Legislator Case Law & Legislation
2978c9cd-d8eb-4709-afcf-db96f476afb7 AI generated

2978c9cd-d8eb-4709-afcf-db96f476afb7 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2978c9cd-d8eb-4709-afcf-db96f476afb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:I.Ginčo esmė ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. 754,14 Eur skolos, 827,44 Eur palÅ«kanų, 138 Eur delspinigių, 151,06 Eur palÅ«kanų delspinigius, 106,74 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 17,6 % sutartinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (754,14 Eur) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2978c9cd-d8eb-4709-afcf-db96f476afb7 · Kauno apygardos teismas: Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, yra teisėtas Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Å ioje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 22,72 proc. per metus, tai yra daug mažesnis dydis už numatytÄ jį įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-88-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15045-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20396-435/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

K. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:I.Ginčo esmė ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. 754,14 Eur skolos, 827,44 Eur palÅ«kanų, 138 Eur delspinigių, 151,06 Eur palÅ«kanų delspinigius, 106,74 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 17,6 % sutartinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (754,14 Eur) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. Kreditinės mokėjimo kortelės sutartį „Swedbank“, AB atsakovei suteikė kreditÄ . Atsakovei netinkamai vykdant sutartį „Swedbank“, AB bankas jÄ nutraukė ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovę 2008 m. rugsėjo 19 d. sutarties pagrindu. Pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB bankas perleido ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. sutartį.

IeÅ¡kovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.Atsakovė teismo nustatytu termino atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Priteisė iÅ¡ atsakovės J. K. 754,14 Eur pagrindinės skolos, 413,72 Eur palÅ«kanų, 144,53 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 17,6 % sutartinės palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (754,14 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-08-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 44 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ naudai.Teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir liko ieÅ¡kovei skolinga 754,14 Eur skolos.

Byloje duomenų, kad skola apmokėta, nėra, todėl teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.Teismas spręsdamas dėl palÅ«kanų, nurodė, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove neįvykdė, tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieÅ¡kovei per dideles palÅ«kanas už paskolintų pinigų naudojimÄ . Pagal sutartį paskaičiuotos 827,44 Eur sutartinės palÅ«kanos už pradelstÄ atsiskaityti laikotarpį yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamÄ vykdymÄ .

Reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorius ieÅ¡kovei perleido 2009-05-21, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2015-07-29. PalÅ«kanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė 44,71 Eur sumÄ , o ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti 827,44 Eur dydžio palÅ«kanų. IeÅ¡kovė (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių savalaikiai negynė. Tokie reikalavimo teisę perėmusios ieÅ¡kovės veiksmai lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias pagrindinę skolos sumÄ palÅ«kanas.

Teismas praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas sumažino per pusę – iki 413,72 Eur, laikė, kad toks dydis atitinka abiejų Å¡alių teises bei teisėtus interesus.Spręsdamas dėl netesybų teismas laikė, kad reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieÅ¡taraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiÅ¡kiai nepagrįstas. Teismas delspinigius sumažino nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc. – 138 Eur delspinigių, 151,06 Eur palÅ«kanų už delspinigius, viso 289,06 Eur delspinigių mažino iki 144,53 Eur.Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų 106,74 Eur, teismas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovės Å«kine – komercine veikla, todėl negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme.

Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių nurodytų iÅ¡laidų dydį, todėl teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CPK 178 str., 185 str.).Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiÅ¡kai, ieÅ¡kinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė ieÅ¡kovės sumokėtÄ visÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ â€“ 44 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 413,72 Eur palÅ«kanų ir šį reikalavimÄ patenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Kreditinės mokėjimo kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos 17,6 % dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje nepriteistos 413,72 Eur palÅ«kanos yra nepagrįstas ir neteisėtas.2.

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, yra teisėtas Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Å ioje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 22,72 proc. per metus, tai yra daug mažesnis dydis už numatytÄ jį įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ Teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus.3.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nebuvo reiÅ¡kiama reikalavimų dėl Å¡alių sudarytų kredito sutarčių sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinas palÅ«kanas.

Pateiktoje ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje yra nurodyti apelianto atlikti skolos išieškojimo veiksmai, t.y. neregistruotu paštu siųsti pranešimai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai ir kt., todėl pagrindo mažinti palūkanas nėra. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015;

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 905-265/2015 ir kt.).Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas klausimas. Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palÅ«kanos).

PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. AB „Swedbank“ (buvęs – AB „Hansabankas“) ir J. K. sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ AB „Swedbank“ atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“.

Kortelės su kredito limitu sutartyje Å¡alys numatė 17,60 procentų metinę palÅ«kanų normÄ . 2009 m. gegužės 21 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovės skolÄ . IeÅ¡kovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė prievolės neįvykdė ir su ieÅ¡kove neatsiskaitė.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo už akių dalis, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų sumÄ nuo 827, 44 Eur iki 413, 72 Eur. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino sutartines palÅ«kanas, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti už naudojimÄ si pinigais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sprendimo dalį dėl palÅ«kanų sumažinimo motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir tinkamai savo teisių negynė, nes reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo AB „Swedbank“ ieÅ¡kovei perleido 2009 m. gegužės 21 d. (palÅ«kanos tuo metu sudarė 44, 71 Eur, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2015 m. liepos 29 d.).Tačiau vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje Å¡aliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Konstatuojama, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikrÄ jos sÄ lygÄ , tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ . CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

Ginčo atveju nustatyta, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje kortelės su kredito limitu sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palÅ«kanų norma – 17,60 procento kredito sumos, bendra metinė kredito grÄ Å¾inimo norma –22, 72 procento. Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti ginčo sutartį. Kadangi Å¡ioje byloje atsakovė, bÅ«dama tinkamai informuota apie procesÄ , užėmė pasyviÄ pozicijÄ bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieÅ¡kinį, – teismui savo iniciatyva iÅ¡ esmės nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius modifikuojant sutartį.

Vis tik, jei jau pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekė modifikuoti Å¡alių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sÄ lygas, nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes sutarties keitimui ir tik savo sprendimÄ grįsdamas CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis bei jas aiÅ¡kindamas, galėjo keisti Å¡alių sutartį. Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ už akių neatliko ir Å¡iais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje prieÅ¡taringas, nes pelno palÅ«kanas už laikotarpį iki bylos iÅ¡kėlimo teismas sumažino kaip neprotingai dideles, o nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisė kredito sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodyta, jog ginčo kredito sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d.

Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

Tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų. Bendra vartojimo kredito kaina nustatyta Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma yra 17,60 procentai per metus, todėl toks dydis yra daug mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartyje įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir mažinti Å¡alių sutartyje nustatytÄ pelno (mokėjimo) palÅ«kanų normÄ . Pažymėtina ir tai, jog atsakovė prisiimtų prievolių nevykdo itin ilgÄ laikotarpį, nes pagal sutartį galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2011m. rugsėjo 30 d., kas taip pat neteikia pagrindo mažinti sutartines palÅ«kanas.Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. iki 827, 44 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur), todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos valstybei 3, 98 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ už akių pakeisti.Padidinti iÅ¡ atsakovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas A.

Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) priteistas palÅ«kanas nuo 413, 72 Eur iki 827, 44 Eur.Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėja                                                                              AuÅ¡ra Baubienė