297f8c24-9fb0-4ded-b41f-e9906670e050 · Raseinių rajono apylinkės teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-1485-674/2015                                                                                                 (Proceso Nr. 2-36-3-01314-2015-1)                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                      30.2.; 35.5.; 38.; 44.2.4.1.; 44.5.2.8.;

                                  3.2.5.; 114.11.; 116.1.            S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Raseiniai Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui M. K.atsakovei G. Ž.,atsakovės atstovei, advokatei Raimondai Klimienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovei G.

Ž., trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, n u s t a t ė: ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo priteisti iš atsakovės 570,14 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,70 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo atstovas nurodė, kad 2013-11-29 ieškovas su draudėju R.

K. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas adresu (duomenys neskelbtini), esančtis butas. Draudino sutarties pagrindu ieÅ¡kovė kompensavo draudėjui nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2014-08-10 dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusios vandentiekio avarijos, kada vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas ir sugadino apdraustÄ turtÄ . Atsakovė, Savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bute.

Sutarties 2.6 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti nuomojamas patalpos ir jos įrenginių bei priklausinių einamÄ jį remontÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡mokėtos nuostolių sumos 570, 14 Eur reikalauja iÅ¡ atsakovės. Atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, atsakovė žalos neatlygino.Atsakovė G. Ž. nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti. IeÅ¡kovas atsakovei buvo pateikęs pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo. Ji nėra buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija savininkė, butu ji naudojasi pagal nuomos sutartį.

Ji yra buto nuomininkė, buto savininkas Raseinių rajono savivaldybė. Kaip įvardijama SÄ® ,,Raseinių butų Å«kis“ raÅ¡te, avarijos priežastimi įvardinta – 12 buto vonios patalpoje trÅ«kęs dėl gamyklinio broko Å¡alto vandens ventilio korpusas. Ji nėra pažeidusi sutarties sÄ lygų. Vandentiekio avarija įvyko nakties metu, ji negalėjo numatyti avarijos ir užkirsti jai kelio. Å iame bute ji gyvena nuo 2010 metų. Ventilis nekeistas nuo pat to laiko, kai ji pradėjo gyventi tame bute.

Problemų iki avarijos ventilis nekėlė. Nuomotojas perduodamas butÄ , atsakovės neinformavo, kad Å¡i detalė turi gamyklinį brokÄ . Jai kyla abejonių, ar R. K. ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos. PraneÅ¡ime apie žalÄ suraÅ¡yta, kad jau penktÄ valandÄ ryto R. K. pajuto, kad vonioje pilna vandens, po dviejų valandų pradėjo lašėti salone, lašėjo iki 14 valandos, trumpuoju numeriu praneÅ¡ta 11-12 valandÄ . Nei ji, nei SÄ® ,,Raseinių butų Å«kis” nebuvo kviečiami suraÅ¡yti R.

K. bute defektinį aktÄ . Aktas nepagrįstas nuotraukomis, kas kelia abejonių. Ji visa laikÄ buvo namuose, tačiau iÅ¡ dsraudimo atvykęs dsarbuotojas nebuvo pas jÄ užėjęs. Ji pas K. buvo nuėjusi pasižiÅ«rėti, mate, kad ten iÅ¡griauta siena, joikikų baldų beÅ¡ioti tikrai nereikėjo. O į žalÄ Ä¯skaičiuota baldų neÅ¡iojimas. Be to vadinamoji kolona yra K. apdirbtas kanalizacijos vamzdis. Galėjo bÅ«ti apibėgęs ir ne dėl jos kaltės, nes K. pats buvo apleidęęs po jiuo esantį butrÄ .

K. neįleido jos apžiÅ«rėti padaryutos žalos, nesileido į kalbas dėl žalos atlyginimo. Ji gyvena iÅ¡ miniumalios algos, turi tris nepilnamečius vaikus, jai nėra galimybės sumnokėti tokį didelį žalos atlyginimÄ . Ji laiko, kad neteisingai apskaičiuota žala ir per didelė. Atsakovės manymu, ji nėra pažeidusi bendro pobÅ«džio pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, nėra padariusi jokių neteisėtų veiksmų. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija savo atsiliepimu nurodo, kad nesutinka su ERGO pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Atsakovė yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Nuosavybės teise Å¡ios patalpos priklauso savivaldybei. 2014 m. vasario 3 d. atsakovė ir SÄ® ,,Raseinių butų Å«kis“ pasirašė Savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria nuomininkė taip pat įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių bei priklausinių einamÄ jį remontÄ . VieÅ¡ajame registre patalpų nuomininke avarijos metu buvo nurodyta atsakovė, todėl vandentiekio avarijos metu, ji buvo patalpų valdytoja. Skolininku gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir valdytojas.

Nei Savivaldybė, nei SÄ® ,,Raseinių butų Å«kis“ neturėjo galimybės daryti Å«kinio ar fizinio poveikio atsakovės bute esančioms konstrukcijoms, nes kaip ir nurodo atsakovė, ji tam bute gyvena nuo 2010 metų. Avarijos vieta ne bendro naudojimo atÅ¡akos, o asmeninio naudojimo vamzdyne. Nurodo, kad jei bÅ«tų nuspręsta, kad atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos, tai apskačiuoti nuostoliai turėtų bÅ«ti sumažinti, kadangi atsakovė gyvena socialiniame bÅ«ste, o tai rodo sunkiÄ jos mterialinę padėtį.

Taip apt atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčia, yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį. Sumažinus nuostolių dydį, nebÅ«tų pažeisti atsakovės turtiniai interesai. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.   IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Savivaldybės socialinio bÅ«sto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad buto nuomininkė yra atsakovė G. Ž., butas yra (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis atlieka nuomojamos gyvenamosios patalpos, jos įrenginių bei priklausinių einamÄ jį remontÄ .

IÅ¡ gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 300 – 0125010, matyti, kad R. K. draudęs savo gyvenamÄ jį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis 2013-12-03 – 2014-12-03. Kas patvirtina, kad vandentiekio avarijos metu butas buvo draustas. Apie žalÄ butui praneÅ¡ta 2014-08-10. SuraÅ¡ytas defektinis aktas, kad per sienas ir lubas tekėjo vanduo, nustatyti pažeidimai, pakenkimai, iÅ¡ ko nustatyta, kad pakenkimai atsirado iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto. Nurodyta, kad ant lubų ir sienos, kurie dažyti, matyt pÅ«slės, apkenkta 1 m2, kolona tapetai, atÅ¡okę, matomos dėmės, pakenkta 0,5 m2.

Jokių fotonuotraukų nepridedama. Defektinis aktas pasiraÅ¡ytas R. K. ir už žalos nustatymus atsakingo asmens. IÅ¡ to matyti, kad į apžiÅ«roje nustatant pakenkimus atsakovė nedalyvavo. R. K. raÅ¡tu informuotas, kad pagal 2014-08-10 atsitikusį įvykį ir apskaičiuotÄ lokalinę sÄ matÄ , jam bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka 2017, 00 Lt (584, 16 Eur). Numatyta suma R. K. iÅ¡mokėta 2014-09-11. Pagal paeiktÄ lokalinę sÄ matÄ matyti, kad nustatyta suma 2117 Lt. IÅ¡ SÄ® ,,Raseinių butų Å«kis” raÅ¡to matyti, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo informuotas, kad tiesiogiai už žalos padarymÄ yra atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė G.

Ž.. Duomenų, kad žala bÅ«tų atlyginta byloje nepateikiama. IeÅ¡kovas sumokėjęs 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ateidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose numatytas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 115.80 Eur.Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.).

Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektÄ , nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4. 37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukÅ¡tu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; kt.). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas vieÅ¡ajame registre.

Å i prezumpcija yra nuginčijama. Kadangi vieÅ¡ajame registre yra duomenys, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė yra G. Ž. (atsakovė), ji nurodomu adresu nuo 2010-07-07 yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to pagal socialinio bÅ«sto nuomos sutarties 2.6 punktÄ nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti nuomojamas patalpos ir jos įrenginių bei priklausinių einamÄ jį remontÄ . Todėl įrodytina, kad už žalos padarymÄ yra atsakinga atsakovė kaip pastato,t.y. buto esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, kai vonioje trÅ«ko ventilio korpusas.

Ir pati atsakovė neneigia, kad jos vonioje tÅ«ko ventilis. Darytina iÅ¡vada, kad avarija įvyko dėl įrenginio konstrukcinio trÅ«kumo, todėl yra taikomos LR CK 6.266 straipsnyje numatytos nuostatos. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 str. 1 d.). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala.Atsakovė nurodė, kad ji nėra atsakinga už žalÄ , nes jos bute trÅ«ko dėl gamyklinio broko Å¡alto vandens ventilio korpusas, o ji apie tokį brokÄ nieko nežinojo. Vandentiekio avarija įvyko nakties metu, ji negalėjo jos numatyti ir tam užkirsti kelio. Tačiau atsakovė bÅ«damÄ atsakinga už jos valdomo turto tinkamÄ eksploatavimÄ , turėjo domėtis sistemomis, jas reguliariai tikrinti, todėl jos nežinojimas neateidžia nuo atsakomybės. Tas faktas, kad trÅ«kęs Å¡alto vandens ventilio korpusas buvo su gamykliniais defektais, yra tik pagrindas mažinti atsakovės atsakomybės apimtį.

Be to, nustačius, kad žala atsirado be atsakovės tyčinių veiksmų, taikytina LR CK 6.282 str. 3 d. nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimÄ ar neturėjimÄ , teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma iÅ¡vada apie žalÄ padariusio asmens sunkiÄ padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ji gyvena socialiniame būste nuo 2010 metų. Be to, sutartis 2014 metais buvo pakartotinai pasirašytas, kas nurodo, kad atsakovės sunki materialinė padėtis nepakito. Be to apžiūrint ir apskaičiuojant žalos dydį ieškovo atstovas nepranešė būsto savininkui ir valdytojui ( Raseinių rajono savivaldybės administracijai , Ž.) apie tai, kad bus ažiūrimi avarijos padariniai, bus skaičiuojama žala.

Nėra padarytos nuotraukos. Žalos dydis kelia abejonių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad žala nebuvo padaryta tyčia, yra pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, leidžiančias sumažinti atlygintinos žalos dydį. Todėl vadovaujantis, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais iÅ¡ atsakovės priteistina pusė nuostolių atlyginimo sumos ieÅ¡kovo naudai.Lietuvos Respublikos CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Tačiau teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas iÅ¡imtinais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti .Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ yra aktualÅ«s lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai (CK 1.2 str.), jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, turi bÅ«ti iÅ¡laikyta jų teisėtų interesų pusiausvyra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo iÅ¡dėstymo klausimÄ taip pat atsižvelgtina į tai, ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti iÅ¡ieÅ¡kotojo lÅ«kesčiai. G. Ž. gyvena socialiniame bÅ«ste, jai suteikta antrinė teisinė pagalba, gauna minimalias pajamas, augina tris nepilnamečius vaikus, dėl to jos Å¡eimoje yra susidariusi sunki materialinė padėtis.

IeÅ¡kovas yra stambi įmonė, valdanti didžiulius pinigų srautus , o atsakovė yra fizinis asmuo, gaunantis nedideles pajamas ir turintis kitų įsipareigojimų. Atsakovo suma yra labai nedidelė skolos dalis, palyginus su ieÅ¡kovo turtine padėtimi. Taigi Å¡ios skolos iÅ¡dėstymas keletui mėnesių labai didelės įtakos ieÅ¡kovo finansinei padėčiai nepadarytų, o atsakovei bent iÅ¡ dalies padėtų spręsti jos problemas. Todėl , vadovaujantis abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, žalos mokėjimas iÅ¡dėstytinas 10 (deÅ¡imties) mėnesių laikui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į. k. 302912288, buveinė Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, a. s. LT18 7300 0100 0017 0937, AB Swedbank, iš atsakovės G.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 285,07 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 07 ct) žalos atlyginimo, 8,00 eur (aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (285,07 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-31) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.          Žalos atlyginimo ( 285,07 eurų) mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovę kas mėnesį mokėti ieÅ¡kovui po 28,51 eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eur 51 ct) žalos atlyginimo .

Likusios sprendimo dalies vykdymo neiÅ¡dėstyti.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Aurelija Petkevičienė