29758317-5438-4405-924d-401c00cdabc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-4303-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02354-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z. V., atsakovo atstovui Ramučiui PriÅ¡mantui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Z. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijÄ (toliau – Kanceliarija) pateikti jam atsakymÄ Ä¯ 2020 m. balandžio 24 d. elektroninio laiÅ¡ko reikalavimus;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kina, kad jis yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir turi įstatymo suteiktÄ teisę gauti iÅ¡ valstybės institucijų jų turimÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus tÄ , kuri pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymÄ yra valstybės ir tarnybos paslaptis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kartu su asociacijos Lietuvos Visuomenės Taryba (toliau – LVT) įsteigta Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir „ekspertai.eu“ atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo.

Apie tai vieÅ¡ai paskelbta ir vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ bei 2020 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kėjo, A. N. ir N. Č. spaudos konferencijoje Seime. Nurodė, kad atsakovė neatsako į jo elektroninį laiÅ¡kÄ ir nepateikia praÅ¡omos informacijos. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. Kanceliarijos raÅ¡tu Nr. PAS-454 iÅ¡siuntė jo 2020 m. balandžio 24 d. elektroninį laiÅ¡kÄ kitoms žinyboms, kad Å¡ios atsakytų pareiÅ¡kėjui pagal kompetencijÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ savo nuomonę grindžia tuo, kad 2020 m. gegužės 13 d.

Valstybės saugumo departamentas ir 2020 m. gegužės 22 d. Antrasis operatyvinių tarnybinių departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) pateikė elektroninius laiÅ¡kus, kuriais atsakyta į klausimÄ , kuris elektroniniu paÅ¡tu buvo siųstas atsakovui. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad Kanceliarija taip ir nepateikė atsakymo į kitus jo praÅ¡ymus. Teigia, kad toks atsakovės neveikimas neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų reikalavimų, atsakingo elgesio pareigos.

Mano, kad susiklosčiusios situacijos metu, svarbios informacijos nepateikimas pareiÅ¡kėjui ir net neatraÅ¡ymas į elektroninį laiÅ¡kÄ dėl svarbaus jų kreipimosi daro prielaidas ir pagrindÄ neturtinei žalai kilti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ dėl jo nuomone tęstinio, akivaizdaus, tyčinio neveikimo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Mano, kad atsakovė net esant tokioms svarbioms aplinkybėmis kaip karantinas ir valstybės masto ekstremali situacija, ignoruoja teisėtus ir visuomeniÅ¡kai bei pilietiÅ¡kai svarbius pareiÅ¡kėjo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas nurodo dar ir tai, kad atsakovė, neatsakydama į jo elektroninį laiÅ¡kÄ (neveikdama), pažeidžia valstybės atkÅ«rėjo teises, kurios nesusijusios su jo asmeniniais poreikiais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad egzistuoja visos įstatymo nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ kildina iÅ¡ patirtų iÅ¡gyvenimų, praradimų (b. l. 1-4). Atsakovė Kanceliarija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad gavusi ir susipažinusi su pareiÅ¡kėjo paklausime keliamais klausimais ir praÅ¡ymais dėl atitinkamos informacijos pateikimo, vertino, kad Å¡ių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas Kanceliarijos kompetencijai, todėl 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. PAS-454 persiuntė pareiÅ¡kėjo paklausimÄ Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD, praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo elektroniniame laiÅ¡ke keliamus klausimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir atsakyti paklausėjams.

Nurodo, kad to paties Kanceliarijos laiÅ¡ko kopija buvo iÅ¡siųsta ir pareiÅ¡kėjui. Kanceliarijos žiniomis, visos aukščiau iÅ¡vardintos institucijos paklausimÄ iÅ¡nagrinėjo ir pateikė į jį atsakymus. Kanceliarija nurodo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog ji neatsakė į elektroninį laiÅ¡kÄ ir kad apie pareiÅ¡kėjo paklausimo persiuntimÄ nagrinėti kompetentingoms institucijoms jis, neva, sužinojęs tik netiesiogiai – iÅ¡ Valstybės saugumo departamento ir AOTD pateiktų atsakymų, neatitinka tikrovės ir laikytini akivaizdžiu teismo klaidinimu.

Pažymi, kad Kanceliarija asmeniÅ¡kai informavo pareiÅ¡kėja apie paklausimo persiuntimÄ kompetentingoms institucijoms, todėl Kanceliarijos elgesio negalima traktuoti kaip neveikimo. Nurodo, kad jeigu pareiÅ¡kėjo netenkino Kanceliarijos veikimas, jis galėjo tai skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Atsakovė teigia, kad neegzistuoja ir neegzistavo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas ginčo dalykas. PareiÅ¡kėjas skunde neatskleidžia, nei kokiÄ konkrečiai neturtinę žalÄ patyrė, nei pateikia tokios žalos įrodymų.

Nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, ar neturtinė žala kilo tik pareiÅ¡kėjui, ar kalbama apie neturtinę žalÄ , kilusiÄ visiems paklausimÄ pasiraÅ¡iusiems asmenims. Atsakovė pažymi, kad veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 14 straipsnio 8 dalimi – nustačiusi, kad paklausime keliami klausimai nepriskirtini jos kompetencijai, persiuntė Å¡iuos praÅ¡ymus kompetentingoms institucijoms nagrinėti ir atsakyti pareiÅ¡kėjui, todėl Kanceliarijos elgesio negalima traktuoti nei kaip neveikimo, nei kaip prieÅ¡taraujančio teisės aktų nuostatoms.

Atsižvelgdama į tai nurodo, kad nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Kanceliarijos veiksmai buvo neteisėti ir jais pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala (b. l. 12-15). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ , praÅ¡ydamas jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovas prašė teismo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kėjas, kartu su asociacijos LVT Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir „ekspertai.eu“ atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, praÅ¡ydami pateikti informacijÄ dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo (b. l. 5). 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija pareiÅ¡kėjo gautÄ paklausimÄ raÅ¡tu Nr. PAS-454 pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡siuntė Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD, taip pat kopijÄ pateikė Visuomenės ekstremaliųjų situacijų komisijai, pareiÅ¡kėjui ir „Ekspertai.eu“ (b. l. 17-22). 2020 m. gegužės 12 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija raÅ¡tu Nr. 1D-2342 pagal kompetencijÄ atsakė į pareiÅ¡kėjo elektroniniame laiÅ¡ke nurodytÄ antrÄ jį klausimÄ â€žkada ir kiek, kokių apsaugos priemonių buvo pateikta medikams ir kitoms žinyboms bei tarnyboms iÅ¡ LR Valstybės rezervo po 2020 m. sausio 29 d. VESK posėdžio?“. Minėtas raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas ir pareiÅ¡kėjui (b. l. 30-32). 2020 m. gegužės 12 d. AOTD raÅ¡tu Nr. IS-1455 pateikė atsakymÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo elektroniniame laiÅ¡ke užduotų klausimų. (b. l. 7). 2020 m. gegužės 13 d.

Valstybės saugumo departamentas pateikė raÅ¡tÄ Nr. 18-4315, kuriame yra atsakymas į vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo užduotų klausimų (b. l. 7). 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija raÅ¡tu Nr. (1.1.2-412)10-3688 iÅ¡nagrinėjo Visuomenės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. PAS-454 „Dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi“, pateiktus klausimus ir pateikė informacijÄ apie visus 16 klausimų (b. l. 24-29). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ® (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31)) 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinosioms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsidariusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis), Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. A525-1355/2010, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-602-2017).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-699-1062/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinėse bylose: Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kanceliarija nepateikė atsakymo į jo elektroninį laiÅ¡kÄ ir jį persiuntė kitoms institucijoms.

Teigia, kad atsakovė iki Å¡iol nepateikė atsakymo į paklausimÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro pirmininko funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254 (toliau – LRVK nuostatai) 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarijos veiklos tikslas yra padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro pirmininko funkcijas. 9 punktas nustato funkcijas, kurias ji atlieka siekdama jai nustatyto veiklos tikslo.

VAÄ® 14 straipsnio 8 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) nustatyta, kad praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimas, jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas pagal kompetencijÄ negali spręsti praÅ¡yme iÅ¡dėstytų klausimų ar priimti administracinės procedÅ«ros sprendimo dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui.

Jeigu nėra kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti praÅ¡ymÄ ar skundÄ nagrinėti pagal kompetencijÄ , jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneÅ¡a asmeniui, paaiÅ¡kindamas jo praÅ¡ymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Nagrinėjamoje situacijoje pareiÅ¡kėjas kartu su asociacijos LVT įsteigta Visuomenės ekstremalių situacijų komisija ir atstovu, 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ dėl COVID-19 grėsmės suvaldymo.

Kanceliarija, atsižvelgdama į tai, kad jos veiklos tikslas yra padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas ir į tai, kad atsakyti į pareiÅ¡kėjo klausimus ji neturi kompetencijos, 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. PAS-454 persiuntė pareiÅ¡kėjo paklausimÄ Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui ir AOTD praÅ¡ydama pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti paklausime keliamus klausimus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir atsakyti paklausėjams (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjui).

Kanceliarija, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, veikė aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Gavusi paklausimÄ , nepraleidusi VAÄ® 14 straipsnio 8 dalyje nustatyto 5 darbo dienų termino, 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. PSA-454 „Dėl visuomeninių organizacijų kreipimosi“ persiuntė paklausimÄ kompetentingoms institucijoms. Taip pat minėto raÅ¡o kopija buvo siųsta ir pačiam pareiÅ¡kėjui, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis dokumentų valdymo informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡as apie Kanceliarijos 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡to Nr. PAS-454 kopijos iÅ¡siuntimÄ pareiÅ¡kėjui (b. l. 23).

Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, teismas, pareiÅ¡kėjo argumentus, kad Kanceliarija 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paÅ¡tu siųstÄ laiÅ¡kÄ neteisėtai ar nepagrįstai persiuntė kompetentingoms institucijoms, atmeta kaip nepagrįstus. Kanceliarija, vykdydama jai teisės aktais priskirtas funkcijas, neturėjo kompetencijos atsakyti į pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus, todėl pagrįstai, vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis, persiuntė pareiÅ¡kėjo paklausimÄ kompetentingoms pateikti atsakymus institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs bÅ«tinybę vieÅ¡ojo administravimo subjektams laikytis įstatymo virÅ¡enybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi bÅ«ti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti virÅ¡ijant nustatytÄ kompetencijÄ (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2006 m. liepos 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).

Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017). Teismas taip pat pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais skundo (ar prašymo) nagrinėjimas persiunčiamas kitam viešojo administravimo subjektui, nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2017-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-9-822/2017, 2015-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1251-822/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Vyriausybės kanceliarijos 2020 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu Nr. PAS-454 informuotas apie jo paduoto praÅ¡ymo nagrinėjimo procesÄ . Minėtas Vyriausybės kanceliarijos raÅ¡tas nelaikytinas galutiniu sprendimu dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo. Sveikatos apsaugos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo ministerijai ir AOTD iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjui nesutinkant su iÅ¡nagrinėjimo rezultatais, savo teises pareiÅ¡kėjas galėtų ginti, ginčydamas minėtų institucijų aktus įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo įpareigoti KanceliarijÄ pateikti jam atsakymÄ Ä¯ 2020 m. balandžio 24 d. elektroninio laiÅ¡ko reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Kanceliarija pažeidė teisės aktų reikalavimus. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovės atstovė veikė nepagrįstai ir neteisėtai, taigi atsakovės atstovės vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Kanceliarijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nesant bent vienos iÅ¡ trijų bÅ«tinųjų sÄ lygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žala) civilinė atsakomybė nekyla. Byloje padarius iÅ¡vadÄ , kad Kanceliarija neatliko neteisėtų veiksmų, dėl priežastinio ryÅ¡io ir žalos fakto teismas sprendime nebepasisako, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kanceliarijos, neturtinę žalÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (1.1.2-412)10-3688 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta į visus 16 pareiškėjo klausimus. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas atsakymus į užduotus klausimus gavo, tačiau į juos atsakė kita - kompetentinga institucija. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisės aktai nenustatė reikalavimo Kanceliarijai atsakyti į pareiškėjo elektroniniu paštu siųstus klausimus.

Taigi kompetentingai institucijai atsakius į pareiÅ¡kėjo elektroniniame laiÅ¡ke siųstus klausimus, nėra pagrindo įpareigoti nekompetentingÄ institucijÄ â€“ KanceliarijÄ pateikti atsakymus į pareiÅ¡kėjo užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Z. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė