2018-10-03 Nr. AB-17284-3-62-3-01987-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1873-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01987-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 4–11, 15), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde, jo patikslinime ir atsikirtime į atsiliepimą į skundą (b. l. 110–113) nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3 brigadoje. Šioje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, nes brigados plotas buvo apie 32,90 kv. m., joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl vienam asmeniui teko apie 1 kv. m. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamo dirbtinio apšvietimo, trūko baldų daiktams susidėti, nes brigadoje buvo tik penkios spintelės ir dvi spintos. Lokalinio sektoriaus kiemas buvo 220 kv. m, šiame sektoriuje kalėjo apie 300 nuteistųjų, todėl nepakako vietos pasivaikščioti. Sanitariniuose mazguose trūko sanitarinių įrenginių, nes 200 nuteistųjų buvo skirta 7 praustuvės, 4 kojų plovyklos, 6 klozetai ir 4 pisuarai. Prausyklose nebuvo šilto vandens, todėl apsiprausdavo, skalbdavo rūbus po šaltu vandeniu. Išsimaudyti po dušu buvo galima tik kartą per savaitę, tačiau buvo neįmanoma sureguliuoti vandens temperatūros, nes bėgdavo šaltas arba karštas vanduo. Gyvenamosios patalpose buvo tarakonų ir blakių, dezinfekcija nebuvo veiksminga. Buitiniai parazitai buvo naikinami per retai, nesilaikant sutartinių įsipareigojimų. Atlikdami gyvenamųjų patalpų kratas pareigūnai išmėtydavo nuteistųjų daiktus, išskalbtus drabužius, sulaužydavo baldus, o visa tai sutvarkyti tekdavo nuteistiesiems. Pareigūnai, keršydami už skundų rašymą, darė psichologinį spaudimą, perkeldami jį iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus į 3-ąjį lokalinį sektorių be pareiškėjo prašymo bei perkėlimo komisijos sprendimo. Nurodė, kad perkeliant į 3-ąjį lokalinį sektorių, iš jo buvo paimta asmeninė patalynė, kuri nebuvo grąžinta. Dėl kalinimo sąlygų patyrė dvasines kančias, psichologinį spaudimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 2 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 22–27) ir patikslintame atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 118–122) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3 brigadoje gyveno laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d., nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuotos gyvenamojo ploto normos. Teisės aktai nenumato, kad patalpose esančių baldų bei kito inventoriaus užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro ploto, apskaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais).

Kauno visuomenės sveikatos centras pareiškėjo buvimo metu atliko 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3 sekcijos dirbtinės apšvietos matavimus, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pravieniškių PN-AK sudaryta galimybė nuteistiesiems kartą per savaitę pasinaudoti dušu, duomenų apie neveikiančias dušines neturi. Sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir prausykloms. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ (toliau – ir UAB „Dezinfa“), pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Esant poreikiui, įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Pasivaikščiojimo kiemų dydis bei vienu metu leidžiamas būti pasivaikščiojimo kieme asmenų skaičius teisės aktų nereglamentuojamas. Kratos ir apžiūros atliekamos vadovaujantis iki 2014 m. rugsėjo 13 d. galiojusia Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – ir Instrukcija), todėl nesutiko, kad pareigūnams atliekant kratas, nuteistųjų daiktai išmėtomi. Kratos metu gyvenamoje patalpoje paliekamas vienas nuteistasis, kuriam sudaromos sąlygos stebėti kratą. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai įvyko krata, pareigūnų vardų ir pavardžių. Pareiškėjas iš 2-ojo lokalinio sektoriaus į 3-ąjį lokalinį sektorių buvo perkeltas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2-891, priimtu Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. protokolinio nutarimo Nr. 62-3718 ir Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 5 d. protokolinio nutarimo Nr. 63-2754 pagrindu, gavus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 37(2)813.

Pareiškėjui 2015 m. spalio 2 d. buvo išduota patalynė, duomenų apie patalynės grąžinimą ar dingimą neturi. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, kurie būtų susiję su įkalinimo sąlygomis, nepažymėta. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu (b. l. 138–144) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. jam kalint Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3 brigadoje, pažeidžiant gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų, taip pat pareigūnų veiksmų, atliekant kratas, perkeliant į 3-ąjį lokalinį sektorių ir pan.

7. Dėl gyvenamojo ploto normos teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro patalpos ploto.

Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3 brigadoje kalėjo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. Šios brigados gyvenamasis plotas yra 32,83 kv. m. Atsakovo atstovo pateiktų į bylą pažymų išdavimo metu 16 būrio brigadoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, 2016 m. gruodžio 15 d. minėtoje gyvenamojoje patalpoje gyveno 8 nuteistieji.

Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu pareiškėjas skirtas gyventi į 16 būrio 3 brigados 14 lovą, iš kurios 2015m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2-891 perkeltas į 3-ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 42 brigados 5 patalpos 5A lovą. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie 16 būrio 3 brigados gyvenamųjų vietų skaičių pareiškėjo kalinimo joje metu. Nurodytų rašytinių įrodymų visuma patvirtino, kad 16 būrio 3 brigadoje pareiškėjo buvimo joje metu buvo ne mažiau kaip 14 miegamųjų vietų. Patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 16 miegamųjų vietų, į bylą nebuvo pateikta, todėl tikėti abstrakčiu tvirtinimu apie tokį nuteistųjų skaičių šioje gyvenamojoje patalpoje teismas neturėjo teisinio pagrindo.

Gyvenamojo ploto normą teismas skaičiavo laikant, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje kalėjo pareiškėjas, buvo 14 miegamųjų vietų. Atlikęs skaičiavimus teismas nustatė, kad pareiškėjo kalinimo metu 16 būrio 3 brigadoje vienam asmeniui teko 2,345 kv. m gyvenamojo ploto (32,83/14 = 2,345). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. kalint Pravieniškių PN-AK 16 būrio 3 brigadoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

8. Dėl netinkamos gyvenamosios patalpos dirbtinės apšvietos teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.)) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 22 punkte nurodyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Byloje esantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 36-1280 (7) patvirtina, kad 2-ojo lokalinio sektoriaus 16 būrio 3-os brigados dirbtinė apšvieta (pareiškėjo buvimo šioje gyvenamojoje patalpoje metu) atitiko higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus.

9. Dėl butinių parazitų ir graužikų gyvenamosiose patalpose nenaikinimo teismas nurodė, kad higienos normos HN 76:2010 60 punktas nustato, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK sudarė su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi. Įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai, į bylą nebuvo pateikta. Taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją, sveikatos priežiūros specialistus, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl teismas nekonstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

10. Dėl baldų 16 būrio 3 brigadoje trūkumo teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintuose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio butinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)) nurodyta, jog pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui. Teismas nurodė, kad pagal Aprūpinimo normas kiekvienam nuteistajam turėjo būti skirta po vieną spintelę, tačiau reikalavimo gyvenamosiose patalpose įrengti spintą nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovo 2016 m. gruodžio 28 d. pažymos Nr. 77-3515 duomenimis, 16 būrio 3 brigados patalpoje buvo 10 metalinių lovų, 5 spintelės ir viena drabužių spinta. Duomenų, kiek gyvenamojoje patalpoje pareiškėjo kalinimo metu buvo spintelių, į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas sprendė, jog nebuvo paneigta, kad ginčo laikotarpiu 16 būrio 3 brigadoje buvo 5 spintelės, o tai neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

11. Dėl per mažo lokalinio sektoriaus kiemo teismas nurodė, kad Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18–21 punktai. Teismas pažymėjo, kad šiame akte reikalavimai pasivaikščiojimo kiemų plotui nereglamentuoti, todėl pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio atmetė kaip nepagrįstus.

12. Dėl sanitarinių įrenginių trūkumo teismas pažymėjo, kad pagal Aprūpinimo normas prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad vienu sanitariniu mazgu naudojasi 16 ir 15 būrių nuteistieji, kurių bendras skaičius – 146. Pateikti įrodymai patvirtino, kad 16 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 9 praustuvės, 4 kolų plautuvės, 1 dušo sietelis. Teismas konstatavo, kad sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų.

13. Dėl šilto vandens nebuvimo ir naudojimosi dušu teismas nurodė, kad pagal higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistemos Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (68 p.). Analogiška nuostata nurodyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Teismas, atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad neįrengdamas šilto vandens tiekimo sistemos prausykloje bei sudarydamas sąlygas kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu atsakovo atstovas teisės aktų normų nepažeidė. Be to, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl de facto (faktiškai) maudymosi metu kylančių sunkumų dėl nesureguliuotos vandens temperatūros ir pan., todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negalėjo būti nustatyti.

14. Dėl pareigūnų veiksmų, atliekant kratas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pažymėjo, kad skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų elgesio pareiškėjo gyvenamosios patalpos kratų metu buvo deklaratyvaus pobūdžio, abstrakčios, lakoniškos ir nepakankamai detalizuotos, nes jis nenurodė konkrečios jo gyvenamosios patalpos kratos atlikimo datos, ją atlikusių pareigūnų vardų ir pavardžių, nedetalizavo konkrečių pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl pareigūnų veiksmų konkrečios kratos metu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nebuvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo pareigūnų elgesio gyvenamosios patalpos kratų metu.

15. Dėl pareiškėjo perkėlimo už skundų rašymą iš Pravieniškių PN-AK 2-ojo lokalinio sektoriaus į 3-ąjį lokalinį sektorių teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti įrodymai (Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialisto E. B. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 37(2)-813, Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos 2015 m. rugpjūčio 4 d. protokolinis nutarimas Nr. 62-3718, Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 5 d. protokolinis nutarimas Nr. 63-2754, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 2-891) bei liudytojo E. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtino, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių buvo perkeltas siekiant užtikrinti kriminogeninę situaciją įstaigoje, laikantis tam nustatytų procedūrų, kas paneigė pareiškėjo argumentus dėl bandymo su juo susidoroti.

16. Dėl asmeninės patalynės paėmimo ir negrąžinimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiu būdu jis įsigijo asmeninę patalynę, nenurodė, koks pareigūnas ją paėmė, neišdėstė, nedetalizavo patalynės paėmimo aplinkybių, nepateikė asmeninės patalynės turėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo asmeninė patalynė jo perkėlimo į 3-jį sektorių metu iš pareiškėjo buvo paimta, kad dėl šio patalynės paėmimo bei jos negrąžinimo pareiškėjas reiškė pretenzijas, kreipdamasis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, todėl deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl asmeninės patalynės paėmimo ir negrąžinimo negalėjo būti laikomi pakankamu pagrindu tam, kad būtų konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

17. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu patvirtino, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybą ne kartą buvo kreipęsis dėl klubo sąnario skausmų, ausies užgulimo, peršalimo, slogos, dantų skausmo, tačiau šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis (galimai neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu)) pareiškėjas nesiejo, be to, tokiais sveikatos sutrikimais skundžiasi ir laisvėje esantys asmenys, todėl negalima buvo konstatuoti, kad nurodyti sveikatos sutikimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų apie pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimus, patirtus neigiamus išgyvenimus vertinamuoju laikotarpiu nebuvo. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

18. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą 16 būrio 3 brigadoje buvo laikomas vienerius metus ir penkis mėnesius (nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.), gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,345 kv. m), be to, pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus ribose, galėjo dirbti, lankytis socialinės reabilitacijos programose ar užsiimti kita leistina veikla, todėl tik nuo jo valios, pasirinkto elgesio priklausė buvimo gyvenamoje patalpoje trukmė. Pastebėjo, kad byloje taip pat konstatuoti Aprūpinimo normų pažeidimai (netinkamas sanitarinių įrenginių bei spintelių skaičius).

19. Įvertinęs pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė vertinamuoju laikotarpiu būnant Pravieniškių PN-AK, būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nustatytus pažeidimus teismas nelaikė pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatų pažeidimą. Tačiau teismas vertino, kad nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, atsižvelgęs į teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 400 Eur.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, padavė apeliacinį skundą (b. l. 151–154), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Nors formaliai buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą, tačiau pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju būtų pakankama satisfakcija už padarytą pažeidimą. Atsakovo atstovo teigimu, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visuomet savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti, užsiimti kita veikla, todėl nežymus minimalaus ploto pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, kad jo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios ar kankinančios. Apeliantas rėmėsi aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98), nurodė, kad pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų pataisos įstaigoje laikomų asmenų, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nesant įrodymų apie laikymo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatai, pareiškėjui nesikreipus dėl laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Pravieniškių PN-AK.

24. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą 16 būrio 3 brigadoje buvo laikomas vienerius metus ir penkis mėnesius (nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 519 parų), gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,345 kv. m), be to, pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir Aprūpinimo normų pažeidimus.

25. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

30. Pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13)).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 400 Eur suma yra per didelė ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė