2980353a-6fc5-49b0-9e52-d64238bb512a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėja Erika Misiūnienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-211-524/2015Teisėjas Darius Kurpavičius                                           (Proceso Nr. 2-06-3-06245-2014-5)                                       Procesinio sprendimo kategorija (S)                           35.3.6.; 121.14; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Erika MisiÅ«nienė, teisėjai Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, Irma Čuchraj, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės UAB „BME Services“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Diesel Service Group“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 4000,00 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 139,20 Lt dydžio delspinigius už neįvykdytÄ mokėjimÄ už suteiktas paslaugas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2014-02-20 sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2014/02/20, jos pagrindu ieškovė turėjo suteikti atsakovei paslaugas (atlikti darbus): išnuomoti 4 darbuotojus. Atsakovė savo ruožtu už atliktus darbus turėjo sumokėti atlygį pagal tabelyje nurodytas valandas ir sumas. Nors sutartis dėl atsakovės kaltės pasirašyta nebuvo, mano, kad sutartis faktiškai laikoma sudaryta dėl egzistavusių aiškių konkliudentinių veiksmų – atsakovė leido dirbti ieškovės surastiems darbuotojams laive, išdavė vienkartinius leidimus ir pan.

Pažymėjo, kad savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai ir laiku. Nurodė, kad iÅ¡ viso atsakovei buvo iÅ¡nuomoti 5 darbuotojai. Å alių sutarimu vienos darbo valandos kaina lygi 40 Lt be PVM. Nurodė, kad iÅ¡ viso jos darbuotojai iÅ¡dirbo 120 valandų. IeÅ¡kovė geranoriÅ¡kai, vertindama bendradarbiavimÄ su atsakove, sutiko sumažinti galutinį valandų skaičių ir galutinę sumÄ . Galutinė suma pagal 2014-03-03 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BME Nr. 00248 yra 4000,00 Lt. Pažymėjo, kad visus savo sutartinius įsipareigojimus atliko rÅ«pestingai, laiku ir tinkamai, jokių raÅ¡tiÅ¡kų nusiskundimų ar pretenzijų iÅ¡ atsakovės negavo.

Tuo tarpu atsakovė sutartyje nustatytu laiku neįvykdė prisiimtų prievolių, t. y. nesumokėjo pagal sutartį mokėtinos kainos už atliktus darbus.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pripažino, jog tarp Å¡alių susidarė sutartiniai santykiai. Teigė, kad ieÅ¡kovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, nes savo specialistų neturėjo, o tik surado darbuotojus darbams atlikti. Nurodė, jog ieÅ¡kovės darbuotojai, bÅ«dami darbo vietoje (laive), sugebėjo perpjauti ir sujungti 4 vamzdžius be suvirinimo darbų, dėl to jiems nuolat buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos.

Pažymėjo, kad apie netinkamos kvalifikacijos darbuotojus ieÅ¡kovei praneÅ¡ti nepavyko, nes darbai buvo atliekami iÅ¡eiginių metu. Pabrėžė, kad laive dirbo tik 4 darbininkai, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių darbuotojų dirbtÄ laikÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovei už atliktus darbus nesumokėjo, nes negavo iÅ¡ ieÅ¡kovės atitinkamo dviÅ¡alio akto.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-13 priėmė sprendimÄ , juo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Diesel Service Group“ ieÅ¡kovės UAB „BME Services“ naudai 4000,00 Lt skolÄ , 139,20 Lt delspinigių, Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2014-05-26, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1824,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys buvo sudariusios 2014-02-20 Bendradarbiavimo sutartį Nr. BME 2014/02/20, nes pastarosios analizavo minėtos sutarties sÄ lygas. Konstatavo, kad Å¡alių teisiniai santykiai susiklostė dėl darbo jėgos nuomos, t. y. atlygintinų paslaugų teikimo. Nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovės darbuotojai netinkamai (nekvalifikuotai) atliko darbus, prieÅ¡taravimus raÅ¡tu dėl atliktų darbų kokybės atsakovė pareiÅ¡kė tik atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priimti naujus įrodymus – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ oficialios interneto svetainės www.vdi.lt dėl laikino įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡o ir informacijos apie laikinųjų darbuotojų įdarbinimÄ 2014 m.

I pusmetį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas – ieÅ¡kovė laikinojo įdarbinimo agentÅ«ros statuso neturi, nėra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sÄ raÅ¡Ä , todėl LR įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo nuostatos ieÅ¡kovei negalioja. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinių santykių, susiklosčiusių tarp Å¡alių, pobÅ«dį. Nurodo, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Teigia, kad ieÅ¡kovės darbuotojai neturėjo darbams atlikti reikiamos kvalifikacijos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo M. Č. parodymus, turėjo atsižvelgti, kad minėtas liudytojas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai, todėl jo parodymus teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teigia, kad teismas nemotyvavo priteistinų iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, neanalizavo jų pagrįstumo.           IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė nėra laikinojo įdarbinimo įmonė, nepaneigia fakto, kad ieškovė atsakovei suteikė atlygintinas paslaugas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinių santykių pobūdį. Teigia, kad atsakovės naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo atsisakyti priimti ir jų nevertinti, nes atsakovė juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad pirmosios instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad sutartyje numatytas dvišalis aktas nebuvo pasirašytas dėl atsakovės kaltės – pastaroji su ieškove po paslaugų suteikimo nebendradarbiavo, į ieškovės raštus nereagavo.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės darbuotojai turi darbams atlikti reikiamÄ kvalifikacijÄ , turi atitinkamus kvalifikacijÄ patvirtinančius pažymėjimus. Nurodo, kad liudytojas M. Č. yra glaudžiai susijęs su kilusiu ginču, todėl jo parodymai neabejotinai svarbÅ«s ginčo iÅ¡sprendimui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgai, buvo reikalingas papildomas pasiruoÅ¡imas bylos nagrinėjimui.

Pažymi, kad priteistų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis nesiekia LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad nėra pagrindo minėtų bylinėjimosi išlaidų mažinti.           Apeliacinis skundas atmestinas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodymu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡alių santykius įvertino kaip rangos darbų atlikimÄ ir vertino atsakovės argumentus apie atliktus darbus.

Pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės pasiraÅ¡ytÄ paslaugų teikimo sutartį ieÅ¡kovė atsakovei teikė darbuotojų samdos paslaugas ir pagal sutarties sÄ lygas už atliktų darbų kokybę neatsakė. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2014-02-20 sudarė bendradarbiavimo sutarties projektÄ , kurio nepasirašė (b. l. 16). Tačiau atsakovė sutarties sudarymo aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog ji buvo sudaryta žodine forma, todėl sutartis turi įstatymo galiÄ abiem Å¡alims.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reikalauja atsižvelgti į tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekstÄ . Be to, tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva – Å¡alių pateiktus ir įrodytus faktus teisiÅ¡kai vertina teismas, taikydamas jiems atitinkamÄ teisės normÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintiniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes atsakovė pripažįsta susiklosčiusius tokius sutartinius santykius, neginčija ieÅ¡kovės darbuotojų darbo fakto atsakovės objekte (b. l. 22–29), tačiau ginčo sumos nesutinka mokėti dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lytų darbuotojų netinkamo darbo ir ieÅ¡kovės įdarbinimo agentÅ«ros statuso neurėjimo.

Todėl bylÄ nagrinėjęs teismas, vertindamas Å¡ias faktines bylos aplinkybes, privalėjo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius atitinkamai kvalifikuoti kaip pavedimo, paslaugų, rangos ar dar kitokiÄ atlygintinę sutartį. Teisingumo principas (Konstitucijos 109 str.; CPK 11 str. 7 d.) reikalauja, kad, sutarčiai esant atlygintinei, bÅ«tina užtikrinti Å¡alių turtinių interesų pusiausvyrÄ , neleidžiant, kad viena Å¡alis nepagrįstai praturtėtų kitos Å¡alies sÄ skaita. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo.Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 2014 m. vasario 20 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutarties projektÄ ir dėl tokių paslaugų teikimo susitarė žodžiu.

Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normose nenustatyta, kokia tinkama forma turėtų bÅ«ti sudaromos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, į kurių reglamentavimo sritį patenka ir darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutartys. Civilinio kodekso bendrosiose normose, reglamentuojančiose sandorių formÄ , nustatyta, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).

Kadangi įstatymuose nenustatyta speciali forma darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutarčiai sudaryti, tai Å¡ios rÅ«Å¡ies sutartis gali bÅ«ti sudaroma bet kuria Å¡alių pasirinkta forma. Å alys pripažįsta, kad paslaugos teikėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo aprÅ«pinti užsakovÄ (atsakovÄ ) jo reikalavimus atitinkančiais darbuotojais. Esant žodinei sutarties formai apsunkinamas Å¡alių sutartinių santykių masto įrodinėjimas, tačiau Å¡ioje byloje nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį remiasi nepasiraÅ¡ytu bendradarbiavimo sutarties tekstu (b. l. 33), todėl pagal šį sutarties projektÄ bei paminėtas CK normas analizuotinas ginčo sutarties dalykas.

Å ioje sutartyje nebuvo numatyta, kad už paslaugos teikėjo darbuotojų darbo organizavimÄ atsako ieÅ¡kovė ar kad Å¡alys buvo susitarusios ir dėl iÅ¡nuomojamų darbuotojų kokybiÅ¡ko darbo. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose, paminėto projekto tekstÄ , darytina iÅ¡vada, kad sutarties dalykas buvo 4 vamzdininkų nuoma. Atsakovės iÅ¡raÅ¡yti leidimai patekti į gamyklos teritorijÄ (b. l.

22) įrodo, jog atsakovei tokia paslauga buvo suteikta. Byloje šalys pripažįsta, kad 4 ieškovės darbuotojai – G. R., M. S., V. E., J. Z., dirbo atsakovės nurodytame laive nuo 2014-02-21 iki 2014-02-23. Darbuotojų darbo sutartys, jų išsilavinimo dokumentai (b. l. 51, 54–57, 62, 65, 69) neįrodo atsakovės motyvo, jog šie darbuotojai neturėjo tinkamos kvalifikacijos. Paminėtų darbuotojų darbo sutarčių įrašai, kad jie savo noru nutraukia darbo sutartis su ieškove nuo 2014-02-24, neįrodo jų blogo darbo atsakovės objekte, nes bylos medžiaga įrodo, jog šie darbuotojai dirbo pas atsakovę savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio.

Netinkama darbuotojų kvalifikacija, jų darbo brokas yra įrodinėjami tik atsakovės paaiÅ¡kinimu, kitų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir dėl to netinkamai atliko jiems pavestÄ darbÄ . Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Todėl šalių sutartas sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį – buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui kvalifikuoti sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Visos paslaugos teikimo metu iÅ¡ atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl paslaugos teikimo bei nebuvo suraÅ¡yta jokių dokumentų, kurie liudytų, jog paslauga – 4 vamzdininkų nuoma buvo teikiama netinkamai. Ä®vertinus bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė atsakovei tik teiks darbuotojų nuomos paslaugas, atsakovė už paslaugas sumokės pagal Å¡alių sutartus įkainius ir ieÅ¡kovė neprisiėmė pareigos bÅ«ti atsakinga už darbuotojų darbo organizavimÄ , jų kokybiÅ¡kÄ darbÄ paslaugos teikimo metu, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtinti sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Å ios bendrosios dalies teisės normos taikytinos kartu su CK 6.720 str. 3 d., 6.722 str., kurie nustato užsakovui pareigÄ sumokėti paslaugų teikėjui už suteiktÄ paslaugÄ , o paslaugų teikėjas privalo pateikti ataskaitÄ apie suteiktÄ paslaugÄ .

Ä®vertinus Å¡ios bylos medžiagÄ negalima padaryti iÅ¡vados, jog apeliaciniame skunde nurodomo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nesuraÅ¡ymas paÅ¡alina pareigÄ sumokėti už suteiktÄ paslaugÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (b. l. 18), kurioje buvo nurodytas atliktos paslaugos mastas, pateikė pretenzijÄ (b. l. 19), rašė elektroninius laiÅ¡kus (b. l. 28–29), byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl sutarties vykdymo iki ginčo iÅ¡kėlimo teisme, iÅ¡dėstė savo nesutikimÄ dėl suteiktos paslaugos masto, todėl padaryti iÅ¡vados, jog ji nežinojo atliktos paslaugos masto, negalima.

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl ieÅ¡kovės teisės verstis licencijuojama įdarbinimo paslaugų veikla, nes Å¡ios bylos medžiaga įrodo, jog Å¡alys iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl darbuotojų nuomos sutarties vykdymo. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė teikė įdarbinimo paslaugas, nes ieÅ¡kovės darbuotojų darbo sutartys įrodo, jog Å¡ie 4 darbuotojai buvo įdarbinti pas ieÅ¡kovę, t. y. buvo jos darbuotojai. Å ioje byloje nebuvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, kuriÄ bÅ«tina sudaryti tarp įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo, todėl atsakovės prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai (b. l. 99–103) Å¡ios aplinkybės neįrodo.

Akivaizdu, kad ieškovė neturi teisės verstis licencijuojama įdarbinimo paslaugų veikla, tačiau šios bylos įrodinėjimo dalykas yra kitas – žodinis atlygintinų paslaugų sutarties vykdymas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra šalių sudaryta sutartis, t. y. privačių juridinių asmenų atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Šiuo atveju pagrindinis laikinojo įdarbinimo sutarties ypatumas palyginti su kitomis sutartimis yra tas, kad darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas nėra saistomas jokios sutarties.

Tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes bylos medžiaga įrodo, jog Å¡ios bylos Å¡alys ginčo paslaugÄ Ä¯teisino iÅ¡ esmės žodiniu susitarimu ir atsakovė tokia paslauga pasinaudojo, nesudarydama laikinojo įdarbinimo sutarties. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ . Å i jų laisvė gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti vieÅ¡uosius, t. y. visos visuomenės, interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviÅ¡kumas, be kita ko, pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui. Todėl Å¡ioje byloje įvertinus Å¡alių valiÄ , bylos įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos Å¡ioje byloje, nes Å¡ioje byloje nėra įrodymų, jog dėl tokio Å¡alių žodinio susitarimo buvo pažeisti darbuotojų interesai.

Å ios bylos Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys ir paminėtos įstatymo nuostatos dėl atlygintinų paslaugų teikimo žodinio susitarimo žodinės formos nėra pažeistos ir byloje nesant įrodymų dėl darbuotojų teisių pažeidimo nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteisė 1700 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Å¡i suma turėtų bÅ«ti sumažinta, nes ieÅ¡kovės advokato padėjėjas pateikė 700 Lt sÄ skaitÄ už atvykimÄ iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ (b. l. 78).

Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė mokėjimo nurodymÄ , įrodantį, jog sumokėjo advokato padėjėjui 1000 Lt (b. l. 15). Pagrįsti atsakovės apeliacinio skundo motyvai, jog teismų praktikoje nustatyta, kad advokato atvykimo iÅ¡laidos neatlygintinos, tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 12R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ .

Paminėtų Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų 3 000 Lt dydį vien tik už ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) parengimÄ , nes ieÅ¡kovei advokato padėjėjo paslaugos teikimo metu minimali mėnesio alga buvo 1000 Lt, todėl jos turėtos 1700 Lt iÅ¡laidos Å¡io dydžio nevirÅ¡ijo ir mažinti Å¡ių iÅ¡laidų nėra pagrindo. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir įrodymus, jog sumokėjo 500 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 113), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 72,40 EUR (250 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

  Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a:               Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.              Priteisti UAB ,,BME Services“ iÅ¡Â UAB ,,Diesel Service Group“ 72,40 EUR (250 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                  Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjos                                                    Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė                                        Irma Čuchraj