2021-01-06 Nr. AB-277-3-61-3-01389-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-17-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubas „Smalsučiai“ skundą atsakovui Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubas „Smalsučiai“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi į teismą su skunde, prašydamas panaikinti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą tą apimtimi, kuria pareiškėjo projektas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) patvirtintas kaip 2019 metais nefinansuojamas Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektas, ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo Projektą tinkamai taikant tai reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu pateikė paraišką (toliau – ir Paraiška) dalyvauti atsakovo paskelbtame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurse (toliau – ir Konkursas). Paraiškoje dėl Projekto tvirtinimo ir finansavimo buvo prašoma skirti 140 408 Eur valstybės biudžeto lėšų Projekto veikloms įgyvendinti. 17 979 Eur sumą pareiškėjas įsipareigojo finansuoti pats iš kitų lėšų šaltinių. Departamento direktorius ginčijamu Įsakymu Projektą įtraukė į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą. Departamentas tokio sprendimo argumentus išdėstė 2019 m. kovo 12 d. rašte Nr. (3.2)-SD-338, kuriame nurodė, kad Paraiška buvo atmesta ir finansavimas Projektui neskirtas atsižvelgiant į Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) siūlymus (2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolas Nr. PP-1), kadangi Projektas surinko 37,5 balo. Vadovaujantis Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-33, 33 punktu, projektai, kurie nesurinko minimalios 40 balų sumos, nefinansuojami. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokių kitų argumentų, paaiškinančių, dėl ko Projektas įvertintas būtent tokia balų suma, dėl kokių trūkumų jis nesurinko būtinos gauti finansavimą 40 balų sumos, atsakovas nepateikė. Projekto vertinimo metu (2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėn.) pareiškėjas negavo iš atsakovo jokių paklausimų ar prašymų paaiškinti Projekto veiklų apimtis, Projekto sąmatą ar atskiras jos eilutes, sąmatos įkainių pagrįstumą, t. y. iš esmės nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.

3. Kadangi nei Įsakyme, nei 2019 m. kovo 12 d. rašte atsakovas nenurodė Paraiškos netenkinimo motyvų, pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti tokio Įsakymo priėmimo priežastis, savo iniciatyva kreipėsi į įvairias viešojo administravimo institucijas. Atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (3.1)-SD-412, adresuotame pareiškėjui, paaiškino, kad Nuostatų 28 punkto pagrindu pareiškėjo Paraiška buvo pateikta vertinti 2 ekspertams. Kadangi atsirado Projekto administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155 (toliau – ir Taisyklės), 20.2 punkte nurodytos aplinkybės (ekspertų to paties projekto vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 15 balų), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SPPD) Projekto paraišką perdavė vertinti trečiajam ekspertui. 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusiame Komisijos posėdyje buvo svarstyti projektų ekspertų vertinimai. Komisija, atsižvelgdama į posėdžio metu išsakytas pastabas ir skirtingą ekspertų vertinimą (dviejų pirmųjų ekspertų ir trečiojo eksperto paraiškos vertinimai žymiai skyrėsi) nepritarė trečiojo eksperto vertinimui ir, vadovaujantis Nuostatų 37 punkto 3 pastraipa, paskyrė du Komisijos narius pakartotinai vertinti Paraišką.

4. Iš tokios atsakovo argumentacijos pareiškėjui neaišku, kodėl tarp 2 pirmiau Projektą vertinusių ekspertų išvadų buvo toks didelis balų skirtumas, kokie yra jų vertinimai, kodėl buvo atmestas 3-iojo eksperto vertinimas, kodėl po visų ekspertų išvadų galutinį sprendimą dėl Projekto tvirtinimo priėmė Komisijos nariai, neturintys reikiamo išsilavinimo (kompetencijos), kokį išsilavinimą turi vertinimą atlikę ekspertai. Tai pareiškėjui kėlė abejonių dėl Projekto vertinimo skaidrumo, objektyvumo, Komisijos nešališkumo, dėl ko galimai Projektui buvo suteikta nepagrįstai mažiau balų, nei jis objektyviai vertas, ir Projektas nebuvo Komisijos patvirtintas.

5. Remdamasis išdėstytu, pareiškėjas manė, kad ginčijamas Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės projektų vertinimo procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą: vertinant Paraišką, ji nebuvo išsamiai ir objektyvai išnagrinėta, ją analizavusių ekspertų išvados atmestos nenurodant pagrindų atmetimui (tik formalūs), galutinį sprendimą priėmė Komisija, neturėdama tokios projektų vertinimo kompetencijos, kokią turi ekspertai.

6. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl galimai pažeistos jo teisės būti išklausytam, Departamentas pažymėjo, kad principas, įpareigojantis viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai yra svarstomi, galimybę pasisakyti, nėra absoliutus. Kita vertus, pareiškėjo teiginys „būti išklausytam“ suponuoja atsakovui pareigą prieš priimant sprendimą dėl konkurso nugalėtojų, išklausyti ne tik pareiškėją, bet visus konkurso dalyvius, priešingu atveju būtų pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės, paneigti Nuostatai ir Taisyklės. Pagal Taisykles ir Nuostatus gali būti prašoma tik tokios informacijos, kuri gali turėti esminės įtakos vertinant projektą. Šiuo atveju ekspertams nekilo jokių neaiškumų vertinant pareiškėjo Paraišką, todėl nei ekspertams nebuvo prievolės prašyti pareiškėjo papildomų paaiškinimų, nei atsakovui informuoti pareiškėją apie papildomos informacijos poreikį. Pačiam pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos, kad jis laiku ir visa apimtimi pateiktų informaciją, kuri, jo nuomone, yra būtina Projekto vertinimui. Teisė būti išklausytam privalo būti įgyvendinta tuo atveju, jei numatomas priimti subjektui nepalankus sprendimas reikšmingai paveiktų to subjekto interesą. Kadangi pareiškėjas turi būsimų interesų, bet ne esamų, tai esama padėtis dėl jam nepalankaus sprendimo nefinansuoti Projekto negali reikšmingai paveikti esamos padėties.

8. Dėl Paraiškos vertinimo procedūros atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai procedūros, Taisyklių nuostatos buvo pažeistos vertinant Projektą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog už Paraiškos vertinimo rezultatus yra atsakingas Departamentas. Pagal Nuostatų 28 punktą ekspertus atrenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ne atsakovas, o SPPD. Vadovaudamasis Taisyklėmis, pareiškėjo paraišką ekspertams teikė vertinti būtent SPPD. Ekspertai projektus vertina vadovaudamiesi tik Taisyklėmis ir Nuostatais, t. y. vertina ir skiria balus tik už Nuostatų 32 punkte nurodytas aplinkybes. Ekspertai, prieš pradėdami vertinti paraiškas, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas (Nuostatų 51 p.). Iš to matyti, kad ekspertai yra nepriklausomi nuo Departamento, jis negali daryti įtakos ekspertų vertinimui, t. y. negali būti atsakingas už ekspertų vertinimo rezultatus ir iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo negali informuoti nei pareiškėjo, nei kitų konkurso dalyvių apie jų pateiktų projektų privalumus ar trūkumus. Jokių kitų pažeidimų, kuriuos galimai padarė Departamentas, pareiškėjas skunde nenurodė.

9. Vertinant pareiškėjo Paraišką, nebuvo pažeistos imperatyvios procedūrinės normos, kadangi: 1) konkursą inicijavo ir vykdė tinkamas subjektas – Departamentas; 2) sprendimą dėl konkurso laimėtojų priėmė Taisyklėse ir Nuostatuose nurodyti subjektai. Projektą vertino dvi ekspertės, kurios Projektui atitinkamai skyrė 48 ir 65 balus, vertinimą pagrįsdamos anketoje nurodytomis aplinkybėmis. Abi ekspertės konstatavo, kad pareiškėjo Paraiškoje suplanuota sąmata pažeidžia Nuostatų 25.11 punkto reikalavimą – pagal jį paraiškos atmetamos, nevertinamos ir lėšos projektams neskiriamos, jeigu prašoma suma yra didesnė nei 170 000 Eur. Šiuo atveju dviejų ekspertų vertinimo rezultatai skyrėsi daugiau kaip 15 balų, todėl, vadovaujantis Taisyklių 20.2 punktu, Paraišką SPPD perdavė vertinti trečiajam ekspertui. Trečioji ekspertė 2018 m. gruodžio 3 d. vertinimo anketoje pareiškėjo Projektui skyrė 77 balus ir siūlė projektą finansuoti tik iš dalies, nurodydama, kad Projekto sąmata sudaro 158 387 Eur. Taip pat siūlė mažinti Projekto sąmatą 38 121 Eur, t. y. visą Projekto sumą sumažinti iki 120 266 Eur, kartu pažymėdama, kad pareiškėjas nėra įgyvendinęs didesnio projekto, todėl egzistuoja rizika, kad gali būti sudėtinga suvaldyti dideles veiklų apimtis ir gerokai didesnį, nei įprasta, Projekto biudžetą.

10. Vertindama trečiojo eksperto išvadas, Komisija nustatė, kad pastarasis nesumavo visų Paraiškoje nurodytų išlaidų, t. y. nenustatė, kad Projekto sąmata faktiškai sudaro ne 158 387 Eur, o 186 699 Eur. Be to, Komisijos posėdyje dalyvavęs trečiasis ekspertas pripažino, kad vertindamas Paraišką jis neperskaičiavo sąmatos ir nepastebėjo joje klaidos – Paraiškoje nurodytos prašomos sumos yra neteisingos. Taigi, nustačiusi, kad Paraiška neatitinka sąlygų, kurios yra įtvirtintos Nuostatuose, Komisija nepritarė trečiojo eksperto vertinimui ir siūlomai skirti sumai. Vadovaudamasi Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, Komisija minėtame posėdyje nutarė paskirti 2 Komisijos narius pareiškėjo Paraiškai vertinti pakartotinai. Vertinant pakartotinai minėtą paraišką, 2019 m. sausio 3 d. Komisijos narė–ekspertė D. Z. Projektui skyrė 36 balus ir siūlė Projektui finansavimo neskirti, pažymėdama, kad Paraiškoje darbo užmokesčio skaičiavimai žymiai padidinti, Paraiškos sąmatoje trūksta skaičiavimų planuojamų išlaidų pagrindimui, Projekte nenurodomos konkrečios veiklos tikslui pasiekti, išdidinti atlygiai už darbą, Paraiškos sąmatoje nurodoma prašoma suma yra 140 408 Eur, tačiau sudėjus visas sumas gaunasi 186 699 Eur, o tai reiškia, kad remiantis Nuostatų 25.11 punktu finansavimas projektui neskiriamas (prašoma suma yra didesnė nei 170 000 Eur). Analogiškas išvadas pateikė ir Komisijos narė–ekspertė I. O. 2019 m. sausio 7 d. vertinimo anketoje. Pakartotinio Paraiškos vertinimo išvadoms (37,5 balų vidurkiui) Komisija pritarė 2019 m. sausio 22 d. posėdyje ir nusprendė Projekto finansavimui lėšų neskirti.

11. Atsakydamas į skundo teiginius, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių ir motyvų Paraiška buvo įvertinta 37,5 balo, Departamentas nurodė, kad kiekvienam vertinimo kriterijui yra patvirtinti galimų skirti balų variantai, todėl vertintojas, susipažinęs su paraiška, įvertina ją pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, skirdamas jam balus. Tarp Projektą vertinusių ekspertų išvadų gali būti balų skirtumas, nes ekspertų išsilavinimas ir kompetencijos gali skirtis, todėl visada yra rizika, kad objektyviai ekspertų vertinimai gali ženkliai skirtis. Dėl šios priežasties Nuostatuose numatyta, kad esant dideliam vertinimo balų skirtumui, galima pateikti projektą vertinti trečiam ekspertui.

12. Atsakovas rėmėsi Nuostatų 35 punktu ir pažymėjo, kad ne Komisija, o SPPD apibendrina gautus ekspertų vertinimus, būtent SPPD parengia sureitinguotą projektų vertinimo suvestinę. Komisija, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus bei siūlymus, įvertinusi SPPD projektų vertinimo suvestinėje pateiktus duomenis, pritaria arba nepritaria ekspertų skirtų balų vidurkiui ir jų siūlomų skirti projektams įgyvendinti sumų vidurkiui, priima protokolinį sprendimą ir pateikia Departamento direktoriui siūlymus dėl lėšų skyrimo (Nuostatų 37 p.). Taigi Komisija projektų nevertino ir ekspertų darbo nedubliavo, ji atliko savo funkcijas, kurias nustato Nuostatai ir Taisyklės. Dėl Komisijos narių, atlikusių pakartotinį vertinimą, kompetencijos, atsakovas paaiškino, kad jų užimamos pareigos nesukėlė abejonių atsakovui dėl jų išsilavinimo ir kompetencijos vertinant Projektą.

13. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimus nepagrįstai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 motyvais, kadangi skunde nagrinėjamos aplinkybės ir nurodytoje administracinėje byloje esančios aplinkybės yra skirtingos. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurią konkrečiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio dalį yra pažeidęs atsakovas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjas įtrauktas į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu pateikė Paraišką dalyvauti Departamento paskelbtame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurse finansinei paramai iš valstybės biudžeto gauti. Atlikęs Paraiškos vertinimą, Departamento direktorius 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ 2 punktu patvirtino 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą, į kurį (eil. Nr. 2) įtrauktas pareiškėjo Projektas.

17. Teismas vadovavosi Nuostatų 6, 21, 27, 28, 30–31, 32, 35, 37 punktais, iš esmės analogiškomis Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėjo Projektas vertinti pateiktas dviem ekspertams. Pirmoji ekspertė 2018 m. lapkričio 9 d. vertinimo anketoje pareiškėjo Projektui skyrė 48 balus ir siūlė Projektui finansavimo neskirti. Šį vertinimą ekspertė grindė tuo, kad Paraiškos įvadinėje dalyje trūksta aiškesnio pristatomos problematikos apibendrinimo, esminių krypčių, kurios duotų realią naudą tikslinei grupei, detalesnio apibūdinimo. Projekto plane yra numatyta daug pramoginio pobūdžio ir sklaidos veiklų, kurios užima didelę Projekto apimties dalį. Projekto biudžete yra numatyta nemažai autorinių atlygių, kurių sumos atrodo išpūstos, lyginant su kitų paraiškų analogiškomis paslaugų kainomis. Be to, ekspertė pažymėjo, kad Paraiškoje suplanuota sąmata pažeidžia Nuostatų 25.11 punktą. Vertinimo anketoje nurodytos galimos balų ribos, eksperto skiriamas balas pagal kiekvieną iš Nuostatų 32 punkte nurodytą kriterijų, jo pagrindimas bei bendra skiriamų balų suma.

18. Antroji ekspertė 2018 m. lapkričio 15 d. vertinimo anketoje pareiškėjo Projektui skyrė 65 balus ir siūlė Projektui finansavimo neskirti, nurodydama, kad Paraiškoje stinga veiklų konkretumo, kai kurios veiklos simboliškos, sąmata nepakankamai racionaliai suplanuota, prašomos išlaidos nepagrįstos ar per didelės. Ekspertė nustatė sąmatoje aritmetinių klaidų: pareiškėjas prašė skirti 140 408 Eur, o sudėjus visas prašomas išlaidas, gaunama suma sudaro 186 699 Eur. Minėta ekspertė nurodė, kad Paraiška neatitinka Nuostatų 25.11 punkto reikalavimų. Šios ekspertės vertinimo anketoje nurodytos galimos balų ribos, eksperto skiriamas balas pagal kiekvieną iš Nuostatų 32 punkte nurodytą kriterijų, jo pagrindimas bei bendra skiriamų balų suma.

19. Teismas vadovavosi Taisyklių 20.2 punktu ir pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo Projekto dviejų ekspertų vertinimo rezultatai skyrėsi daugiau kaip 15 balų, todėl Paraišką SPPD perdavė vertinti trečiajam ekspertui. Trečioji ekspertė 2018 m. gruodžio 3 d. vertinimo anketoje pareiškėjo Projektui skyrė 77 balus ir siūlė Projektą finansuoti tik iš dalies, nurodydama, kad Projekto sąmata sudaro 158 387 Eur. Ekspertė taip pat nurodė, kad nepagrįstos ir neracionaliai suplanuotos lėšos, todėl siūlė mažinti Projekto sąmatą 38 121 Eur, t. y. visą Projekto sumą sumažinti nuo 158 387 Eur iki 120 266 Eur. Kaip Projekto trūkumą ekspertė įvardijo tai, kad pareiškėjas nėra įgyvendinęs didesnio projekto, todėl egzistuoja rizika, kad gali būti sudėtinga suvaldyti dideles veiklų apimtis ir gerokai didesnį, nei įprasta, Projekto biudžetą.

20. Vadovaudamasi Nuostatų 37 punktu, Komisija, įvertinusi trečiojo eksperto siūlymus, jiems nepritarė. Iš 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos posėdžio 2018 m. gruodžio 27 d. protokolo Nr. PP-16 (1.6 p.), matyti, kad Komisija šį sprendimą priėmė nustačiusi, kad trečiasis ekspertas, vertindamas Paraišką, neperskaičiavo sąmatos, todėl nepastebėjo, kad padaryta klaida ir Paraiškoje nurodyta neteisinga prašoma suma, t. y. nenustatė, kad Projekto sąmata faktiškai sudaro ne 158 387 Eur, o 186 699 Eur. Be to, viena iš Komisijos narių pasigedo gilesnio ir detalesnio šio Projekto ekspertų vertinimo, nes pareiškėjas naujas, pirmą kartą teikia projektą ir neturi tokio įdirbio, kaip kitos organizacijos. Ji atkreipė dėmesį, kad Projektui skiriamos valstybės biudžeto lėšos ir jos turi būti naudojamos racionaliai. Todėl Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, nutarė paskirti du Komisijos narius pareiškėjo Paraiškai vertinti pakartotinai.

21. Vertindama pakartotinai minėtą Paraišką, 2019 m. sausio 3 d. vertinimo anketoje Komisijos narė–ekspertė D. Z. pareiškėjo Projektui skyrė 36 balus ir siūlė Projektui finansavimo neskirti, motyvuodama tuo, kad Paraiškoje darbo užmokesčio skaičiavimai žymiai padidinti, Paraiškos sąmatoje trūksta skaičiavimų planuojamų išlaidų pagrindimui, Projekte nenurodomos konkrečios veiklos tikslui pasiekti, padidinti atlygiai už darbą, Paraiškos sąmatoje nurodoma prašoma suma yra 140 408 Eur, tačiau sudėjus visas sumas prašoma finansuoti suma sudaro 186 699 Eur, o tai reiškia, kad, remiantis Nuostatų 25.11 punktu, finansavimas Projektui neskiriamas (prašoma suma yra didesnė nei 170 000 Eur). Aptartoje vertinimo anketoje nurodytos galimos balų ribos, eksperto skiriamas balas pagal kiekvieną iš Nuostatų 32 punkte nurodytą kriterijų, jo pagrindimas bei bendra skiriamų balų suma.

22. Komisijos narė–ekspertė I. O. 2019 m. sausio 7 d. vertinimo anketoje pareiškėjo Projektui skyrė 40 balų ir siūlė Projektui finansavimo neskirti, motyvuodama tuo, kad Paraiškoje nenurodyti visi Projekto vykdytojai ir jų patirtis. Taip pat pažymėta, kad paraiškos sąmatoje nurodyta netiksli prašoma suma, vietoj 186 694 Eur nurodyta 140 408 Eur, o tai reiškia, kad, remiantis Nuostatų 25.11 punktu, finansavimas Projektui neskiriamas.

23. Bylos duomenys rodo, kad Komisija pakartotinio vertinimo ekspertų–Komisijos narių išvadas svarstė 2019 m. sausio 22 d. posėdyje, ir balsų dauguma (7 – už, 0 – prieš) pritarė ekspertų skiriamam 37,5 balų vidurkiui pareiškėjo Projektui ir nusprendė jo finansavimui lėšų neskirti. Šis Komisijos sprendimas patvirtintas ginčijamu Įsakymu, pareiškėjo Projektą įtraukiant į 2019 metais nefinansuojamų projektų sąrašą.

24. Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vertinant Paraišką buvo atliktos visos būtinos procedūros, numatytos Taisyklėse ir Nuostatuose. Jokių procedūrinių pažeidimų, vertinant Paraišką, nenustatyta. Jų nenurodė ir pareiškėjas savo skunde.

25. Tiek SPPD ekspertų, vertinusių paraišką, tiek Komisijos narių vertinimo išvados nurodytos vertinimo anketose, kuriose detaliai pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, nurodyti balai pagal atskirus vertinimo kriterijus, jų pagrindimas ir galutinis skiriamų balų skaičius. Pareiškėjas su vertinimo anketomis bei Komisijos posėdžių, kuriuose buvo svarstomos ekspertų išvados, protokolų išrašais, kuriuose nurodytas vertinimo pagrindimas, buvo supažindintas išsiunčiant juos kaip Rašto priedą. Todėl skundo teiginiai, kad jam nėra žinomas vertinimo pagrindimas, neatitinka tikrovės. Ginčijamas įsakymas atitinka Nuostatų 40 punkte nustatytus Departamento direktoriaus sprendimo dėl lėšų skyrimo projektams turinio reikalavimus.

26. Teismas pažymėjo, kad Paraiškos vertinimą atliko kompetentingi, SPPD paskirti ekspertai ir Komisijos nariai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo pasireiškė jų nekompetencija, nepagrindė jų ir Komisijos narių galimo šališkumo.

27. Išanalizavęs Nuostatų ir Taisyklių normas, reglamentuojančias paraiškų vertinimo tvarką, teismas pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusio su teise būti išklausytam, taip pat nenustatė. Pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą pareiškėjui nagrinėjamu atveju buvo sudarytos visos galimybės pačiam teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius Projekto finansavimo būtinumą. Už Paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako pats paraišką teikiantis subjektas. Jokių aplinkybių, kad Paraišką vertinusiems ekspertams buvo kilusi būtinybė iš pareiškėjo gauti papildomų įrodymų, dokumentų, nenustatyta. Paraiška buvo vertinama pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Be to, pareiškėjas, susipažinęs su Raštu pateiktomis vertinimo anketomis ir Komisijos posėdžių protokolais, skunde teismui turėjo galimybę paneigti juose konstatuotas aplinkybes, tačiau jokių konkrečių nesutikimo su Paraiškos vertinimu argumentų nepateikė. Pareiškėjas nepaneigė įrodymais ekspertų vertinimo anketose nustatytų aplinkybių, kad jo prašoma suma yra didesnė nei 170 000 Eur.

28. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo Projektas ginčijamu Įsakymu pagrįstai įtrauktas į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą. Teismas vertino, kad pagrindo iš naujo atlikti Paraiškos vertinimą nėra. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestas.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti. Teismas konstatavo, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintas.

30. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ir atsakovas Departamentas. Departamentas prašė priteisti iš pareiškėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudarė 1 066 Eur. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. Vertindamas Departamento vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis Departamentas turi Teisinio reguliavimo skyrių. Departamentas savo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės nepateikė argumentų dėl to, jog advokato pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme buvo būtinas, t. y. kad jo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Departamentui teisminio proceso metu. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos Departamento administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

31. Teismas sprendė, kad Departamentui nepagrindus patirtų išlaidų būtinumo, patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

III. 32. Atsakovas Departamentas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – priteisti Departamento naudai 1 066 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovas pažymi, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neturi Teisinio reguliavimo skyriaus. Apeliantas teismui teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą dėl Departamento administracijos struktūros patvirtinimo Nr. A1-709, iš kurio matyti, jog įstaiga turi tik direktorių, jo pavaduotoją, Administravimo ir išteklių valdymo skyrių, Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyrių bei Programų stebėsenos ir kontrolės skyrių. Jokių kitų ar teismo minimo Teisinio reguliavimo skyriaus apeliantas neturi. Apeliantas taip pat pateikia teismui Departamento direktoriaus 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintą pareigybių sąrašą, iš kurio matyti, jog įstaiga neturi vidinių resursų tinkamai atstovauti save teisminio proceso metu, kadangi ne tik neturi Teisinio reguliavimo skyriaus, tačiau ir teisininko ar jokio kito darbuotojo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą ir galinčio atstovauti įstaigą teisme. Be samdyto advokato pagalbos apeliantas negalėjo tinkamai apginti savo interesų (surašyti procesinių dokumentų bei atstovauti teisme). Taigi teismo išvada apie tai, jog apeliantas turėjo vidinių resursų savo interesų atstovavimui teisme, yra nepagrįsta ir klaidinga.

34. Šioje byloje apeliantas patyrė 1 066 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimas su procesiniais dokumentais, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje. Vertinant visuotines advokatų užmokesčių tendencijas už atstovavimą administracinėse bylose, apelianto prašomas priteisti užmokesčio dydis nėra didelis, ypač lyginant su ginčo suma – 140 408 Eur. Apeliantas kasmet rengia Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų atrankos konkursus, todėl sprendimas šioje byloje turės įtakos ateityje kitų konkurso dalyvių projektų vertinimui. Taigi nagrinėjama byla savo esme turi platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui, kadangi spendimu yra patvirtintas apelianto nustatytos tvarkos teisėtumas bei tinkamumas naudoti vertinant pareiškėjų pateiktus projektus. Ši aplinkybė yra vienas iš būtinųjų požymių, į kuriuos teismas turi atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35. Pareiškėjas Klubas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas pažymi, kad pagal teisinį Departamento veiklos reglamentavimą, ginčo teisminio nagrinėjimo atveju Departamentas, nesant savų kvalifikuotų darbuotojų, sugebančių ginti įstaigos interesus teisme, privalėjo kreiptis tarnybinės pagalbos į steigėją, t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, turinčią Teisės skyrių, dėl kvalifikuoto teisininko paskyrimo ginti įstaigos interesus pirmosios instancijos teisme. Tik tuo atveju, jei per tarnybinės pagalbos institutą nebūtų surastas Departamento interesus teisme galintis atstovauti teisininkas, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka atlikus atstovavimo paslaugų viešojo pirkimo procedūras, Departamentas turėjo teisę sudaryti atstovavimo sutartį su šią įstaigą pirmosios instancijos teisme atstovavusiu advokatu. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjimo teisme metu Departamentui, kaip kompetentingas asmuo, privalėjo atstovauti įstaigos direktorius.

37. Pirmosios instancijos teisme Departamento interesus be direktorės pareigas vykdančios J. Š., atstovavo ir šios įstaigos Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyrius vedėja J. M., kuri posėdžio metu nuodugniai išaiškino paraiškų dėl projektų finansavimo vertinimo teisinius ir praktinius aspektus, pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimo aplinkybes. Apeliacinio skundo motyvai, jog be samdomo advokato pagalbos dėl bylos specifiškumo, sudėtingumo ir kompetentingų teisės srityje darbuotojų nebuvimo, Departamentas negalėjo ginti savo interesų pirmosios instancijos teisme, visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu yra patvirtintas apelianto nustatytos tvarkos (vertinant projektus) teisėtumas bei tinkamumas, dėl ko ši byla turi platesnį poveikį ir formuoja teisės taikymo precedentą. Pareiškėjas neginčijo teisės aktų, kuriais remiantis vertinami projektai, teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ 2 punkto, kuriuo pareiškėjas įtrauktas į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas netenkintas. Dėl atsakovo pateikto prašymo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis Departamentas turi Teisinio reguliavimo skyrių. Departamentas savo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės nepateikė argumentų dėl to, jog advokato pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme buvo būtinas, t. y. kad jo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Departamentui teisminio proceso metu. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos Departamento administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga.

41. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – priteisti Departamento naudai 1 066 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pažymi, kad neturi Teisinio reguliavimo skyriaus ir teisininko, galinčio atstovauti įstaigą teisme.

42. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

43. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).

44. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

45. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas patyrė 1 066 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro susipažinimas su procesiniais dokumentais, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje. Vertinant atsakovo Departamento vidinius administravimo pajėgumus, pažymėtina, kad atsakovas pagal Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintą struktūrą turi direktorių, direktoriaus pavaduotoją, Administravimo ir išteklių valdymo skyrių, Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyrių ir Programų stebėsenos ir kontrolės skyrių. Taigi Teisinio reguliavimo skyriaus neturi. Tačiau nagrinėjamu atveju kompleksiškai būtina įvertinti ir kitus aspektus. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Ginčas iš esmės vyko dėl atsisakymo finansuoti konkretų pareiškėjo pateiktą Projektą. Pats apeliantas nurodo, kad jis kasmet rengia Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų atrankos konkursus, taigi pateiktų paraiškų dėl finansavimo vertinimas yra įprastas Departamento darbuotojams.

46. Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas neturi atskiro Teisinio reguliavimo skyriaus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau byla nebuvo sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais. Byloje nagrinėti teisiniai klausimai nesudaro pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, byloje buvo ginčijamas tik sprendimas dėl Projekto finansavimo, kurį priėmė Departamentas, taigi institucija turėjo būti įsigilinusi į priimamus sprendimus ir jų priėmimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl bylos nagrinėjimo teisme metu buvo būtinas advokato dalyvavimas.

47. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

49. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė ir pareiškėjas. Kadangi apeliacinį skundą buvo padavęs atsakovas ir apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

50. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pažymėtina, kad nors ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte numatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau, įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, suma mažintina iki 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui asociacijai Vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubui „Smalsučiai“ iš atsakovo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė