298a4ed2-20e1-427d-b05f-e7f094ea28d8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-866-254/2018Teisminio proceso Nr.2-13-3-00523-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.3.2.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2219-292/2018 pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė P. V. B. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, praÅ¡ant nustatyti, kad teisę nustatantis dokumentas – archyvo 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359 apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡trėmimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajonÄ , priklauso A.

R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo broliui), kurio vardas, nurodytas dokumente, nesutampa su jo gimimo ir liudijimuose nurodytu vardu. Nurodė, kad Å¡io juridinio fakto nustatymas reikalingas nustatyti A. R. B. nukentėjusiojo asmens nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinį statusÄ . Tam bÅ«tina nustatyti visų archyvo 1999-09-06 pažymėjime iÅ¡vardintų asmenų tikslius anketinius duomenis, kas turi reikÅ¡mės jų Å¡eimos ir visos giminės iÅ¡liekamajai istorinei savivertei, taip pat tai sukurs galimybę mirusiojo brolio A.

R. B. vaikams ir anÅ«kams, gyvenantiems Rusijos Federacijoje, siekti Lietuvos Respublikos piliečio statuso suteikimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mai 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip pateiktÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens.Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 37 straipsnio nuostatas dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi; dalyvaujančiais byloje asmenimis yra Å¡alys, tretieji asmenys, asmenys, pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį Å¡io CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje iÅ¡vardytose bylose (CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, susipažinęs su pareiÅ¡kimu ir kartu su juo pateiktais įrodymais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujantys asmenys, be nurodytų, yra mirusio A. R. B. palikuonys. Tokiu bÅ«du teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo padavęs V. B. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam praÅ¡omo juridinio fakto nustatymas nesukurs jokių teisių ir pareigų. Teismas sprendė, kad V. B. neturi teisinio pagrindo teikti pareiÅ¡kimÄ dėl praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl atsisakė jį priimti, kaip paduotÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens, ir grÄ Å¾intino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir pareiÅ¡kimÄ priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas formaliai ir klaidingai motyvavo, kad pareiÅ¡kėjas nėra Å¡ioje byloje dalyvaujantis asmuo, kad praÅ¡omo juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui nesukurs jokių teisių ir pareigų. PareiÅ¡kėjo nuomone, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukurs jam teises ir pareigas, kadangi dokumento tikslumas, kuriame praÅ¡oma patikslinti pareiÅ¡kėjo brolio vardÄ , priklauso ir pareiÅ¡kėjui.Skundžiama nutartis užkerta kelio siekti, kad bÅ«tų atstatyta istorinė pareiÅ¡kėjo Å¡eimos savivertė.

Pažymi, kad 1999-09-06 pažymėjime Nr. 30-B-359, kuris priklauso ir pareiÅ¡kėjui, nurodyta brolio A. R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), pavardė ir vardas „A. B.“ daro pareiÅ¡kėjui, jo Å¡eimai bei visai giminei istoriÅ¡kai vertingÄ ir jiems svarbų dokumentÄ â€“ archyvo 1999-06-09 pažymėjimÄ â€“ netikslų, iÅ¡ dalies neatitinkantį tikrovės. Nurodo, kad kitų galimybių iÅ¡taisyti padarytÄ klaidÄ nėra, nes pareiÅ¡kėjo brolio palikuonys gyvena Rusijoje, kurie turi Rusijos pilietybę.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis).              Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip pateiktÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iÅ¡keltÄ bylÄ privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad archyvo 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359, liudijantis apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini)., iÅ¡trėmimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajonÄ , priklauso A. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo broliui), kurio vardas, nurodytas dokumente, nesutampa su jo gimimo ir liudijimuose nurodytu vardu. Nurodo, kad Å¡io juridinio fakto nustatymas reikalingas nustatyti pareiÅ¡kėjo broliui (A.

R. B.) nukentėjusiojo asmens nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinį statusÄ , atstatyti istorinę pareiÅ¡kėjo Å¡eimos ir giminės savivertę bei suteikti galimybę brolio vaikams ir anÅ«kams, gyvenantiems Rusijoje, siekti Lietuvos piliečių statuso suteikimo.CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, iÅ¡skyrus asmens dokumentÄ , patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų iÅ¡duodamus liudijimus (civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us liudijančius iÅ¡raÅ¡us), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraÅ¡e) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.

Tačiau, kaip minėta, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ to seka, kad praÅ¡omas nustatyti faktas praÅ¡ančiajam asmeniui turi turėti juridinę reikÅ¡mę. Taigi, teismas, priimdamas pareiÅ¡kimÄ , pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylÄ ar priimdamas sprendimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks teisės aktas praÅ¡omam nustatyti faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę.Nagrinėjamu atveju asmens, nukentėjusio nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo pagrindai ir tvarka nustatyti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme (1997 m. birželio 30 d.

Nr. VIII-342) (toliau ir Ä®statymas). Pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimÄ , pažymėjimų iÅ¡davimÄ ir jų apskaitÄ Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatos numato, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie 1939–1990 metų okupaciniais laikotarpiais buvo Lietuvai Å¡iuo metu priklausančių teritorijų nuolatiniai gyventojai bei asmenims, kurie nukentėjo nuo Sovietų SÄ jungos ir nacistinės Vokietijos represinių režimų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ represavimo ar žalos padarymo metu, jeigu Å¡iuo metu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Asmenys, kuriems pripažintas nukentėjusio asmens statusas, turi teisę gauti įstatymų nustatytas socialinės rÅ«pybos bei kitas lengvatas ir valstybės paramÄ (Ä®statymo 1 straipsnis).PareiÅ¡kėjas kartu su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pateikė archyvo 1999-09-06 pažymėjimÄ Nr. 30-B-359, patvirtinantį pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos iÅ¡trėmimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajonÄ . Vadovaujantis Å¡ios nutarties 11 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pripažintina, kad LT VRM archyvų skyriaus 1999-09-06 pažymėjimas gali sukurti jame nurodytiems asmenims teisines pasekmes (teisę gauti įstatymų nustatytas socialinės rÅ«pybos bei kitas lengvatas ir valstybės paramÄ ).

Å iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad prie pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėjas pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ , kuriuo jam buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuris jam suteikė teisę pasinaudoti tremtiniams numatytomis lengvatomis. Todėl nustačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , kad pažymėjimas priklauso jo broliui A. R. B., mirusiam (duomenys neskelbtini), kuriame neteisingai įraÅ¡ytas jo brolio, vardas „Algis“, paties pareiÅ¡kėjo teisių apimčiai jokios įtakos neturės, t. y. papildomai teisių nesukurs.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas kartu siekia sukurti galimybę mirusio brolio vaikams ir anÅ«kams, kurie gyvena Rusijoje, siekti Lietuvos Respublikos piliečių statuso suteikimo. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 8 punkte nurodytas sÄ lygas, kurioms esant teismas gali nustatyti praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad siekiant minėto tikslo, į teismÄ su atitinkamu praÅ¡ymu turėtų kreiptis ne pareiÅ¡kėjas, o jo brolio vaikai ir vaikaičiai, kuriems, pareiÅ¡kėjo teigimu, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes.

Nustačius, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartis užkerta keliÄ siekti, kad bÅ«tų atstatyta istorinė pareiÅ¡kėjo Å¡eimos savivertė. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas siekis galimai sukeltų pareiÅ¡kėjui ir kitiems jo Å¡eimos nariams moralinį pasitenkinimÄ , tačiau ne teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui, kas suponuotų pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1999-09-06 pažymėjimas Nr. 30-B-359 apie A.

B., gim. (duomenys neskelbtini) m., iÅ¡trėmimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Permės srities Jusvino rajonÄ , priklauso A. R. B. gim. (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo broliui).Apeliacinės instancijos teismo teisėja, iÅ¡tyrusi esminius atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teisingai atsisakė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ priimti ir grÄ Å¾ino jį pasavusiam asmeniui.

Tačiau teismas suklydo, nurodydamas teisinį pagrindÄ â€“ atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip paduotÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nors pareiÅ¡kėju pareiÅ¡kime buvo įvardintas pats V. B., kurio vardu pareiÅ¡kimÄ pasirašė jo atstovas pagal pavedimÄ . Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jam teisinių pasekmių nesukels, teismas turėjo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tačiau Å¡iuo atveju teisinis pagrindas neturi įtakos galutiniam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                                         Dalė Burdulienė