2984736f-419d-4cd6-8076-da896cd4ea9e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-387/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00188-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.1.15.3.3.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai R.

Å ., jos gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui, civilinės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Š.“ atstovui advokatui Giedriui Danėliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės ir civilinės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Š.“ atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo R.

Å . pripažinta kalta, padariusi nusikaltimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, kuriÄ ji turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. Å . iÅ¡teisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jos dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . R. Å . paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos.

Uždarosios akcinės bendrovės „Š.“ civilinis ieÅ¡kinys atmestas. R. Å . paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jai priklausantį turtÄ â€“ panaikinta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. Å . nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „Š.“ turto, t. y. bÅ«dama UAB „Š.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)) vyriausiÄ ja buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®) 11 straipsnį bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinių įrašų teisingumÄ , pažeisdama BAÄ® 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojama, kad įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės apskaitos registruose 7 atvejais užregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų 42 687,28 Eur panaudojimÄ .

Dėl šių R. Š. padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Š.“ turto.

2. R. Å . taip pat buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. bÅ«dama UAB „Š.“ vyriausiÄ ja buhaltere ir kasininke, dėl einamų pareigų bÅ«dama materialiai atsakinga už jai patikėtÄ UAB „Š.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, jų laikymÄ , apskaitÄ ir saugojimÄ , turėdama tikslÄ pasisavinti pinigines lėšas, gautas UAB „Š.“ veikloje, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 12 d. nenustatytomis sumomis iÅ¡ UAB „Š.“ kasos paėmė grynaisiais pinigais iÅ¡ viso 84 870,78 Eur, jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir Å¡ių piniginių lėšų bendrovei negrÄ Å¾ino, taip padarydama UAB „Š.“ didelę turtinę žalÄ .

3. IÅ¡teisindamas R. Å . pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji nėjo UAB „Š.“ kasininko pareigų, todėl jai oficialiai nebuvo patikėti bendrovės kasoje laikyti grynieji pinigai. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog pinigus iÅ¡ kasos paėmė bÅ«tent R. Å ., nes priėjimÄ prie Å¡ių lėšų turėjo ir bendrovės direktorius E. L.. Be to, piniginės lėšos buvo saugomos nesilaikant elementarių saugumo reikalavimų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Mikelėnienė praÅ¡o: 4.1. Pripažinti R. Å . kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. 4.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu R.

Å . pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir jai paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudÄ . 4.3. Tenkinti byloje pareikÅ¡tÄ UAB „Š.“ civilinį ieÅ¡kinį. 4.4. Iki visiÅ¡ko 65 470,78 Eur civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo palikti galioti R. Å . paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės į jai priklausantį turtÄ apribojimÄ . 4.5. LikusiÄ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

5. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, prieštaraujančias bylos aplinkybėms. Pasak prokurorės, skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad R. Š. nebuvo teisės aktais nustatyta tvarka paskirta UAB „Š.“ kasininke, tačiau byloje surinkti įrodymai (pačios R. Š., liudytojo E. L. parodymai, 2016 m. rugsėjo 23 d. piniginių lėšų inventorizacijos aprašas, 2018 m. spalio 12 d. grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktas) ir nustatytos faktinės aplinkybės (byloje nustatyta, kad R.

Å . priimdavo ir iÅ¡duodavo grynuosius pinigus, inkasuodavo su kasos aparatu dirbusių darbuotojų surinktus ir jai perduotus pinigus, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, įmokėdavo grynuosius pinigus į bendrovės banko sÄ skaitas ir kt.) patvirtina, kad, nors ir nebÅ«dama oficialiai paskirta kasininke, R. Å . faktiÅ¡kai vykdė kasininko funkcijas.

6. Vadovaudamasi kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, prokurorė nurodo, kad tais atvejais, jei su įmonės direktoriaus sutikimu ir jo nurodymu asmuo valdo įmonės sÄ skaitas, atlieka banko ar kitas operacijas su įmonės pinigais, nors ir nebuvo iÅ¡leisto atskiro įsakymo, kuriuo asmeniui pavedama atlikti Å¡iuos konkrečius veiksmus, laikytina, kad įmonės pinigai (turtas) faktiÅ¡kai Å¡iam asmeniui buvo patikėti, jis galėjo laisvai jais disponuoti, todėl toks asmuo yra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl kritiÅ¡ko bendrovės direktoriaus E. L. parodymų vertinimo, nurodant, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes pinigų trÅ«kumas galėjo atsirasti ir jam pačiam disponuojant kasoje buvusiais pinigais. Pasak prokurorės, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. L., nesant R. Å ., imtų iÅ¡ seifo pinigus. Specialistė, atlikusi UAB „Š.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nenustatė pažeidimų dėl kasos iÅ¡laidų orderiais paimtų E. L. piniginių lėšų, o tai, anot prokurorės, patvirtina, kad bendrovės direktorius buvo pateikęs visus iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. Prokurorė nurodo, kad E. L. vadovavo UAB „Š.“ nuo 2006 m., buvo jos vienintelis akcininkas, bendrovė veikė pelningai, todėl jis nebuvo suinteresuotas pakenkti jos veiklai, padarydamas žalos. PrieÅ¡ingai, buvo suinteresuotas, kad bendrovės veikla klestėtų.

8. Cituodama liudytojo E. L. parodymus, prokurorė teigia, kad atliekant patikrinimÄ 2018 m. kasoje buvo nustatytas pinigų trÅ«kumas, todėl bendrovės direktorius kreipėsi į prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad kartu su pareiÅ¡kimu E. L. pateikė R. Å . pasiaiÅ¡kinimÄ -prisipažinimÄ , kuriame ji patvirtino, kad skolindavosi iÅ¡ įmonės pinigus, pasižadėdama juos grÄ Å¾inti. Anot prokurorės, liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, o R.

Å . nuolat kito, nes ji siekė vienintelio tikslo – suÅ¡velninti savo teisinę padėtį arba iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad raktÄ nuo seifo, kuriame buvo laikomi bendrovės pinigai, galėjo turėti ne tik R. Å ., bet ir E. L.. Prokurorės teigimu, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, nes byloje nėra jokių objektyvių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tikslus piniginių lėšų trūkumas – 84 870,78 Eur – IĮ „Linos apskaita“ buvo nustatytas ne anksčiau nei 2018 m. spalio 27 d., todėl E. L. R. Š. pasiūlyta geruoju atlyginti pinigų suma – 40 000–47 000 Eur, užfiksuota nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, buvo reali pagal tuo metu nustatytus nuteistosios atliktus tikrovės neatitinkančius įrašus buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“.

10. Pasak prokurorės, byloje nustatyta, kad vyr. buhaltere ir kasininke dirbusi R. Å . laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 12 d. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , bendrovės buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ sukÅ«rusi tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us, priraÅ¡ydama nebÅ«tas paslaugas ar įvairias pinigų sumas. Anot prokurorės, R. Å . tai darė siekdama pasisavinti iÅ¡ bendrovės pinigines lėšas, taip tikėdamasi paslėpti susidariusį piniginių lėšų trÅ«kumÄ .

Nuteistosios parodymų, kad minėtus įraÅ¡us ji darė vykdydama direktoriaus nurodymus tam, kad galima bÅ«tų paslėpti susidariusį trÅ«kumÄ dėl pastarojo be dokumentų paimtų bendrovės pinigų, nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys. Pasak prokurorės, vadovaujantis Å¡ia nuteistosios versija, reikėtų patikėti tuo, kad ji, turėdama deÅ¡imties metų patirtį, ilgÄ laikÄ vykdė neteisėtus direktoriaus nurodymus niekam apie tai neprasitardama ir nesikreipdama į teisėsaugos institucijas.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiais R. Å . parodymais nepatikėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo tik jÄ ir nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistoji veikė bendrininkų grupe su direktoriumi E. L.. Tačiau, anot prokurorės, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo R. Å . paaiÅ¡kinimais dėl E. L. galbÅ«t iÅ¡ kasos paimtų pinigų neužfiksuojant Å¡io fakto kasos iÅ¡laidų orderiuose.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. vasario 18 d. nuteistoji sumokėjo į UAB „Š.“ sÄ skaitÄ iÅ¡ viso 19 400 Eur, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad paėmė iÅ¡ bendrovės tik 10 000 Eur. Vėliau R. Å . jau teigė, kad jokių pinigų neėmė, o anksčiau sakė prieÅ¡ingai, nes buvo iÅ¡sigandusi ir nežinojo, kÄ sakyti tyrėjui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji paaiÅ¡kino, kad jos vyras paėmė 20 000 Eur paskolÄ , iÅ¡ kurių 14 000 Eur ji pervedė kaip skolÄ UAB „Š.“.

12. Prokurorės teigimu, R. Å . veiksmai patvirtina, kad bendrovės pinigines lėšas ji pasisavino, kitaip nebÅ«tų rodžiusi iniciatyvos jų grÄ Å¾inti. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo jos paaiÅ¡kinimais ir, atmesdamas byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡teisino nuteistÄ jÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliaciniame skunde civilinės ieÅ¡kovės UAB „Š.“ atstovas advokatas G. Danėlius praÅ¡o: 13.1. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti jÄ kalta dėl Å¡io nusikaltimo padarymo; 13.2. priteisti civilinės ieÅ¡kovės UAB „Š.“ naudai 65 470,78 Eur turtinės žalos atlyginimo;

14. Remdamasis teismų praktika, advokatas teigia, kad R. Å . yra tinkamas jai inkriminuojamo nusikaltimo subjektas, nes ji, nors ir neturėdama oficialių įgaliojimų, faktiÅ¡kai atliko UAB „Š.“ kasininko funkcijas. Advokatas pažymi, kad Å¡iÄ aplinkybę teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pati nuteistoji.

15. Anot advokato, tai, kad bÅ«tent nuteistoji buvo atsakinga už grynųjų pinigų tvarkymÄ bendrovėje ir laisvai jais disponavo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovės grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktas, 2016 m. rugsėjo 23 d. bendrovės piniginių lėšų inventorizacijos apraÅ¡as, liudytojų E. L., K. M., V. R.-V., E. A. parodymai.

16. Advokato teigimu, pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina tai, kad R. Å . pripažino paėmusi iÅ¡ bendrovės pinigus, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti. Taigi R. Å . realiai veikė kaip BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytas subjektas, todėl skundžiama nuosprendžio dalis, kurioje nurodoma, kad ji neatitiko specialių BK 183 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties subjektui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta.

17. Pasak advokato, išteisindamas R. Š. dėl UAB „Š.“ turto pasisavinimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes savo išvadas grindė ne byloje surinktais įrodymais, o savo interpretacijomis. Antai teigdamas, kad bendrovės piniginėmis lėšomis disponavo ir direktorius, kuris, nesant R. Š. darbe, pakeisdavo pardavėjoms pinigus, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad E. L. tam nueidavo į šalia bendrovės patalpų esančias parduotuves.

18. Advokatas taip pat nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio 17 d. atlikto patikrinimo metu buvo tikrinamas tik pinigų likutis bendrovei priklausančios parduotuvės kasoje, į patalpas, kuriose buvo laikomi bendrovės kasos pinigai, einama nebuvo, todėl tai, kad tÄ dienÄ - 2017 m. gruodžio 17 d. - R. Å . nebuvo darbe, nepatvirtina, kad E. L., o ne pastaroji, tvarkė įmonės grynuosius pinigus.

19. Advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančio R. Å . susitarimo su UAB „Š.“ dėl žalos atlyginimo vertinimu. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistoji šį susitarimÄ pasirašė neva žinodama, kad tyrimo metu bus nustatyti apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai ir dėl pinigų dingimo visų pirma bus įtarta ji, tačiau, anot advokato, Å¡ie teiginiai grindžiami ne byloje esančiais įrodymais, o interpretacinio (filosofinio) pobÅ«džio pamÄ stymais. Pasak advokato, skundžiamame nuosprendyje netgi siekiama konstatuoti aplinkybes, kad neva bendrovės direktorius yra kaltas dėl R. Å . padarytos veikos, o tai yra neteisėta ir nepagrįsta.

20. Advokatas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog įraÅ¡ai buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ buvo koreguojami praėjus 6-8 mėnesiams po Å«kinių operacijų ir neatitiko Å¡ių operacijų turinio (realiai į bankÄ buvo įmokamos gerokai mažesnės pinigų sumos, nei buvo nurodyta buhalterinės apskaitos programos įraÅ¡uose), patvirtina, kad bendrovės vadovas, kuris neturi reikiamų žinių dėl naudojimosi minėta programa, negalėjo žinoti nei apie įrašų klastojimÄ , nei apie grynųjų pinigų trÅ«kumÄ .

21. Pasak advokato, skundžiamas nuosprendis yra prieÅ¡taringas, nes iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus – specialisto iÅ¡vadÄ dėl įmonės Å«kinės finansinės veiklos, liudytojų E. L., L. U. parodymus – pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. Å . padarė tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us dėl 42 687,28 Eur, t. y. faktiÅ¡kai pripažino, kad Å¡ios lėšos buvo pagrobtos, tačiau vėliau, vertindamas tuos pačius įrodymus, jau nusprendė, kad nuteistoji kaltinime nurodytų piniginių lėšų nepasisavino.

22. Advokatas nurodo, kad byloje nustatyta, jog neturėdama jokio teisėto pagrindo R. Å . pasisavino bendrovės grynuosius pinigus ir šį faktÄ pati pripažino, netgi pradėjo grÄ Å¾inti pasisavintas pinigines lėšas. Tačiau pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad nuteistoji negali bÅ«ti pripažinta kalta dėl pinigų pasisavinimo (nes neatitinka BK 183 straipsniui taikyti bÅ«tino specialaus subjekto požymio), buvo tiesiog priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, taip iÅ¡ esmės įteisinant pinigų vagystę iÅ¡ bendrovės ir netgi nevertinant galimybės R. Å . veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, advokatas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis naikintina.

23. Teismo posėdžio metu prokuroras ir civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl R. Å . nekaltumo pasisavinus bendrovės pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu R. Å . pasisavino dalį bendrovės piniginių lėšų, todėl Å¡ioje dalyje reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

25. Teisėjų kolegija nustatė tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: R. Å . pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Ji, bÅ«dama UAB „Š.“ vyriausiÄ ja buhaltere ir kasininke, dėl einamų pareigų bÅ«dama materialiai atsakinga už jai patikėtÄ UAB „Š.“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, jų laikymÄ , apskaitÄ ir saugojimÄ , turėdama tikslÄ pasisavinti pinigines lėšas, gautas UAB „Š.“ veikloje, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nenustatytomis sumomis iÅ¡ UAB „Š.“ kasos paėmė grynaisiais pinigais iÅ¡ viso 42 687,28 Eur, jų panaudojimo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir Å¡ių piniginių lėšų bendrovei negrÄ Å¾ino, taip padarydama UAB „Š.“ didelę turtinę žalÄ .

Dėl R. Å . baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 26. Vadovaudamiesi kasacinės instancijos teismo praktika, prokurorė ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. Å . yra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas, nes ji, nors ir neturėdama oficialių įgaliojimų, faktiÅ¡kai atliko UAB „Š.“ kasininko funkcijas, t. y. buvo atsakinga už grynųjų pinigų tvarkymÄ bendrovėje ir laisvai jais disponavo.

Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateikiamu liudytojo E. L. parodymų vertinimu ir pažymi, kad nuteistosios kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Pasak apeliantų, R. Å . kaltę patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji pati buvo pripažinusi pinigų paėmimo faktÄ ir net grÄ Å¾ino pinigų dalį UAB „Š.“. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuteistoji yra pripažinta kalta apgaulingai tvarkiusi minėtos bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji tyčia sukÅ«rė buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ tikrovės neatitinkančius įraÅ¡us ? prirašė nebÅ«tas paslaugas, nurodė klaidingas piniginių lėšų sumas ir kt. Anot apeliantų, galima pagrįstai teigti, kad pastaruosius neteisėtus veiksmus nuteistoji atliko siekdama paslėpti dėl jos pasisavinto turto susidariusį piniginių lėšų trÅ«kumÄ . Å ie apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ dalies yra pagrįsti.

27. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas ir taip padarant žalÄ turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgalinimus.

Pagal teismų praktikÄ Ä¯galiojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali bÅ«ti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017).

28. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kuriam kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus reikalavimus (pvz., yra materialiai atsakingas už šį turtÄ ). Kaltininko žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ (turtinę teisę).

29. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog sprendžiant, ar turtas buvo patikėtas žmogui, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į oficialaus dokumento, kuriame bÅ«tų teisiÅ¡kai apibrėžti kaltininko reikalavimai Å¡iam turtui (pvz., įsakymo, pavedimo, sutarties dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės ir pan.) (ne)buvimÄ , bet ir į konkrečioje byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kurios paneigia ar patvirtina pasisavinto turto patikėjimo kaltininkui faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018).

30. Išteisindamas R. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuteistoji neatitinka šio nusikaltimo subjektui keliamų specialiųjų reikalavimų (jai nebuvo patikėtas kaltinime minimas turtas, nes ji nebuvo paskirta UAB „Š.“ kasininke, jai nebuvo nustatyta tvarka perduoti kasoje buvę pinigai), todėl jai negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl turto (grynųjų pinigų) pasisavinimo. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus pirmiau minėtos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Å . galėjo laisvai disponuoti UAB „Š.“ grynaisiais pinigais ? ji buvo pasiraÅ¡iusi visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (t. 8, b. l. 161), kurioje, be kita ko, nurodoma, kad jos darbas yra tiesiogiai susijęs su grynaisiais pinigais ir ji prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jai perduotas vertybes, tarp jų ir grynuosius pinigus; 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta piniginių lėšų inventorizacija, perduodant R.

Å . visus tÄ dienÄ bendrovės kasoje buvusius grynuosius pinigus, pažymint, kad ji yra už juos atsakinga (t. 8, b. l. 162–164); liudytojai E. A., K. M., E. G., S. J., V. R.-V. paaiÅ¡kino, kad visus klausimus, susijusius su grynųjų pinigų apskaita bendrovėje, sprendė R. Å . (paimdavo iÅ¡ pardavėjų jų surinktus ir inkasuotus pinigus, užpajamuodavo juos, liepdavo pasiraÅ¡yti kasos knygoje; iÅ¡mokėdavo avansus; atsiskaitydavo su darbuotojais pagal su jais sudarytas transporto priemonių nuomos sutartis;

įmokėdavo grynuosius pinigus į banko sÄ skaitÄ ir pan.); jai suteiktos galimybės disponuoti bendrovės grynaisiais pinigais neneigė ir pati nuteistoji.

31. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad R. Å . nebuvo patikėtos UAB „Š.“ piniginės lėšos, nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad bendrovėje nebuvo priimtas įsakymas dėl jos paskyrimo kasininke, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Manytina, kad taip formaliai vertinant byloje surinktus įrodymus, atsiribojant nuo realios bendrovėje buvusios situacijos ir akcentuojant tik sprendimo dėl nuteistosios paskyrimo kasininke nebuvimÄ , nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas nagrinėjamoje byloje.

32. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad byloje surinktais įrodymais nėra paneigti R. Å . paaiÅ¡kinimai, jog kasa iÅ¡ esmės buvo direktoriaus žinioje, o ji atlikdavo tik atskiras jos tvarkymo funkcijas, tačiau Å¡iam pirmosios instancijos teismo teiginiui negalima pritarti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti byloje surinkti duomenys leidžia daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Visi UAB „Š.“ darbuotojai, kalbėdami apie grynųjų pinigų įmonėje tvarkymÄ (pinigų saugojimÄ , jų apskaitÄ , iÅ¡mokėjimÄ ir kt.), minėjo tik R. Å . pavardę (žr. 29 punktÄ ). Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuteistajai nebuvo perduoti kasoje buvę pinigai. Byloje esantis piniginių lėšų inventorizacijos apraÅ¡as (t. 8, b. l. 162–164) patvirtina, kad, R. Å . pradėjus dirbti UAB „Š.“, buvo apskaitytos ir jai perduotos tÄ dienÄ (2016 m. rugsėjo 23 d.) kasoje buvusios piniginės lėšos (534 Eur).

33. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymima, kad bendrovėje nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų (bendrovėje nebuvo paskirtas kasininkas, nebuvo patvirtinti vyriausiojo buhalterio ir kasininko pareigybės aprašymai), tačiau šios aplinkybės pačios savaime nepaneigia nei byloje surinktais įrodymais nustatyto fakto, kad R. Š. disponavo UAB „Š.“ pinigais, nei jos atsakomybės dėl galimų pažeidimų, padarytų šio disponavimo metu.

34. Nustačius, kad R. Š. atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytus specialaus subjekto požymius, spręstinas jos baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl jai inkriminuojamos veikos padarymo.

35. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai vadovaujantis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai), tačiau Å¡is principas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai pagrįstai konstatuojama, jog nėra galimybės paÅ¡alinti kilusių abejonių ir neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

36. Išteisindamas R. Š. pagal jai pareikštus kaltinimus dėl svetimo turto pasisavinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nesurinkta patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad trūkstamus kasoje pinigus (ar jų dalį) pasisavino būtent nuteistoji. Iš dalies sutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegija visgi sprendžia, kad byloje esantys duomenys pagrindžia R. Š. kaltę dėl dalies jai pareikštame kaltinime nurodytos pinigų sumos – 42 687,28 Eur – pasisavinimo.

37. Tokiais įrodymais laikytini 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-13-8030 (t. 7, b. l. 137–149), iš dalies pačios nuteistosios baudžiamojo proceso metu duoti paaiškinimai (t. 7, b. l. 85–87, 101–104, 109–112; t. 9, b. l. 172–173), R. Š. rašytinis pasiaiškinimas (t. 1, b. l. 8), duomenys, patvirtinantys, kad R. Š. sumokėjo UAB „Š.“ 19 400 Eur (t. 1, b. l. 87), duomenys apie buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ esančius fiktyvius įrašus, atliktus vartotojo „R.“ vardu (t. 4, b. l. 16–18), liudytojų J.

L., E. L., L. U. ir kt. parodymai (t. 1, b. l. 65–66, 77–79, 138–139; t. 8, b. l. 156, 158). 38. 2019 m. liepos 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/12-2-13-8030 nurodyta, kad R. Å . 2017 metais apskaitos registre „Kasa, sÄ skaitos, detali ataskaita Eur“ užregistravo tikrovės neatitinkančias grynųjų pinigų (iÅ¡ viso 42 687,28 Eur) iÅ¡mokėjimo Å«kines operacijas: 10 atvejų nurodė kasos iÅ¡laidų numerius, tačiau užregistravo didesnį grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ , negu pagrindė Å¡iais dokumentais, t. y. užregistravo 11 460,00 Eur didesnį grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ kasos R.

Å . ir taip sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasos knygoje – iÅ¡ viso 11 460,00 Eur; 2017 m kovo 25 d. 1 227,28 Eur iÅ¡mokėjimÄ , nurodė korespondentinę sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos nepagrindė apskaitos dokumentu; 2017 m. rugsėjo 13 d. 30 000 Eur iÅ¡mokėjimÄ , nurodė korespondentinę sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡mokėjimo iÅ¡ kasos nepagrindė apskaitos dokumentu (t. 7, b. l. 148).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi minėti įrašai buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ buvo atlikti vartotojo „R.“ vardu (t. 4, b. l. 16–18).

39. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pripažino R. Š. kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dar kas nors iš bendrovės darbuotojų būtų turėjęs galimybę prisijungti prie R. Š. paskyros buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ ir jos vardu atlikti kokias nors apskaitos operacijas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kas nors kitas iš bendrovės darbuotojų būtų turėjęs reikiamų žinių tokioms operacijoms atlikti. Taigi nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad visas pirmiau nurodytas ūkines operacijas užregistravo R. Š.. Neskųsdama jai priimto Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio, su tokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis iš esmės sutiko ir nuteistoji.

40. Pritartina pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad vien Å¡is faktas nepagrindžia R. Å . kaltės dėl 42 687,28 Eur pasisavinimo, tačiau, vertinant jį kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina kitokia iÅ¡vada. Antai 2018 m. spalio 22 d. pasiaiÅ¡kinime R. Å . pati patvirtino, kad skolinosi pinigų iÅ¡ bendrovės kasos be kasos iÅ¡laidų orderių. Nuteistoji taip pat nurodė sutinkanti dengti padarytÄ Å¾alÄ dalimis (t. 1, b. l. 8). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad savo pažadÄ R.

Å . tesėjo: 2018 m. spalio 22 d. sumokėjo 3 000 Eur; 2018 m. spalio 25 d. – 2 000 Eur; 2018 m. lapkričio 6 d. – 400 Eur; 2019 m. vasario 14 d. – 10 000 Eur; 2019 m. vasario 18 d. – 4 000 Eur, iÅ¡ viso 19 400 Eur (t. 1, b. l. 87). Apklaustas kaip liudytojas UAB „Š.“ direktorius E. L. nurodė, kad, nustačius kasoje grynųjų pinigų trÅ«kumÄ , R. Å . prisipažino ėmusi bendrovės pinigus, tačiau nežinojo, kokiÄ pinigų sumÄ ji pasisavino.

Liudytojas patvirtinto, kad pasiūlė nuteistajai per savaitę ar dvi atlyginti pusę jos veiksmais padarytos žalos – 46 000 Eur. Pasak jo, tokiu atveju jis nebūtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas ir nebūtų turėjęs R. Š. pretenzijų (t. 9, b. l. 155?156).

41. Å iuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino kaip tarp E. L. ir R. Å . susiklosčiusius civilinius santykius, jiems, kaip materialiai atsakingiems asmenims, derantis dėl bendrovei padarytos materialinės žalos atlyginimo, tačiau su tokiu minėtų įrodymų vertinimu negalima sutikti. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į pačios R. Å . baudžiamojo proceso metu duotus parodymus, o bÅ«tent į jos 2019 m. vasario 22 d. vykusios apklausos metu nurodytas aplinkybes, kur ji patvirtino pasisavinusi UAB „Š.“ grynuosius pinigus, tačiau ne visÄ kaltinime nurodytÄ sumÄ , o tik jos dalį – iki 10 000 Eur.

Pažymėtina, kad nuteistoji taip pat nurodė, jog ji savo „pasiskolinimÄ â€œ buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ padengė fiktyviai prie realių sÄ skaitų įraÅ¡ydama papildomas fiktyvias paslaugas, už kurias bendrovė realiai neatsiskaitė (t. 8, b. l. 85–87). Vėlesnių apklausų metu nuteistoji Å¡iuos savo paaiÅ¡kinimus paneigė, teigdama, kad iÅ¡ viso neėmė bendrovės pinigų, tačiau atsižvelgiant į kitais pirmiau aptartais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes – buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ R.

Å . atliktus klaidingus įraÅ¡us, jos 2018 m. spalio 22 d. pasiaiÅ¡kinimo turinį, pinigų UAB „Š.“ sumokėjimo faktÄ â€“ teisėjų kolegija tokius nuteistosios parodymus vertina kritiÅ¡kai. Juo labiau kad dalies kaltinime nurodytų pinigų paėmimo faktÄ R. Š. patvirtino ne tik savo raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime, bet ir po keturių mėnesių nuo pastarojo dokumento suraÅ¡ymo dienos vykusioje apklausoje. Å i aplinkybė taip pat paneigia nuteistosios teiginius, kad minėto pasiaiÅ¡kinimo turinys jai buvo padiktuotas E. L., o ji dėl stipraus streso ir tuo metu vartotų raminamųjų vaistų net nesuvokė, kÄ rašė.

Apklausiama 2019 m. vasario 22 d. R. Š. pati davė paaiškinimus, kurių jai niekas nediktavo, o ir apklausos protokolo turinys leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistoji suvokė jai pareikšto įtarimo esmę, įvykių aplinkybes dėstė aiškiai ir nuosekliai (t. 8, b. l. 85–87). R. Š. parodymus dėl 2018 m. spalio 22 d. pasiaiškinimo surašymo aplinkybių paneigia ir liudytojų E. L., J. L., I. G. parodymai, kur jie patvirtino, kad aptariamas dokumentas buvo surašytas dalyvaujant R.

Š. artimiesiems – motinai ir vyrui, kurie matydami, kad nuteistoji nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia rašomo dokumento esmės, ir būdami įsitikinę, kad R. Š. iš tikrųjų neėmė jokių bendrovės pinigų, galėjo imtis veiksmų, kad tokio turinio dokumentas nebūtų surašytas.

42. Vertindama kaip liudytojos apklaustos nuteistosios motinos I. G. parodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pastaroji patvirtino, jog E. L. klausė jos apie dukters sveikatos bÅ«klę, domėjosi, ar ji neserga onkologine liga (t. 9, b. l. 131). Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę, pasak E. L., R. Å . nurodė jam, paaiÅ¡kindama, kodėl ėmė bendrovės pinigus. Liudytojas E. L. taip pat parodė klausęs apie tai nuteistosios motinos, tačiau Å¡i atsakė, kad jos duktė onkologine liga neserga. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina į liudytojo J. L. paaiÅ¡kinimus, kur jis nurodė, kad raÅ¡ydama 2018 m. spalio 22 d. pasiaiÅ¡kinimÄ nuteistoji vis kartojo, kad trÅ«kstama pinigų suma negali bÅ«ti tokia didelė („negali bÅ«ti tiek daug“) (t. 9, b. l. 158).

43. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2019 m. vasario 18 d. nuteistoji sumokėjo UAB „Š.“ iÅ¡ viso 19 400 Eur. PaaiÅ¡kindama Å¡ių pinigų mokėjimo priežastį, R. Å . parodė, kad tai darė direktoriaus E. L. reikalavimu. Anot jos, prieÅ¡ingu atveju jis grasino kreiptis į teisėsaugos institucijas. Liudytojas E. L. patvirtino nuteistosios pastaruosius žodžius (pažadÄ nesikreipti į policijÄ pinigų grÄ Å¾inimo atveju), tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradžios (2018 m. spalio 29 d.) nuteistoji sumokėjo bendrovei tik 5 000 Eur. Likusi pinigų suma (14 400 Eur) sumokėta vėliau, paskutinį mokėjimo nurodymÄ atliekant 2019 m. vasario 18 d. (t. 1, b. l. 87).

44. Atkreiptinas dėmesys, kad duodama parodymus nagrinėjamoje byloje R. Å . buvo nenuosekli tik kalbėdama apie 2017 m. buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ atliktus įraÅ¡us ir Å¡iais įraÅ¡ais pagrįstus grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimus (iÅ¡ viso 42 687,28 Eur). Taip iÅ¡ pradžių pripažinusi grynųjų pinigų „pasiskolinimo“ iÅ¡ bendrovės faktÄ ir paaiÅ¡kinusi fiktyvių įrašų sukÅ«rimo buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ priežastį (padengti pasisavintų pinigų sumÄ ), vėliau nuteistoji Å¡ias aplinkybes pradėjo neigti, sakydama, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ papraÅ¡yta E. L..

Kaip jau minėta, Å¡ie nuteistosios paaiÅ¡kinimai vertintini kaip gynybinė pozicija (žr. 40–41 punktus). Be to, remiantis tokiais nuteistosios parodymais, bÅ«tų sunku logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl ji nepakluso tokio pobÅ«džio direktoriaus praÅ¡ymams 2018 m. ir, skirtingai nei 2017 m., tvarkė buhalterinę apskaitÄ laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ pradžių neigusi 2017 m. rugsėjo 13 d. įraÅ¡o buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ dėl 30 000 Eur iÅ¡mokėjimo atlikimÄ ir sakiusi nieko apie tai nežinanti, vėliau ikiteisminio tyrimo metu savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime R. Å . jau nurodė, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ â€žnurašė“ žinant apie tai direktoriui (t. 9, b. l. 59), t. y. iÅ¡ esmės pripažino ir Å¡io įraÅ¡o atlikimÄ .

46. Pirmiau aptarti byloje surinkti ir apeliacinės instancijos teismo iÅ¡analizuoti įrodymai sudaro nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, leidžiančiÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . yra kalta dėl 42 687,28 Eur pasisavinimo. Baudžiamojo proceso metu nuteistoji pripažino pasisavinusi dalį kaltinime nurodytos pinigų sumos, taip pat patvirtino, kad savo neteisėtiems veiksmams paslėpti klastojo buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ įraÅ¡us. Byloje neginčijamai nustačius, kad Å¡iais įraÅ¡ais, atliktais vartotojo „R.“ vardu, buvo pagrįstas 42 687,28 Eur iÅ¡mokėjimas, byloje laikytina įrodytu faktu, kad minėtÄ UAB „Š.“ priklaususį ir nuteistajai patikėtÄ turtÄ pasisavino R. Å .

47. Kitaip vertindamas pirmiau aptartus bylos duomenis (nuteistosios pasiaiÅ¡kinimÄ , pinigų mokėjimo faktÄ ir kt.), pirmosios instancijos teismas akcentavo galimÄ E. L. suinteresuotumÄ bylos baigtimi ? jo galimÄ siekį, pasiÅ«lant nuteistajai padengti maždaug pusę grynųjų pinigų trÅ«kumo, ne tik sumažinti savo paties galbÅ«t bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , bet ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigas atveju gauti netiesioginių R. Å . kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokioms skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadoms negalima pritarti.

Jos laikytinos prielaidomis, nes jų nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas E. L. kaltės klausimas ir (ar) vertinami jo veiksmai, susiję su bendrovės grynųjų pinigų panaudojimu. Kaltinimai yra pareikšti tik R. Š., todėl, neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų, šio baudžiamojo proceso metu pasisakoma tik dėl jos kaltės pasisavinant 84 870,78 Eur ir byloje surinktų tokius kaltinimus pagrindžiančių ar paneigiančių įrodymų.

48. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad likusį kaltinime nurodytÄ turtÄ â€“ 42 183,50 Eur (84 870,78 Eur – 42 687,28 Eur) ? pasisavino bÅ«tent R. Å .. Dėl Å¡ios pinigų sumos pasisavinimo nuteistosios kaltė iÅ¡ esmės grindžiama tik ta aplinkybe, kad jai buvo patikėtas Å¡is turtas, o seifas, kuriame buvo laikomi bendrovės grynieji pinigai, stovėjo R. Å . kabinete. Visgi, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių R. Å . kaltę patvirtinančių įrodymų, minėtų duomenų nepakanka, kad ji bÅ«tų pripažinta kalta pasisavinusi pirmiau nurodytÄ pinigų sumÄ .

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, praÅ¡ydami pripažinti R. Å . kalta dėl 84 870,78 Eur pasisavinimo, apeliantai akcentavo tik Å¡iame procesiniame sprendime jau iÅ¡analizuotus įrodymus, pagrindžiančius R. Å . kaltę dėl 42 687,28 Eur pasisavinimo: duomenis, patvirtinančius nuteistosios neteisėtus veiksmus tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitÄ (atliktus neteisingus įraÅ¡us buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“); nuteistosios parodymų nenuoseklumÄ ; pinigų sumokėjimÄ UAB „Š.“ patvirtinančius dokumentus ir kt. Tačiau tai, kad byloje yra įrodyta, jog R. Å . savinosi bendrovės pinigus 2017 metais, savaime nepagrindžia jos kaltės dėl analogiÅ¡kų neteisėtų veiksmų atlikimo 2018 metais.

50. PrieÅ¡ingai, atlikus UAB „Š.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nustatyta, kad 2018 metais bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Jokių R. Å . padarytų pažeidimų tuo laikotarpiu nenustatyta. Apeliantai visiÅ¡kai teisingai nurodo, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji patvirtino 2017 metais atlikusi klaidingus įraÅ¡us buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ siekdama paslėpti grynųjų pinigų trÅ«kumÄ , susidariusį dėl jos pasisavintų pinigų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, tolesnis nuteistosios elgesys, nesiimant jokių veiksmų tam, kad jos galbÅ«t tęsiamus neteisėtus veiksmus (pinigų pasisavinimÄ 2018 metais) bÅ«tų kuo sunkiau aptikti, yra nesuprantamas ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas. Juo labiau kad 2017 metais jos padaryti pažeidimai nebuvo laiku nustatyti (metų pabaigoje buvo sudarytas įmonės balansas, deklaruotos pajamos ir kt.), o bÅ«dama buhalterė ji puikiai suvokė, kad pinigų trÅ«kumas iÅ¡ karto bus pastebėtas bet kurio patikrinimo metu.

51. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad R. Å . parodymų dalis, kur ji teigė neėmusi visos kaltinime nurodytos pinigų sumos, iÅ¡liko nuosekli viso baudžiamojo proceso metu. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, ji niekada nepripažino savo kaltės dėl 84 870,78 Eur pasisavinimo. Ikiteisminio tyrimo metu R. Å . patvirtino „pasiskolinusi“ tik dalį UAB „Š.“ pinigų. PastarÄ jÄ aplinkybę ji nuolat kartojo ne tik 2018 m. spalio 22 d. raÅ¡ydama pasiaiÅ¡kinimÄ (žr. 41 punktÄ ), bet ir vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 85–87). Dėl Å¡ios kaltinimo dalies, t. y. dėl 42 687,28 Eur pasisavinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti teisėjų kolegijos pirmiau iÅ¡analizuoti bei apeliantų akcentuojami įrodymai, bet jie nepagrindžia R. Å . pareikÅ¡to kaltinimo dalies dėl jos 2018 m. galbÅ«t atliktų neteisėtų veiksmų.

52. Apeliaciniame skunde prokurorė pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų nuteistosios nurodomas aplinkybes, jog E. L. taip pat ėmė iÅ¡ kasos grynuosius pinigus, todėl grynųjų pinigų trÅ«kumas galėjo susidaryti ir dėl jo galbÅ«t neteisėtų veiksmų. Pritardama Å¡iam teiginiui, teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima. Taigi Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi ne tai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina minėtų nuteistosios žodžių, bet tai, jog nėra objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad įvykio aplinkybės buvo kitokios, nei nurodo nuteistoji, ir kad iÅ¡ tikrųjų bÅ«tent ji pasisavino ne tik 42 687,28 Eur, bet ir likusiÄ pinigų sumÄ ? 42 183,50 Eur.

53. Šiame procesiniame sprendime jau nurodyta, kad bet kokios abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be nuteistosios paaiškinimais sukeltos abejonės dėl galimo bendrovės direktoriaus dalyvavimo pasisavinant bendrovės pinigus, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir kitos faktinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti R. Š. kalte dėl 42 183,50 Eur pasisavinimo.

54. Antai liudytojas E. L. ir ikiteisminio, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad R. Å . vienintelė turėjo raktÄ nuo seifo, kuriame buvo laikomi pinigai, ir niekam jo nepalikdavo net atostogų metu (t. 1, b. l. 77; t. 9, b. l. 155). Tačiau liudytoja E. A. paneigė Å¡iÄ E. L. nurodytÄ aplinkybę. Apklausiama teisme liudytoja patvirtino, kad 2018 m. vasarÄ , savo atostogų metu, R. Å . buvo praÅ¡iusi jos surinkti pinigus iÅ¡ kasininkių ir padėti į seifÄ . Pasak liudytojos, tam nuteistoji buvo jai palikusi savo kabineto ir seifo raktus (t. 1, b. l. 195; t. 9, b. l. 157).

Savo ruožtu R. Å ., viso proceso metu nuosekliai teigusi, kad raktas nuo seifo buvo paliekamas seifo spynoje, ir net pažymėjusi Å¡iÄ aplinkybę 2018 m. spalio 22 d. pasiaiÅ¡kinime, nurodė, kad atostogų metu E. A. buvo palikusi tik savo kabineto raktÄ , nes raktas nuo seifo ir taip buvo paliktas kabinete. Nuteistoji teigia, kad, grįžusi į darbÄ , ji rado seife padėtus kelis maiÅ¡elius su pinigais (t. 9, b. l. 173).

55. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. A. taip pat buvo nurodžiusi, kad minėtų atostogų metu R. Å . turėjo vežti savo dukterį į DanijÄ (t. 1, b. l. 195). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. R. Å . atostogavo kelis kartus: 2018 m. gegužės 28 d. jai buvo suteikta viena atostogų diena; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ji atostogavo dvi darbo dienas; 2018 m. liepos 13 d. – vienÄ darbo dienÄ , o paskutinį kartÄ R. Å . buvo iÅ¡leista atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. (t. 7, b. l. 165?168).

Liudytojos E. A. teigimu, jai buvo patikėti nuteistosios kabineto ir seifo raktai tik kelioms dienoms (ne daugiau nei trims), nes tiek truko nuteistosios atostogos, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ . Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad ilgesnių atostogų, kurių metu R. Å . galėtų iÅ¡vykti į užsienį, ji ėjo kelis kartus ? laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 8 d. atostogavo pati liudytoja E. A. (t. 4, b. l. 95). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad raktai nuo nuteistosios kabineto ir seifo liudytojai buvo patikėti 2018 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. ilgesnį laikotarpį, nei nurodo ji pati.

56. Kita vertus, net ir remiantis liudytojos E. A. paaiÅ¡kinimais ta apimtimi, kur ji teigia, kad tÄ kart R. Å . nebuvo darbe daugiausia tris dienas, galima pagrįstai teigti, kad nuteistajai paliekant darbovietėje savo kabineto raktÄ jai nebÅ«nant darbe net tokį trumpÄ laiko tarpÄ , analogiÅ¡kai bÅ«davo elgiamasi ir tais atvejais, kai R. Å . atostogaudavo ilgiau (pvz., aÅ¡tuonias darbo dienas). Pasak R. Å ., tokiu bÅ«du, jai nesant darbe, UAB „Š.“ darbuotojams bÅ«davo suteikiama galimybė saugiai laikyti bendrovės pinigus tame kabinete buvusiame seife ir pagal poreikį jais naudotis.

57. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik R. Å . kaltės klausimas dėl 42 183,50 Eur pasisavinimo, tačiau pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikrais laikotarpiais, nuteistosios atostogų 2018 metais metu, bendrovės pinigais galėjo disponuoti kiti byloje tiksliai nenustatyti asmenys, kelia pagrįstų abejonių dėl R. Å . kaltės atlikus jai inkriminuojamus neteisėtus veiksmus. Juo labiau kad kitų jos kaltę dėl minėtos pinigų sumos pasisavinimo neginčijamai patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys labiau paneigia, nei pagrindžia Å¡iÄ R. Å . pareikÅ¡to kaltinimo dalį. Antai byloje nustatyta, kad 2018 metais nuteistoji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , laikydamasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų; viso proceso metu nuosekliai neigė pasisavinusi tokiÄ didžiulę pinigų sumÄ (84 870,78 Eur); atskirais laikotarpiais 2018 metais nedisponavo bendrovės grynaisiais pinigais. Pastaroji byloje nustatyta faktinė aplinkybė taip pat iÅ¡ dalies patvirtina nuteistosios nuoseklius parodymus, kad raktas nuo seifo visÄ laikÄ buvo laikomas seifo spynoje.

58. Negalint pašalinti šių abejonių, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos jos aiškintinos nuteistosios naudai, konstatuojant, kad byloje surinktais duomenimis nėra įrodyta R. Š. kaltė dėl 42 183,50 Eur pasisavinimo.

59. Byloje surinkti ir Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuoti įrodymai patvirtina, kad atlikdama minėtus neteisėtus veiksmus nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. R. Å . padarytas nusikaltimas atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, nes ji pasisavino didelės vertės UAB „Š.“ priklaususį jai patikėtÄ turtÄ ? 42 687,28 Eur.

60. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. Å . kalta dėl UAB „Š.“ priklaususio turto ? 42 687,28 Eur – pasisavinimo, naikintina Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis dėl jos iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, priimant R. Å . apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).Taip pat naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl byloje pareikÅ¡to UAB „Š.“ civilinio ieÅ¡kinio atmetimo, iÅ¡ dalies tenkinant Å¡ios bendrovės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant iÅ¡ R. Å . UAB „Š.“ naudai 23 287,28 Eur (42 687,28 Eur ? 19 400 Eur). Dėl R. Å . skirtinos bausmės ir laikino nuosavybės teisės apribojimo 61. R. Å . pripažinus kalta padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ , sprendžiamas klausimas dėl jai skirtinos bausmės.

62. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – ilgalaikis laisvės atėmimas. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, bÅ«tent Å¡iÄ bausmės rūšį turėtų skirti teismas nuteistajai, parinkdamas jai atitinkamÄ bausmės dydį.

63. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismÄ skirti bausmę pagal sankcijos ribas. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å i norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principÄ . Tačiau tokiais atvejais Å¡velnesnės, nei nurodyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo bÅ«ti motyvuojamas.

Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir žmogaus, visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti.

Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamajame įstatyme Å¡io principo apibrėžtis nepateikta. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatyme nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas.

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje bÅ«tina įvertinti skirtinÄ bausmę atsižvelgiant ne tik į kaltininkÄ ir nusikalstamÄ veikÄ , bet ir į visuomenės interesÄ , kuris ne visada gali atsispindėti baudžiamuosiuose įstatymuose.

Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

65. Ä®vertinusi R. Å . padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jos asmenybę, sveikatos bÅ«klę, teisėjų kolegija sprendžia, kad net mažiausios – minimalios trukmės – realios laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas bÅ«tų neteisinga ir neadekvati priemonė, pasieksianti tik vienÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ? nubaudimo ? tikslÄ .

66. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. Å . dar iki praneÅ¡imo jai apie įtarimÄ Ä¯teikimo atlygino beveik pusę savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmÄ kartÄ , administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ buvo bausta vienÄ kartÄ (t. 8, b. l. 71), jai skirtÄ nuobaudÄ Ä¯vykdė, dirba, augina nepilnametį vaikÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Å . yra įraÅ¡yta į UAB (duomenys neskelbtini) sveikatos ir psichoterapijos centro apskaitÄ , jai nustatyta diagnozė – sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu. 2020 m. gegužės mėnesio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad, nepaisant nuteistosios vartojamų psichotropinių medikamentų, jos savijauta iÅ¡lieka tik patenkinama (t. 8, b. l. 64; t. 9, b. l. 167).

67. Pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad R. Å . asmenybės pavojingumas yra mažas, ji nėra linkusi pažeisti įstatyme nustatytų elgesio taisyklių, o padarytas nusikaltimas nėra dėsningas jos gyvenimo bÅ«do rezultatas. Kaip jau minėta, izoliavus jÄ nuo visuomenės bÅ«tų pasiektas vienintelis bausmės tikslas (nubaudimo), nutraukiant nuteistÄ jÄ siejančius socialinius ryÅ¡ius, pažeidžiant jos Å¡eimos interesus ir, atsižvelgiant į nuteistajai nustatytÄ diagnozę, tikėtina, dar labiau pabloginant jos psichikos sveikatÄ .

Å iuo atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistosios padarytas nusikaltimas yra nesmurtinio pobÅ«džio. Neteisėtais veiksmais ji pažeidė kitÄ valstybės saugomÄ gėrį – teisę į nuosavybę, tad nagrinėjamoje byloje didelę reikÅ¡mę turi civilinės ieÅ¡kovės patirtos turtinės žalos atlyginimas. Å iÄ dienÄ R. Å . yra atlyginusi beveik pusę nusikaltimu padarytos žalos. Byloje nustatyta, kad tam buvo panaudotos jos sutuoktiniui kaip paskola suteiktos lėšos. Taigi paskyrus nuteistajai realiÄ laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ esmės pablogėtų ne tik jos Å¡eimos turtinė padėtis (R.

Å . netektų pajamų Å¡altinio, kai Å¡eimai reikia tinkamai vykdyti bankui prisiimtus įsipareigojimus), bet ir bÅ«tų apsunkinta civilinės ieÅ¡kovės galimybė atgauti likusiÄ jai priteistÄ pinigų sumÄ .

68. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti R. Å . BK 54 straipsnio 3 dalies straipsnio nuostatas, paskiriant jai už jos padarytÄ nusikaltimÄ Å¡velnesnę bausmę, Å¡iuo konkrečiu atveju kitÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Nuteistajai taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 48 straipsnio redakcija (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), paskiriant jai maksimalios trukmės – dvejų metų – laisvės apribojimÄ , įpareigojant per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktai).

69. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistajai Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, paskiriant R. Å . galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jÄ per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ . Parinkdamas bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į R. Å . padarytų nusikaltimų pobÅ«dį (padaryti nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei), jų sunkumÄ (tyčiniai apysunkis ir sunkus nusikaltimai), BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų jai taikymo aplinkybę, nuteistosios asmenybę bei prokuroro pozicijÄ dėl bausmių bendrinimo bÅ«do.

70. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad viso proceso metu, siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tÄ UAB „Š.“ civilinį ieÅ¡kinį, R. Å . buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Paskutinį kartÄ Å¡ios prievartos priemonės taikymo nuteistajai terminas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. (t. 9, b. l. 140–141). Skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡teisindamas R.

Å . pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas panaikino nuteistajai skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių į jai priklausantį turtÄ apribojimÄ . Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. Å . kalta dėl Å¡io nusikaltimo padarymo ir iÅ¡ dalies patenkinus UAB „Š.“ civilinį ieÅ¡kinį, kuriam užtikrinti ir buvo taikyta aptariama procesinė prievartos priemonė, t. y. neiÅ¡nykus jos taikymo pagrindui, siekiant užtikrinti tinkamÄ minėtos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies vykdymÄ , R.

Å . iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo skirtinas laikinas nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ apribojimas (BPK 151 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. Å . iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.

Pripažinti R. Å . kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jÄ per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktai (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu R.

Å . paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu jai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti R. Å . galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jÄ per 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudÄ . Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl UAB „Š.“ civilinio ieÅ¡kinio atmetimo.

UAB „Š.“ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ R. Å . UAB „Š.“ 23 287,28 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 28 centus). Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. Å . paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – panaikinimo. Iki visiÅ¡ko UAB „Š.“ civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo paskirti R. Å . laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jai priklausantį turtÄ : 1) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį R. Å . ir K. Å .;

4) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Linas Šiukšta Algimantas Valantinas