2022-09-28 Nr. AB-23531-3-63-3-00409-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-647-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00409-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. J. (anksčiau D. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei D. K. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. K. valstybės naudai 68,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 1,17 Eur pašto išlaidų, viso 69,21 Eur.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovė 2016 m. spalio 26 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2292, suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. VGTPT Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-16-T-2292-18156 (toliau – ir Sprendimas) D. K. (J.) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl ji turėjo sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, bet gera valia jų nesumokėjo. Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl ji turi teisę į 50 proc. apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2.2. Tarnyba raštu Nr. (2.26) NO-2-7197 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 68,04 Eur bei paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai ar paštu arba elektroniniu paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo kopiją atsakovė atsiėmė Tarnyboje 2018 m. sausio 3 d. Tarnyba, atsakydama į paklausimus, pranešimu Nr. (2.26)NO-2-998 bei pranešimu Nr. (2.26)NO-2-2269 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Atsakovė iki 2021 m. balandžio 12 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 68,04 Eur.

3. Atsakovė D. J. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Į Tarnybą kreipėsi, prašydama suteikti profesionalią advokato pagalbą surašant kasacinį skundą, nes be advokato parašo kasaciniai skundai nepriimami. Kasacinį skundą buvo surašiusi pati atsakovė, jį pateikė advokatei G. M., kad viskas būtų aiškiau, nereikėtų laiko gaišti susipažįstant su byla, tačiau kasacinis skundas buvo surašytas neprofesionaliai, nekokybiškai, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį atmetė, kaip neatitinkantį reikalavimų. Neteisingas apygardos teismo sprendimas liko neapskųstas, buvo priteisti neteisingai priskaičiuoti mokesčiai.

3.2. Neteisingai skaičiuojamas apmokėjimas už advokato pagalbą. Tarnyba nepagrįstai teigia, kad ji turi mokėti 50 proc. už advokato paslaugas. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti jai 4,10 Eur dokumentų kopijavimo – skenavimo išlaidų.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VGTPT, prašymą tenkino – priteisė iš atsakovės D. J. valstybės naudai 68,04 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 1,17 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. spalio 26 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, ir yra supažindinta su preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-16-T-2292-18156 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę G. M. Tarnyba, gavusi advokatės G. M. ataskaitą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje bei vadovaudamasi Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis apskaičiavo, kad 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovei sudaro 68,04 Eur. Tarnyba raštu Nr. (2.26)NO-2-7197 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 68,04 Eur, raštą išsiuntė jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pranešimo kopiją atsakovė atsiėmė Tarnyboje 2018 m. sausio 3 d. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė šios sumos iki šiol nėra sumokėjusi.

6. Teismas pažymėjo, jog tai, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas nagrinėti, negali būti siejama su advokato kompetencija ar nesugebėjimu įžvelgti byloje kasacijos pagrindų. Kasacijos pagrindų buvimas ar nebuvimas paprastai nėra siejamas su advokato kompetencija, o tai siejama su nagrinėjamos bylos atitinkama kategorija, byloje taikomais teisės aktais, teisminės praktikos susiformavimu, teisinio ginčo aktualumu ir naujumu ir pan., todėl atsakovės išdėstytos aplinkybės dėl advokato nekompetentingumo yra nepagrįstos. Advokato kompetencijos klausimai yra priskirti nagrinėti Lietuvos advokatų tarybai ir atsakovės subjektyvi nuomonė dėl teisminio proceso, kuriame advokatas teikė teisinę pagalbą, baigties, negali būti pagrindu abejoti advokato kvalifikacija. Be to, nors atsakovė reiškia nepasitenkinimą dėl jai paskirto advokato teiktų teisinių paslaugų kokybės, tačiau į bylą nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Tarnybą, prašydama pakeisti advokatą ar dėl tariamai netikslaus antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo.

7. Teismas nustatė, jog antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė G. M. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 19 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose nurodė, jog pagal Sprendimą atsakovei konsultacijoms skyrė 1 val., įrodymų rinkimui – 1,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,25 val., iš viso advokatė G. M. antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,75 val., todėl, vadovaudamasis Taisyklių 2 ir 4 punktais, sprendė, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 136,07 Eur (11,75 vai. x 11,58 Eur). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. nuo 136,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 68,04 Eur, kurią teismas pripažino pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis ir priteisė iš atsakovės. Taip pat teismas tenkino pareiškėjos prašymą priteisti 1,17 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

III. 8. Atsakovė D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo prašymą.

9. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Tarnybos paskirta advokatė netinkamai surašė kasacinį skundą, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti. Ji neprašė Tarnybos pakeisti advokato, nes nebuvo tam laiko.

9.2. Atsakovė ne kartą kreipėsi į Tarnybą dėl netinkamai apskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų.

9.3. Tarnyba gali daryti įtaką advokatų kokybei. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir VGTPT nuostatai) 10.6 punktas numato, kad Tarnybos turi teisę sudaryti komisijas, darbo grupes Tarnybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų ir įstaigų atstovus ir specialistus, susitarus su jų vadovais.

9.4. Pagal Nutarimo 24.5.1 punktą maksimalus laikas kasacinio skundo parengimui civilinėse bylose yra 8 val., o šiuo atveju advokatė yra nurodžiusi, jog sugaišo 9.25 val., todėl ji privalėjo gauti teisėjo arba atsakovės patvirtinimą apie viršytą laiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovės D. J. (anksčiau D. K.) valstybės naudai 68,04 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 1,17 Eur pašto išlaidų, viso 69,21 Eur, pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą patenkino visiškai. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovės valstybės naudai priteistos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad jai paskirta advokatė nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos t. y. parengtas procesinis dokumentas teismo nebuvo priimtas ir nagrinėjamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

13. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

15. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 str. 7 d.).

16. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentu <...>. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

17. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.3)-KLTP-1-2292 atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti kitą antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojam ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalias sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovės prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2292-18156 atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1299-459/2016 apskundimo kasacine tvarka, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę G. M. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Tarnybos sprendimą būtų ginčijusi įstatymų nustatyta tvarka, todėl minėtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kurio pagrindu Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės dalies valstybės patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-183 patvirtinto Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, kai asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (jų dalį), Tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą priėmimo dieną (Aprašo 6 p.). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus.

20. Advokatė G. M. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 19 d. Tarnybai pateiktose ataskaitose nurodė, kad pagal Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-2292-18156 atsakovei konsultacijoms skyrė – 1 val., įrodymų rinkimui – 1,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 9,25 val., viso antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 11,75 val. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Taisyklėmis. Pagal Taisykles, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur. Taigi išlaidos už antrinės teisinė pagalbos teikimą viso sudaro 136,07 Eur (11,75 val. x 11,58 Eur), iš kurių 50 proc. nuo 134,07 Eur sumos (68,04 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų turi sumokėti atsakovė.

21. Tarnyba 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-7197, 2018 m. vasario7 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-998 atsakovei siuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumas, nurodė sąskaitą, į kurią šias sumas reikia pervesti bei mokėjimo terminus. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovei atlyginti dalį (50 proc.) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės sutikimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama atlyginti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, nors valstybės paskirta advokatė nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, o jos parengtas procesinis dokumentas teisme nebuvo priimti ir nagrinėjami, pažymėtina, kad aplinkybė, jog teikti procesiniai dokumentai nebuvo priimti teismuose, savaime nepatvirtina, kad valstybės paskirti advokatai netinkamai vykdė jiems priskirtinas funkcijas ir nesuteikė kokybiškos antrinės teisinės pagalbos. Advokatams užmokestis mokamas neatsižvelgiant į byloje, kurioje teikiama antrinė teisinė pagalba, pasiektą rezultatą, todėl asmuo, kuriam teikiama dalinai apmokama antrinė teisinė pagalba, turi apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriklausomai nuo bylos baigties, jį tenkinančio rezultato. Jeigu atsakovė nagrinėjamu atveju buvo nepatenkinta jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, ji turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatų darbo kokybės vertinimo. Akcentuotina, jog Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl pastaroji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė savo iniciatyva sutiko padengti dalį išlaidų. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovei nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį – 68,04 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 1,17 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstai šios išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovės valstybės naudai.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė