2022-03-21 Nr. BB-2759-1-65-1-01240-2011-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1010/2022

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01240-2011-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistosios A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. prašo panaikinti skundžiamų nuosprendžių dalį dėl jos pripažinimo kalta padarius nusikalstamas veikas bei priteisimo atlyginti neturtinę žalą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti arba šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Teismai nustatė, kad kasatorė įvykdė nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, organizuota grupe, būdama organizatore, nesant būtinųjų organizuotos grupės požymių. Pagal BK 167 ir 168 straipsnius kasatorė nuteista nesant duomenų, kokia privati ir ypatingai jautri informacija buvo rinkta ir naudojama; aplinkybės dėl raštelio surašymo, perdavimo ir nurodymo sekti asmenis grindžiama išimtinai liudytojo, kuris buvo išteisintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, parodymais, nesant objektyvių įrodymų. Esminis BK 154 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis (kaltinimo įvykdžius sunkų nusikaltimą paskleidimas) nustatytas remiantis selektyviai atrinkto liudytojo parodymais, nenustačius kasatorės tiesioginės tyčios. Teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnio nuostatas, neteisingai nustatė senaties taikymo pradžios laiką. Taip pat teismai netinkamai taikė ir aiškino neturtinę žalą ir jos dydį reglamentuojančias teisės normas. Kasatorės kaltė pagrįsta ne objektyviais įrodymais, bet prielaidomis, gandais, spėliojimais, liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisme, parodymais, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai). Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiamos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde bylą nagrinėjusio apygardos teismo šališkumas grindžiamas iš esmės tuo, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesti žinomi Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros srities asmeny kad teismas netenkino prašymų išreikalauti iš vidaus reikalų ministerijos, kokie asmenys „inspiravo“ itin didelių policijos pajėgų panaudojimą paimant D. K. iš (duomenys neskelbtini) g. bei kitą kriminalinės žvalgybos medžiagą dėl tų įvykių ir kt. Kasatorė tvirtina, kad teismui neskundžiamomis nutartimis atmetus prašymus yra apribojama jos teisės į gynybą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2010, 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014 ir kt.). Visais šiais teiginiais apie suvaržytą kasatorės teisę į gynybą nėra pagrindžiama, kokias konkrečiai aplinkybes, nusikalstamų veikų požymius nurodyti asmenys ar prašoma išreikalauti medžiaga gali paneigti. Todėl skundo teiginiai dėl subjektyvaus ir objektyvaus teismo nešališkumo yra dirbtiniai, deklaratyvūs ir nesuformuluoja teisinių pagrindų bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų.

Skunde taip pat nurodoma, kad netinkamai taikytas BK 24 straipsnis, neigiamas organizuotos grupės subūrimas, kritikuojant teismų nustatytas aplinkybes ir įrodymų vertinimą, dėstomos deklaratyvios teorinės teisinės nuostatos, teigiama, kad buvo pasiremta nepatikimais liudytojų parodymais, dėstomos selektyvios liudytojų V. K., A. K. ir kitų apklaustų asmenų parodymų ištraukos. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o jų interpretavimas ir pateikimas, remiantis gynybos pozicija ir taktika, yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas, o ne kasacijos objektas. Skundo teiginiai dėl organizuotos grupės požymių nebuvimo dėstomi neigimo forma, tačiau nepateikiami konkretūs teisiniai argumentai dėl teismų nustatytų reikšmingų aplinkybių bei padarytų išvadų nustatant organizuotos grupės požymius neteisėtumo.

Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo teiginiai dėl BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl V. M. apšmeižimo) požymių nebuvimo A. S. veiksmuose, tačiau šiais teiginiais nėra pagrindžiamos įstatymo taikymo klaidos. Teisiniai argumentai, kurie sudarytų kasacinį pagrindą nagrinėti bylą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvuotų išvadų, nepateikti – skunde vien perrašomi liudytojų parodymai ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas. Tačiau, kaip jau minėta, bylos įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Nesutinkant su kasatorės pripažinimu kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 ir 168 straipsniuose, skunde dėstomi deklaratyvūs teiginiai, o ne teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių, teisinių argumentų ir padarytų išvadų kritika, teisiniais argumentais pagrindžiant šių veikų požymių netinkamą kvalifikavimą. Skunde dėstomi bylos duomenys interpretuojami iš gynybos pozicijų, tačiau nepateikiami konkretūs esminiai BPK pažeidimai dėl teismų atlikto bylos aplinkybių išnagrinėjimo, bylos duomenų vertinimo ir nusikaltimo požymių nustatymo.

Dėl argumentų, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymu (toks klausimas buvo keliamas ir nuteistosios apeliaciniame skunde), pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 108-112 punktuose, o šiuo klausimu pateiktos teismo išvados teisės taikymo aspektu nėra skundžiamos.

Kasaciniame skunde taip pat reiškiamos abejonės dėl iš kasatorės ar iš jos solidariai su kitais nuteistaisiais priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydžių. Tačiau neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuo klausimu dėl iš esmės analogiškų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas, pasiremdamas ir teismų praktika bylose, susijusiose su asmenų privataus gyvenimo neliečiamumu, ir bylose dėl šmeižimo priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išdėstė motyvuotas išvadas (196-203 punktai). Teisinių argumentų, pagrindžiančių sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą padarytą esminį BPK pažeidimą ar netinkamą materialiosios (civilinio įstatymo) teisės taikymą, kasaciniame skunde neišdėstyta.

Be to, skunde netvirtinama, kad nebuvo išnagrinėti esminiai apeliacinio skundo argumentai ir taip padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis