298ccdda-e833-4623-90b9-27adb48abbaa · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-548-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02225-2016-4                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui G.

M. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. M. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 48 863 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-13). Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015-02-11 iki 2016-10-26 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, dėl to pareiÅ¡kėjui kilo įvairių nepatogumų.

Patalpose buvo tamsu, drėgna, Å¡alta, trÅ«ko oro. Pažymėjo, kad rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Be to, asmens kratos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo verčiamas nusirengi nuogai esant žemai oro temperatÅ«rai. Pataisos namuose neiÅ¡duodamos priemonės patalpoms valyti, jas pareiÅ¡kėjas turėjo pirkti už asmenines lėšas. DuÅ¡ai antisanitarinės bÅ«klės, nevalomi, purvini. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, nepatogumais, depresija, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nemiga.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 23-29) prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad miegamosios vietos gyvenamosiose patalpose ne visada yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

BÅ«riuose įrengta centrinio Å¡ildymo sistema, kuri užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai Å¡altuoju metų laiku ir ventiliatoriai Å¡iltuoju metų laiku. BÅ«rių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai dezinfekcijÄ bÅ«riuose atlieka kartÄ per savaitę. PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kiekvienam bausmę atliekančiam nuteistajam buvo iÅ¡duodamos minėtu įsakymu nustatytos higienos bei cheminės valymo priemonės, kurias pataisos įstaigos sandėlininkas pasitikrinęs kiekvienam bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių įteikia bÅ«rio virÅ¡ininkui pasiraÅ¡ytinai, kuris užtikrina tinkamÄ jų įteikimÄ nuteistiesiems.

Gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis, todėl argumentai dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis atmestini. Nuteistiesiems visuminės kratos atliekamos uždarose, Å¡ildomuose patalpose. Kratas atlieka tos pačios lyties atstovai. Nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosios patalpos nuolat buvo perpildytos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į karantino patalpÄ , 1 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , 21 bÅ«rio 1 ir 3 gyvenamÄ sias patalpas, taip pat kamerų tipo patalpas Nr. 7 ir Nr. 21 (b. l. 53, 31).

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, karantino patalpos plotas yra 40,69 kv. m., joje įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tenka 3,13 kv. m. ploto; 1 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra 26,29 kv. m. ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,29 kv. m., t.y. daugiau, nei minimalus 3,1 kv. m. plotas; 21 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas – 51,58 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tenka 3,2 kv. m. ploto; 21 būrio 3 gyvenamoji patalpa yra 51,76 kv. m. ploto, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tenka 3,2 kv. m. ploto (b. l. 32). Nors skunde pareiškėjas teigia, kad šios patalpos buvo perpildytos, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Be to, pareiškėjas nurodo padrikas ir prieštaringas aplinkybes šioje dalyje, teigdamas, kad minėtose patalpose buvo laikoma nuo 5 iki 22 asmenų (b. l. 4), vėliau nurodo, kad jose gyveno nuo 15 iki 22 asmenų, bet „10 visada tikrai būna“. Teismas vertina, kad pareiškėjas nedetalizavo šių aplinkybių, nenurodė, kokiose tiksliai patalpose ir kiek konkrečiai asmenų gyveno kartu su juo, pateikė šioje dalyje prieštaringas aplinkybes, be to, nurodė, kad patalpose tikrai būna apie 10 asmenų, t.y. mažiau, nei nurodo pats atsakovo atstovas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad iÅ¡ patalpų ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl minimalaus ploto normos neužtikrinimo šioje dalyje nekonstatuotini. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad skirtingais laikotarpiais nuo 2015-07-27 iki 2016-10-26 pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpose Nr. 7 ir Nr. 21, kurių plotas buvo nuo 14.12 iki 14.31 kv. m., jose įrengta nuo 2 iki 3 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko nuo 4,77 kv. m. iki 7,06 kv. m. ploto (b. l. 53). Pareiškėjas šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčija, nenurodo priešingų aplinkybių, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, iš kurių, kaip minėta, matyti, kad pareiškėjui minimalaus ploto norma kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo tamsu, drėgna, Å¡alta, trÅ«ko oro. Pataisos namuose neiÅ¡duodamos priemonės patalpoms valyti, jas pareiÅ¡kėjas turėjo pirkti už asmenines lėšas. DuÅ¡ai antisanitarinės bÅ«klės, nevalomi, purvini. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35 -65 %. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 p.).

Oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti nuo 18 °C iki 22 °C, o šiltuoju – nuo 18 °C iki 28 °C (26 p.). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 p.).

Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodo, kad patalpos yra vėdinamos natÅ«raliai per langus bei per ventiliacines angas (b. l. 25, 32, 54). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Nors pareiÅ¡kėjas yra pateikęs į bylÄ fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias tai, kad dėl netinkamo vėdinimo tekdavo iÅ¡imti visÄ stiklo paketÄ , teismas negali jomis vadovautis, nes neaiÅ¡ku, ar jos iÅ¡ tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiÅ¡kumo.

Be to, tokių įrodymų pateikimas negali prieÅ¡tarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pateikiamame sÄ raÅ¡e daiktų ir reikmenų, kuriuos leidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, fotoaparatai ir mobilieji telefonai nėra nurodyti, pareiÅ¡kėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti pripažintos įrodymais Å¡ioje byloje. Atsakovo atstovo pateiktame 2016-09-07 patikrinimo akte Nr. PA-2-1020(17.4.1.2.12) užfiksuota, jog kamerų tipo patalpose Nr. 21 ir Nr. 13 yra iÅ¡imti stiklo paketai, tačiau juos iÅ¡ima patys nuteistieji.

Darytina iÅ¡vada, kad toks nuteistųjų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo, elgesys yra valingas ir sÄ moningai pasirinktas elgesio variantas, kuris nesudaro pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Be to, pareiÅ¡kėjas pats nurodė teismo posėdžio metu, kad langus buvo galima praverti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus Å¡ioje dalyje.Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad esant bÅ«tinybei, nuteistiesiems iÅ¡duodami ventiliatoriai arba Å¡ildytuvai (b. l. 32).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams praÅ¡ymÄ dėl ventiliatoriaus ar Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o toks praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Pats pareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nutyli. Byloje pateiktame PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintame PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡e (b. l. 37-38) 6 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje patalpoje gyvenantys nuteistieji.

Taigi, švarios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pravieniškių PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsakovo atstovas pažymose nurodo, kad administracijos paskyrimu nuteistieji eilės tvarka budi gyvenamosiose patalpose, pagal paskelbtus budėjimo grafikus, o kamerų tipo patalpose iš jose nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kameros vyresnieji, kurie yra pasirašytinai supažindinami su savo pareigomis ir yra aprūpinami visomis reikalingomis priemonėmis švarai kameroje palaikyti (b. l. 54,32).

Kamerų tipo patalpose esančiÄ dušų patalpÄ taip pat tvarko tvarkinys, o kartÄ per mėnesį atliekamas jos pagrindinis valymas. Tuo tarpu bendrabučio tipo patalpų duÅ¡ai kas savaitę valomi ir dezinfekuojami Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistų (b. l. 32, 54). PravieniÅ¡kių PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-12-22 pažymoje Nr. 62-6865 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos visos higienos bei patalpų tvarkymo priemonės, kurias pataisos namų sandėlininkas įteikia bÅ«rio virÅ¡ininkui pasiraÅ¡ytinai (b. l. 55).

Visas šias atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktai Nr. PA.2-1020(17.4.1.2.12), Nr. PA.2-1473(17.4.1.2.12), Nr. PA.2-1603(17.4.1.2.12) (b. l. 57-63), kuriuose ginčo laikotarpiu ar jam artimu metu atlikus patikrinimus konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose, tame tarpe ir tose, kuriose gyveno pareiškėjas, santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, buitinių parazitų nerasta, pelėsio nesimatė, gyvenamųjų patalpų sienos ir sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos.

Nors pareiÅ¡kėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016-09-08 raÅ¡te Nr. 2.2-2496(17.4.1.2.12) (b. l. 14-15) nurodyta, kad, atlikus patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje kameroje Nr. 21, nustatyta, jog dirbtinis kameros apÅ¡vietimas neatitinka higienos normos reikalavimų, iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ie neatitikimai buvo operatyviai paÅ¡alinti (b. l. 56). Vėliau atliktų patikrinimų metu, kaip minėta, higienos normos pažeidimų dėl kamerų apÅ¡vietimo nenustatyta (b. l. 60-64).

Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skundžia tik natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumÄ , tuo tarpu minėtame patikrinimo akte konstatuotas dirbtinio apÅ¡vietimo neatitikimas higienos normai. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad patalpose buvo tamsu, bet visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Nors pareiškėjas teigia, kad prastas apšvietimas kenkia regėjimui, byloje esančiuose medicininiuose pažymėjimuose (b. l.

34) ir pareiÅ¡kėjo pateiktame Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuotas joks regėjimo sutrikimas. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. IÅ¡ minėtų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ taip pat negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad kurie nors juose nurodomi pareiÅ¡kėjui kilę sveikatos sutrikimai buvo sÄ lygoti netinkamų kalinimo sÄ lygų.

PrieÅ¡ingai, Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad duomenų dėl gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje nėra (b. l. 34). Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ bei pateikia tai patvirtinančius duomenis, t.y. 2016-04-04 praÅ¡ymÄ nuvesti jį pas psichologÄ , atsakovo atstovo pateiktoje PravieniÅ¡kių PN Psichologinės tarnybos 2016-12-07 pažymoje Nr. 73(2)-343 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas psichologų, tačiau pareiÅ¡kė, jog psichologinės pagalbos jam nereikia, o į Psichologinę tarnybÄ jis kreipiasi tik dėl to, kad jam yra reikalingos pažymos, kuriomis pareiÅ¡kėjas teisme galėtų pagrįsti savo argumentus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam tariamai sukeltų psichologinių pasekmių (b. l. 35).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų dėl netinkamų buitinių ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastų buities ir sanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN rÅ«kantieji asmenys laikomi kartu su nerÅ«kančiais, kas sukelia konfliktines situacijas.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taip pat Higienos normos HN 76:2010 14 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normoje 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad dėl Å¡ios aplinkybės bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis. Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų.

Be to, iÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo (b. l. 33), kuriuo pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo skirta nuobauda – 10 parų baudos izoliatoriuje, matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis, todėl, teismo vertinimu, galimas pareiÅ¡kėjo laikymas drauge su rÅ«kančiais asmenimis, negalėjo sukelti jam skunde nurodomų neigiamų pasekmių. Taigi, negalima konstatuoti, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikÄ aplinkÄ ir taip sukėlė jam neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skundžiasi ir tuo, kad pataisos namuose kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose yra atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362. Å io teisės akto 154 punkte nustatyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.

Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra tipiniai (vartojami daugelio kalinamųjų/nuteistųjų skunduose dėl žalos priteisimo) ir abstraktÅ«s, pavyzdžiui, nenurodyta, kuriose patalpose ir kada atliekant kratÄ buvo pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai ir pan. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015).

Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl asmens apžiÅ«ros atlikimo vėsiose, Å¡altose patalpose, dedant daiktus į neÅ¡variÄ dėžę, gali bÅ«ti laikomi pakankamai intensyviais nepatogumais, esančiais pagrindu neturtinei žalai atsirasti.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad pataisos namų gultai yra įrengti be kopėtėlių, skirtų užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Dėl to, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, jis patyrė nepatogumus, negalėdamas užlipti į lovÄ . Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ numato laisvės atėmimo patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas.

Jose nurodyta, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, spintele, Å¡iukÅ¡lių dėže ir kt., tačiau Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra nurodytos pareiÅ¡kėjo minimos kopėčios užlipti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te, tokiu bÅ«du Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, pareiÅ¡kėjo pateiktame PravieniÅ¡kių PN 2016-04-29 raÅ¡te Nr. 7-771 „Dėl skundo“ pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris turi teisę perketi pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ lovÄ , esančiÄ pirmame aukÅ¡te.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad tokį praÅ¡ymÄ bÅ«rio virÅ¡ininkui bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs, o tik nurodė, kad savavaliÅ¡kai guldavosi į pirmÄ jį lovos aukÅ¡tÄ , dėl ko bÅ«davo baudžiamas. Teismas tokį pareiÅ¡kėjo elgesį vertina kaip valingÄ ir sÄ moningai pasirinktÄ elgesio variantÄ , kuris nesudaro pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog PravieniÅ¡kių PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), taip pat nenustačius žalos atsiradimo fakto, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                          Asta Urbonienė