000 Eur neturtinės ir 5 295 Eur turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Ž. B.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu M. Å ., E. Č., A. B. pripažinti kaltais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį. M. Å ., E. Č., A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 26 d., apie 22 val. 00 min., be rimtos dingsties, vieÅ¡oje vietoje ir įžūliais veiksmais, prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å ilutės mieste, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. matant kitiems asmenims, turėdami tikslÄ sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A.

B.. M. Å ., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smÅ«giavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muÅ¡tinę smakro žaizdÄ , odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų virÅ¡utinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nugaros deÅ¡inėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio kÅ«no lūžį, muÅ¡tinę kairės pusės plaÅ¡takos III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ ir atvirÄ galinio pirÅ¡tikaulio lūžį bei pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imÄ , dėl ko nuo pakauÅ¡io apatinės dalies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakauÅ¡io sÄ naryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, iÅ¡siliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusysis A.

B. įvykio vietoje mirė.        L. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. L. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å ilutės mieste, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai, neturėdamas aiÅ¡kios priežasties ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nukentėjusiajam A. B. gulinčiam ant žemės, tyčia Å¡ovė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus iÅ¡ revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro (duomenys neskelbtini) Å¡oviniais į sėdmenis, taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius, pavirÅ¡inius, Å¡autinius abiejų klubų ir Å¡launų bei deÅ¡inio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .         Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl M.

Å ., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeista:              M. Å ., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys.            M. Å . nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.            E. Č. nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.            A. B. nusikalstama veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams           L.

B. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį:pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, L.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.          L. B. pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                    Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.          Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.         Kita nuosprendžio dalis nepakeista.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis dėl L.

B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis be pakeitimų. Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė Ž.

B. solidariai iÅ¡ M. Å ., E. Č. ir A. B. 45 000 Eur neturtinę žalÄ ir 5 295 Eur turtinę žalÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodoma nusikaltimu jam padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiosios V. B. parodymais nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme ir pateiktais dokumentais. Pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos čekius, prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitus nustatyta, kad 520,45 Eur (1797 Lt) kainavo laidojimo paslaugos, tai salės nuoma, gėlės, žvakės, 271,66 Eur (938 Lt) kainavo karstas ir kryžius, avalynė - 75,30 Eur (259,99 Lt), už gedulingus pietus sumokėjo 318,58 Eur (1100 Lt), teismo medicinos instituto paslaugos – 20,27 Eur (70 Lt), duobės kasimas – 72,40 Eur (250 Lt), už paminklÄ ir kapavietės sutvarkymÄ sumokėjo 1853,57 Eur (5500 Lt ir 900 Lt), kelionės iÅ¡laidas patvirtina pateikti lėktuvų bilietai, iÅ¡ Londono į LietuvÄ bilietai kainavo 1649,91 Eur (5696,82 Lt), iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ bilietas 302 Eur (1042,75 Lt), iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ bilietas kainavo 408,95 Eur (1412,03 Lt).

M. Å ., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už  A. B. nužudymÄ , todėl remiantis CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidotuvių iÅ¡laidomis. NukentėjusiÄ ja pripažinta nužudytojo motina V. B. po laidotuvių pateikė visų turėtų iÅ¡laidų patvirtinančius dokumentus, ji teisme buvo apklausta, dėl pateiktų dokumentų atsakovams ir jų atstovams jokių klausimų nekilo, praÅ¡oma priteisti suma yra mažesnė negu iÅ¡laidos patvirtintos pateiktais dokumentais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nužudytojo Å¡eima įvykio metu buvo užsienyje, o pats A. B. buvo grįžęs į LietuvÄ gydytis ir taip pat turėjo iÅ¡vykti pas savo Å¡eimÄ , todėl į jo laidotuves iÅ¡ užsienio vykę Å¡eimos nariai turėjo pirkti lėktuvo bilietus. Laidojimo ir kapavietės sutvarkymo turėtos iÅ¡laidos yra realios, civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo už laidojimo, kapo sutvarkymo, kelionės iÅ¡laidas tenkintinas. Taip pat teismas nustatė, kad nužudytasis buvo nepilnametis, broliai augo vienoje Å¡eimoje, nors ir buvo tarp jų amžiaus skirtumas, tačiau susitikdavo, bendraudavo, todėl juos siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai, ir dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , pasekmės neatitaisomos – brolio gyvybės atėmimas skaudus mirusiojo broliui.

Akivaizdu, kad Ž. B. patyrė žalÄ dėl brolio netekimo, nes, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme ir atstovo paaiÅ¡kinimų, byloje esančių duomenų, Ž. B. rėmė savo nepilnametį brolį, jie kartu gyveno. Nors A. B. buvo grįžęs į LietuvÄ gydytis, bet po gydymo turėjo vėl iÅ¡vykti į užsienį, kur buvo jo Å¡eima. Nužudytojo motina V. B. ir tėvas A. B. mirė nesulaukę ne tik turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ir atsipraÅ¡ymo ar užuojautos iÅ¡ atsakovų.

Toks atsakovų elgesys sÄ lygojo dar didesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl brolio, kurį tyčia nužudė M. Å ., E. Č., A. B.. Å ios aplinkybės patvirtina Ž. B. patirtus didelius iÅ¡gyvenimus. Teismas įvertino, kad M. Å ., E. Č., A. B. Å¡iuo metu yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui atlyginti, bet yra pakankamai jauni ir ateityje tokiÄ galimybę turėtų. Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo Ž. B. 145 000 Eur dydžio ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus Å¡iÄ pinigų sumÄ bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistinas 45 000 Eur neturtinės žalos dydis. Atsakovas E. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu, kuriuo civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovų M. Å ., E. Č. ir A. B. solidariai priteista 45 000 Eur neturtinės ir 5 295 Eur turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Ž.

B..Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. Č. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino visas aplinkybes ir priteisė labai didelę neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , kurios jis grÄ Å¾inti negalės. Be to, Å¡iuo metu jis atlieka bausmę ir neturi jokios galimybės grÄ Å¾inti neturtinę žalÄ , ypač tokio dydžio. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Apeliacinis teismas pripažino, kad jo neteisėtus veiksmus iÅ¡ dalies iÅ¡Å¡aukė ir nukentėjusiojo veiksmai.

Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pats ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas. Pats ieškovas pripažino, kad tarp jo ir brolio nebuvo toks artimas ryšys, jie gyveno skirtingose šalyse, faktiškai nebendravo. Tai žino ir jis, E. Č., nes pažinojo abu brolius. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-699/2016).

Å iuo atveju, atsakovo E. Č. nuomone, apie jokiÄ protingÄ interesų pusiausvyrÄ kalbėti nėra prasmės, nes priteista suma yra nepakeliama. E. Č. pripažįsta, kad jo veiksmais, nors ir ne pačiais aktyviausiais, buvo padaryta žala, tačiau jos dydis turi bÅ«ti protingas ir adekvatus jo galimybėms, prieÅ¡ingu atveju atsakovo finansinė bÅ«klė taptų apgailėtina, o žinant tÄ faktÄ , jog tokio pobÅ«džio skolų negalima anuliuoti pagal fizinio asmens bankroto procedÅ«ras, jis prarastų bet kokiÄ galimybė į tolesnį orų gyvenimÄ .

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, E. Č., padedamas artimųjų ir draugų, sugebėtų sumokėti 15 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jam faktiÅ¡kai reiktų mokėti tik 5000 Eur neturtinės ir apie 1800 Eur turtinės žalos, o likusiÄ sumÄ jis galėtų iÅ¡reikalauti iÅ¡ bendraskolių, tačiau priteista suma jam tikrai yra nepakeliama.Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie žyminį mokestį. Jis, E. Č., Å¡iuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl už jį žyminį mokestį gali sumokėti tik jo artimieji, kurių turtinė padėtis ir taip sunki.

Pats atsakovas E. Č. jokio turto ir lėšų neturi. Å iuo metu jis negali gauti ir jokių duomenų, patvirtinančių minėtÄ aplinkybę, todėl teismo praÅ¡o patikrinti faktÄ apie tai, jos jis neturi nei nekilnojamo turto, nei automobilių. Apeliaciniame skunde E. Č., sumokėdamas dalį žyminio mokesčio (100 Eur), praÅ¡o CPK 83 str. 3 d. nustatyta tvarka jį atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.Atsakovas E. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimÄ pakeisti, iÅ¡ civilinių atsakovų M.

Å ., E. Č., A. B. solidariai priteisti 15 000 Eur neturtinės ir 5 295 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismo posėdyje atsakovo E. Č. atstovas advokatas E. Karažinas praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ . Atsakovo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pagal atsakovo E. Č. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas Ž.

B. solidariai iÅ¡ M. Å ., E. Č. ir A. B. priteisti 45 000 Eur neturtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas.    BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nagrinėjamoje byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios V.

B. civilinis ieÅ¡kinys E. Č., A. B. ir M. Å . dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu nustačius, kad nukentėjusioji mirė, o paveldėtojai nėra nustatyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta. Apeliacinio proceso metu civiliniu ieÅ¡kovu buvo pripažintas nužudytojo brolis Ž. B.. Apeliacinės instancijos teismas civiliniam ieÅ¡kovui Ž. B. pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi Å¡i Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ reiÅ¡kia ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ visų baudžiamosios bylos proceso dalyvių, kurie pagal BPK 109 ir 111 straipsnių nuostatas, asmenims dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinės ar neturtinės žalos, privalo atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .  BPK 113 straipsnis reglamentuoja ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ .

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva procesas tęsiamas pagal CPK taisykles.

Nagrinėdamas civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ , teismas jau nesprendžia, ar yra ieÅ¡kinio pagrindas, be to, jis negali ieÅ¡kinio atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, kuriuo ieÅ¡kovui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , įsiteisėjęs, taigi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iÅ¡ naujo negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kinio pagrįstumas, buvo nagrinėjamas tik civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimas.Atsakovas E. Č. apeliaciniu skundu neskundžia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo dalies dėl 5 295 Eur turtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovui Ž.

B., apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos 45 000 Eur neturtinės žalos dydžiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje pripažino, kad jo neteisėtus veiksmus iš dalies iššaukė ir nukentėjusiojo veiksmai. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pats ieškovo reikalavimas buvo nepagrįstas, be to, pats ieškovas pripažino, kad tarp jo ir brolio nebuvo toks artimas ryšys, jie gyveno skirtingose šalyse, faktiškai nebendravo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, taip pat bylos medžiagÄ , sprendžia nesant pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija ir jos pagrindu keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kitÄ neturtinę žalÄ , kurios pasireiÅ¡kimo formų nebaigtinis sÄ raÅ¡as pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino, kad nužudytasis A. B. buvo nepilnametis, broliai (Ž. B. ir A. B.) augo vienoje Å¡eimoje, nors tarp jų buvo amžiaus skirtumas, tačiau jie susitikdavo, bendraudavo, juos siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai.

Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl brolio netekties nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , bei tai, kad pasekmės neatitaisomos, brolio gyvybės atėmimas yra skaudus mirusiojo broliui. Nužudytojo tėvai mirė nesulaukę ne tik turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ir atsipraÅ¡ymo ar užuojautos iÅ¡ atsakovų, o toks atsakovų elgesys sÄ lygojo dar didesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl brolio, kurį tyčia nužudė M.

Å ., E. Č., A. B.. Å ios aplinkybės, pasak teismo, patvirtina Ž. B. patirtus didelius iÅ¡gyvenimus ir nors ieÅ¡kovas Ž. B. prašė priteisti 145 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat tai, kad M. Å ., E. Č., A. B. yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui atlyginti, bet yra pakankamai jauni ir ateityje tokiÄ galimybę turėtų, o taip pat, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl 145 000 Eur neturtinės žalos, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, priteisus Å¡iÄ pinigų sumÄ bus nutolta nuo teismų praktikos panaÅ¡iose bylose, ieÅ¡kovui priteisė 45 000 Eur neturtinės žalos.

Taigi prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ tyčinių nužudymų bylose, kuriose tėvams, vaikams, broliams, seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių yra priteisiama iki 86 886 Eur suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-129-976/2016).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovui Ž.

B. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nepažeidė CK nuostatų, nes buvo atsižvelgta į visus reikÅ¡mingus CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, o taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 6.282 straipsnio nuostatas, todėl apelianto skundo praÅ¡ymas dar labiau mažinti ieÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos dydį yra atmestinas.Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nepagrįstas, kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, pagal CPK taisykles nagrinėdamas civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ , teismas jau nesprendžia, ar yra ieÅ¡kinio pagrindas.

Pastebėtina ir tai, kad asmuo nesutinkantis su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teise į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ E. Č. kasacinio skundo baudžiamojoje byloje turinio, nuteistasis jame neiÅ¡dėstė nesutikimo su apeliacinės instancijos nuosprendžio dalimi, kuria civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , argumentų.  Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A.

B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes ir ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nuo 145 000 Eur iki 45 000 Eur.  Priteisto neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo mažinti ir dėl kito apelianto nurodomo argumento - jo turtinės padėties bei galimybės sumokėti priteistÄ ieÅ¡kinio sumÄ . Teismų praktikoje laikoma, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovai M. Å ., E. Č., A. B. yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, neturi pakankamai turto pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui atlyginti, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai yra pakankamai jauni ir ateityje turėtų galimybę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , juolab, kad nukentėjusiajam Ž. B. neturtinė žala priteista solidariai iÅ¡ visų trijų jauno amžiaus, darbingų už nužudymÄ nuteistų asmenų.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos sumÄ , tuo labiau, kad, kaip jau minėta, ieÅ¡kovo praÅ¡yta priteisti neturtinės žalos suma jau ir taip buvo sumažinta, ji atitinka teismų praktikoje taikomus dydžius.Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Å is apelianto praÅ¡ymas tenkintinas. IÅ¡ bylos matyti, kad atsakovas E. Č. yra sumokėjęs žyminio mokesčio dalį 100 Eur (t. 11, b. l. 78).

BPK VIII skyriuje nustatytoje proceso iÅ¡laidų atlyginimo tvarkoje nėra reglamentuota proceso Å¡alių pareiga sumokėti žyminį mokestį. Taigi ir Å¡iuo atveju atsakovas E. Č., siekdamas savo teisių teisminės gynybos, neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¡ioje byloje. Už atsakovÄ E. Č. A. Č. sumokėta žyminio mokesčio dalis 100 Eur grÄ Å¾intina jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 straipsnis).Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :palikti nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimÄ .GrÄ Å¾inti A.

Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) žyminio mokesčio, sumokėto į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)pagal 2016 m. birželio 6 d. SEPA mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegijos pirmininkas                                                                           Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                      Sigita Bieliauskienė        Aloyzas Kruopys