2025-03-19 Nr. AB-4829-3-63-3-01496-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-243-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01496-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir R. K.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (4.17 Mr) D3-4660 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad atsakovo Sprendimas neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT); 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 motyvuojamosios dalies 42 punkte nurodyto įpareigojimo vilkinimu (neveikimu).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius papildomus įrodymus.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Sprendimą; 2) atsižvelgiant į aplinkybę, kad Sprendimas neteisėtai vilkina pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimą, Administracijos direktorių įpareigoti teismo sprendimu per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Nutarimo 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas, t. y. patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT (toliau – ir antrasis skundo reikalavimas); 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 motyvuojamosios dalies 42 punkte nurodyto įpareigojimo vilkinimu (neveikimu).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atsakovo Administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Nutarimo 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas, t. y. patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT; 2) priėmė skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patikslinto skundo antrojo reikalavimo, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad šį reikalavimą pareiškėjas reiškė Regionų administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-71-320/2023, kurioje priimtu galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu minėtas reikalavimas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 konstatavo, jog tokio reikalavimo tenkinimas nebūtų pagrįstas, kadangi panaikinus toje byloje ginčytus administracinius aktus, atsakovas ir taip privalės iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o NŽT, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo reikalavimas jau buvo pareikštas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjo pareikšto reikalavimo esmės ir tapatumo administracinėje byloje Nr. eI3-71-320/2023 pareikštam reikalavimui nekeičia ir tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju remiasi kitais geodeziniais matavimais (2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d.), nei nurodė administracinėje byloje Nr. eI3-71-320/2023. Kadangi antrasis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus jau yra išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas šią skundo dalį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas tvirtina, jog atsakovas nėra įvykdęs Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-71-320/2023 priimto galutinio teismo sprendimo, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 42 punkto. Teismas pažymėjo, kad administracinio teismo kompetencija, nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje, neapima teisės įpareigoti viešojo administravimo subjekto vykdyti kitų teismo sprendimų, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog viešojo administravimo subjektas nevykdo teismo sprendimo, dėl tokio sprendimo vykdymo gali imtis procedūrų, įtvirtintų ABTĮ 99 straipsnyje.

Teismas vertino, jog atsakovas iš esmės įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023, kadangi priėmė pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, kuriame iš naujo įvertino, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva. Todėl pakartotinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuris jau buvo pareikštas minėtoje byloje, šiuo atveju nesukels teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad pareiškėjui ginčijant Sprendimą, o teismui galbūt jį panaikinus, jei bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, atsakovas privalės šį klausimą spręsti iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Teismas konstatavo, kad likę patikslinto skundo reikalavimai: panaikinti Sprendimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, todėl yra priimtini.

III. Pareiškėjas V. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto skundo antrąjį reikalavimą: įpareigoti atsakovo Administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Nutarimo 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas, t. y. patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT, ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinto skundo antrąjį reikalavimą priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo antrąjį patikslinto skundo reikalavimą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 panaikintas atsakovo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. Ū4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, o šios nutarties motyvuojamosios dalies 42 punkte konstatuota, kad panaikinus byloje ginčijamus administracinius sprendimus, atsakovas privalės iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o NŽT, atsižvelgusi į atsakovo pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl patikslinto skundo reikalavimų pradžios momentas yra 2023 m. spalio 11 d., kada atsakovui neskundžiama teismo nutartimi buvo nurodyta iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva. Minėtoje byloje buvo atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir teismas vertino aplinkybes, buvusias iki teismo sprendimo priėmimo (2023 m. birželio 19 d.). Todėl šioje byloje skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nepriėmė patikslinto skundo reikalavimo dalies dėl atsakovo veiksmų vilkinimo įvertinimo, tuo pagrindu įpareigojant atsakovą per nustatytą terminą atlikti veiksmus (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad jis turi teisę paduoti skundą dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus ir ja pasinaudojo patikslintame skunde nurodydamas, jog nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. atsakovas, nepriimdamas sprendimų ir taip vilkindamas jam deleguotų sprendimų priėmimą pažeidė įstatymų saugomus pareiškėjo interesus, tuo padarydamas pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis reikalauja atlyginti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, vilkinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus yra susiję priežastiniu ryšiu ir vilkinimo aplinkybių vertinimu. Todėl teismo sprendimas priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet atsisakyti priimti skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, kurie susiję su vilkinimu, yra prieštaringas.

Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimo 106(1) punktu administracijos direktoriui nustatytas vieno mėnesio terminas nuo NŽT prašymo pateikimo datos atsakyti apie teritorijoje esančią laisvą (neužstatytą) žemę. NŽT, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023, atsakovui tokį prašymą pateikė 2023 m. lapkričio 7 d., o atsakovas nepriėmė jokio sprendimo per Nutarimu nustatytą terminą. Pareiškėjas teigia, kad ši aplinkybė patvirtina, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimo dalį dėl vilkinimo veiksmų vertinimo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, kad jei teismo sprendimu atsakovo Sprendimas bus panaikintas, atsakovas privalės šį klausimą spręsti iš naujo, skatins naujo teisminio ginčo atsiradimą, o atsakovas galės vėl priimti bet kokį sprendimą vengdamas vykdyti Nutarimo 106(1) punktą, ir tai prieštarauja ABTĮ 11 straipsnyje nustatytiems proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.

Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus, jis (pareiškėjas) buvo priverstas kreiptis su skundu į administracinį teismą dėl atsakovo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (4.17 E) D3-2311 ir prašė įpareigoti atlikti veiksmus bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas pažymi, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12265-561/2024 toks pats pareiškėjo skundo reikalavimas dėl vilkinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus priimtas nagrinėti, t. y. to paties teismo teisėjai priėmė skirtingus, prieštaraujančius vienas kitam, procesinius sprendimus. Pareiškėjo vertinimu, skirtingi procesiniai sprendimai šiuo atveju negalimi, turėtų būti formuojama vieninga tokios formos reikalavimų priėmimo išsprendimo praktika.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 galutinai išspręstas ginčas tarp pareiškėjų V. Z. ir R. K. ir atsakovų NŽT ir Palangos miesto savivaldybės administracijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. NŽT vertinimu, teismas teisingai taikė teismų praktiką ir pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl skundo antrojo reikalavimo

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. Z. patikslinto skundo antrąjį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą (įpareigoti atsakovo Administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Nutarimo 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas, t. y. patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi toks reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus jau yra išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023). Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, jog atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 42 punkto, sprendė, kad administracinio teismo kompetencija, nustatyta ABTĮ 17 straipsnyje, neapima teisės įpareigoti viešojo administravimo subjekto vykdyti kitų teismo sprendimų, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas iš esmės įvykdė minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį priimdamas Sprendimą, todėl pakartotinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuris jau buvo pareikštas minėtoje byloje, šiuo atveju nesukels teisinių pasekmių, be to, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl tai taip pat yra savarankiški pagrindai atsisakyti priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundo antrąjį reikalavimą, nes atsakovas ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 priėmimo toliau vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir jo skundo pagrindą sudaro būtent atsakovo veiksmai po 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. (Sprendimo priėmimo), ir šiomis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kuris priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020; kt.). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665/2018; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu motyvavo tuo, kad toks reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus jau yra išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje ir yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023. Šioje byloje pareiškėjas prašė: 1) panaikinti NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“ ir 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“; 3) pripažinti, kad Administracijos direktoriaus sprendimas Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Nutarimo 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo grupė“ 2020 m. liepos 3 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui. Šioje administracinėje byloje proceso šalys buvo: pareiškėjai – V. Z. ir R. K., atsakovai – NŽT, atstovaujama Palangos skyriaus, ir Palangos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 išnagrinėtos bylos bei nagrinėjamos bylos skundų dalykus ir pagrindus, konstatuoja, kad jie nėra tapatūs. Pareiškėjo pareikštas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti minėtus veiksmus ankstesnėje byloje buvo siejamas su Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr.(4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, kuris buvo panaikintas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas naujas priimtas Sprendimas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį pakartotinai išnagrinėtas NŽT 2020 m. kovo 16 d. raštas Nr. 16SD-647-(14.16.136E) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko S. K. turėtoje žemėje suteikimo“ ir informuojama, kad S. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi ji užimta valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotais žemės sklypais, miškų ūkio sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis. Taigi, atsakovas po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria buvo panaikintas ankstesnis atsakovo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239, jog S. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, priėmė naują Sprendimą, vykdydamas jam Nutarimu pavestas funkcijas piliečių nuosavybės teisių į atkūrimo procese.

Iš byloje esančių NŽT raštų, pareiškėjo kreipimųsi į atsakovą matyti, kad pareiškėjas siekia natūra atkurti nuosavybės teises į S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose esančius žemės sklypus, tačiau Sprendime atsakovas nurodė, kad šioje vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, skundo antruoju reikalavimu prašo teismą įpareigoti Administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Nutarimo 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas. Šis nurodytas pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas yra siejamas su prašomu panaikinti atsakovo Sprendimu, dėl kurio panaikinimo pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjo skundą iškėlė administracinę bylą, t. y. pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus vertintinas kaip išvestinis skundo reikalavimas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo pareikštu ir priimtu nagrinėti teisme reikalavimu – panaikinti atsakovo Sprendimą. Aptariamas patikslinto skundo reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, jis yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus yra pagrindas atsisakyti priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Pagal ABTĮ 24 ir 25 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-830/2012; kt.). Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo nurodomas pažeistas teises, skunde suformulavo tiek pagrindinį reikalavimą panaikinti Sprendimą, tiek ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Pareiškėjas prašo teismą priimti ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos rūšies sprendimą (panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti jam teisės aktais priskirtus jo kompetencijai veiksmus).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus atsisakė priimti ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuodamas tuo, kad teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto vykdyti kitų teismo sprendimų, atsakovas iš esmės įvykdė minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį priimdamas Sprendimą, todėl pakartotinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuris jau buvo pareikštas minėtoje byloje, šiuo atveju nesukels teisinių pasekmių, be to, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-128-492/2024 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023, nurodant jį vykdyti antstoliui pagal Administracijos buveinės vietą dėl Administracijos privalomo įvertinimo veiksmo atlikimo – argumentuoto ir objektyvaus sprendimo priėmimo, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesija Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (nėra) laisva ne / užstatyta, nes toks įpareigojimas minėta teismo nutartimi nebuvo duotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-128-492/2024, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus ginčijamus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, subjektai atsiduria toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki tokių sprendimų priėmimo, ir teismo sprendimo vykdymas pasireiškia tuo, kad viešojo administravimo subjektai turi atlikti privalomus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese bei tęsti teisės aktuose nustatytas procedūras, o Administracijai neatliekant jokių veiksmų, pareiškėjas savo teises turėtų ginti ne prašydamas jam išduoti vykdomąjį raštą, bet skųsdamas institucijos neveikimą. Taigi, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ir skundžia atsakovo priimtą naują Sprendimą bei formuluoja išvestinį iš reikalavimo panaikinti Sprendimą reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, o patikslintame skunde nekelia reikalavimo įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas detalizavo, kokius veiksmus prašo įpareigoti atsakovą atlikti, nesudaro pagrindo nepriimti nagrinėti patikslinto skundo antrojo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, kadangi teismas, įvertinęs Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, galės nuspręsti ir dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo, nes bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas atlikti jam Nutarimo 106(1) punkte nustatytas funkcijas. Tokia skundo reikalavimo formuluotė nevertintina kaip tokia, kuria prašoma teismo perimti viešojo administravimo subjekto kompetenciją ar priimti už jį administracinį sprendimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas klausimą išspręsti iš esmės – skundo antrąjį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kadangi skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. Z. skundo reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieno mėnesio terminą nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo datos įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106(1) punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas, t. y. patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytos posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,0484 ha, 0,0829 ha, 0,1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Domo grupė“ 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. kovo 14 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė