2018-08-29 Nr. AB-14949-4-45-3-00249-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5194-492/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00249-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant užsieniečiui I. S. (I. S.),

užsieniečio atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui Aleksandrui Federui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl I. S. (I. S.) sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu teismo prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. (toliau – ir Užsienietis) paskirto sulaikymo terminą iki 2018 m. spalio 23 d. (toliau – ir Teikimas), remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 7 punktu.

2. Centras nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2018 m. liepos 23 d. Užsienietis 2017 m. spalio 12 d. buvo perduotas Lietuvai iš Amsterdamo pagal pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (Dublino III reglamentas) ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau prieglobsčio prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas.

3. Centro tvirtinimu, Užsienietis 2018 m. balandžio 20 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku nesugrįžo, 2018 m. balandžio 21 d. jis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Užsienietis piktybiškai naudojasi jam suteikta laisvo judėjimo galimybe, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra – prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik siekdamas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Neteisėtai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, užsienietis trukdo priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.

4. Užsieniečio atstovė prašė Teikimo netenkinti, kadangi Užsienietis, būdamas prieglobsčio prašytoju, būtų sulaikytas ilgą laiką – dešimt mėnesių. Asmuo neturi nukentėti dėl to, kad valstybės institucija užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio nagrinėja ilgiau nei leidžia įstatymai. Pareiškėjo nurodyti sulaikymo pagrindai nepagrįsti, kadangi užsienietis iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs labai trumpam ir tuo nesutrukdė priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 23 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – pratęsė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu Užsieniečiui paskirto sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. spalio 23 d.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4433-442/2018 konstatavo, kad Užsieniečio sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas, ir nustatęs, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam paskirtas sulaikymas, nepasikeitė, sprendė, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, todėl Užsieniečiui būtina taikyti judėjimo laisvės apribojimą.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Centro Teikimo netenkinti.

8. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto sulaikymo pagrindų, netinkamai, formaliai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 7 punkto nuostatas. Apeliantas teigia, jog jis, matydamas, kad jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas ilgesnį laikotarpį nei nustatyta, dėl informacijos trūkumo, kalbos barjero, patirto streso ir išgąsčio tinkamai nesuprasdamas bei nežinodamas savo teisių ir pareigų, pažeidė laikino išvykimo iš Centro taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į faktą, jog laikino išvykimo iš Centro taisyklės buvo pažeistos praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priimto sprendimo nagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės, teigti, jog prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos ir ateityje užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo, yra nepagrįsta ir grindžiama tik prielaidomis.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

10. Centras nurodo, kad Užsienietis, gyvendamas Centre, buvo nuolat konsultuojamas dėl jo teisinės padėties, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo termino, jis žinojo, kad negali keliauti Europos Sąjungos valstybėse narėse neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų, Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo dėl prieglobsčio jam suteikimo. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4433-442/2018 priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam paskirtas sulaikymas, nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

13. Įstatymo 113 straipsnyje yra įtvirtinti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2018 m. spalio 23 d. priėmė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi ir 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu.

14. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytu minėto straipsnio 5 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4433-442/2018 priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam paskirtas sulaikymas, nepasikeitė, iš esmės sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte).

18. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis išvykimo iš Centro taisykles pažeidė dėl išgąsčio bei žinių trūkumo ir daugiau jų nepažeis. Užsienietis teigia, kad teismas formaliai vadovavosi Įstatyme įtvirtintais sulaikymo pagrindais.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai jau buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4433-442/2018. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad Užsienietis 2018 m. balandžio 20 d. 11.08 val. išvyko iš Centro ir tą pačią dieną 18.20 val. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos teritorijoje, galiojančio kelionės dokumento nepateikė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad Užsienietis, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), todėl sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas ir įvykdytas.

20. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose atliktą faktinių aplinkybių (dėl Užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teisinį vertinimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, neturėjo pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėtos situacijos formaliu vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

21. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Pirmosios instancijos nustatytas terminas, iki kurio buvo pratęstas Užsieniečiui paskirto sulaikymo Centre terminas (iki 2018 m. spalio 23 d.), neviršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto sulaikymo termino.

22. Apeliacinės instancijos teismui užsieniečio nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės (galvos skausmai po traumos, regėjimo nusilpimas) nelaikytinos kliūtimi taikyti sulaikymą, nes šios aplinkybės nėra naujai atsiradusios (medicinos dokumentų išrašai parengti 2017 m. spalio 25 d., lapkričio 11 d.), jos neįrodo tokio sunkumo sveikatos sutrikimų, dėl kurių asmuo negalėtų būti sulaikyme, be to, sulaikytiems asmenims Centre yra teikiama reikiama medicinos pagalba.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė