2021-05-26 Nr. AB-11271-3-61-3-03555-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1123-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03555-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 48S-59-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. U. (miręs)“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 48S-60-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiami sprendimai neatitinka pareiškėjos išreikštos valios pasirenkant žemės sklypus (plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (būdus), servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus), suformuotus Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5203 „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymas). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Pareiškėja nebuvo informuota apie ginčijamų sprendimų priėmimo laiką. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau – ir Aprašas), 19 punktą, parengtus žemės reformos projektus tvirtina NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Įsakymu, kuriuo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat tvirtinamas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 40 punktą, projekto autorius aptaria su pretendentu kiekvieno jam projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą, supažindina pretendentą su projektuojamam žemės sklypui taikytinomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis bei numatytais nustatyti servitutais, nominalia žemės sklypo verte ir pažymi projektuojamus žemės sklypus žemėtvarkos projekto plane. Pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.

2.2. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu pareiškėjai ir V. U. (miręs) buvo suformuoti šie žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemė, rekreacinių miškų sklypai. Atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neteisėtai priėmė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 48VĮ-170-(14.48.2.) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymas), kuriuo buvo nuspręsta pakeisti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turinį. Apie šį įsakymą pareiškėja nebuvo informuota. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2122-(14.48.2.) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymas) buvo nuspręsta pakeisti projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai. Apie šį įsakymą pareiškėja nebuvo informuota. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 48SK-551-(14.48.111.) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas) buvo nuspręsta suformuoti žemės sklypus, patvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir nustatyti žemės servitutą. Apie šį įsakymą pareiškėja taip pat nebuvo informuota. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48SK-1532-(14.48.2.) (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 10 d. įsakymas) buvo nuspręsta iš naujo suformuoti žemės sklypus ir patvirtinti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal 2018 m. birželio 5 d. kadastro duomenų bylas. Apie priimtą įsakymą pareiškėja taip pat nebuvo informuota. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą toks projekto keitimas nėra numatytas.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja dalyvavo 2013 m. birželio 6 d. įvykusiame pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje, susirinkime ir šio susirinkimo metu pasirinko projektuojamus žemės sklypus iš laisvos žemės fondo. Pareiškėja pasirašė Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkimo protokole, kad sutinka su jai ir V. U. projektuojamų žemės sklypų vieta. Minėto pretendentų susirinkimo metu pareiškėjai ir V. U. buvo suprojektuotas žemės ūkio paskirties sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių skundų, pastatų ar pasiūlymų dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Parengus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo ribų. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) buvo pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu, patikslinant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei plotą. Kadangi buvo netiksliai nurodytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas, Žemėtvarkos projektas buvo pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, pakeistu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 10 d. įsakymu, buvo patvirtinti pareiškėjai ir V. U. suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir nustatyti servitutai.

3.2. NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimais Nr. 48S-59-(14.48.3.) ir Nr. 48S-60-(14.48.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai ir V. U., kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teisės aktuose nėra numatyta pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisė atsisakyti pasirinktų ir jam suprojektuotų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, todėl pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, o nuosavybės atkūrimo procedūra turi būti užbaigta pretendento pasirinktu būdu. Be to, pareiškėja skunde visiškai nenurodo, kaip nuosavybės teisių atkūrimas perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, pvz., nepagrindžia, kad žemės sklypai būtų netinkami naudoti pagal paskirtį ar pan.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48S-59-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. U. (miręs)“ ir 2019 m. vasario 25 sprendimo Nr. 48S-60-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad mirusiam V. U., kurio įpėdinė yra pareiškėja, ir pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48S-59-(14.48.3.), kuriuo atkurta nuosavybės teisė mirusiam V. U., nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4053 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2321 ha su bendraturte S. N. 0,1255 ha miškų ūkio paskirties (apsauginių miškų sklypai) bendrą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,3576 ha), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad neatkurta nuosavybės teisės dalis į 0,0104 ha žemės bus atkurta vėliau. Sprendimo priedas yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas. NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 48S-60-(14.48.3.) atkuriamos nuosavybės teisės į S. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,3794 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2351 ha ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat perduodant neatlygintinai 0,1255 ha bendro su V. U. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Pareiškėja, teigdama, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, remiasi tuo, jog, jos manymu, priimant sprendimus buvo pažeistos teisės aktais reglamentuojamos sprendimų priėmimo procedūros, sprendimai yra neteisėti, nes buvo keičiami suformuotų žemės sklypų servitutai, naudojimo būdas, ribos ir plotas.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 13 punktu, Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 24 d.) 36, 38, 40, 55, 79, 80, 89, 91 punktais.

8. Teismas iš atsakovo pateikto 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkimo (toliau – ir 2013 m. birželio 6 d. susirinkimas) protokolo Nr. 48-SN-(14.48.65)-53 4 ir 5 punktų nustatė, kad pretendentė S. N. iš laisvos valstybinės žemės fondo masyvų Nr. 116, Nr. 36-2 pasirinko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (0,295 ha) – XXVI, 115, 215 ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,08 ha iš 0,346 ha) – XXVI, XXIX apribojimai, (duomenys neskelbtini) servitutai, bendra daline nuosavybe su V.

U. Atstovaudama V. U., pareiškėja pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,266 ha iš 0,346 ha) – XXVI, XXIX apribojimai, (duomenys neskelbtini) servitutai. Į bylą pateiktas pretendentų 2013 m. birželio 6 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 priedas, kuriame nurodomi sklypų numeriai, plotas, numatomi nustatyti servitutai ir pasirinkto žemės sklypo suderinimas su pretendentu. Šiame sąraše ties numeriais 3 ir 5 pasirašė pareiškėja. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl Žemėtvarkos projekto svarstymo bei įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėja sutiko su suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir vieta, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais servitutais.

Asmenys, pasirašę žiniaraščiuose, galėjo skųsti tokį sprendimą Metodikoje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėja jokių skundų, pretenzijų ar pasiūlymų dėl projektuojamų ginčo žemės sklypų iki Žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos nepateikė. Parengus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo ribos neatitinka gretimo žemės sklypo ribų. Žemėtvarkos projektas buvo pakeistas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu, patikslinant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)ribas bei plotą.

Dėl netiksliai nustatyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)naudojimo būdo Žemėtvarkos projektas buvo pakeistas 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai. Pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su 2017 m. sausio 20 d. įsakymu pakeisto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir plotu bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turiniu. Prie minėto įsakymo pridėtame Žemėtvarkos projekto patikslinime (1 priedas) yra atvaizduota vietovėje nustatyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir pasikeitęs plotas, nurodant buvusio suprojektuoto sklypo ribas ir plotą (0,295 ha) ir vietovėje nustatytą sklypo ribą ir plotą (0,2351 ha).

Pareiškėja su šiais pakeitimais supažindinta pasirašytinai. Tiek žemės sklypo plotas, tiek ribos, tiek žemės sklypo naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai buvo aptarti 2017 m. sausio 20 d. įsakymo 2 priede.

9. Teismas nustatė, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. raštais Nr. KM-6849 ir Nr. 6136 informavo pareiškėją apie 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. vyksiančius suprojektuotų žemės sklypų ribų paženklinimus vietovėje. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas.

Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Teismas nustatė, kad, paženklinus žemės sklypus, buvo surašyti VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai, kuriuose pasirašė pareiškėja, sutikdama su sklypo ribomis ir vieta. Metodikos 106 punktas reglamentuoja pastabų dėl paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto teikimo bei nagrinėjimo tvarką.

Šiuo atveju pareiškėja sutiko su projektuojamais sklypais ir pastabų ar pasiūlymų nei viešo svarstymo metu, nei dėl paženklintų sklypų nereiškė. 2018 m. liepos 24 d. pareiškėja teritoriniam skyriui pateikė prašymus dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakymo nurodydama, jog neranda nei vieno teigiamo argumento keisti Zujūnų kaimo žemę į apleistą mišką ir mokėti žemės mokestį. Šis pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas NŽT Vilniaus rajono skyriuje, atsakymas pareiškėjai pateiktas 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 48SD-8724(14.48.104.).

Šiame rašte nurodyta, jog prašymas netenkinamas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja sutiko su projektuojamais sklypais, pretenzijų ir pastabų dėl suprojektuotų sklypų nereiškė, o teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toliau bus vykdoma atkuriant nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šio administracinio akto pareiškėja neskundė.

Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo žinoma projektuojamų žemės sklypų plotas ir ribos, sklypų naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai. Žemės sklypų ribų ir ploto bei servitutų patikslinimai buvo suderinti su pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad 2019 m. vasario 25 d. sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti laikantis Metodikoje nustatytų procedūrų ir joms taikomų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog keitėsi jos pasirinkto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, nes NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintame sąraše nurodyta, jog šis sklypas yra rekreacinių miškų, o nuosavybėn neatlygintinai perduotas miškų ūkio paskirties apsauginių miškų sklypas, pažymėjo, kad, pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose suformuotą teismų praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina suteikto žemės sklypo dislokacija, privažiavimo prie jo sunkumai bei kiti žemės sklypo ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo kitaip įvertinti žemės sklypą ir naikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-603-552/2015).

11. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme yra nustatytos penkios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys: 1) žemės ūkio paskirtis (25 str.); 2) miškų ūkio paskirtis (26 str.); 3) vandens ūkio paskirtis (27 str.); 4) konservacinė paskirtis (28 str.); 5) kita paskirtis (29 str.). Teismas taip pat vadovavosi Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi. Teismas nurodė, kad tiek rekreaciniai miškai, tiek apsauginiai miškai pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra priskiriami miškų ūkio paskirties žemei.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja siekia panaikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, iš esmės dėl to, kad, jos vertinimu, nuosavybė atkurta pažeidžiant nustatytas procedūras, keičiant suformuotų žemės sklypų servitutus, naudojimo būdą, ribas ir plotą, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48SK-551-(14.48.111.), kuriuo buvo patvirtinti suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir nustatyti žemės servitutai, neginčija.

13. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas nenustatė, kad, priimant ginčijamus NŽT sprendimus, būtų buvę pažeistos procedūros bei taisyklės, reglamentuojančios sprendimo priėmimą, todėl konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.

14. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

15. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjos skundą, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovas, tikslindamas pareiškėjos pasirinktų žemės sklypų servituto turinį, nustatydamas naują servitutą, pakeisdamas žemės sklypų naudojimo būdą, pažeidė Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Metodiką (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-39 redakcija). Ginčo žemės sklypai buvo suprojektuoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, esminiai pakeitimai buvo daromi nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 10 d.

16.2. Byla buvo išnagrinėta formaliai, paviršutiniškai, nesigilinant į jos esmę. Nagrinėjamos bylos esmė yra tai, kad, pareiškėjai suderinus iki Žemėtvarkos projekto patvirtinimo grąžintinų žemės sklypų plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (būdus), servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus, atsakovas po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo vienašališkai pakeitė grąžintinų žemės sklypų plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (būdus), servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus. Tikrinamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017, kurioje pasisakoma, kad, nesant konkrečios viešosios teisės normos, nustatančios asmeniui teisę atsisakyti nuo suprojektuoto žemės sklypo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) panašius santykius reguliuojančios teisės normos (CK 1.1 str. 1 d.). Artimiausios pagal ginčo santykių pobūdį yra CK 6.165 straipsniu nustatytos preliminariosios sutarties nuostatos, pagal kurias šalys įsipareigoja sulygtomis sąlygomis sudaryti kitą (vadinamą pagrindinę) sutartį, t. y. įsipareigoja ateityje pagrindine sutartimi prisiimti suderintus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šalių suderintą valią.

16.3. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo teisiniams santykiams taikytina Metodikos redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 24 d. Ginčas tarp šalių kilo dėl administracinių aktų, priimtų nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 10 d., todėl Metodika (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 24 d.) netaikoma. Atsakovas, priimdamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymą, 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą, 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, 2019 m. birželio 10 d. įsakymą, nesivadovavo Metodika (redakcija, galiojusia iki 2015 m. sausio 24 d.).

16.4. Metodika ir Aprašas nenumato galimybės tikslinti pareiškėjos pasirinktų žemės sklypų servituto turinio, nustatant naują servitutą, pakeičiant naudojimo būdą. Pareiškėja, pasirašydama 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkimo protokolą Nr. 48-SN-(14.48.65)-53 ir 2013 m. birželio 6 d. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priedą, išreiškė valią pasirenkant žemės sklypus (plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (būdus), servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus). Pareiškėjos valia buvo perkelta į Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu. Atsakovas, priimdamas 2017 m. sausio 20 d. įsakymą, 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą, 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, 2019 m. birželio 10 d. įsakymą, pakeitė pareiškėjos išreikštą valią jai pasirenkant žemės sklypus ir pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius gauti pasirinktus žemės sklypus.

16.5. Pareiškėja nebuvo pasirašytinai supažindinta su 2017 m. sausio 20 d. įsakymu pakeisto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir plotu bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turiniu. Atsakovas pateikė į bylą 2017 m. sausio 20 d. įsakymo 1 priedą – brėžinį M 1:500, kuriame nurodyta žemės sklypų ribos ir plotai, bet nėra duomenų apie suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) -2 servituto turinį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja susipažino su minėto įsakymo turiniu.

16.6. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuolat pabrėžia gero valdymo principo svarbą. Nurodytas principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai. Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo.

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

17.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.

17.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovas po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo vienašališkai pakeitė grąžintinų žemės sklypų plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu pakeisto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir plotu bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turiniu. Prie minėto įsakymo pridedamame projekto patikslinime (1 priedas) yra atvaizduota vietovėje nustatyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir pasikeitęs plotas, nurodant buvusio suprojektuoto sklypo ribas ir plotą (0,295 ha) ir vietovėje nustatytą sklypo ribą ir plotą (0,2351 ha). Žemės sklypo plotas, ribos, naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai buvo aptarti minėto įsakymo 2 priede. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo žinoma apie žemės sklypo ploto pakeitimą ir kad šie pakeitimai buvo atlikti vienašališkai prieš pareiškėjos valią.

17.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu patvirtintu pakeitimu servitutas, kurio kodas (duomenys neskelbtini) (kiti servitutai (tarnaujantis)) pakeistas servitutu, kurio kodas (duomenys neskelbtini) (kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)). Servitutas 215 (kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)), kuris buvo nustatytas Žemėtvarkos projekte iki 2017 m. sausio 20 d. įsakymo priėmimo, apima servitutą (duomenys neskelbtini) (kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis)). Taigi, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu iš esmės nebuvo nustatyti jokie papildomi servitutai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), o su šiame žemės sklype suprojektuotais servitutais pareiškėja sutiko pasirašydama Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkimo protokole Nr. 48SN-(14.48.65)-53 (jo 1 ir 2 prieduose) ir 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimuose Nr. 48S-59-(14.48.3.) ir Nr. 48S-60-(14.48.3.) nurodyti tik du servitutai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. tie servitutai, kurie buvo suprojektuoti Žemėtvarkos projekte iki jo patvirtinimo.

17.4. Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo, kad NŽT neteisėtai pakeitė žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, paskirtį, taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus. Žemėtvarkos projekte nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtis – žemės ūkio, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXVI - miško naudojimo apribojimai; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtis – miškų ūkio, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXVI – miško naudojimo apribojimai, ir XXIX – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Tokios pačios žemės sklypų paskirtys ir tokios pačios šiems žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos išliko ir priimtuose NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimuose Nr. 48S-59-(14.48.3.) ir Nr. 48S-60-(14.48.3.).

17.5. Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 48SK-551-(14.48.111.), pakeistu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48SK-1532-(14.48.2.), tačiau pareiškėja šio sprendimo neginčijo. Taigi, galima teigti, kad pareiškėja sutiko su nustatytais žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis.

17.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai buvo žinomos projektuojamų žemės sklypų plotas ir ribos, sklypų naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai. Atlikti žemės sklypų ribų ir ploto patikslinimai buvo suderinti su pareiškėja. Pareiškėjai buvo sudarytos galimybės ginti, jos vertinimu, jos pažeistas teises, o 2019 m. vasario 25 d. sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48S-59-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. U. (miręs)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48S-60-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. N.“, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjai S. N. ir V. U. (miręs), kurio turto paveldėtoja yra pareiškėja, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pareiškėja siekia, kad būtų panaikinti minėti NŽT sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, iš esmės dėl to, kad, jos vertinimu, nuosavybė atkurta pažeidžiant nustatytas procedūras, be pareiškėjos sutikimo pakeitus suformuotų žemės sklypų ribas ir plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad pareiškėjai buvo žinomi tiek projektuojamų žemės sklypų plotas ir ribos, tiek sklypų naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai, atlikti žemės sklypų ribų ir ploto bei servitutų patikslinimai buvo suderinti su pareiškėja. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, jog keitėsi jos pasirinkto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis (šis sklypas buvo rekreacinių miškų, o nuosavybėn neatlygintinai perduotas apsauginių miškų sklypas), pažymėjo, kad, pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose suformuotą teismų praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina suteikto žemės sklypo dislokacija, privažiavimo prie jo sunkumai bei kiti žemės sklypo ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo kitaip įvertinti žemės sklypą ir naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad tiek rekreaciniai miškai, tiek apsauginiai miškai pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra priskiriami miškų ūkio paskirties žemei.

21. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuosavybės teisių atkūrimo procedūros trūkumus. Pareiškėjos teigimu, atsakovas po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo vienašališkai pakeitė grąžintinų žemės sklypų plotą, nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (būdus), servitutus ir taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kitus teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pareiškėja, pasirašydama 2013 m. birželio 6 d. Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkimo protokolą Nr. 48-SN-(14.48.65)-53, išreiškė valią pasirinkdama žemės sklypus, kurie buvo įtraukti į Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Atsakovas, priimdamas 2017 m. sausio 20 d. įsakymą, 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą, 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, 2019 m. birželio 10 d. įsakymą, pakeitė pareiškėjos išreikštą valią jai pasirenkant žemės sklypus ir pažeidė jos teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybes teises į pasirinktus žemės sklypus.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

23.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo suformuoti šie pareiškėjai ir V. U. (miręs) grąžintini žemės sklypai: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,295 ha, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 skirsniuose nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai – XXVI; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,346 ha, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – miškų ūkio paskirties žemė, rekreacinių miškų sklypai; specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir žemės servitutai – XXVI; XXIX; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

23.2. Žemėtvarkos projektas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, buvo pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 48VĮ-170-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“, patikslinant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servitutą.

23.3. Pareiškėja 2018 m. liepos 24 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymus dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakymo. NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 48SD-8724(14.48.104.) pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame pažymėjo, kad jos prašymas netenkinamas atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja sutiko su projektuojamais sklypais, pretenzijų ir pastabų dėl suprojektuotų sklypų nereiškė, o teisės aktuose nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toliau bus vykdoma atkuriant nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus.

23.4. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2122-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, pakeitimo“ buvo nuspręsta pakeisti Žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, vietoj naudojimo būdo – rekreaciniai miškai, nustatant naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai.

23.5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 48SK-551-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir servitutų nustatymo“, pakeistu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48SK-1532-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 48SK-551-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir servitutų nustatymo“ pakeitimo“, buvo patvirtinti suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir nustatyti servitutai.

24. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-414 redakcija) numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija), žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų, žemės sklypų projektavimo darbų, žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo, žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje, paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultatas – asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, apibrėžtą individualiais požymiais (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1072/2014).

26. Vertinant pareiškėjos argumentus, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 20 d. įsakymu pakeisto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir plotu bei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servituto turiniu, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog prie minėto įsakymo pridedamame projekto patikslinime (1 priedas) yra atvaizduota vietovėje nustatyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba ir pasikeitęs plotas, nurodant buvusio suprojektuoto sklypo ribas ir plotą (0,295 ha) ir vietovėje nustatytą sklypo ribą ir plotą (0,2351 ha). Pareiškėja su šiais pakeitimais supažindinta pasirašytinai. Žemės sklypo plotas, ribos, žemės sklypo naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios sąlygos ir apribojimai bei servitutai buvo nurodyti minėto įsakymo 2 priede. Kaip matyti iš valstybės įmonės VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. balandžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, kuriame pareiškėja pasirašė, žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti servitutai taip pat buvo suderinti su pareiškėja. Tokie patys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servitutai ((duomenys neskelbtini)) nurodyti ir priimtuose NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimuose Nr. 48S-59-(14.48.3.) ir Nr. 48S-60-(14.48.3.).

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad atsakovas po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo vienašališkai pakeitė grąžintinų žemės sklypų naudojimo būdą. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė šią aplinkybę, akcentuodama, kad ji nebuvo informuota apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti Žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – apsauginių miškų sklypai. Atsakovas atsiliepime dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės nevertino šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik pažymėjo, kad, pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylose suformuotą teismų praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina suteikto žemės sklypo dislokacija, privažiavimo prie jo sunkumai bei kiti žemės sklypo ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo kitaip įvertinti žemės sklypą ir naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek rekreaciniai miškai, tiek apsauginiai miškai pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra priskiriami miškų ūkio paskirties žemei.

28. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis taip pat įtvirtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

29. Pagal Žemės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus; 2) rekreacinių miškų sklypus; 3) apsauginių miškų sklypus; 4) ūkinių miškų sklypus.

30. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 str. 16 d.). Remdamasis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra paneigęs asmenų galimybę vykdyti su pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu ar pobūdžiu nesusijusią veiklą (žr., pvz., 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-28/2011; 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492‑928/2013).

31. Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, II grupės – specialios paskirties miškams – priskiriami rekreaciniai miškai (B) (3 str. 3 d. 2 p.). Tai yra miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, apsauginiai miškai priskiriami III grupei – tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

32. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ patvirtino Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašą ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus, pagal kuriuos rekreaciniai miškai ir apsauginiai miškai priskirti skirtingoms miškų grupėms, kurios skirstomos į skirtingus miškų pogrupius, taip pat numatyti skirtingi šių miškų grupių funkcinė paskirtis ir normatyvai.

33. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, paminėtą teisinį reguliavimą, teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad tiek rekreaciniai miškai, tiek apsauginiai miškai pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra priskiriami miškų ūkio paskirties žemei, nepasisakė dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo reikšmės nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar pareiškėja buvo informuota apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymą, ar nepranešimas (jeigu nepranešta; byloje nėra duomenų apie pranešimą) apie po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimą iš rekreacinių miškų į apsauginių miškų sklypus yra esminis pažeidimas, dėl kurio nuosavybė atkurta pažeidžiant nustatytas procedūras. Šis aspektas (dėl naudojimo būdo pakeitimo) yra svarbus, vertinant, ar atsakovas veikė teisėtai nepranešdamas pareiškėjai apie Žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu, suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimą, ar sprendimais, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo nepagrįstai apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą suteikta teisė ginčyti sklypo tinkamumą (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017).

35. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Pareiškėjos teigimu, ji apie ginčijamų sprendimų priėmimo laiką nebuvo informuota.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 113 punkte nustatyta, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

37. Byloje nėra duomenų ir teismas nevertino šios nutarties 35–36 punktuose nurodytų aplinkybių, t. y. ar pareiškėja buvo informuota apie sprendimų priėmimo laiką ir buvo supažindinta su priimamų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektais, ar pareiškėja buvo informuota apie sprendimų priėmimo laiką, tačiau neatvyko į posėdį, kuriame jie buvo priimami.

38. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo minėtų pareiškėjos nurodytų nuosavybės teisės atkūrimo procedūros pažeidimo aplinkybių, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios teisingam ginčo išsprendimui. Šioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Nustačius šias aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

39. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius