2022-09-14 Nr. CB-7480-2-55-3-00528-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4473

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00528-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 2 d. paduotu ieškovo R. K. (R. K.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos 87 354 Eur turtinei žalai atlyginti ir 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1410 Eur neturtinės žalos, 7000 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. liepos 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sąlygas civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.272 straipsnis), taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (teismas selektyviai vertino bylos aplinkybes), nukrypo nuo teismų praktikos dėl civilinės atsakomybės dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo veiksmų aiškinimo. Teismai, skirdami griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą, o prokurorai, kreipdamiesi dėl šios kardomosios priemonės, Europos arešto orderio išdavimo ir jį išduodami, turėjo vadovautis ne vien tik savo vidiniu įsitikinimu, nacionaline teise ir teismų praktika, bet ir suformuotomis tarptautinėmis nuostatomis. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nuosekliai pripažįstama, kad suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio reikalavimus, o juos pažeidus, paprastai priteisiamas žalos atlyginimas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas esminį dėmesį skyrė tik tai aplinkybei, kad ieškovas, išduodant jo atžvilgiu Europos arešto orderį bei taikant griežčiausią kardomąją priemonę, buvo užsienio pilietis, turintis gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kad pats ieškovas nuo 2013 m. gegužės 1 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Berlyno mieste, todėl nebuvo kliūčių į jį kreiptis tiesiogiai dėl atvykimo į apklausą. Duomenų, kad ieškovas slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų byloje taip pat nebuvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti ieškovo gyvenamąją vietą, iškviesti jį apklausai į Lietuvos Respubliką ar organizuoti jo apklausą Vokietijoje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė