296fd00b-8cdf-4e61-91f4-d61831da141e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI1-785-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02604-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas M. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 5 836,4 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimÄ ir 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4 ) priteisti iš atsakovų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad ginčas byloje keliamas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 11 d., kuomet jis buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) 14 dienų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovės atstovai yra VPN, Ministerija ir Departamentas: VPN, nes bÅ«nant VPN buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, Ministerija, nes ji atsakinga dėl netinkamo kontrolės mechanizmo nesukÅ«rimo bei nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo, Departamentas, nes privalėjo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamu gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu, tinkamu maitinimo organizavimu bei yra atsakingas už nekokybiÅ¡kų norminių aktų priėmimÄ .

Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė būti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Nurodo, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios buvo įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose. Dalis patalpų buvo įrengta rūsiuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukštuose. Šiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, sanitariniai mazgai esantys kamerose, taip pat buvo įrengti netinkamai, nes teisės aktų nuostatos nustato, jog esant galimybei sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

LukiÅ¡kių TI-K tualetai kamerose įrengti ne atskirose patalpose ir net neizoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog pačioje patalpoje kaip ir miegui skirti gultai. Tokios sÄ lygos žemino žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad netinkamai buvo įrengtas ne tik tualetas, bet ir sanitarinio mazgo priklausiniai – kriauklė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Nurodė, kad iki 2016 m. veidrodžių iÅ¡ viso nebuvo. Skundėsi ir prasta ventiliacija, teigė, kad iÅ¡ sanitarinio mazgo nuolat tvyrojo nemalonus kvapas.

Pažymėjo, kad buvo pažeista teisė į tinkamÄ kamerų įrengimÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, kamerose nėra įrengta apÅ¡ildymo-vėdinimo sistema, langai neužtikrino natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimo, nes ant langų įrengtos grotos, nuo kameros lubų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, kamerose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų, todėl norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ teko belsti į kameros duris. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teisės aktai nustato, jog kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti skirta viena metalinė lova, o po ja turėjo bÅ«ti įrengta dėžė asmeniniams daiktas susidėti, tačiau Å¡ių reikalavimų nebuvo paisoma.

Taip pat trÅ«ko ir taburečių. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į tinkamÄ aprÅ«pinimÄ higienos ir valymo priemonėmis – nepakankamas aprÅ«pinimas tualetiniu popieriumi (vietoje 3 rulonėlių iÅ¡duodavo 1), muilu, skystu muilu. Kamerose ne visada bÅ«davo Å¡luota, semtuvėlis Å¡iukÅ¡lėms, Å¡iukÅ¡lių kibiro, Å¡luostės grindims, medžiagų sanitarinių įrenginių valymui. Taip pat atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ ir aptarnavimÄ â€“ čiužinys ir antklodė buvo iÅ¡duodama be užvalkalų, antra paklodė ir antras pagalvės užvalkalas bei rankÅ¡luostis taip pat nebuvo iÅ¡duodamas.

PaaiÅ¡kino, kad armatÅ«rinėse kortelėse buvo duodama pasiraÅ¡yti po tuščiomis grafomis, o kas atsisakydavo pasiraÅ¡yti sulaukdavo grasinimų. Pažymėjo, kad minkÅ¡tasis lovos inventorius nebuvo dezinfekuojamas, nes LukiÅ¡kių TI-K tokios galimybės apskritai neturi. Teisė iÅ¡siskalbti apatinius drabužius vienÄ kartÄ per 7 dienas nebuvo suteikiama, todėl drabužius kalinami asmenys skalbia patys ir džiauna kamerose, kas lemia drėgmės atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad atsakovas pažeidė jo teisę į sveikatos priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ asmens higienÄ , nes kalinamų asmenų sveikata atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K nėra tikrinama, o vadinamasis „karantinas“ yra tik simbolinis.

PareiÅ¡kėjui atvykus į įkalinimo įstaigÄ , jo sveikata nebuvo tikrinama, nebuvo jokio medicinos darbuotojo ir jis negavo jokios informacijos apie galimybę pasinaudoti Å¡varykla. Teigė, kad naujai atvykusiems asmenims, kurie pageidavo pasinaudoti duÅ¡u buvo daromas psichologinis spaudimas – į duÅ¡Ä neÅ¡davosi visus savo asmeninius daiktus, kurie permirkdavo. Å iuos LukiÅ¡kių veiksmus vertino kaip pažeidžiančius Jungtinių Tautų Konvencijos nuostatas. Teigė, kad iÅ¡ esmės galimybė kalinamam asmeniui tik kartÄ per savaitę 15 minučių pasinaudoti duÅ¡u pažeidžia Europos kalinimo taisykles, kuriose nustatyta teisė pasinaudoti duÅ¡u du kartus per savaitę.

Skunde nurodoma, kad buvo pažeista teisė į pakankamÄ kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Å¡ios jo teisės buvo pažeistos, nes iÅ¡skaičiavus kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo plotus, asmeniui visiÅ¡kai nebelieka vietos. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeista ir teisė į tinkamÄ patalpų mikroklimatÄ ir higienos sÄ lygas, nes kameros nebuvo prižiÅ«rimos ir valomos, o kamerų sienos buvo paveiktos pelėsio. NeiÅ¡duodant valymo priemonių, asmenys patys kamerų iÅ¡sivalyti negalėjo.

Pažymėjo, kad visose kamerose, kuriuose buvo laikomas, veisėsi tarakonai. PareiÅ¡kėjas skundžiasi teismui, jog teisė į tinkamÄ maitinimÄ taip pat buvo pažeista. Fiziologinių normų niekas nenustatinėjo, o teikiamo maisto nepakako, todėl teigė, kad buvo kankinamas alkiu. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos nustato tik septynis skirtingus valgiaraščius, tačiau Departamentas yra parengęs net 12 valgiaraščių. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo diskriminuojamas ir Å¡iuos pažeidimus kildina iÅ¡ skirtingų kalinimo sÄ lygų kalėjime ir pataisos namuose.

Pažymėjo, kad pataisos namuose kaltais pripažintiems asmenims privalo būti suteikiamas pasivaikščiojimas, kurio trukmė turi būti ne trumpesnė nei 2 val. ir ne ilgesnė nei 4 val., kai tuo tarpu tardymo izoliatoriuje 1 val.; nuteistiesiems asmenims pataisos namuose yra numatytas šilto vandens tiekimas valgykloje, prausykloje ir bendrabučio virtuvėje. Moterims Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra numatytas šilto vandens tiekimas į kameras, o Lukiškių TI-K rankų plovimui į kameras numatytas tik šaltas vanduo.

Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjas vertino kaip diskriminacijÄ lyties atžvilgiu. Nurodė, kad suimtiems asmenims kas mėnesį yra iÅ¡duodami dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai, o nuteistiesiems iki 2017 m. sausio 1 d. Å¡ios priemonės nebuvo iÅ¡duodamos. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose buvo nustatyta skirtinga aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi norma vyrams ir moterims, kuri iÅ¡liko ir po 2017 m. sausio 1 d., kas taip pat vertintina kaip diskriminacija lyties atžvilgiu.

Diskriminacinį elgesį pareiÅ¡kėjas įžvelgia ir maitinimo tiekime pažymėdamas, kad pataisos namuose yra galimybė maistÄ ruoÅ¡ti pačiam, o LukiÅ¡kių TI-K tokios galimybės nebuvo. Pažymėjo, kad kalinant LukiÅ¡kių TI-K buvo maitinamas vadovaujantis nedirbantiems vyrams nustatytomis fiziologinėmis normomis bei visiÅ¡kai skirtingomis lyginant su moterims nustatytomis fiziologinėms normomis, todėl sprendė, jog buvo diskriminuojamas pagal lytį ir socialinį požymį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tiek Departamentui, tiek Ministerijai neabejotinai buvo žinomi teisės aktų reikalavimai, t. y. jog pareiÅ¡kėjas turi teisę bÅ«ti apgyvendintas tik gyvenamosiose patalpose, kad turi bÅ«ti užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kad kameros turi bÅ«ti įrengtos tinkamai, kad turi bÅ«ti iÅ¡duodamos higienos ir valymo priemonės, patalynė, kad turi bÅ«ti sudarytÄ galimybė į sveikatos priežiÅ«rÄ , kad kamerų plotas turi atitikti nustatytus reikalavimus, kad maitinimas turi bÅ«ti tinkamas bei tai, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti diskriminuojamas.

Departamentas ir Ministerija netinkamai atliko įkalinimo įstaigų priežiÅ«rÄ , priėmė nekokybiÅ¡kus teisės aktus, todėl turi atlyginti patirtÄ pareiÅ¡kėjo žalÄ . Netinkamu įkalinimo įstaigos įrengimu, diskriminacinių maitinimu pareiÅ¡kėjui padaryta ne tik neturtinė žala, tačiau ir turtinė žala. Pagrindžiant turtinės žalos dydį, pareiÅ¡kėjas nurodo sumas, kurios pagrindžia praÅ¡omÄ priteisti turtinės žalos dydį. Atsakovės atstovas VPN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose pilnai atitiko įstatymu nustatytus reikalavimus – 3,6 kv. m. Dėl kamerų remonto Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužo stiklus, klozetus, o taip pat ir griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų Ä®staigos administracija nuolat reikalavo iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkydavo kameras, kuriose gyvena: valė kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iÅ¡ kameros pusės), sanitarinių įrenginių pavirÅ¡ius drėgnuoju bÅ«du bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ buvo iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras buvo iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukcijÄ aprÅ«pina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Karantino kameras valė iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plovė bei dezinfekavo su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl aprÅ«pinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis Visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, LukiÅ¡kių TI-K atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) visada buvo iÅ¡duodamos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė, 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui.

Tai pat buvo išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Dėl kamerų įrengimo Pabrėžė, kad kameros yra įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį.

Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Pažymėjo, kad įstaigos gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti Å«kio darbams atlikti. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016).

Pažymime, kad visų įstaigos gyvenamųjų kamerų langų angose buvo įrengtos grotos. Tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) 14.1 p. nurodoma, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos; Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.9 p. nurodoma, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos.

Tuo tarpu TIĮET nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose. PĮĮET 16.5 p. nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad TIÄ®ET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukÅ¡tį sanitariniame mazge. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Kalėjimo pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . Minėtose taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Dėl sanitarinio Å¡varinimo Pažymėjo, kad visiems atvykstantiems į įstaigÄ buvo atliekama medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Atvykę asmenys buvo vedami maudytis į I-jame korpuse esančius duÅ¡us. Asmuo, kuris serga ar įtariama, kad serga užkrečiamÄ ja liga, buvo izoliuojamas I-ojo korpuso 9 posto tam skirtose kamerose. Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos). Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturėjo jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto buvo iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina rankÅ¡luostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml).

Jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turėjo ne visas nurodytas higienos priemones, buvo iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių jis neturi. Vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai buvo iÅ¡duodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams iÅ¡duotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų Å¡epetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Suimtasis (nuteistasis) buvo laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.

Visi atvykę suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo nuosavų indų, buvo aprÅ«pinami plastikiniu indų komplektu. Šį komplektÄ sudarė lėkÅ¡tutė, dubenėlis, Å¡aukÅ¡tas ir du puodukai. Visi suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo nuosavo patalynės komplekto, buvo aprÅ«pinami patalynės komplektu, kurį sudarė užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodė. Visiems nuteistiesiems (suimtiesiems) buvo iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 p. Atkreipė dėmesį, kad įstaigos esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo dezinfekuojami kiekvienÄ darbo dienÄ . Dėl maitinimo Nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dėl pasivaikščiojimų Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952- ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Taip pat pagal BVK 89 straipsnio reikalavimus, nuteistieji, kurie pagal Å¡io Kodekso 83 straipsnio 3 dalį (leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip deÅ¡imt parų laikyti iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ siunčiamus nuteistuosius) kalėjime yra laikinai (tarp jų ir pats pareiÅ¡kėjas), laikomi rakinamose kamerose ir pasivaikščioti gali dvi valandas.

Å is pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Dėl medicininių paslaugų Ä®staigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ .

Ä®staigoje laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istorijÄ (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kuriÄ Ä¯raÅ¡o sveikatos patikrinimų duomenis, kitÄ sveikatos informacijÄ , taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Dėl neturtinės žalos VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylos H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ , vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , bet nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsakovės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiÅ«rėti ir kontroliuoti bausmių (iÅ¡skyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ), auklėjamojo poveikio priemonių (iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ ) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymÄ Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose).

Nuostatų 8.13 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamentas organizuoja naujų laisvės atėmimo vietų statybÄ ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad Å¡i programa turi bÅ«ti įgyvendinta 2014–2022 metais. PareiÅ¡kėjo laikymo laisvės atėmimo vietose metu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo bÅ«ti baigtas, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo susiformuoti teisėti lÅ«kesčiai bÅ«ti laikomam sÄ lygomis, kurių įgyvendinimui dar nėra pasibaigęs terminas.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra nesudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , kuri kilo dėl neva netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat dėl neįvykdytų pažadų modernizuoti įkalinimo įstaigas. Reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį pareiÅ¡kėjas įvardina kaip „neįvykdytų įsipareigojimų dydžio turtinė žala“ (5 836,40 Eur). Tačiau nežinia kaip skunde minima turtinė žala yra apskaičiuota bei kuo tiksliai remtasi atliekant skaičiavimus. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl turtinės žalos yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kas leistų tiksliai nustatyti, ar kalinimo sÄ lygos tikrai neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų bei ar pareiÅ¡kėjas tikrai patyrė turtinę žalÄ .

Siekiant tinkamo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimo, pareiÅ¡kėjas, kaip neva patyręs žalÄ asmuo, privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį (paremtÄ Ä¯rodymais), tačiau pateikia tik nežinia iÅ¡ kur ir kaip apskaičiuotÄ sumÄ be jokių įrodymų. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui niekaip negalėjo kilti neturtinė žala dėl neva neįvykdytų įsipareigojimų modernizuoti įkalinimo įstaigas, nes modernizavimo pabaiga yra numatyta tik 2022 m., tad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nukreiptas į ateitį ir nesudaro jokios realios žalos.

Sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais. PareiÅ¡kėjas dėl teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių į įstaigÄ nesikreipė, taip pat jokių Kalėjimų departamento sprendimų neskundė, tik teismui pateiktame skunde iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl neva nekokybiÅ¡kai sudaryto teisinio reguliavimo, nors sprendimo, kad skunde minimi Kalėjimų departamento teisės aktai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms, nėra.

Atsakovės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ netinkamai priimtų norminių teisės aktų, kurių rengėjas buvo Teisingumo ministerija, ir kuriais neva buvo padalyta žala pareiÅ¡kėjui. Civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, padarymo, yra vadinama deliktine civiline atsakomybe.

Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam bÅ«tinos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Specialiosiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , padalytÄ valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sÄ lygų, t. y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io, egzistavimas vis tiek yra privalomas.

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

IÅ¡ teismui pateikto skundo, pareiÅ¡kėjas nesutinka su teisingumo ministro įsakymais, mano kad jie parengti netinkamai ir tuo jam buvo padaryta žala, tačiau nepraÅ¡o kreiptis i Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Å¡ių teisės akto teisėtumo iÅ¡tyrimo. Todėl teisingumo ministro priimti įsakymai, kurie nurodyti pareiÅ¡kėjo skunde, yra teisėti ir nėra pagrindo tirti, ar jie galimai nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų. PareiÅ¡kėjo skundo teiginius, kad jis laiko teisingumo ministro priimtus teisės aktus nekokybiÅ¡ka teisėkÅ«ra, vertino kaip deklaratyvius bei nepagrįstus.

Teismas konstatuoja: Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 11 d. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad buvo pažeista jo teisė bÅ«ti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkte nustatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos.

Pagal minėto reglamento 8 punktÄ negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (8.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kt.) (8.12 papunktis) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (8.16 papunktis).

Todėl tai, jog LukiÅ¡kių TI-K pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Todėl visiÅ¡kai niekuo nėra pagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dėl to, jog jis kalinamas buvo LukiÅ¡kių TI-K pastato, kurio paskirtis yra negyvenamoji, kamerose. HN 134:2015 21.1 papunktyje nustatyta, kad mokymo klasė negali bÅ«ti įrengiama rÅ«syje ar cokoliniame aukÅ¡te. nustatyta, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.

HN 134:2015 IV skyriuje įtvirtinti patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimai, kuriuose draudimo įrengti kameras cokoliniame aukšte ar rūsyje nėra. HN 134:2015 21.1 3 punkte nurodyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Nuostata, draudžianti naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose, buvo įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 20 punkte, tačiau ji buvo taikoma tik naujai statomos laisvės atėmimo vietoms ir ji nebegalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

IÅ¡ paminėtų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo kalinant jį LukiÅ¡kių TI-K cokoliniame aukÅ¡te ar rÅ«syje atmestini, nes nenustatyta neteisėtų veiksmų. Dėl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , nes tualetai buvo įrengti ne atskirose patalpose ir netgi neizoliuoti nuo likusio kameros ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymas Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas, 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 punktas, 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus pataisos namų praneÅ¡imas „Dėl M. G. skundo“, patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosios kameros Nr. 252–Nr. 257; Nr. 386–Nr. 395; Nr. 406–Nr. 417; Nr. 418–Nr. 426. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara.

Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios, pasak atsakovės, esÄ , pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas kamerose Nr. 111, Nr. 256, Nr. 120, Nr. 290. Kameroje Nr. 256, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ne vienas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas kabina su durimis. Vadinasi, pareiÅ¡kėjo keliamas privatumo aspekto pažeidimas negali bÅ«ti pripažintinas pagrįstu.

Kameroje Nr. 111 pareiÅ¡kėjas vienÄ dienÄ buvo kalinamas ne vienas (2 asmenys), o kamerose Nr. 120 ir Nr. 290 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, tuomet, kai jis kameroje Nr. 111 vienÄ dienÄ buvo laikomas ne vienas, nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktikÄ gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi teismui, kad kameros nebuvo tinkamai įrengtos.

Atsakovės atstovas nurodo prieÅ¡ingai, kad kameros yra įrengtos laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kamerų įrengimÄ reglamentuoja TIÄ®ET VI skirsnio normos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo netinkama lova. TIÄ®ET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimu, išdėstytu pranešime „Dėl M. G.“ skundo dėl kamerų įrengimo. Juolab, kad pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymų, pareiškėjas neginčija, kad lova jam buvo suteikta. Pareiškėjas neneigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo įrengti dviaukščiai gultai. Taigi, atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta miegamoji vieta kamerose, ar kad dėl baldų perpildymo buvo pažeistas jo privatumas.

Paprastai, vertinant konkrečius pareiÅ¡kėjų nusiskundimus dėl aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi (jų trÅ«kumo), vadovaujamasi bendrosiomis (minėtomis) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo dėl, pavyzdžiui, baldų trÅ«kumo, arba patvirtina šį pažeidimÄ , tai laikoma pagrindu pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo faktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017).

Kita vertus, jei pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018). Pareiškėjas teigia, kad jam po lova nebuvo dėžės asmeniniams daiktams susidėti. Tačiau, kaip nurodyta Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl M.

G. skundo“, kamerose buvo lentyna, spintelės ir virÅ¡utinių drabužių pakabos, t. y. pareiÅ¡kėjas asmeninius daiktus galėjo susidėti. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , LukiÅ¡kių TI-K nėra nustatyta pareiga aprÅ«pinti nuteistuosius dėžėmis daiktams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais, susijusiais su daiktų laikymo sÄ lygomis, nuteistųjų ir suimtųjų patogumui iÅ¡duodamos plastikinės dėžės daiktams susidėti.

Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 11 d., t. y. iki minėto įsakymo priėmimo. Taigi teismas Å¡iuo aspektu nenustatė neteisėtų VPN veiksmų. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose nuolat tvyrojo smarvė, o galimybę kamerÄ iÅ¡sivėdinti ribojo grotos. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad neturėjo galimybės kameros iÅ¡vėdinti natÅ«raliu bÅ«du, nes trukdė grotos. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus pataisos namų praneÅ¡imas „Dėl M. G. skundo“, patvirtina, kad kamerų langai lengvai atidaromi ir yra pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kamerose buvo prasta ventiliacija atmestini. Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis buvo kankinamas Å¡alčiu, nes nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas 2018 m. gegužės–birželio mėnesiais.

Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad neveikė pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas pažymėtina, kad abstrakčiai pareiÅ¡kėjas nurodė, kad toks mygtukas neveikė daugumoje kamerų, pasivaikščiojimo kiemelyje, tačiau Å¡ių argumentų iÅ¡ esmės nedetalizavo (kada neveikė, ar jam spaudžiant neveikė, ar apskritai kitur kitose kamerose, kada pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų, nenurodė, ar kreipėsi į administracijÄ dėl sugedusio inventoriaus), todėl teismas negali jų įvertinti.

Teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo nustatęs trÅ«kumus – konkrečiai nurodyti, kas kada ir kokius neteisėtus veiksmus atliko. Be to, pareiÅ¡kėjas yra atstovaujamas advokato – taigi turėjo ir galėjo suprasti teismo nutartį trÅ«kumams Å¡alinti. Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ių nusiskundimų nekonkretizavo, teismas juos atmeta kaip pernelyg abstrakčius ir nekonkretizuotus. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeistos jo teisės į aprÅ«pinimÄ higienos ir valymo priemonėmis bei teisės į materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ .

HN 134:2015 35 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Vilniaus pataisos namų praneÅ¡ime „Dėl M. G. skundo“ nurodyta, kad į visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125 kurias tvarko nuteistieji, LukiÅ¡kių TI-K atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprÅ«pinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“, per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278, kuriuo patvirtintas „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos apraÅ¡as). Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam asmeniui, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, yra iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas – rankÅ¡luostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams iÅ¡duotų skalbimo miltelių (400 g) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų Å¡epetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Higienos priemonės iÅ¡duodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Nuteistasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Pažymėtina, kad iÅ¡duodamos higienos priemonės turi bÅ«ti naudojamos racionaliai, o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai ir/ar pageidavimai gauti daugiau higienos priemonių (tualetinio popieriaus) negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti veiksmai.

Minėta, jog vyrai ir moterys turi fiziologinių skirtumų, atitinkamai, iÅ¡duodant higienos priemones taip pat galima nustatyti skirtumus. IÅ¡ pateikto atsakovės atstovo praneÅ¡imo „Dėl M. G. skundo“ matyti, jog pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ dėl priemonių iÅ¡davimo jis buvo netenkintas, nes pareiÅ¡kėjas buvo mokus. TÄ patvirtina į bylÄ pateiktas PraÅ¡ymų pirkti bÅ«tiniausias prekes registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡as dėl M. G.. Taip pat iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ žurnalo „Suimtojo (nuteistojo) materialinis buitinis aprÅ«pinimas“.

Taigi, atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visiems atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra iÅ¡duodami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje dezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Teismas pažymi, jog tai atitinka HN 134:2015 41 punkto nuostatas, kurioje nustatyta čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais, kad įkalinimo įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvienÄ darbo dienÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad atsakovės atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikatos priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ asmens higienÄ , nes neva kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu nėra tikrinama, o vadinamasis „karantinas“ yra simbolinis.

HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla. Sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa. Atsakovės atstovas nurodė, kad visiems atvykstantiems į įstaigÄ yra atliekama medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Vėliau asmenims yra suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kuriame įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Pagal sudarytus grafikus suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti skalbimo paslauga. RankÅ¡luosčiai, patalynės komplektai, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam nebuvo suteikta po antrÄ patalynės užvalkalÄ , kad nebuvo muilo duÅ¡e, neiÅ¡davė tualetinio popieriaus ir kiti (dėl valymo priemonių netiekimo) ir kiti aukščiau aptarti argumentai, nėra konkretizuoti, abstraktÅ«s, bendro pobÅ«džio teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Nenustatyta, kad kamerose nebuvo reikiamų priemonių kamerai sutvarkyti, ar kad tokias priemones buvo atsisakyta iÅ¡duoti. Nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi specialiųjų poreikių, sÄ lygojančių bÅ«tinybę gauti didesnį nei nustatyta kiekį higienos, valymo priemonių, buitinio aprÅ«pinimo reikmenų. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas, nežinodamas apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo spręsti, ar jie pagrįsti ir, jei taip, jų paÅ¡alinti. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo mokus ir galėjo įsigyti higienos priemonių.

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo keičiama patalynė, kaip numatyta teisės aktuose, kad nebuvo realizuojama teisė skalbti ir džiovinti asmeninius virÅ¡utinius ir apatinius drabužius, bei kad tokiu bÅ«du tuo pačiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmens sveikatÄ ir higienÄ . Dar daugiau, dalis pareiÅ¡kėjo skundo argumentų iÅ¡ esmės nėra susiję su jo asmeniu bei ginčo laikotarpiu, todėl teismo nevertinami. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia nusiskundimÄ , jog kalinant LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista jo teisė į pakankamÄ kamerų plotÄ ir nurodė, kad baldais ir kitu inventoriumi užstatytas kameros plotas turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas. HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Toks pats vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatytas ir 2019 m. kovo 5 d. Departamento įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas 1). Pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir Ä®sakymo 1 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto reikalavimus. Taigi, byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu, atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas visiÅ¡kai atitiko Konvencijos reikalavimus. Taigi, byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kameroje esančių baldų iÅ¡skaitymo iÅ¡ bendro kameros ploto atmestini.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes duÅ¡u jis galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä neÅ¡davosi visus savo asmeninius daiktus, kurie permirkdavo. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Kamerose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė daug, jo nuomone, teisės aktų pažeidimų, tačiau nenurodė, kad nebuvo galimybės pasinaudoti duÅ¡u.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudojosi pagal teisės aktų reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. PareiÅ¡kėjas neneigia, jog atsakovės atstovas tokiÄ galimybę suteikė. PareiÅ¡kėjas teismui nepaaiÅ¡kino, kokius nepatogumus patyrė (tam tikra odos liga ir kt.), nenurodė, ar su nusiskundimais ir praÅ¡ymais dėl galimybės dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u kreipėsi į atsakovės atstovÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentus dėl naudojimosi duÅ¡u dažniau nei kartÄ per savaitę teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad visiems atvykstantiems į įstaigÄ asmenims atliekamas sanitarinis Å¡varinimas. Atvykę asmenys maudytis vedami į I-ajame korpuse esančius duÅ¡us, esant įtarimui dėl užkrečiamų ligų – asmuo izoliuojamas I-ojo korpuso 9 posto tam skirtose patalpose. Pagal bylos duomenis pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. gegužės 3 d., o 2018 m. gegužės 10 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus. 2018 m. birželio 6 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, o 2018 m. birželio 11 d. iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo pasinaudoti pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ . Teismas nori pažymėti, jog naujausioje LVAT praktikoje (2020 m. sausio 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2019 m. rugpjūčio 21 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019 ir kt.) pabrėžiama, kad pertvarų duÅ¡e neįrengimas, nors ir neužtikrina visiÅ¡ko privatumo, nėra pakankamas faktas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019). Nagrinėjamoje byloje duÅ¡uose pertvaros buvo įrengtos, dėl daiktų suÅ¡lapimo duÅ¡e nenustatyta VPN kaltės, be to, teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais Å¡iuo klausimu, taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimų naudojantis duÅ¡u atmetami kaip nepagrįsti.

Kitas pareiÅ¡kėjo nusiskundimas – visose kamerose trÅ«ko remonto bei buvo pilna tarakonų. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad kamerų remontas buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus iÅ¡ valstybės biudžeto tam skirtas lėšas. Kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas pateikė teismui įrodymus, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose atsakovės atstovas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Taigi įrodymais paneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tarakonų kamerose ir remonto. VPN neteisėti veiksmai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo taip pat pažeista jo teisė į tinkamÄ maitinimÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Tuo tarpu pareiškėjas skundėsi, kad jo fiziologinės normos nebuvo tikrinamos, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, fiziologinės mitybos normos nustatomos bendrai visiems asmenims pagal vidutinius duomenis. Niekas nėra įpareigotas atlikti mokslinių tyrimų, kad nustatytų, kiek turi būti tiekiama maisto konkrečiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad Kalėjimo administracija neužtikrino šių teisės aktų reikalavimų laikymosi.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, jog jis buvo diskriminuojamas – pasivaikščiojimų trukme, asmens higiena ir maitinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas. Jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ . Å is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymÄ principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties pakeitimas palyginti su kitais asmenimis be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Be to, diskriminacijos uždraudimas yra įtvirtintas ir Konvencijos 14 straipsnyje, kurį aiÅ¡kindamas, EŽTT yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiÅ¡kose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr., pvz., 1986 m. liepos 8 d. sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). EŽTT 2012 m. birželio 26 d. sprendime byloje K.  ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ Â iÅ¡aiÅ¡kinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi bÅ«ti iÅ¡ esmės atsakyta į Å¡iuos klausimus:

1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami;

2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodÄ reguliavimÄ pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimÄ pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006 m. birželio 20 d. sprendimÄ byloje Z. A. prieÅ¡ MaltÄ ). Tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia Å¡io žodžio prasme reiÅ¡kia teisių sumažinimÄ arba atėmimÄ tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių.

Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų požymius. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato draudimÄ diskriminuoti lyties pagrindu, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindais.

Teismas pažymi, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 4 dalis). AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

Kaip minėta, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis (Fiziologinės mitybos normos), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d.

įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraštį dirbantiems vyrams; valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštį dirbančioms moterims; valgiaraštį nedirbančioms moterims; valgiaraštį nepilnamečiams; valgiaraštį nėščioms moterims; valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį.

Teismui, sulyginus dirbančių vyrų ir dirbančių moterų, taip pat nedirbančių vyrų ir nedirbančių moterų valgiaraščius, matyti, jog jie sudaromi iÅ¡ esmės tų pačių produktų. Nepilnamečiams asmenims, nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms valgiaraščiuose numatyti kai kurie papildomi produktai, pvz. citrusiniai vaisiai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 bei 7 punktus, moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, iÅ¡skyrus atvejus, kai taikoma speciali moterų apsauga nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu bei taikoma skirtinga tam tikrų bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjui maistas buvo išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktais nustatytos tiekiamo maisto normos yra suderintos taip, kad jos atitiktų fiziologines mitybos normas. Atitinkamai įstatymais yra suderinti ir skiriamų produktų vidutiniai žmogui reikalingi paros kiekiai. Papildomai pažymėtina, kad vyrai ir moterys turi fiziologinių skirtumų, atitinkamai jų mityboje taip pat galima nustatyti skirtumus.

Dirbančiam asmeniui reikalinga daugiau energijos, todėl reikalingas ir didesnis maisto kiekis. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl diskriminacijos taip pat yra subjektyvaus pobÅ«džio ir visiÅ¡kai nepagrįsti. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ar kompetetingas institucijas dėl jo diskriminavimo nurodomais aspektais. PareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų kalinimo sÄ lygos yra diferencijuojamos įstatymo.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta tai, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada), tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).

Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas skunde aplinkybes, surinktus įrodymus pareiÅ¡kėjo nusiskundimams dėl kalinimo sÄ lygų pagrįsti, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas jo nurodomais skunde aspektais. Nustatytos faktinės aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus, jokių pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo praÅ¡ymai gauti medicininę pagalbÄ nebuvo registruojami.

VPN atsiliepime nurodo, kad įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ . Vilniaus pataisos namų praneÅ¡ime „Dėl M. G. skundo“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K per ginčo laikotarpį buvo kreipęsis tik vienÄ kartÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti jam higienos reikmenis. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nekonkretumÄ , nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo kreipimaisi bÅ«tų neregistruojami arba kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu suteikti jam medicinines paslaugas, kuris nebuvo užregistruotas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo daug bendro pobÅ«džio aplinkybių, kurios net nėra susiję su pareiÅ¡kėjo asmeniu ir jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu (pavyzdžiui, kad iki 2016 m. nebuvo veidrodžių). Teismas Å¡ių teiginių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie nesusiję su pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento ir Ministerijos, ir žalos atlyginimo klausimÄ kelia dėl netinkamo teisinio reguliavimo bei kontrolės mechanizmo nesukÅ«rimo.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui tik abstrakčiai kelia abejones dėl Departamento ir Ministerijos priimtų teisės aktų teisėtumo ir įkalinimo įstaigos nepriežiÅ«ros. Teismas konstatuoja, kad abejonių dėl teisės aktų teisėtumo ar kokybės nekyla. Kalėjimų departamentas pagal suteiktÄ kompetencijÄ privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba, tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tačiau tai nėra susieta su pareiÅ¡kėjo asmeniu konkrečiais veiksmais, jokių vieÅ¡o administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nevykdė, tad Å¡iuo aspektu nei Kalėjimų departamentas, nei Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.

Jis dėl nurodytų pažeidimų apskritai į Å¡ias institucijas nesikreipė. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740. Pagal šį nutarimÄ finansų ministerijai kartu su teisingumo ministerija, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes, pavesta siekti, kad rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus bÅ«tų numatyti programai įgyvendinti reikalingi asignavimai.

Programos įgyvendinimas yra sudėtinga valstybės biudžeto lėšomis finansuojama procedÅ«ra. Programa turi bÅ«ti įgyvendinama 2014–2022 metais, jos įgyvendinimo terminas nepasibaigė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos galėjo pagerėti jau jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėtų institucijų netinkamo veikimo (neveikimo) atmestini. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad neteisėti VPN veiksmai konstatuoti tik dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. 111 2018 m. gegužės 3 d. (1 para).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7 000 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 7 000 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 14 000 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neteisėtais veiksmais jam padaryta žala, žeminamas jo žmogiÅ¡kasis orumas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo priverstas nuolat kęsti alkį, jautėsi žeminamas ir diskriminuojamas. Neturtinė žala jam pasireiÅ¡kė neviltimi, pažeminimo, bejėgiÅ¡kumo, skriaudos jausmu, liÅ«desiu, netgi nusivylimu savo pilietybės valstybe (pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo 36 puslapis).

Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė žalÄ , buvo pažemintas jo žmogiÅ¡kasis orumas, daug kartų teko atsidurti Å¡okiruojančioje situacijoje, kai, naudojantis tualetu, atsidarydavo kameros durys ir jis pasijusdavo atliekantis gamtinius reikalus daugybės žmonių, esančių koridoriuje akivaizdoje (pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo 15 puslapis). Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtÄ valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A-438-336/2012 ir kt.). Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas patyrė kokiÄ nors neturtinę žalÄ . Pirma, pareiÅ¡kėjo neturtinės žalos apibÅ«dinimai deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne individualiu pasakojimu apie savo konkrečius iÅ¡gyvenimus, bet samprotavimais, bendro pobÅ«džio teiginiais, abstrakčiomis tarptautinių bei Lietuvos nacionalinių teisės aktų citatomis. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio („dėl neteisėto kalinimo man padaryta žala“), nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo teiginius ir iÅ¡vadas, savo subjektyvų vertinimÄ apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Skunde savo nusiskundimus pareiÅ¡kėjas dėsto labai abstrakčiai, deklaratyviai, subjektyviai pateikdamas savo pozicijÄ kiekvienu aspektu. Antra, vienu atveju pareiÅ¡kėjas konkretizavo situacijÄ dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas įvertinęs, konkrečius pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepatikimi ir jais nesivadovauja. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡ nesutampančių byloje nustatytų ir pareiÅ¡kėjo konkrečiuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių (byloje nustatyta, kad privatumas nebuvo užtikrintas tik vienÄ dienÄ , pareiÅ¡kėjas kalėjo 14 dienų, o pareiÅ¡kėjas nurodo daugybę kartų atidarytas duris; teismas nustatė, kad privatumas nebuvo užtikrintas, nes pareiÅ¡kėjas turėjo naudotis sanitariniu mazgu, kameroje esant kitam nuteistajam / suimtajam, o pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo Å¡okiruotas, kai jo privatumÄ pažeisdavo daug asmenų, esančių koridoriuje, matančių per atidarytas duris ir t.t.).

Trečia, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalinamas buvo 14 dienų. Toks trumpas laikotarpis rodo, kad pareiÅ¡kėjo patyrimų trumpalaikiÅ¡kumÄ . Ketvirta, byloje nėra duomenų apie valstybės institucijų veiksmais ar neveikimu sutrikdytÄ pareiÅ¡kėjo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Taip pat nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų atsakovo atstovų veiksmų jo atžvilgiu ar siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atlyginti turtinę žalÄ â€“ 5 836,4 Eur, kuriÄ pareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovai neteisėtai sutaupė pareiÅ¡kėjo sÄ skaita.

Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina nustatyti trijų sÄ lygų visumÄ : neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų dėl prekių ar daiktų įsigijimo, aprÅ«pinimo. Taip pat teismas pabrėžia, kad turtinė žala, pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis minėtas prekes yra įsigijęs, iÅ¡ kur jas įsigijo, kiek sumokėjo, nepridėjo įsigijimo dokumentų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė nuostolių ir neįrodė, kad jų turėjo.

Taigi nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ atmetamas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V.

H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Taigi, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti neteisėti VPN veiksmai – privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu 1 parÄ , kitokių neteisėtų veiksmų nenustatyta, turtinės ir neturtinės žalos ir priežastinio ryÅ¡io nenustatyta. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė