2980cc5c-9d63-43ca-a800-5ecbee11697c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-648-309/20132Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02171-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.7; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 12 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. M. skundo netenkintas, n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimu R.

M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį – 1000 litų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad 2013 m. birželio 30 d. 9.32 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiÅ¡kai, t. y. aplenkė miesto marÅ¡rutinį autobusÄ kirsdamas iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , baigdamas lenkimÄ nerodė posÅ«kio signalo, staigiai stabdė savo vairuojamÄ automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staigiai stabdyti.

Tuo R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 28, 88.2, 106, 122, 133, 141.4 punktus.Apeliaciniu skundu R. M. praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto 2013 m. liepos 5 d. nutarimÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Skunde nurodo, kad Å iaulių apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.

ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jį padaręs, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Kaltininkui inkriminuojami Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi bÅ«ti įrodinėjami.

Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi bÅ«ti grindžiamas Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu rysiu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10/2012).ATPK 1242 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai nustatyta ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kam vairavimui konstatuoti taip pat bÅ«tina nustatyti asmens tyčinius veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011, Å iaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-400-152/2013).Pasak apelianto, teisės normos ir teismų formuojama praktika aiÅ¡kiai ir įsakmiai nurodo, kad pareigÅ«nas (organas) nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, nustatyti ir įrodyti, kad asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo: nustatyti ir įrodyti, kad pažeidėjas tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, siekdamas tam tikrų pasekmių ar tikslų, pavojingai vairavo transporto priemonę, atliko pavojingÄ manevravimÄ , staiga stabdė prieÅ¡ais kitÄ transporto priemonę, tuo sukeldamas pavojų visuomenei ar eismo saugumui.

Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nei institucija, priėmusi nutarimÄ , nei apylinkės teismas neatliko pareigos neginčijamai, besÄ lygiÅ¡kai ir neabejotinai nustatyti ir įrodyti padaryto administracinio teisės pažeidimo faktÄ ir administracinio teisės pažeidėjo kaltę dėl jo padarymo. Mano, kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai, neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai tyrė bylos aplinkybes, surinko ir patikrino ne visus įrodymus tiek kaltinančius, tiek teisinančius jį, surinktus įrodymus vertino pažeisdamas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimus, todėl padarė nemotyvuotas, klaidingas iÅ¡vadas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu dėl jo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje.

Apelianto vertinimu, teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, neatitinka tikrovės, realiai buvusių faktinių aplinkybių. Teismo nutartyje visur pabrėžiama, kad jis atliko lenkimo manevrÄ , kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieprieÅ¡inį eismÄ , baigdamas lenkimÄ , nerodė posÅ«kio signalo, staiga stabdė savo vairuojamÄ automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staigiai stabdyti.

Apeliantas mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmeta aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė taip vadinamo ir teismo konstatuojamo lenkimo manevro atlikimÄ , iÅ¡tisinės ženklinimo linijos, žyminčios prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas, kirtimÄ ir tariamÄ staigų stabdymÄ prieÅ¡ais autobusÄ , dėl ko pastarojo vairuotojas taip pat turėjęs staiga stabdyti ir tai sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais - tai liudytojų D.

R. (policijos pareigÅ«no, suraÅ¡iusio protokolÄ ), J. P. (autobuso vairuotojo) parodymais, iÅ¡ dalies vaizdo įraÅ¡u, nemotyvuotai visiÅ¡kai atmesdamas jį teisinančius įrodymus, taip pat nesiėmė priemonių ir nesurinko visų galimų įrodymų, kurie butų leidę pilnai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ .Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė faktines aplinkybes, kad „lenkimo“ manevras, iÅ¡tisinės linijos kirtimas ir iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ buvo atliktas esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su apsaugos automobiliu, kuris staiga iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini) mieste, prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį.

Toks manevras buvo bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su apsaugos automobiliu, ir kitomis priemonėmis to pasiekti nebuvo įmanoma. PrieÅ¡ingai - atliekant kitokį manevrÄ tuo metu buvusiomis sÄ lygomis galėjo įvykti eismo įvykis, trenkiantis į apsaugos automobilį ar priekyje važiuojantį autobusÄ . Apylinkės teismas Å¡iuos argumentus atmetė vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu, kad 2013 m. birželio 30 d. apie 9.30 val. apsaugos tarnybos ekipažai į iÅ¡kvietimus nevyko ir avarinių situacijų tuo metu nebuvo.

Tačiau apylinkės teismas visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamai ir be pagrindo atmeta vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis, kad tuo laiku apsaugos automobilis pravažiuoja pro autobusÄ jam pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę. PrieÅ¡ingai, apylinkės teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apsaugos automobilis negalėjo sukelti avarinės situacijos, nors į (duomenys neskelbtini) gatvę jis pravažiavo po to, t. y. pravažiavus jo vairuojamam automobiliui ir autobusui. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro pareigÅ«nas, teisme apklaustas kaip liudytojas, D.

R., nurodė, kad nutarimas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo buvo suraÅ¡ytas gavus praneÅ¡imÄ dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo ir peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis. Apeliantas mano, kad iÅ¡ to galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«nas jau buvo priėmęs sprendimÄ suraÅ¡yti nutarimÄ dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo, nesvarbu koks bus jo pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl eismo taisyklių pažeidimo aplinkybių. Tai patvirtina ir paties policijos pareigÅ«no D. R. teisme duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad aiÅ¡kintis ir važiuoti į eismo taisyklių pažeidimo vietÄ jis nematęs reikalo, nes tai nebuvo eismo įvykis ir kaltę jis nustatęs kabinete.

Tačiau kaip jau minėta pareigūnas privalo pilnai, visapusiškai, nešališkai nustatyti ir įrodyti asmens kaltę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir bet koks eismo įvykis ir eismo taisyklių pažeidimas pagal Kelių eismo taisykles turi būti traktuojamas vienodai ir įrodinėjamas taikant vienodus metodus, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu visumoje. Vaizdo įraše yra užfiksuoti tik duomenys, kurie vyko po apsaugos automobilio sukeltos avarinės situacijos. D.

R. taip pat nurodė, kad tokios avarinės situacijos tyrimo galimybės jis nematęs, nes dėl to esÄ niekas nesiskundė. Pasak apelianto, visas Å¡ias aplinkybes jis nurodė dar (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biure duodamas paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nui D. R. ir dar nematęs vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių, ir tai apelianto vertinimu, paneigia apylinkės teismo iÅ¡vadas, kad jo parodymai yra nenuoseklÅ«s, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, nepaaiÅ¡kinamai atrodo D.

R. parodymai apylinkės teisme, kad jis (R. M.) reaguodamas į autobuso vairuotojo garsinį signalÄ iÅ¡kiÅ¡o rankÄ per savo vairuojamo automobilio lango stiklÄ ir autobuso vairuotojui parodė nepagarbų ženklÄ , kaip nurodo iÅ¡keltÄ virÅ¡utinį pirÅ¡tÄ Ä¯ viršų. Toliau D. R. aiÅ¡kina, kad jei nebÅ«tų Å¡io parodyto ženklo, Kelių eismo taisyklių pažeidimas bÅ«tų vertinamas atitinkamai pagal kitÄ ATPK straipsnį. SuraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priimant nutarimÄ niekur nebuvo nurodoma, kad jis bÅ«tų parodęs kokį tai nepagarbos ženklÄ ir teisme Å¡ie duoti parodymai turi bÅ«ti vertinami tik kaip policijos pareigÅ«nų noras pateisinti priimto nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , norÄ â€žpritempti“ faktines aplinkybes prie atitinkamo administracinio teisės pažeidimo straipsnio.

Juo labiau, kad dėl Å¡io esÄ nepadoraus gesto jo nebuvo klausiama policijoje, dėl jo paaiÅ¡kinimo policijoje nedavė ir liudytojas J. P., vėliau apklaustas tik teisme. Tiek teisme, tiek policijoje jis (apeliantas) nurodė, kad rankÄ iÅ¡kiÅ¡o norėdamas parodyti bÅ«tent autobuso vairuotojui, kad jis suksiÄ s į kairę iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o autobuso vairuotojas galėtų laikytis ir kuo arčiau važiuojamos dalies deÅ¡inės.Pasak apelianto, apylinkės teismas konstatavo, kad jis tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų vairavo automobilį ir staiga stabdė prieÅ¡ais autobusÄ , tuo sukeldamas pavojų žmonių ir eismo saugumui.

Tokias iÅ¡vadas teismas faktiÅ¡kai padarė tik vadovaudamasis liudytojų D. R. parodymais (jis daro iÅ¡vadÄ , kad autobuso vairuotojas turėjęs staiga stabdyti, nes „į priekį palinko vaizdo registratoriaus vaizdas“) ir J. P. parodymais „stabdžiau staiga, kad iÅ¡vengčiau susidÅ«rimo nors autobuso ratai neÅ¡liaužė, važiavau ne daugiau 20 km/h greičiu, degė raudonos spalvos Å¡viesoforo signalas“. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai atmetė video registratoriaus užfiksuotas aplinkybes: tai kad nuo autobuso stabdymo pradžios iki visiÅ¡ko jo sustojimo praeina 5 sekundės; nuo autobuso stabdymo iki jo visiÅ¡ko sustojimo autobusas pravažiuoja apie 25 metrus (Å¡i aplinkybė buvo nustatinėjama savarankiÅ¡kai).

Teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas kviesti į teismo posėdį ir apklausti specialistÄ , kad nustatyti ar galima traktuoti staigų transporto priemonės stabdymÄ , atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes: autobusas važiuoja 20 km/h greičiu; nuo jo stabdymo pradžios iki visiÅ¡ko sustojimo praeina 5 sekundės; nuo jo stabdymo pradžios iki visiÅ¡ko sustojimo autobusas pravažiuoja apie 25 metrus. Apylinkės teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, atlikęs surinktų įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nėra pilnai, besÄ lygiÅ¡kai ir neginčijamai įsitikinęs priimamo sprendimo pagrįstumu, kadangi nurodė „atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, manytina, kad tenkinti R.

M. skundo nėra pagrindo...“.Apeliantas, remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, mano, kad nei institucija, suraÅ¡iusi nutarimÄ , nei apylinkės teismas nesiėmė visų įstatymais numatytų priemonių ir bÅ«dų, kad aiÅ¡kiai, neginčijamai, neabejotinai, neÅ¡aliÅ¡kai bÅ«tų įrodyta asmens kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, be to apylinkės teismas nepaÅ¡alino visų abejonių dėl priimto nutarimo pagrįstumo, tuo pažeidė teisės normomis nustatytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .ATPK numato apeliacinio skundo nagrinėjimÄ raÅ¡ytino proceso tvarka.

Apeliantas mano, kad norint iÅ¡siaiÅ¡kinti pilnai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai apeliacinio skundo motyvus, pagrindus, priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ yra tikslingÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundÄ , susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti motyvuotas iÅ¡vadas, o ne visi duomenys patvirtinantys ar paneigiantys bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad teismas nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡aliÅ¡kai ar tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kė Å¡aliÅ¡kumÄ R. M. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, priimtÄ sprendimÄ motyvavo byloje surinktais įrodymais, tačiau padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo R.

M. elgesyje. ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Å io administracinio teisės pažeidimo sudėties, bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, elemen­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai asmens el­ge­sys yra at­vi­ras iÅ¡Å¡Å«­kis visuome­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį požiÅ«­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tÄ sa­vo veiks­mams ma­Å¾a reikÅ¡mę dings­tį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų visuma neįrodo, jog R.

M. darant užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus jo elgesyje dominavo chuliganiÅ¡kos paskatos ir bÅ«tent chuliganiÅ¡kų paskatų vedinas jis padarė užfiksuotus pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde R. M. teigia, kad jis rankÄ iÅ¡kiÅ¡o norėdamas parodyti autobuso vairuotojui, kad jis suksiÄ s į kairę iÅ¡ AuÅ¡ros alėjos, o autobuso vairuotojas galėtų laikytis ir kuo arčiau važiuojamos dalies deÅ¡inės, tačiau teismas įvertinęs vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis, liudytojų J.

P. ir D. R., bei paties R. M. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad R. M. autobuso vairuotojui parodė nepadorų gestÄ (vidurinį pirÅ¡tÄ ). Teismo vertinimu, vien tik R. M. rodomas nepadorus gestas autobuso vairuotojui, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo gestu ir padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais R. M. prieÅ¡­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, ar pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį požiÅ«­rį į juos. Ä®vertinant tai, kad šį gestÄ R. M. parodė po to, kai jis padarė vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į kuriuos sureagavo ir nepasitenkinimÄ iÅ¡reiÅ¡kė autobuso vairuotojas, daroma iÅ¡vada, kad toks R.

M. nepadoraus ženklo parodymas buvo kaip atsakas į autobuso vairuotojo nepasitenkinimÄ , o ne chuliganiÅ¡kos paskatos. SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ tai: vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojo J. P., policijos pareigÅ«no A. D. duotus parodymus ir kitÄ administracinio teisės pažeidimo byloje surinktÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad R. M. 2013 m. birželio 30 d. 9.32 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: aplenkė miesto marÅ¡rutinį autobusÄ kirsdamas iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ , baigdamas lenkimÄ nerodė posÅ«kio signalo, staigiai stabdė savo vairuojamÄ automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidÅ«rimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Taigi Å¡iuo atveju R. M. veiksmuose nenustačius chuliganiÅ¡kų paskatų, R.

M. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už pavojingÄ vairavimÄ , t. y. transporto priemonių vairavimÄ , vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o ir liudytojo J. P. duotų parodymų matyti, kad R. M. prieÅ¡ pradėdamas lenkti autobusÄ , matydamas, kad priekyje yra Å¡viesoforu reguliuojama sankryža, neįsitikino, kad lenkti yra saugu (KET 106 punktas), kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 141.4 punktas), kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ (KET 122 punktas), baigdamas lenkti neparodė įspėjamojo posÅ«kio signalo (KET 88.2 punktas), tokiu bÅ«du paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir sukėlė pavojų eismo saugumui, be to dėl Å¡ių R.

M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir tokiu bÅ«du užtikrinti savo ir vežamų keleivių saugumÄ . Teismas įvertinęs, atstumÄ nuo autobuso iki sankryžos, atstumÄ tarp transporto priemonių, autobuso svorį ir stabdymo keliÄ , neturi pagrindo abejoti, kad autobuso vairuotojas dėl R. M. vairuojamo automobilio manevrų buvo priverstas staigiai stabdyti. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. P. duotais parodymais, kadangi Å¡iuos parodymus patvirtina vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys, taip pat paties R.

M. parodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, teismas jo duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nenustatyta, kad liudytojai J. P. ar D. R. yra suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ar siekti nubausti R. M., tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. M.. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad R. M. pateikta versijÄ , jog autobusÄ jis buvo priverstas lenkti dėl saugos tarnybos automobilio manevrų yra pasirinkta jo gynybos taktika.

Teismo vertinimu, tokia R. M. versija prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.Teismas, skirdamas nuobaudÄ R.

M. atsižvelgia į tai, kad R. M. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jo padarytas pažeidimas buvo pavojingas ir sukėlė realiÄ grėsmę eismo saugumui, pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, kad R. M. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos negalioja, kad dirba, ir daro iÅ¡vadÄ , kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti R.

M. paskyrus nuobaudÄ , mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkius. R. M. pirmosios instancijos teismo prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi Å¡i teisė jam reikalinga vykti į darbÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡velnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ar iÅ¡vis nebÅ«ti paskirta (ATPK 301 straipsnis) gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei byloje yra nustatyta ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, arba sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, sudarančių prielaidÄ skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta ar iÅ¡vis neskirti administracinės nuobaudos, taip pat aplinkybių, jog paskirta nuobauda bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga R. M. padarytam pažeidimui ar nuobauda siekiamiems tikslams. Pažymima, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. spalio 25 d. nutartį R.

M. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvimo R. M. elgesyje ir tai lėmė netinkamÄ pažeidimo kvalifikavimÄ , todėl priimta nutartis negali bÅ«ti pripažinta teisėta, pagrįsta ir yra naikintina, bei priimtinas naujas nutarimas – pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V.

Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimÄ , perkvalifikuoti R. M. padarytÄ pažeidimÄ iÅ¡ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir R. M. nubausti – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ :pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V.

Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimÄ â€“ perkvalifikuoti R. M. padarytÄ pažeidimÄ iÅ¡ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir R. M. nubausti – 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                                           Zigmas Kavaliauskas