Legislator Case Law & Legislation
296f2a4a-1ac4-4f2a-94e3-a5fdfb8eb201 AI generated

296f2a4a-1ac4-4f2a-94e3-a5fdfb8eb201 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 296f2a4a-1ac4-4f2a-94e3-a5fdfb8eb201
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės vaikams iÅ¡laikymÄ .

Legislator headnote

AI generated

296f2a4a-1ac4-4f2a-94e3-a5fdfb8eb201 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas taip pat iÅ¡kreipia faktus pateikdamas susiraÅ¡inėjimo su vyresniÄ ja iÅ¡traukÄ , kadangi tai tebuvo trumpas konfliktas, kurį jos abi iÅ¡sprendė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1535-643/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01505-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės V. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. D. ieÅ¡kinį atsakovei V.

D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo jam priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės vaikams iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: laikinÄ jÄ vaikų A. D. ir D. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo; uždrausti atsakovei be jo sutikimo iÅ¡vežti vaikus į užsienį; nustatyti motinos bendravimo su vaikais laikinÄ jÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ motina bendrautų su vaikais neribotai, matymosi ir bendravimo su vaikais laikÄ iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu.

2. Nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio mėnesio yra iÅ¡vykusi į užsienį ir vaikais faktiÅ¡kai rÅ«pinasi jis. Atsakovė vaikais nesirÅ«pino, jų nelankė. Tačiau 2019 m. liepos 9 d. ji grįžo į LietuvÄ su tikslu iÅ¡sivežti vaikus gyventi į užsienį. Atsakovės ketinimas iÅ¡vežti vaikus į užsienį juos labai traumavo, jie bijo mamos grasinimų, tenka juos raminti. Atsakovei įgyvendinus savo ketinimus, bÅ«tų dar labiau pakenkta vaikų interesams, jie bÅ«tų dar labiau traumuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies ir nutarė V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje uždrausti iÅ¡vežti į užsienį vaikus A. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D. a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas nustatė, kad grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir vaikų interesams, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, kelia atsakovės ketinimas iÅ¡vežti vaikus į užsienį.

IÅ¡vežus vaikus į užsienio Å¡alį, vaikai bÅ«tų atitraukti iÅ¡ jiems įprastos aplinkos, nuo pažįstamų žmonių, bÅ«tų priversti gyventi kitakalbėje aplinkoje. Teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , kiltų vaikų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ klausimas, tai komplikuotų teismo sprendimo vykdymÄ , o vaikai vėl turėtų keisti faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai mažintų jų saugumo jausmÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atsakovė V.

D. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje byloje uždrausta iÅ¡sivežti į užsienį vaikus A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.

5. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad ji 2018 m. gegužės 29 d. iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ turėdama tikslÄ susirasti darbÄ ir bÅ«stÄ , o tuomet atsivežti ir savo nepilnamečius vaikus. Nuvykus į DidžiÄ jÄ BritanijÄ atsakovės sveikata smarkiai pablogėjo, 2018 metų liepos mėnesį ji kreipėsi į medicinos įstaigÄ , kur jai 2018 metų rugpjūčio mėnesį buvo diagnozuotas 2 stadijos gimdos kaklelio vėžys. Atsakovei medikų komisija patarė jokiu bÅ«du neiÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, tęsti tyrimus ir nedelsiant pradėti gydymÄ , tai ir buvo atliekama.

Atsakovė negalėjo grįžti į LietuvÄ ir bÅ«ti kartu su nepilnamečiais vaikais dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių - ji privalėjo gydytis ir klausyti gydytojų nurodymų. Atsakovė bendravo su nepilnamečiais vaikais kiekvienÄ dienÄ naudojant vaizdo ir garso skambučius, palaikė su jais ryšį, domėjosi jų ugdymu ir kasdieniu gyvenimu. Radioterapijos kursas atsakovei baigtas maždaug 2019 metų sausio mėnesį, tačiau po jo atsakovė vis dar buvo per silpna (neturėjo jėgų, kamavo pykinimai), be to, gydytojai jai griežtai uždraudė skristi lėktuvu.

Atsakovė susirado lengvesnį ir jai tinkantį darbÄ , taupė pinigus tam, kad galėtų grįžti į LietuvÄ pas nepilnamečius vaikus, susirado tinkamÄ bÅ«stÄ , kuriame galėtų gyventi vaikai.

6. VisÄ atsakovės buvimo Didžiojoje Britanijoje laikÄ nepilnamečiais vaikais rÅ«pinosi atsakovės mama, ieÅ¡kovas jų nelankė, nesidomėjo jų ugdymu darželyje, nepasiimdavo pas save, vaikai faktiÅ¡kai visÄ laikÄ praleido su atsakovės motina. 7. 2019 m. liepos mėnesį atsakovė grįžo į LietuvÄ ir pranešė savo motinai bei ieÅ¡kovui, jog ketina vaikus pasiimti su savimi kelioms savaitėms. Atsakovė bÅ«tų stebėjusi, kaip vaikai jaučiasi bÅ«dami kitoje Å¡alyje, susipažintų su aplinka ir po atostogų jau galėtų persikelti ir gyventi kartu su savo mama.

IeÅ¡kovas iÅ¡ pradžių tam pritaręs, vėliau atvažiavęs aplankyti vaikų jų taip ir negrÄ Å¾ino atsakovei, nors pagal galiojantį 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimÄ jų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo metu yra nutrauktas vaikų ir atsakovės bendravimas, nes ieÅ¡kovas ir toliau neleidžia vaikams bendrauti su atsakove telefonu. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių - sveikatos bÅ«klės - negali ilgai pasilikti Lietuvoje.

8. Atsakovė nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra nei vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, kadangi ji neslepia savo gyvenamosios vietos adreso, t. y. adreso, kur svečiuojantis pas atsakovę bÅ«tų vaikai. Net ir esant galimai nepalankiam atsakovei teismo sprendimui, jo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas, nes bet kokiu atveju atsakovė turi teisę ir privalo bendrauti su savo vaikais, ypač jų atostogų metu. Å iuo atveju, bÅ«tent ieÅ¡kovas pažeidė vaikų teises, negrÄ Å¾indamas jų atsakovei, slėpdamas jų buvimo vietÄ . Atsakovei teko kreiptis į policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie padėtų nustatyti, kur yra vaikai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius apie atsakovės nesugebėjimÄ pasirÅ«pinti vaikais, alkoholio vartojimÄ ir partnerių keitimÄ . IeÅ¡kovas yra linkęs smurtauti žmogus, bÅ«tent dėl nuolatinio smurto Å¡eimoje atsakovė nutraukė santuokÄ su ieÅ¡kovu.

9. IeÅ¡kovas taip pat iÅ¡kreipia faktus pateikdamas susiraÅ¡inėjimo su vyresniÄ ja iÅ¡traukÄ , kadangi tai tebuvo trumpas konfliktas, kurį jos abi iÅ¡sprendė.

10. IeÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti ir nurodo, kad kuomet įvyko skyrybos, nebuvo jokių kalbų, kad ji galės nepilnamečius vaikus iÅ¡vežti į užsienį, visuomet vaikų ateitis buvo siejama su Lietuva. Atsakovė užuot tinkamai rÅ«pinusi vaikais, juos paliko savo mamai. Atsakovės teiginiai, kad jai buvo uždrausta vykti į LietuvÄ , yra nepagrįsti, kadangi nei viename dokumente nėra nurodyta, kad atsakovei griežtai yra draudžiama keliauti. Å i liga jai nesutrukdė vartoti alkoholį ir keisti gyvenimo partnerius, tÄ patvirtina atsakovės draugės laiÅ¡kas, banko sÄ skaitos ir elektroninio susiraÅ¡inėjimo iÅ¡raÅ¡ai. Atsakovė individualizuojama kaip neatsakingas, meluojantis ir liga manipuliuojantis asmuo. Teismui panaikinus pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir atsakovei iÅ¡sivežus vaikus į užsienį, nėra aiÅ¡ku, kas su jais bÅ«tų, kur jie gyventų, tokia situacija akivaizdžiai pakenktų vaikų interesams.

11. Atsakovė, teigdama, jog susirado darbÄ ir bÅ«stÄ , Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Vien tai įrodo, kad atsakovė neturi galimybės pasirÅ«pinti vaikais finansiÅ¡kai, suteikti jiems pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi vaikais tiek finansiÅ¡kai, tiek moraliÅ¡kai, patvirtina teismui pateikti įrodymai.

12. Atsakovė atvykusi į LietuvÄ pareiÅ¡kė savo mamai, kad iÅ¡siveža vaikus kartu su savimi gyventi į užsienį. IeÅ¡kovui apie savo Å¡iuos planus ji nepasakojo. Apie tai, kad atsakovė planavo vaikus iÅ¡sivežti ir negrÄ Å¾inti įrodo teismui pateikta pažyma iÅ¡ gyventojų registro. Joje yra užfiksuoti duomenys, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta „2019 m. liepos 12 d. iÅ¡vyko į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę“. Atsakovė siekė iÅ¡sivežti slapta vaikus į užsienį ir tÄ bÅ«tų padariusi, jei ne atsakovės mama, kuri nepasitikėdama savo dukra, ėmėsi skubių veiksmų, t. y. informavo tiek ieÅ¡kovÄ , tiek ir vaikų teisų apsaugos specialistus, kadangi nepritarė tokiam planui. Atsakovė buvo gydoma nuo priklausomybės alkoholiui, bet gydymosi kurso taip ir nebaigė.

13. IeÅ¡kovas nurodo, kad vaikų nuo jos neslepia, leidžia bendrauti, tačiau tik kartu dalyvaujant jam; įrodymų, kad ieÅ¡kovas draustų bendrauti, atsakovė nepateikia. Atsakovė nesidomi vaikais, nieko jiems neparaÅ¡o, nepaskambina ir nepaklausia apie jų savijautÄ .

14. IeÅ¡kovas pažymi, kad su atsakove iÅ¡siskyrė dėl to, kad pasireiÅ¡kė jos polinkis alkoholiui. Jokio smurto jis prieÅ¡ atsakovę nėra vartojęs. Atsakovės specialisto pateikta iÅ¡vada, kurioje nurodyti jos patirti sužalojimai, neįrodo, kad juos atliko ieÅ¡kovas. PastarÄ jÄ aplinkybę įrodo tai, kad dėl Å¡ių sužalojimų atsakovė į policijÄ nesikreipė. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovei specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti tuomet, kai ji bÅ«dama neblaivi, nukrito nuo laiptų.

Å alių nepilnamečiai vaikai nenori vykti gyventi į užsienį, į šį norÄ atsakovė neatsižvelgia, kadangi supranta, kad už juos galėtų gauti paÅ¡alpas. Tuo tarpu, už vyresnę dukrÄ paÅ¡alpų nebegautų, todėl ir noro kovoti dėl jos su jos tėvu neturi, nes jai tai nėra naudinga. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juos) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučios teismo nutarties negaliojimo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje nesprendžiamas klausimas, susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

18. CPK 144 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sÄ lygas bÅ«simam teismo sprendimui realiai įvykdyti; tai yra materialinio teisinio pobÅ«džio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kuriÄ turi įrodyti jas taikyti praÅ¡antis asmuo, kad bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės klausimų, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieÅ¡kinio (jo dalies) patenkinimÄ arba nepatenkinimÄ , o tik preliminariai pagal prima facie doktrinÄ nustato tikimybę, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).

Teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , arba kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

20. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , vertinamas asmens, kuriam taikomos priemonės, sÄ Å¾iningumo klausimas. Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl Å¡io iÅ¡imtinio ir itin antrosios ginčo Å¡alies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

21. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo vykdymui kelia grėsmę atsakovės ketinimas iÅ¡vežti vaikus į užsienį. IÅ¡vežus vaikus į užsienio Å¡alį, vaikai bÅ«tų atitraukti iÅ¡ jiems įprastos aplinkos, nuo pažįstamų žmonių, o teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , kiltų vaikų grÄ Å¾inimo į LietuvÄ klausimas, tai komplikuotų teismo sprendimo vykdymÄ , o vaikai vėl turėtų keisti faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

22. Å iuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi bÅ«ti svarstomas atsižvelgiant bei suteikiant prioritetÄ geriausiems vaikų interesams. Prioritetinę teisėtų vaiko interesų apsaugÄ Ä¯tvirtina 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, taip pat proceso teisės normos (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis).

Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai. 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ . Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų atžvilgiu ir užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeidžiami.

23. Å iuo atveju, viena vertus, spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų buvimo, tame tarpe ir atsakovės sÄ Å¾iningumo/nesÄ Å¾iningumo, kita vertus spręstina, ar pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieÅ¡taraus nepilnamečių vaikų interesams. Vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , matyti, kad ieÅ¡kovas siekia pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ kad ji bÅ«tų nustatyta su juo. Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienį, vaikus paliko savo motinai, o grįžusi pareiÅ¡kė norÄ vaikus iÅ¡sivežti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ .

IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovė niekur nedirba, todėl ji negalės patenkinti visų vaikų poreikių, su vaikais bendrauti noro nerodo. TÄ pagrįsdamas ieÅ¡kovas pateikė įrodymus. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nėra pagrįstas, kiek tokį pagrįstumÄ galima vertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi egzistuoja pirmoji sÄ lyga.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neuždraudus atsakovei išsivežti nepilnamečių vaikų į užsienį – galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Byloje nėra ginčo, ir atsakovė to neneigia, jog ketina nepilnamečius vaikus išsivežti į užsienį, o įvertinus tai, kad šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, yra būtina įtvirtinti status quo nepilnamečiams vaikams nebūnant išvežtiems į užsienį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas ir nuspręsta dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepagrindė gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje turėjimo, nepateikė įrodymų dėl gaunamų darbinių pajamų, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovės elgesys Å¡iuo aspektu yra sÄ Å¾iningas ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tų užtikrinti vaikų interesai. Pasisakant dėl nepilnamečių vaikų interesų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei iÅ¡vežus vaikus į užsienį, o po to galimai priėmus teismo sprendimÄ nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, vaikams tektų per trumpÄ laikÄ kelis kartus pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai galėtų turėti jiems neigiamÄ Ä¯takÄ .

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirÄ jį skundÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė