2022-04-27 Nr. AB-10539-3-61-3-00039-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2168-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00039-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. M. J. A.-H., A. T. A. A.-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjų H. M. J. A.-H. (toliau – ir pareiškėja, motina), A. T. A. A-A. (toliau – ir pareiškėjas, tėvas), Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A.[1] (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21M43363 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 6K-2539 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai nurodė, kad savo kilmės šalyje jiems kyla grėsmė, nes jų regione vyksta vyko demonstracijose, kuriose dalyvavo tėvas. Dėl šios priežasties pareiškėjai buvo persekiojami, o motina, dirbdama (duomenys neskelbtini), negavo teisėto darbo užmokesčio. Pareiškėjai bėga iš savo gimtojo miesto ir šalies dėl jų regione vykstančio persekiojimo ir nuolatinės karo veiksmų grėsmės.

2.2. Pareiškėjai nurodė individualias aplinkybes, dėl kurių jie privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies.

2.3. Pareiškėjus galima priskirti socialinei grupei asmenų, kurių atžvilgiu turi būti taikomas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos. Pareiškėjai visiškai pagrįstai bijo persekiojimo. Pareiškėjų pateiktos aplinkybės patvirtino tyrimo metu surinktą informaciją apie kilmės valstybę ir pareiškėjų asmenines aplinkybes, todėl pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą ar nukentėti nuo teroristinės organizacijos veiksmų Konvencijos prasme yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjų persekiojimas yra grindžiamas priklausymu socialinei grupei – protestuose dalyvavę civiliai asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų. Pareiškėjai negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodami persekiojimo. (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) civilių teroras ir nesiliaujantys karo veiksmai. (duomenys neskelbtini) valstybė nesugeba užtikrinti taikos ir saugumo regione. Pareiškėjai nuolat patiria baimę, kad karo veiksmai sužalos jų vaikus, pareiškėjai kenčia nuo nepritekliaus bei nuolatinės baimės dėl gyvybės.

2.4. Pareiškėjų vertinimu, nėra aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti išimtį ir išsiųsti pareiškėjus iš šalies, todėl pareiškėjai prašo jiems leisti patiems išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.5. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas.

2.6. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, todėl Departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kyla grėsmė jų saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą dėl karinių grupuočių persekiojimo už pareiškėjo aktyvų dalyvavimą demonstracijose prieš valdžią. Pareiškėjų pasakojimas apie įvykius, paskatinusius juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (vyro dalyvavimas protestuose) yra bendro pobūdžio, neišsamus bei nepatvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjų pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas nėra laikomas patikimu įrodymu, todėl jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta.

3.3. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjų persekiojimas yra grindžiamas priklausymu socialinei grupei – protestuose dalyvavę civiliai asmenys, bėgantys nuo karo veiksmų. Sprendimu nebuvo nustatyta, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl nebuvo reikalinga vertinti kriterijaus dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

3.4. Remiantis (duomenys neskelbtini) Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas Sprendime aiškiai nurodė, kad remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (pvz. buvęs areštas) ir pan. Vien fakto, kad praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Įvertinęs pareiškėjų pasakojimą apie dalyvavimą demonstracijose, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas demonstracijose dalyvavo ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

3.5. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjams, jie vengdami grąžinimo gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis ir nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Jei pareiškėjai pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

3.6. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjams (išskyrus jų vaikus) maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

3.7. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjams gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Pareiškėjų nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

4. Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Tėvas paaiškino, kad jo kilmės šalyje yra prastos gyvenimo sąlygos, dėl kurių neturi galimybių tinkamai apsaugoti savo vaikų nuo jiems gresiančio smurto. Prasta padėtis pareiškėjo kilmės šalyje yra susiklosčiusi dėl nestabilios vidaus politinės situacijos sudarančios sąlygas šalyje vykti smurtiniams incidentams įvairioms organizacijoms ir grupuotėms tarpusavyje kovojant dėl įtakos. Tėvas taip pat nurodė, kad asmeniškai susilaukė grasinimo iš kaimyno (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) organizacijai. Jis kaimynystėje vykusių pietų metu, nežinodamas (duomenys neskelbtini) politinės priklausomybės, pareiškė savo nuomonę apie (duomenys neskelbtini) politinę padėtį. Pareiškėjo išdėstytos pažiūros išprovokavo (duomenys neskelbtini) nepasitenkinimą, todėl pareiškėjas nusprendė iš diskusijos pasišalinti. Tėvas teigė, kad (duomenys neskelbtini) grįžęs namo iš turgaus namuose rado užkištą lapelį, kuriame buvo grasinimas susidoroti. Jo teigimu, grasinimas buvo siųstas (duomenys neskelbtini) organizacijos, todėl, pareiškėjas bijodamas susidorojimo nusprendė pasitraukti į (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, praėjus porai dienų nuo pasitraukimo į (duomenys neskelbtini), su juo susisiekė jo mama, kuri pasakė, kad pareiškėjų namuose buvo apsilankę ginkluoti vyrai. Dėl šių priežasčių pareiškėjai nusprendė palikti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo kilmės valstybės teismai ir teisėsaugos institucijos yra politizuotos ir priklausomos nuo įvairių organizacijų ir politinių judėjimų, todėl jos nesugeba užtikrinti efektyvios apsaugos. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjams kylančios grėsmės bandė kreiptis į policiją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė.

5. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjų H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti A. T. A. A-A. ir H. M. J. A.-H. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl A. T. A. A-A. ir H. M. J. A.-H. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais duomenimis teismas nustatė, kad:

7.1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 24 d. sulaikė pareiškėjus neteisėtai neleistinoje vietoje kirtus Lietuvos-(duomenys neskelbtini) sieną.

7.2. Pareiškėjai 2021 m. liepos 28 d. raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 4 d. vykusios apklausos metu motina nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išpažįsta (duomenys neskelbtini), jokiai politinei partijai nepriklauso ir yra ištekėjusi. Ji nurodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) studijas ir du metus dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau atlyginimo iš valstybės negavo. Kaip vieną iš priežasčių, paskatinusių prieglobsčio prašytojos šeimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) nurodė: „kai gyvenome (duomenys neskelbtini) mieste mano vyras dalyvaudavo protesto demonstracijose. Dėl šios priežasties susipyko su kaimynystėje gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris vadovauja įtakingai ginkluotai (duomenys neskelbtini) grupuotei.“ Nurodytas asmuo pradėjo grasinti, kad susidoros su pareiškėjos vyru ir šeima. Dėl grasinimų pareiškėjai pabėgo iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojos teigimu (duomenys neskelbtini) gyveno keturias dienas viešbutyje, po to vyras nupirko turistinę kelionę į (duomenys neskelbtini), kainavusią 2 000 dolerių. Pareiškėja nurodė, kad negali pateikti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nes pasą pamiršo (duomenys neskelbtini), taksi automobilyje keliaudama prie Lietuvos sienos. Asmens tapatybės kortelės (savo, vyro ir 2 vaikų) atidavė VSAT. Ji nurodė, kad užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė. Pareiškėja paaiškino, kad bijo grįžti namo, nes ten nesaugu, patiria pastovius grasinimus, dėl to, kad jos vyras nekenčia Irano ir protestuoja prieš jo įtaką.

7.3. 2021 m. lapkričio 8 d. vykusios apklausos metu tėvas prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu, gimusiu (duomenys neskelbtini) mieste, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išpažįsta (duomenys neskelbtini), jokiai politinei partija nepriklauso ir yra vedęs. Jis paaiškino, kad kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo demonstracijos pareiškėjas buvo studentas. Bakalaurą baigė (duomenys neskelbtini), o magistratūrą (duomenys neskelbtini) (turėjo (duomenys neskelbtini) mokslo vizą). Specialybė – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžęs į (duomenys neskelbtini) pagal specialybę pastoviai nedirbo. Pareiškėjo teigimu, žmonės (duomenys neskelbtini) protestavo dėl to, kad partijos užvaldė valstybę, kad reikia pakeisti vyriausybę. Pareiškėjas nurodė tik kartais dalyvaudavęs protesto demonstracijose, daugiausiai rinko aukojamus pinigus, už kuriuos pirko vandenį ir maistą protestų prieš valdžią dalyviams. Prieglobsčio prašytojo teigimu „slaptai (nesiviešindamas) aiškinau žmonėms nelaimių mūsų šalyje prasmę, kas kaltas“. Prieglobsčio prašytojo teigimu, „gyvenant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pietums susirinkdavo visi kaimynai (mūsų kaimynystėje gyveno (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini) organizacijai jam nepatiko, kad aplinkiniams aiškinau savo nuomonę apie betvarkės (duomenys neskelbtini) priežastis. Po kelių dienų išėjus iš namo po durimis radau laišką. Laišką parodžiau mamai ir pasakiau, kad čia mūsų kaimynas. Mūsų draugai ir pažįstami kurie gaudavo tokius laiškus būdavo nužudomi. Mes vakare su šeima išvažiavome į (duomenys neskelbtini), mano mama liko (duomenys neskelbtini)“. Gyvenant viešbutyje (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas kreipėsi į policiją (parašė pareiškimą) dėl savo kaimyno bet atsakymo iš policijos taip ir negavo. Po šio incidento, pareiškėjas su šeima nusprendė išvykti, už 2000 dolerių turistinėje agentūroje (duomenys neskelbtini) įsigijo turistinę kelionę į (duomenys neskelbtini), iš kurios vėliau atvyko į Lietuvą. Paklaustas kokie pavojai jam grėstų jei jis grįžtų į savo kilmės valstybę, atsakė, kad „sukarinta (duomenys neskelbtini) organizacija tiesiogiai grasina, kad nužudys“.

7.4. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.- A. atvykti į Lietuvos Respubliką.

7.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą ikiteismine tvarka, priėmė 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino.

8. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjų prieglobsčio byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti atsakovo tyrimo metu padarytomis išvadomis. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjų pasakojimas nebuvo paremtas objektyviais duomenimis, pagrįstai vertino pasakojimo patikimumą, o atsižvelgus į tai, kad jis nebuvo detalus ir konkretus, prieštaravo kai kurioms pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, taip pat kilmės valstybės informacijai, pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pasakojimas apie tariamai patirtą grasinimą ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra nei detalus, nei nuoseklus, jis nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Be to, prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, teismas konstatavo, kad A. T. A. A-A. deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų pateiktuose paaiškinimuose buvo nustatyti neatitikimai dėl subjekto tariamai grasinusio pareiškėjui. Abu pareiškėjai įvardijo tą patį asmenį tariamai grasinusį susidorojimu, tačiau pagal pareiškėjos pateiktą pasakojimą asmuo tariamai grasinęs jos sutuoktiniui priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, tuo tarpu pagal pareiškėjo pateiktą versiją (duomenys neskelbtini) priklausė sukarintai „(duomenys neskelbtini)“ organizacijai. Dėl šių priežasčių, atsižvelgus į nurodytus pasakojimo trūkumus ir prieštaravimus, pareiškėjų pasakojimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu.

10. Teismas nesutiko su skundo argumentu, jog atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu. Atsakovas Sprendime detaliai įvertino tiek pareiškėjo, tiek pareiškėjos pasakojimą (taip pat ir jų tarpusavio suderinamumą), o nustatęs prieštaravimų ir neatitikimų, nepripažino patikimu įrodymu. Taip pat atsakovas pareiškėjų pasakojimą įvertino kilmės valstybės informacijos kontekste ir nustatė, kad jis taip pat nėra įtikinamas, kadangi pagal kilmės valstybės informaciją, pareiškėjo įvardintų demonstracijų metu buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų priskirtinas kuriai nors iš šių asmenų grupių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pats nurodė, kad protestuose atliko tik pagalbinę rolę, t. y. rinko lėšas ir organizavo maisto bei vandens teikimą protestų dalyviams. Pareiškėjas nurodė, kad nuvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl grasinimų kreipėsi į teisėsaugą, tačiau jokių kreipimosi faktą patvirtinančių įrodymų pareiškėjai nepateikė.

11. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami, kad jų kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jie grasinimų nesulaukė, ten buvo saugu, tačiau pareiškėjai vis tiek išvyko iš kilmės valstybės. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje ir konkrečiai jų gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikiama papildoma apsauga.

12. Teismas konstatavo, kad yra Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė ir ši Departamento sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Taigi Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjai slėpsis ir nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai iki Departamento sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padarę kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindų galima būtų manyti, kad pareiškėjų gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjų situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjams nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes jie buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas skubos tvarka.

14. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 15. Pareiškėjai H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori ir turi būti tiesiogiai išklausyti.

16. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

16.2. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

16.3. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjams už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

16.4. Pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, moteris bei nepilnamečiai vaikai, todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

16.5. Kadangi pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jie atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

16.6. Iš esmės EPPB ataskaita, kuria remiasi Departamentas, yra rekomendacinio pobūdžio, nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas, tačiau jie jiems nėra privalomi. Be to, bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. EPPB ataskaita yra iki (duomenys neskelbtini), taigi (duomenys neskelbtini) senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

16.7. Departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

16.8. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62–63 punkte nustatytas vertinimo gaires.

16.9. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo:

17.1. Pareiškėjų (tėvo ir motinos) pasakojimas apie įvykius, paskatinusius juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (tėvo dalyvavimas protestuose) yra bendro pobūdžio, neišsamus bei nepatvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjų pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas nėra laikomas patikimu įrodymu, todėl jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta.

17.2. Departamentas ginčijamame Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA, ankstesnis pavadinimas EPPB) (duomenys neskelbtini) ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau individualiai vertinant, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimu, turėtų būti atsižvelgiama į rizikai turinčias įtakos aplinkybes, tokias kaip: veiklos pobūdis ir dalyvavimo laipsnis, lyderio vaidmuo, žinomumas valdžios institucijoms (pvz. buvęs areštas) ir pan. Vien fakto, kad praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie dalyvavimą demonstracijose, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas demonstracijose dalyvavo ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, todėl nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto.

17.3. Remiantis ESPA pateikiama informacija (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas skunde nepateikė jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos. Be to, pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini).

17.4. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja (motina) negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjų H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

20. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus, atsakovas nesurinko aktualios ir esamą padėtį atitinkančios kilmės šalies informacijos iš skirtingų šaltinių.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

24. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

25. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

28. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jų gyvybėms, kadangi šeimos tėvas kartais dalyvaudavo protestuose (duomenys neskelbtini), uždarame kaimynų rate pasisakė prieš valdžią ir sulaukė grasinimų iš ginkluotų grupuočių.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo paremtas objektyviais duomenimis, atsakovas pagrįstai vertino pasakojimo patikimumą, o atsižvelgus į tai, kad jis nebuvo detalus ir konkretus, prieštaravo kai kurioms pareiškėjos motinos nurodytoms aplinkybėms, taip pat kilmės valstybės informacijai, pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu.

Įvertinusi pareiškėjų paaiškinimus apklausų metu, teisėjų kolegija sutinka su padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą grasinimą ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) nėra nei savaime detalus, nuoseklus bei patvirtintas patikimais įrodymais. Pasakodamas apie protestus pareiškėjas nesileido į detales, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, neįvardijo konkrečių datų kada dalyvavo protestuose. Teiginių, kad pareiškėjo draugai, kurie gaudavo panašaus pobūdžio kaip gavo jis įspėjamuosius raštelius, buvo nužudomi, pareiškėjas nepagrindė įrodymais.

Bylos medžiaga nepatvirtina, o pareiškėjai nenurodė aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Priešingai bylos duomenys iš viso nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų buvęs sulaikytas protestų metu, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose, ar paviešintas kokiu nors būtų jo dalyvavimas protestuose.

Pareiškėjas tvirtino, kad protestuose dalyvavo tik protarpiais. Pasakojime pareiškėjas tėvas grėsmę būti nužudytam siejo iš esmės ne su pačiais protestais, o su jo išsakyta nuomone apie politinę padėtį kilmės šalyje ginčo su kaimynu metu, kuris neva esantis ginkluotos grupuotės narys. Abu pareiškėjai įvardijo tą patį asmenį tariamai grasinusį susidorojimu, tačiau pagal pareiškėjos pateiktą pasakojimą asmuo tariamai grasinęs jos sutuoktiniui priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, tuo tarpu pagal pareiškėjo pateiktą versiją (duomenys neskelbtini) priklausė sukarintai (duomenys neskelbtini) organizacijai.

Dėl šių priežasčių, atsižvelgus į nurodytus pasakojimo trūkumus ir prieštaravimus, pareiškėjų pasakojimas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą ir pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų bei įrodymų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, taigi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies laikytina neįvykdyta.

32. Taip pat kaip nepagrįsti atmetami argumentai, kad pareiškėjų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus, kaip protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, moteris bei nepilnamečiai vaikai. Minėta, kad pareiškėjas protestuose dalyvavo epizodiškai, labiau atliko pagalbines funkcijas, o ne buvo opozicijos aktyvistas. Tarptautinės apsaugos taikymo savaime nesuponuoja ir buvimas moterimi ar vaikais. Nagrinėjamu atveju nenustatytos individualios aplinkybės ar veiksniai, kaip antai nelydimas mažametis, vieniša moteris, gyvenimas šalia ugnies linijos, kurie padidintų šių asmenų pavojų susidurti su (duomenys neskelbtini) smurtu.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad jiems kilmės šalyje gresia žiaurus elgesys, nužudymai, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, yra deklaratyvūs ir hipotetinio pobūdžio bei neatitinka individualaus pobūdžio kriterijaus, keliamo tarptautinės apsaugos taikymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų nenustatymo.

34. Kadangi pareiškėjai savo prašymo dėl prieglobsčio negrindė tuo, kad prieš juos buvo neproporcingai naudojamos ekonominės priemonės, jie buvo neteisėtai diskriminuojami ar kitaip engiami, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašymo atlieka ir kilmės šalies informaciją renka, pareiškėjų nurodytų motyvų aspektu.

35. Apeliaciniame skunde, remiantis EPPB duomenimis, nurodoma, kad šios gairės yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau šie argumentai nepaneigia atsakovo tyrimo metu, be kita ko, remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, nustatytų aplinkybių, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad EPPB vertinimas dėl saugumo situacijos esmingai pasikeitė. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 7 punktą Departamentas, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant EPPB. Atsakovas kilmės šalies informaciją be kita ko, rinko ir iš kitų šaltinių (įvairių tarptautinių organizacijų). Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB) buvo įsteigtas tam, kad skaidriu ir nešališku būdu rinktų svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasis visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių (žr. LVAT 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog Departamentas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis ir grįsti savo išvadų, be kita ko, EPPB informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Atsakovas pareiškėjams nepilnamečiams vaikams Sprendimu nenustatė laikotarpio draudžiančio atvykti į Lietuvos Respubliką, tuo tarpu šeimos tėvui ir motinai Sprendimu nustatytus laikotarpius draudžiančius atvykti ir perspėjimo į C.SIS II įvedamo pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjams nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų H. M. J. A.-H., A. T. A. A-A., Z. A. T. A.-A. ir H. A. T. A.-A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

[1] Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 21M43363 nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė H. A. A.-A. laikytinas rašymo apsirikimu. Pareiškėjo asmens dokumentas patvirtina, kad pareiškėjo teisingas vardas yra H. A. T. A.-A.