Legislator Case Law & Legislation
2024-11-13 Nr. AB-16531-3-61-3-03369-2022-0 AI generated

2024-11-13 Nr. AB-16531-3-61-3-03369-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-11-13 Nr. AB-16531-3-61-3-03369-2022-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo I. G., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2024-11-13 Nr. AB-16531-3-61-3-03369-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. liepos 29 d. raštą Nr. 2D-13883 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nutraukti 2021 m. gruodžio 15 d. skundo (reg. 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 3D-3975) ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymo (reg. 2022 m. sausio 6 d. Nr. 3D-34) (toliau kartu – ir Skundai) nagrinėjimo procedūrą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-485-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo I. G., dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. liepos 29 d. raštą Nr. 2D-13883 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą nutraukti 2021 m. gruodžio 15 d. skundo (reg. 2021 m. gruodžio 16 d. Nr. 3D-3975) ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymo (reg. 2022 m. sausio 6 d. Nr. 3D-34) (toliau kartu – ir Skundai) nagrinėjimo procedūrą.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. gavo privalomąjį nurodymą Nr. PN-628, kuriame nurodyta, kad Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir nustatė, kad prie Žemės sklype esančio sandėlio (pažymėjimas plane 3I1p) pastatytas priestatas (toliau – ir Priestatas), kuris nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre bei nėra nurodytas 2004 metų kadastrinių matavimų byloje, nurodė, kad patikrinimo metu nepavyko nustatyti Priestato statybos laiko, jis nebuvo nurodytas ir pareiškėjos rašytiniame paaiškinime, nors ši aplinkybė svarbi, vertinant Priestato pastatymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

2.2. Pareiškėja, teikdama paaiškinimą Inspekcijai, nurodė, kad Priestatas buvo perstatytas 2005 metais, rekonstruojant toje vietoje buvusį priestatą, tai patvirtino buvęs pastatų savininkas I. G. (trečiasis suinteresuotas asmuo) bei darbus atlikęs V. R., kurių paaiškinimai pateikti Inspekcijai, o pareiškėja tapo statinių (duomenys neskelbtini) savininke tik 2011 m. lapkričio mėn.

2.3. Visi Žemės sklype esantys statiniai yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų, todėl pareiškėja prašė nutraukti statybos darbų patikrinimą, atliekamą nagrinėjant Skundus. Tačiau Skundų nagrinėjimas nebuvo nutrauktas, 2022 m. birželio 10 d. trečiajam suinteresuotajam asmeniui (kaip priestato statytojui 2005 metais) buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220610-00075 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir 2022 m. birželio 10 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080. Kadangi Skundai buvo paduoti, praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 251 straipsnio reikalavimais, buvo pateiktas skundas atsakovui su prašymu nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą. Tačiau Inspekcija ginčijamu 2022 m. liepos 29 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą bei nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą.

2.4. Iš 2022 m. liepos 29 d. sprendimo galima suprasti, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra vien dėl to, kad ginčas kilęs dėl statybų, patenkančių į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, nors pareiškėjos skundo nagrinėjimo eigoje net nebuvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) teritorinį padalinį. Iš atsakovo pozicijos galima matyti, kad kiekvienas teisės pažeidimas yra viešojo intereso aprėptyje, tačiau toks platus viešojo intereso apsaugos apimčių vertinimas šios bylos kontekste nedera su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų kylančiais teisinio tikrumo bei apibrėžtumo principais. Ginčo atveju visos aplinkybės patvirtina, jog Priestatas buvo remontuotas prieš daugiau nei 10 metų. Be to, nenustatyta, kad Žemės sklype esančio sandėlio remonto metu būtų padaryti pažeidimai, dėl kurių nukentėtų konstitucinės vertybės, o visuomenė patirtų esminius ilgalaikius ir / ar nepataisomus praradimus, suvaržymus ar kitą žalą.

2.5. Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 1V-34 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir 2022 m. kovo 10 d. įsakymas) 2.2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms, kadangi teisės aktai nenumato galimybės ministro įsakymais keisti galiojančių įstatymų normas ir nustatyti kitokias įstatymų įsigaliojimo datas.

2.6. Pareiškėjos atžvilgiu pradėtas Skundų tyrimas turi būti nutrauktas, kadangi, pagal nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punkto redakcijos nuostatas, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas, praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, o būtent ši aplinkybė paaiškėjo Skundų nagrinėjimo metu.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą ir nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėja grindžia reikalavimą nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2022 m. gegužės 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju Inspekcija vykdė skundo dėl statybos teisėtumo nagrinėjimo procedūrą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. Skundų nagrinėjimo procedūros metu pasikeitė teisinis reglamentavimas, susijęs su Inspekcijai pateiktų skundų nenagrinėjimu ir jų nagrinėjimo nutraukimu, tačiau šiuo atveju turėtų būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs Skundų pateikimo Inspekcijai metu, nes priešingu atveju būtų pažeistas lex retro non agit (liet. įstatymas negalioja atgal) principas.

3.2. Pareiškėjos pateikta nuomonė dėl Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui nėra grindžiama jokiais argumentais ir yra deklaratyvi. Net ir tuo atveju, jei Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2. papunktyje nebūtų įtvirtinta nuostata, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. Inspekcijai pateikti prašymai, skundai baigiami nagrinėti pagal teisės aktus, galiojusius jų pateikimo metu, iš esmės tokios nuostatos taikymas būtų nulemtas lex retro non agit principo.

3.3. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai, kurių statybos teisėtumas buvo vertinamas, priklauso Lietuvos Respublikai bei patenka į kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini) miestelio istorinę dalį, nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Be to, Inspekcija skundžiamame Sprendime nurodė, jog, sprendžiant dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, statybos valstybinės priežiūros specialistai turi atsižvelgti į Viešojo intereso gynimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-128, 9 punkte nurodytus kriterijus, tarp kurių yra ir pažeidimai, susiję su valstybinės žemės naudojimu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 521 straipsnyje numatyta, kad su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga (1 p.) bei valstybės žemės naudojimas (2 p.). Pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, galima skundų nenagrinėjimo išimtis nėra siejama su nustatytu pažeidimu, kadangi viešojo intereso pažeidimas gali būti konstatuojamas tik užbaigus administracinę procedūrą, tačiau ši išimtis yra siejama su įtarimu, kad viešasis interesas gali būti pažeistas. Taigi, Inspekcijai nustačius, kad statiniai yra valstybinėje žemėje, taip pat Žemės sklypas patenka į kultūros vertybės teritoriją, galėjo kilti įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, tai sudarė pagrindą taikyti Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą išimtį ir nenutraukti statybos teisėtumo patikrinimo.

3.4. Pareiškėja skunde nenurodo, kaip skundžiamas Sprendimas įtakoja pareiškėjos materialines teises ir pareigas, kokias teisines pasekmes jai sukelia, taip pat nėra aišku, kokias teisines pasekmes sukeltų pareiškėjos reikalavimo tenkinimas. Net panaikinus Sprendimą, pareiškėjos teisės ir pareigos nepakistų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylos aplinkybes:

5.1. 2021 m. gruodžio 16 d. Inspekcijoje gautas 2021 m. gruodžio 15 d. skundas, kuriame prašoma patikrinti statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą. 2022 m. sausio 6 d. gautas 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymas.

5.2. Inspekcija 2022 m. sausio 24 d. kvietimu Nr. 2D-1428 pakvietė pareiškėją atvykti į statybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sav., Patikrinimą 2022 m. vasario 3 d. 10:00 val. 2022 m. sausio 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-157 pareiškėja įpareigota iki 2022 m. vasario 3 d. pateikti Inspekcijai visų statinių, esančių Žemės sklype, statybos dokumentus (statinių statybos projektą ir visas jo laidas, statybą leidžiančius dokumentus, žemės sklypo planą, kadastrinių matavimų bylas, besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus (jeigu privaloma) ir kitų bylai reikšmingų dokumentų patvirtintas kopijas) bei rašytinį paaiškinimą, nurodant atliktų statybos darbų laiką, mastą, statybos dalyvius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

5.3. 2022 m. vasario 3 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos prašymas atidėti terminą dokumentams ir paaiškinimams pateikti. Inspekcija 2022 m. vasario 4 d. sprendimu nusprendė pratęsti 2022 m. sausio 24 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-157 įvykdymo terminą iki 2022 m. vasario 9 d., pateikė pareiškėjai 2022 m. vasario 4 d. kvietimą Nr. 2D-2260 atvykti į statybos patikrinimą 2022 m. vasario 9 d. 13:30 val.

5.4. 2022 m. vasario 9 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2022 m. vasario 8 d. paaiškinimas ir su statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statyba susiję dokumentai, kuriuose pareiškėja nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėn., kai pareiškėja tapo statinių savininke, jokie statybos darbai jai priklausančiuose statiniuose nebuvo vykdomi, pareiškėja neturi informacijos apie statiniuose atliktų statybos darbų laiką, mąstą, statybos dalyvius ir kitas reikšmingas aplinkybes, bei prašė nutraukti skundų nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad visi statiniai Žemės sklype yra pastatyti prieš daugiau kaip 10 metų.

5.5. 2022 m. vasario 9 d. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 28 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-579 (toliau – ir Aktas1).

5.6. 2022 m. balandžio 13 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos atstovo elektroninis laiškas su paaiškinimu, kad Žemės sklype stovintis Priestatas buvo pastatytas 2005 metais, pašalinus prie sandėlio tuo metu buvusias medinio priestato liekanas, taip pat pateiktas Priestatą stačiusio V. R. paaiškinimas.

5.7. 2022 m. gegužės 4 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2022 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kuriame pakartotinai nurodomos 2022 m. balandžio 13 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, taip pat prašoma nutraukti Inspekcijoje gautuose Skunduose nurodytų aplinkybių patikrinimą, atsižvelgiant į tai, kad visi statiniai Žemės sklype yra pastatyti prieš daugiau kaip 10 metų, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies reikalavimais.

5.8. 2022 m. birželio 8 d. Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1133 (toliau – ir Aktas2), kuriuo papildytas Aktas1. Akte2 nurodoma, kad, patikrinus Kultūros vertybių registrą, nustatyta, jog Žemės sklypas yra kultūros paveldo vietovėje, (duomenys neskelbtini) miestelio istorinėje dalyje, įregistravimo registre data – 1993 m. gruodžio 2 d. Priestato prie sandėlio ilgis yra apie 3,58 m, plotis – apie 1,33 m, aukštis – apie 2,9 m, užstatymo plotas – 4,76 m2.

5.9. 2022 m. birželio 10 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220610-0007, kuriuo konstatuota, kad trečiasis asmuo I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį – priestatą prie sandėlio. 2022 m. birželio 10 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą I. G. nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080 ir privalomąjį nurodymą I. G. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079.

5.10. 2022 m. liepos 12 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundas „Dėl atsisakymo nutraukti 2021-12-15 skundo (reg. data 2021-12-16 Nr. 3D-3975) ir 2022-01-05 skundo papildymo (reg. data 2022-01-06 Nr. 3D-34) tyrimą“, kuriuo, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis, prašoma nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

6. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių, 25 straipsnio nuostatomis.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčijamu Inspekcijos Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. liepos 12 d. skundas per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad Skundų nagrinėjimo procedūra turėjo būti nutraukta, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis, nes Priestatas buvo remontuotas prieš daugiau nei 10 metų, pažymėjo, kad Inspekcijos atliekamo tyrimo metu pasikeitė teisinis reglamentavimas, nustatantis Inspekcijai pateiktų skundų nenagrinėjimo ir jų nagrinėjimo nutraukimo atvejus, ir aptarė 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad galioja tik paskelbti įstatymai, įtvirtintas teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Teismas taip pat įvertino aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijoje gautas 2021 m. gruodžio 15 d. skundas ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymas (Skundai), kuriuose prašoma patikrinti statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą, ir šių Skundų nagrinėjimo metu (nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) galiojusioje Priežiūros įstatymo redakcijoje nebuvo įtvirtintų pareiškėjos minimų 251 straipsnio nuostatų (Priežiūros įstatymo 251 straipsnis su minėtu reglamentavimu įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d.).

11. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad statybos teisėtumo patikrinimas turi būti nutrauktas, vadovaujantis nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiomis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir pažymėjo, kad Priežiūros įstatymas negalioja atgaline tvarka, kadangi 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 61, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 251 ir 252 straipsniais įstatymo Nr. XIV-704 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas (taigi ir ginčui aktualus Priežiūros įstatymo 251 straipsnis) įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

12. Teismas nurodė, kad Inspekcija neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nukrypti nuo minėtos lex retro non agit principu pagrįstos taisyklės ir taikyti nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusią Priežiūros įstatymo 251 straipsnio redakciją, kuri Skundų nagrinėjimo metu dar nebuvo priimta ir negaliojo. Vadovaujantis dar neįsigaliojusia Priežiūros įstatymo redakcija, būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginio, kad Inspekcija, Sprendime nurodžiusi, jog Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, nagrinėdama Skundus, nesikreipė į Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį, išanalizavo Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8, 10 dalių, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 48.1, 46.9.6 punktų nuostatas, nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Inspekcija, nutraukdama prašymo nagrinėjimą, visais atvejais pirmiausia turi įsitikinti, ar neegzistuoja minėtose teisės normose įtvirtinta jų taikymo išimtis, t. y. ar nėra įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo.

14. Teismas nurodė, kad Inspekcija, nagrinėdama Skundus, turėjo pakankamai duomenų, jog klausimas yra susijęs su valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniais santykiais, kuriems taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas. Teismas iš 2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad Žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), t. y. patenka į kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini) miestelio istorinę dalį (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 17076). Teismas pažymėjo, kad nors Inspekcija nesikreipė į Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį dėl informacijos pateikimo apie tai, ar Žemės sklypas ir jame esantys statiniai patenka į kultūros paveldo vietovę, minėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad teritorija (Žemės sklypas) ir statiniai yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje. Teismas darė išvadą, jog, Inspekcijai nagrinėjant Skundus, nebuvo pagrindo kreiptis į Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentą, kad, atliekant Žemės sklype esančio statinio remonto darbus, nebuvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių nukentėtų konstitucinės vertybės, išanalizavo Aktas2 nurodytas aplinkybes, kad 2005 m. trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė Žemės sklype I grupės nesudėtingąjį statinį – priestatą prie sandėlio, o Žemės sklypas yra kultūros paveldo teritorijoje, ir pažymėjo, kad vien šiuo pagrindu, kol vyksta tyrimas dėl savavališkos statybos, negalima teigti, jog nenukentėjo konstitucinės vertybės – viešasis interesas ar visuomenės dalies interesai.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, jog 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl paminėtos teisės normos prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui vertinti kaip abstraktaus pobūdžio bei nesudarantys pagrindo manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, net ir tuo atveju, jei 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2 papunktyje nebūtų įtvirtinta nuostata, jog iki 2022 m. gegužės 1 d. Inspekcijai pateikti prašymai, skundai baigiami nagrinėti pagal teisės aktus, galiojusius jų pateikimo metu, iš esmės tokios nuostatos taikymas būtų nulemtas lex retro non agit principo.

17. Teismas konstatavo, kad ginčijamo Inspekcijos Sprendimo motyvų išdėstymas yra aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, jog jo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar netinkamai taikyti aktualūs teisės aktai, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą ir tenkinti išvestinio skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Inspekcijos Sprendimą bei įpareigoti atsakovą nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą.

19. Pareiškėja nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl imperatyvo, nustatyto Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 3 ir 4 dalyse, netaikymo.

19.2. Byloje nėra ginčo, jog nuo 2011 m. lapkričio mėn., kai I. B. tapo statinių (duomenys neskelbtini) savininke, jokie statybos darbai jai priklausančiuose statiniuose nebuvo vykdomi. Buvęs pastatų savininkas I. G. pastatė Priestatą 2005 metais, rekonstruodamas toje vietoje buvusį priestatą.

19.3. Nuo 2022 m gegužės 1 d. galiojanti Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 3 dalis nustato, jog, pradėjus nagrinėti skundą ir nustačius, kad skundas paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Inspekcija privalėjo vadovautis minėtu teisiniu reguliavimu ir, Skundų nagrinėjimo eigoje nustačiusi, kad Skundai paduoti praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, privalėjo nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą ir pateikti pareiškėjai pranešimą dėl Skundų nagrinėjimo nutraukimo per 5 darbo dienas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti nagrinėjimą, paaiškėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 3 dalies reikalavimų nevykdymo, tai yra esminis skundžiamo teismo sprendimo trūkumas, dėl kurio nebuvo atskleista bylos esmė.

19.4. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Nagrinėjamu atveju nauja Priežiūros įstatymo 251 straipsnio redakcija buvo sušvelninta teisinių santykių subjekto padėtis (nustatyta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo), todėl toks teisės aktas turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (liet. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią).

19.5. Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus interesus. Kadangi nagrinėjamu atveju Skundų nagrinėjimo procedūra buvo vykdoma (tęsiama) ir 2022 m. gegužės 1 d., t. y. pakeitus Priežiūros įstatymą, Inspekcija privalėjo vadovautis naujai įsigaliojusiomis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis.

19.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, nepagrįstai teigė, kad pareiškėja nenurodė argumentų, patvirtinančių šios normos neatitikimą konstituciniam teisinės valstybės principui ir / ar Konstitucijai.

19.7. Inspekcija, teigdama, kad Skundai turėjo būti nagrinėjami pagal jų pateikimo Inspekcijai metu galiojusį teisinį reglamentavimą, vadovavosi Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.) Inspekcijai pateikti prašymai, skundai baigiami nagrinėti pagal teisės aktus, galiojusius jų pateikimo metu. Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais.

19.8. Pareiškėja, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 9 punkto, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 11.2.10 punkto, Priežiūros įstatymo 25 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016, pažymi, kad skundų nenagrinėjimo pagrindai gali būti numatyti tik įstatyme, nagrinėjimu atveju tai numatyta Priežiūros įstatymo 251 straipsnyje. Pakeitimo įstatymo nuostata, kad Inspekcijos viršininkas iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reiškia priimtų Priežiūros įstatymo pakeitimų įgyvendinimą, o ne jų neigimą ir / ar netaikymą. Todėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigalioję Priežiūros įstatymo pakeitimai, įskaitant skundų nagrinėjimo nutraukimo atvejus privalėjo būti taikomi, nes įstatymu Inspekcijai buvo suteikta tik įstatymo įgyvendinimo reguliavimo funkcija, kuriai galiojančių teisės aktų taikymo ribojimas nepriskiriamas.

20. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Atsakovas nurodo šiuos atsiliepimo argumentus:

21.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 3 ir 4 dalių netaikymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Priežiūros įstatymas negalioja atgaline tvarka ir Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo taikyti nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Priežiūros įstatymo 251 straipsnio redakcijos, kuri nebuvo priimta ir negaliojo Skundų nagrinėjimo metu. Taigi, teismui aptarus Priežiūros įstatymo 251 straipsnio netaikymą nagrinėjamoje byloje, negalima teigti, kad teismas nepasisakė dėl Priežiūros įstatymo 251 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo.

21.2. Nors pareiškėja teigia, kad nauja Priežiūros įstatymo 251 straipsnio redakcija sušvelninta teisinių santykių subjekto padėtis, todėl toks teisės aktas turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minimas principas taikomas tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Taigi nagrinėjamu atveju šis principas negali būti taikomas. Priešingas vertinimas galėtų pažeisti Skundus pateikusio asmens teisėtus lūkesčius.

21.3. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių Inspekcijos viršininko 2022 m. kovo 10 d. įsakymo 2.2 punkto prieštaravimą konstituciniam valstybės principui, nenurodė, kodėl toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ar neteisėtas, taip pat kokias procesines ar materialines teisės normas pažeidė teismas, pateikdamas tokią išvadą.

21.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcijos argumentai, susiję su 2022 m. kovo 10 d. įsakymo taikymu, yra neteisingi, kadangi tai yra poįstatyminis teisės aktas ir šiuo atveju turėjo būti taikomos Priežiūros įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatų netaikymą lėmė ne 2022 m. kovo 10 d. įsakymo nuostatos, o lex retro non agit principas bei Pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriose nėra įtvirtinta, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Priežiūros įstatymo nuostatos taikomos atgal jau prasidėjusiems teisiniams santykiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Inspekcijos 2022 m. liepos 29 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl prašymo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovas, nagrinėdamas Skundus, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis, kurios negaliojo Skundų pateikimo Inspekcijai metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, byloje nenustatyta, jog Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar netinkamai taikyti aktualūs teisės aktai, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nesutinka su teismo vertinimu dėl Priežiūros įstatymo 251 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

26. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, nagrinėdama Inspekcijoje 2021 m. gruodžio 16 d. gautą skundą ir 2022 m. sausio 6 d. gautą šio skundo papildymą (Skundus), vykdė statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos vykdymo teisėtumo patikrinimą. Pagal 2011 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. VK-5804, statinių savininkė yra pareiškėja. Skundų nagrinėjimo procedūra buvo baigta 2022 m. birželio 10 d., Inspekcijai surašius savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220610-00075, kuriuo konstatuota, kad trečiasis asmuo I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė Žemės sklype (statytojas naudojo Žemės sklypą pagal nuomos sutartį nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.) I grupės nesudėtingąjį statinį – Priestatą, kuriam 2005 m. statybos leidimas nebuvo privalomas, tačiau buvo privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai. 2022 m. birželio 10 d. Inspekcija taip pat surašė šiuos privalomuosius nurodymus: 1) privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-220610-00080 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo trečiasis asmuo I. G. įpareigotas nevykdyti jokių savavališkai pastatyto Priestato statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti Savavališkos statybos akte; 2) privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-220610-00079 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo trečiasis asmuo I. G. įpareigotas iki 2022 m. gruodžio 10 d. nugriauti savavališkai (duomenys neskelbtini) miestelio istorinėje dalyje, žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą Priestatą, dėl kurio statybos surašytas Savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja pateikė Inspekcijai 2022 m. liepos 12 d. skundą „Dėl atsisakymo nutraukti 2021-12-15 skundo (reg. data 2021-12-16 Nr. 3D-3975) ir 2022-01-05 skundo papildymo (reg. data 2022-01-06 Nr. 3D-34) tyrimą“, prašydama nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatomis, bei teigdama, kad Inspekcijos pareigūnai nepagrįstai atsisakė nutraukti Skundų nagrinėjimą. Inspekcija, išnagrinėjusi nurodytą pareiškėjos skundą, skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Inspekcija skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjos skundžiami Departamento pareigūnų veiksmai (neveikimas) yra susiję su Departamento priimtais sprendimais (savavališkos statybos aktu, Privalomaisiais nurodymais), dėl to pareigūnų veiksmai (neveikimas) negali būti vertinami atsietai nuo priimtų sprendimų teisėtumo. Inspekcija taip pat akcentavo, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nutraukti administracinę procedūrą, kuri jau yra baigta.

28. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad, Skundų nagrinėjimo metu pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Priežiūros įstatymo 251 straipsnio nuostatoms, Inspekcija privalėjo vadovautis minėtu teisiniu reguliavimu ir, Skundų nagrinėjimo eigoje nustačiusi, kad Skundai paduoti praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo, privalėjo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, o, pagal šio įstatymo 2 dalies 4 punktą, statybos valstybinė priežiūra apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Inspekcija atlieka statybos patikrinimus viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu.

Užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus (Priežiūros įstatymo 11 str. 6 d.).

Statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai (Priežiūros įstatymo 11 str. 1 d.). Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.).

Pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalį, skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Pagal Priežiūros įstatymo 252 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 2 dalį, skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Priežiūros įstatymo 251 straipsnio, galiojusio skundžiamo Sprendimo priėmimo metu (t. y. 2022 m. liepos 29 d.) 1 dalies 2 punktas nustato, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu teismas nagrinėja ar yra išnagrinėjęs skundą tuo pačiu klausimu.

30. Minėta, kad Inspekcija Skundų pagrindu atliko statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos vykdymo teisėtumo patikrinimą. Nustačius, kad statytojas I. G. 2005 m. ūkio būdu savavališkai pastatė I grupės nesudėtingąjį statinį priestatą prie sandėlio (pažymėtas plane 3I1p) žemės sklype (statytojas žemės sklypą nuomos sutartimi naudojo nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.), kurio kadastrinis Nr. 5604/0010:17, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriam 2005 m. statybos leidimas buvo neprivalomas, tačiau buvo privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiški pritarimai, 2022 m. birželio 10 d. buvo surašyti Savavališkos statybos aktas ir Privalomieji nurodymai trečiajam suinteresuotas asmeniui I. G.. Surašius šiuos dokumentus, statinių statybos vykdymo teisėtumo patikrinimo Skundų pagrindu procedūra buvo baigta (Priežiūros įstatymo 11 str. 6 d.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su Inspekcijai teiktais 2022 m vasario 8 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. paaiškinimais pareiškėja teikė prašymą nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnams nenutraukus Skundų nagrinėjimo procedūros ir priėmus Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, adresuotus trečiajam asmeniui I. G., pareiškėja pateikė 2022 m. liepos 11 d. skundą Inspekcijai, kuriame prašė nutraukti Skundų nagrinėjimą Priežiūros įstatymo 251 straipsnio pagrindu.

32. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-104-1142/2024 pagal ieškovo I. G. prašymą dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2022 m. birželio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-220610-00075, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220610-00080, privalomojo nurodymo pašalinti I grupės nesudėtingojo statinio priestato prie sandėlio savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220610-00079 pripažinimo negaliojančiais, kurioje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvauja ir I. B.. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo per EPP Inspekcijai buvo išsiųstas 2022 m. liepos 21 d.

33. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo atsakovo Sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundą, turinį, daro išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju jis neturi teisinio pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, kadangi ji jau buvo užbaigta priėmus administracinius aktus (Savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus). Taip pat atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Skundų pagrindu ginčo statinių statybos patikrinimą vykdžiusių Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), t. y. atsisakymas nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti vertinami, vertinant minėtų administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą. Šios nustatytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas atsakovui atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundą. Tačiau atsakovas nepagrįstai išnagrinėjo iš esmės pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su Skundų nagrinėjimo procedūros nutraukimo galimybe, ir nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos darbuotojai neturėjo pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimą, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 30.1.2 ir 30.1.3 papunkčiais.

34. Atsakovas, gavęs pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundą, bei turėdamas informacijos, kad bendrosios kompetencijos teisme yra ginčijami administraciniai aktai – Savavališkas statybos aktas ir Privalomieji nurodymai, turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą bei informuoti pareiškėją apie galimybę ginčyti Savavališkos statybos aktą bei Privalomuosius nurodymus teisme.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo atsakovo Sprendimo dalį, kuria iš esmės išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundas dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų, atsisakant nutraukti Skundų tyrimą.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patenkinant pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikinant Sprendimo dalį, kuria iš esmės išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. liepos 11 d. skundas dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų, atsisakant nutraukti Skundų tyrimą. Sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą, kadangi ji jau buvo užbaigta priėmus administracinius aktus (Savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus), Skundų pagrindu ginčo statinių statybos patikrinimą vykdžiusių Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), t. y. atsisakymas nutraukti Skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti vertinami, vertinant minėtų administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo) 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 2D-13883 „Dėl jūsų skundo ((duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria iš esmės išnagrinėtas pareiškėjos I. B. 2022 m. liepos 11 d. skundas.

Kitą pareiškėjos I. B. skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis