2021-07-14 Nr. AB-14339-3-61-3-03993-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-417-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03993-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. B. (Č. B.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas Č. B. (Č. B.)).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Č. B. (Č. B.) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 21R-891(AG)-798/06-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) yra įpareigojama priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl pareiškėjo 2016 m. paraiškos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. BR6-293 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SP1-857(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjui yra paskirtos papildomos sankcijos (t. y. sankcijos, kurios viršija faktiškai pareiškėjui išmokėtos 7 155,92 Eur paramos sumos susigrąžinimą už tuos žemės plotus, kurių valdymo teisės pareiškėjas nepagrindė tinkamais dokumentais) arba paskirtas papildomas sankcijas maksimaliai sumažinti, be kita ko, atsižvelgiant ir į skunde nurodytą NMA padarytą klaidą, apskaičiuojant MPŪV priemonės išmokos papildomą sankciją. Atsakovas NMA kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21R-891 (AG-798/06-2020), kuriuo Komisija panaikino NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir 2020 m. rugsėjo 4 d. skolos sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu atsakovo NMA skundą patenkino – panaikino Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21R-891 (AG-798/06-2020) ir paliko galioti NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. BR6-293 „Dėl skirtos išmokų sumos taikomų sankcijų“ bei 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. SP1-857 (11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“. Tuo pačiu sprendimu teismas atmetė pareiškėjo Č. B. skundą ir netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 6 d. pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškime nurodė, kad teismas, 2021 m. kovo 24 d. priėmęs sprendimą, neišnagrinėjo jo skunde ir patikslintame skunde suformuluoto reikalavimo dėl NMA padarytos klaidos ištaisymo ir sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir MPŪV priemonė) sumažinimo 993 Eur suma, nors jis aiškiai išdėstė argumentus dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime aiškiai pasisakė, jog sankcijas pagal MPŪV priemonę NMA apskaičiavo ir pritaikė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Dėl pareiškėjo teiginių, kad NMA neteisingai apskaičiavo grąžintiną sumą pagal MPŪV priemonę, atsakovas pažymėjo, kad tiek 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime, tiek 2020 m. rugsėjo 4 d. skolos sprendime yra aiškiai ir išsamiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo 2016 m. paraiškai yra taikomos nurodytos sankcijos (be kita ko ir pagal MPŪV priemonę) taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuotas paramai skirti tinkamas plotas, skiriama paramos suma bei taikomos sankcijos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 97 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.

7. Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo priimti papildomą sprendimą dėl skundo reikalavimo dėl NMA padarytos klaidos ištaisymo ir sankcijų pagal MPŪV priemonę sumažinimo 993 Eur suma. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigė, kad NMA jam pagal MPŪV priemonę 2016 m. išmokėjo už 163,5385 ha plotą: už pirmąjį 100 ha buvo mokama 55,20 Eur / ha išmoka, o už likusius 63,5385 ha – 40,30 Eur / ha išmoka. NMA nustačius, kad jis neteisingai deklaravo 44,43 ha plotą pagal MPŪV priemonę, reiškia, kad jis tinkamai deklaravo visą pirmą 100 ha, todėl NMA, skaičiuodama sankciją pagal MPŪV priemonę, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo taikyti 40,30 Eur / ha, o ne 55,20 Eur / ha dydį. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus, teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime nurodė, kad „remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovės) buvo 164,72 ha. NMA, nustačiusi, kad neteisingai deklaruotas plotas sudaro 44,4315 ha ir 3 proc. viršijo faktinį plotą, pareiškėjui sankciją pagrįstai pritaikė vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi.“ Teismo vertinimu, jis pasisakė dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo argumentų, susijusių su sankcijų pagal MPŪV priemonę taikymu, todėl nėra pagrindo byloje priimti papildomą sprendimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismas atmetė.

III. 8. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti pareiškėjo 2021 m. balandžio 2 d. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir, priėmus papildomą sprendimą, NMA pritaikytas papildomas MPŪV priemonės sankcijas sumažinti 993,14 Eur suma.

9. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad:

9.1. NMA klaidingai apskaičiavo taikytinos papildomos sankcijos dydį, dėl ko ši sankcija nepagrįstai padidėjo 993,14 Eur suma (3 678,93 Eur – 2 685,79 Eur = 993,14 Eur). Šią NMA padarytą klaidą pareiškėjas prašė ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo bei pritaikytą papildomą sankciją už MPŪV priemonės išmoką sumažinti 993,14 Eur suma, atitinkamai sumažinant 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo nurodytą galutinę NMA grąžintiną sumą.

9.2. Teismui pateiktame skunde pirmiausia pareiškėjas kėlė klausimą dėl NMA pritaikytų papildomų sankcijų (tame tarpe ir MPŪV priemonės sankcijos) nepagrįstumo ir prašė jas apskritai panaikinti, atsižvelgiant į tai, jog padarytas pažeidimas iš esmės yra tik formalus, o pritaikytos sankcijos yra neproporcingos padarytam pažeidimui (nes pati NMA pripažino faktą, jog pareiškėjas tikrai visus deklaruotus laukus sąžiningai dirbo ir juose realiai augino visas 2016 m. paraiškoje deklaruotas kultūras, o pažeidimas buvo konstatuotas tik dėl pareiškėjo turimų dokumentų ydingumo). Taip pat savo skunde pareiškėjas suformulavo prašymą NMA pritaikytas papildomas sankcijas sumažinti tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto padarys išvadą, jog NMA papildomas sankcijas pareiškėjo atžvilgiu pritaikė pagrįstai. Pareiškėjas taip pat suformulavo ir prašymą ištaisyti 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų bei 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendime dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo NMA padarytą akivaizdžią klaidą apskaičiuojant MPŪV priemonės papildomos sankcijos dydį, dėl kurios ši papildoma sankcija nepagrįstai padidėjo 993,14 Eur suma.

9.3. Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime konstatavo, jog NMA sankcijas pareiškėjo atžvilgiu (įskaitant ir sankciją pagal MPŪV priemonę) pritaikė pagrįstai ir nėra pagrindo šių sankcijų panaikinti. Pareiškėjas nutarė nebetęsti šio ginčo su NMA ir teismo priimto sprendimo apeliacine tvarka nebeskundė, t. y. pareiškėjas nebekėlė klausimo, ar dėl 2016 m. paraiškos jam apskritai turi būti taikomos sankcijos ar ne. Tačiau pareiškėjas iki šiol nesutinka ne su pačia MPŪV priemonės sankcija (jos pritaikymu), o su šios jam pritaikytos sankcijos apskaičiavimu (jos dydžiu).

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde išsamiai išdėstė argumentus, patvirtinančius tai, jog MPŪV priemonės papildoma sankcija buvo apskaičiuota klaidingai. Pareiškėjo įsitikinimu, yra akivaizdu, jog teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime neišsprendė skundo reikalavimo dėl šios klaidos ištaisymo (t. y. dėl pritaikytos sankcijos dydžio ir jos apskaičiavimo teisingumo), o tik pasisakė, jog pareiškėjas padarė pažeidimą deklaruodamas žemės plotus MPŪV išmokai gauti, dėl ko jam sankcija buvo pritaikyta pagrįstai (t. y. teismas pasisakė tik dėl to, ar buvo pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti sankciją, tačiau pareiškėjo reikalavimas dėl NMA padarytos klaidos ištaisymo ir neteisingai apskaičiuoto pritaikytos sankcijos dydžio, pirmosios instancijos teismo taip ir liko neišnagrinėtas, o teismo sprendime dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su NMA padaryta klaida, visiškai nepasisakyta).

Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime nėra nieko pasisakyta dėl to, koks MPŪV priemonės išmokos tarifas (pirmojo šimto hektarų ar antrojo šimto hektarų) turi būti taikomas skaičiuojant MPŪV priemonės papildomas sankcijas tuo atveju, kai pirmasis šimtas hektarų (už kurį mokamos didesnės išmokos) pareiškėjo buvo deklaruotas teisingai. Taip pat liko neatsakytas klausimas, kaip gali būti, jog NMA mokant išmokas pareiškėjas už antrąjį šimtą hektarų gauna sumažinto dydžio MPŪV priemonės išmokas (40,30 Eur / ha), o taikant papildomas sankcijas už neteisingai deklaruotus tuos pačius antrojo šimto hektarų plotus, jos yra apskaičiuojamos jau taikant didesnį tarifą (55,20 Eur / ha) nei mokant išmokas, t. y.

NMA tokiu būdu realiai susigrąžina daugiau nei išmokėjo, kas nėra niekaip suderinama su sąžiningumo ir teisėtumo principo reikalavimais. Būtent dėl tokių susidariusių aplinkybių pareiškėjas prašė teismo priimti papildomą sprendimą šioje administracinėje byloje.

10. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, teismas sprendime aiškiai pasisakė, jog sankcijas pagal MPŪV priemonę NMA apskaičiavo ir pritaikė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą. Tiek NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime, tiek 2020 m. rugsėjo 4 d. skolos sprendime yra aiškiai ir išsamiai paaiškinta, kodėl pareiškėjo 2016 m. paraiškai yra taikomos nurodytos sankcijos (be kita ko ir pagal MPŪV priemonę), taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuotas paramai skirti tinkamas plotas, skiriama paramos suma bei taikomos sankcijos. NMA, siekdama užtikrinti finansinių interesų apsaugą ir nepadaryti žalos Europos Sąjungos fondui, skaičiuodama pareiškėjui sankcijas pagal MPŪV priemonę, pagrįstai taikė 55,20 Eur / ha dydį. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti skaičiavimai prieštarauja NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendime ir 2020 m. rugsėjo 4 d. skolos sprendime nurodytam skaičiavimui, kuris pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo netenkino, konstatavęs, kad jis sprendime pasisakė dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų skundo ir patikslinto skundo argumentų, susijusių su sankcijų pagal MPŪV priemonę taikymu, todėl nėra pagrindo byloje priimti papildomą sprendimą.

13. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad teismas sprendime pasisakė tik dėl to, ar buvo pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti sankciją, tačiau pareiškėjo reikalavimas dėl NMA padarytos klaidos ištaisymo ir neteisingai apskaičiuoto pritaikytos sankcijos dydžio teismo taip ir liko neišnagrinėtas, teismo sprendime dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su NMA padaryta klaida, visiškai nepasisakyta.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

15. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant šį procesinį institutą, papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr., pvz. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-35/2012 ir kt.). Dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas, be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-785/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas patikslintame skunde buvo suformulavęs šiuos reikalavimus: panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 21R-891(AG)-798/06-2020) dalį, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra įpareigojama priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus dėl pareiškėjo 2016 m. paraiškos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti NMA 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. BR6-293 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SP1-857(11.2.12E) „Dėl dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos sugrąžinimo“ dalis, kuriomis pareiškėjui yra paskirtos papildomos sankcijos (t. y. sankcijos, kurios viršija faktiškai pareiškėjui išmokėtos 7 155,92 Eur paramos sumos susigrąžinimą už tuos žemės plotus, kurių valdymo teisės pareiškėjas nepagrindė tinkamais dokumentais) arba paskirtas papildomas sankcijas maksimaliai sumažinti, be kita ko, atsižvelgiant ir į skunde nurodytą NMA padarytą klaidą, apskaičiuojant MPŪV priemonės išmokos papildomą sankciją.

17. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo matyti, kad teismas išnagrinėjo šiuos reikalavimus, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje atskirai pasisakė dėl sankcijų taikymo, be kita ko, nurodydamas, jog „Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovės) buvo 164,72 ha. NMA, nustačiusi, kad neteisingai deklaruotas plotas sudaro 44,4315 ha ir 3 proc. viršijo faktinį plotą, pareiškėjui sankciją pagrįstai pritaikė vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr.640/2014 19a straipsnio 1 dalimi.“

18. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo priimti papildomą sprendimą bei jo atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su tam tikrais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, t. y. pareiškėjas iš esmės reiškia savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau šie pareiškėjo išdėstyti sprendimo vertinimo aspektai galėtų būti apeliacinio skundo, o ne pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo objektu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas savo apeliacijos teise nesinaudojo ir minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ir naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Č. B. (Č. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Rasa Ragulskytė-Markovienė