296ebd64-7b3d-4223-85a4-c54f8255edfd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2175-262/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41890-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinį atsakovams M. V., S. T., VÄ® Registrų centrui, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teisės pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir atidalinti natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise atskirus butus: atidalinti (atstatyti, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. asmeninės nuosavybės teisę į butÄ Nr. 1 ir į jo patalpas: 1-1 tambÅ«ras 0,83 kv. m. ploto, 1-2 koridorius 2,87 kv. m. ploto, 1-3 kambarys 21 kv. m. ploto, 1-4 koridorius 8,18 kv. m. ploto, 1-5 kambarys 10,78 kv. m. ploto, 1-6 koridorius 13,34 kv. m. ploto, 1-7 virtuvė 5,86 kv. m. ploto, 1-8 vonia 4,11 kv. m. ploto, 1-9 tualetas 1,61 kv. m. ploto, 1-10 katilinė 2,61 kv. m. ploto bei G-l garažas 16,60 kv. m, ploto ir suteikti (atstatyti Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos 1996-01-22 raÅ¡tu Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos valdybos 2001-11-27 pažyma Nr. 14 suteiktÄ ) buto Nr. 1 adresÄ : (duomenys neskelbtini), Vilnius; atidalinti (atstatyti, perraÅ¡ant iÅ¡ teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) S. T. asmeninės nuosavybės teisę į butÄ Nr. 2 ir į jo patalpas: 2-1 kambarys 19,85 kv. m. ploto, 2-2 kambarys 6,34 kv. m. ploto, 2-3 sieninė spinta 0,58 kv. m. ploto, 2-4 koridorius 10,33 kv. m. ploto, 2-5 tualetas 0,92 kv. m. ploto, 2-6 virtuvė 7,61 kv. m. ploto, 2-7 vonia 2,89 kv. m. ploto, 2-8 kambarys 8,59 kv. m. ploto ir 2-9 tambÅ«ras l ,06 kv. m. ploto ir suteikti buto Nr. 2 adresÄ : (duomenys neskelbtini) Vilnius; atidalinti (atstatyti, perraÅ¡ant iÅ¡ teisinės registracijos duomenis, užfiksuotos 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje) M.

V., asmeninės nuosavybės teisę į butÄ Nr. 3 ir į jo patalpas: 3-1 kambarys 12,95 kv. m. ploto, 3-2 kambarys 9,62 kv. m. ploto, 3-3 kambarys 4,66 kv. m, ploto, 3-4 virtuvė 9,84 kv. m. ploto, 3-5 tualetas 1,11 kv. m. ploto, 3-6 vonia 2,73 kv. m. ploto, 3-7 katilinė 1,92 kv. m. ploto 3-8 tambÅ«ras 2,72 kv. m. ploto bei R-l rÅ«sį (įsigytÄ pagal 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-4319) ir suteikti (M. V. 2011-08-17 Deklaracijoje Nr. DSU-3635-(23.35) deklaruojamÄ ) buto Nr. 3 adresÄ : (duomenys neskelbtini), Vilnius;

2) pripažinti (atstatyti, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 Pagrindinio pastato 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ Nr. l, pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į buto Nr. 1 patalpas: 1-1 tambÅ«ras 0,83 kv. m. ploto, 1-2 koridorius 2,87 kv. m. ploto, 1-3 kambarys 21 kv. m. ploto, 1-4 koridorius 8,18 kv. m. ploto, 1-5 kambarys 10,78 kv. m. ploto, 1-6 koridorius 13,34 kv. m. ploto, 1-7 virtuvė 5,86 kv. m. ploto, 1-8 vonia 4,11 kv. m. ploto, 1-9 tualetas 1,61 kv. m. ploto, 1-10 katilinė 2,61 kv. m. ploto bei G-l garažas 16,60 kv. m. ploto;

3) pripažinti (atstatyti, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje) K. B. teisę į buto Nr. l adresÄ : (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ir VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti (atstatyti Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos 1996-01-22 raÅ¡tu Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos valdybos 2001-11-27 pažyma Nr. 14 suteiktÄ ), K. B. buto Nr. l adresÄ : (duomenys neskelbtini), buto Nr. l, Vilnius;

4) įpareigoti atsakovus VÄ® Registrų centrÄ ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti teisinę registracijÄ - iÅ¡vestinio dokumento Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o punkto 2.1. įraÅ¡Ä : „vieno buto pastatai“ ir laikyti jį niekiniu, perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA2p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr esančiais reikiamos galios dokumentais: 1993-08-05 planu, 1993-08-24 namų valdos techninės apskaitos kortele, 1993-08-24 pastato inventorinėse žiniomis, 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacija;

5) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jog gyvena ginčo pastato bute Nr. 1, kuris susideda iš atskirų patalpų, pažymėtų vėliausiai atliktais kadastriniais matavimais, užfiksuotais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose 2001-07-25 planuose ir pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje, kuriuos ieškovas įgijo pagal 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 6866 iš savo tetos A. T..

IeÅ¡kovo teigimu, aplinkybes, jog ginčo pastatas yra ne vieno buto pastatas, bet trijų atskirų butų pastatas, įrodo visa eilė nenuginčytų pagal įstatymÄ dokumentų. Nurodo, jog byloje pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo aplinkybes apie atskirų trijų butų egzistavimÄ ginčo pastate, taip pat atskirų adresų suteikimo bei egzistavimo faktÄ Å¡iems trims atskiriems butams. Dėl atskirų butų ir jų patalpų naudojimosi jokio ginčo nėra. Trys savininkai: ieÅ¡kovas K. B., atsakovės M.

V. bei S. T. gera valia susitarė ir savo paraÅ¡ais papildomai patvirtino 2009-04-17 susitarimÄ dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus, įtvirtino trijų savininkų pozicijÄ , siekį bei teisėtÄ lÅ«kestį ir toliau gyventi atskiruose butuose. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovas VÄ® Registrų centras pakeitė teisinės registracijos duomenis ir į iÅ¡vestinio dokumento Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o punktÄ 2.1. neteisėtai įrašė „vieno buto pastatai“, tuo sukėlė painiavÄ ir šį teisminį ginÄÄ .

Atsakovas VÄ® Registrų centras esminiai pažeidė LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu nustatytÄ reikalavimÄ , kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto registrÄ nuo 1998-01-01, nes į Nekilnojamojo turto registrÄ neperrašė duomenų apie atskirų trijų butų egzistavimÄ ginčo pastate, apie tiems butams priklausančias patalpas bei jų savininkus ir apie butams suteiktus atskirus adresus, kuriuos privalėjo perraÅ¡yti iÅ¡ byloje pateikiamų raÅ¡ytinių įrodymų.

IeÅ¡kovas nurodo, jog tuo pačiu buvo pažeistos ir 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 3 dalies bei 30 straipsnio 1 dalies nustatytos normos. Teisinė registracija ginčo pastato trijų atskirų butų su jiems priklausančiomis patalpomis atlikta galiojant 1964 m. Civilinio kodekso reikalavimams, perraÅ¡ant teisinę registracijÄ pagal 2001 m. redakcijos Civilinio kodekso reikalavimus ir LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintais Nekilnojamojo turto registro nuostatais nustatytÄ tvarkÄ negali bÅ«ti neteisėtai įregistruotas ginčo pastatas kaip vieno buto pastatas, naujai atsiradusiame, pagrindiniame valstybės registre ir jame negali bÅ«ti įraÅ¡yti kitokie teisinės registracijos duomenys, negu jie buvo teisiÅ¡kai įregistruoti reikiamos galios dokumentais.

Nurodo, jog nekilnojamojo turto registratorius, vadovaudamasis 1964 m. Civiliniu kodeksu, Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 11737 esančiais reikiamos galios dokumentais, teisiÅ¡kai įregistravo tris butus ginčo pastate, kiekvienam iÅ¡ jų kiekvienÄ patalpÄ pažymėjo skirtingu žymėjimu, kurio pirmas skaičius nurodo buto numerį, o antrasis skaičius nurodo patalpos numerį, atitinkantį teisinės registracijos duomenis. Å iuos duomenis atitinka ir 2001-07-25 kadastrinių matavimų duomenys.

Nurodo, jog visi trys butai yra ne tik juridiÅ¡kai, bet ir fiziÅ¡kai atidalinti, kiekvieno buto patalpos yra atskirtos aklinomis kapitalinėmis sienomis bei lubomis, turi atskirus įėjimus iÅ¡ lauko, kurių durys rakinamos, todėl patekti į butÄ be buto savininko leidimo neįmanoma. Kiekvienas butas turi tik savo atskiras inžinerinių tinklų sistemas (elektros, dujų, apÅ¡ildymo, vandentiekio-kanalizacijos, sanitarinių mazgų ir kt). Jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis ir jų inžinerinėmis sistemomis ar dėl atskirų butų numeracijos, ar dėl atskirų adresų nebuvo ir nėra.

IeÅ¡kovas nurodo, jog siekia atstatyti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, atstatyti teisinę registracijÄ ginčo pastato atskirų butų, jiems priklausančių atskirų izoliuotų patalpų ir atstatyti atskirų butų adresus, kad bÅ«tų suteiktas unikalus numeris ieÅ¡kovo valdomam atskiram butui Nr. 1 ir galėtų turėti savo buto Nr. 1 atskirÄ adresÄ , atlikti Å¡io buto patikslintus kadastrinius matavimus bei gauti buto atskirÄ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylÄ . Atsakovė M.

V. pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui nuo 2001-09-01 žinoma, kad ginčo namas yra bendroji dalinė kelių asmenų nuosavybė, nes tÄ dienÄ sudarytos sutarties pagrindu K. B. iÅ¡ A. T. įgijo nuosavybėn 36/100 dalis gyvenamojo namo. Nurodo, jog neginčija ieÅ¡kovo nurodomo fakto, jog visi trys namo savininkai naudojasi atskiromis izoliuotomis namo dalimis ir jas vadina butais. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ visų namo dokumentų, butai nėra atskiri turtiniai vienetai, patalpos sunumeruotos ir sÄ lyginai iÅ¡skirtos į butus, tik siekiant patogumo sudarant sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas yra ne vieno buto savininkas, o viso namo bendraturtis. Tai suvokdamas, K. B. parengė 2009-04-17 susitarimÄ dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus ir buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniÅ«nijÄ dėl atskirų adresų suteikimo. Kadangi į susitarimÄ buvo įtrauktos neinventorizuotos ir neįregistruotos patalpos, 2009-04-17 praÅ¡ymas dėl atskirų adresų suteikimo nebuvo tenkintas, tačiau K.

B. 2009-05-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniÅ«nijos atsakymo neskundė. PaaiÅ¡kėjo, kad reikia atlikti įvairias procedÅ«ras dėl palėpės ir priestato 5a1p įteisinimo, kurių atlikimo jis nenorėjo ir atidalijimo procesas nebebuvo tęsiamas. Priestatu padidėjęs gyvenamasis namas faktiÅ¡kai yra 198,91 kv. m. ploto, tačiau Å¡is ploto padidėjimas ir nuosavybės dalių pasikeitimai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad 2011-08-29 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu Nr. RS-1589 atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, nes priestatu 5a1p padidėjęs namas ir naujai nustatytos nuosavybės dalys į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos, visų bendraturčių susitarimas dėl naujų nuosavybės dalių į namÄ nustatymo ir naujai nustatytų dalių atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas, 2009-04-17 susitarime nurodytų savininkų vardu nuosavybės teise praÅ¡omos registruoti patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, Nekilnojamojo turto registre taip pat neregistruotos, jų kadastrinių matavimų bylos irgi nepateiktos.

Gavusi neigiamÄ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo atsakymÄ , atsakovė kreipėsi į namo bendraturčius, pateikdama susitarimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių naujų nuosavybės teisės dalių į namÄ nustatymo projektÄ , tačiau K. B. su tuo nesutiko. Atsakovė nurodo, jog 2012-12-05 VÄ® Registrų centro Panevėžio filialas atliko gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projektÄ , su kuriuo S. T. sutiko, 2012-12-11 pasirašė susitarimÄ dėl gyvenamojo namo bendraturčių naujų nuosavybės teisės dalių į namÄ nustatymo, o K.

B., kurio nuosavybės dalis pastate dar net padidėtų, sutikimÄ duoti atsisakė. Atsakovė nurodo, jog 2013-04-04 VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vėl atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, kadangi neįregistruotas padidėjusio ploto namas bei nesusitarta dėl nuosavybės dalių su K. B.. Atsakovė nurodo, jog norėdama iÅ¡vengti ginčų ateityje, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-3714-868/2014), siekdama, kad jai bÅ«tų pripažinta teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ - 198,91 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be ieÅ¡kovo K.

B. sutikimo, pakeistos bendrosios nuosavybės dalys ir nustatyta naudojimosi namo tvarka, tačiau ieškovas su ieškiniu nesutiko, tvirtino, jog kadastriniai matavimai nėra tikslūs, nors jų atlikti nesutinka, 2001 m. atliktus kadastrinius matavimus laiko netiksliais, tačiau šioje byloje jis vėl remiasi 2001 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis. Nurodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas dėl nuosavybės atidalijimo ar naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Nurodo, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, kol nėra įregistruotas visas nekilnojamasis daiktas -198,91 kv. m. ploto namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teigia, jog ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nors jo siekiami tikslai galėjo bÅ«ti pasiekti taikiu bÅ«du. Atsakovai VÄ® Registrų centras, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruotos Å¡ių asmenų nuosavybės teisės – 2001-11-14 ieÅ¡kovo K. B. į 36/100 dalis 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu, 1992-07-20 atsakovės S. T.

į 39/100 dalis 1991-02-22 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, 1989-08-29 atsakovės M. V. į 25/100 dalis 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nurodo, jog ieškinyje nurodyti atskiri nekilnojamojo turto objektai - butai niekada nebuvo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog iš 2009-04-17 susitarimo dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus matyti, jog kiti bendraturčiai sutinka su ieškovo siūlomu atidalijimu, susitarimas dėl namo atsidalijimo yra galiojantis, nenuginčytas ir neginčijamas, todėl sukuria jo šalims atitinkamas civilines teises ir pareigas.

Dėl jo galiojimo tarp šalių nesant ginčo nėra pagrindo teisme reikšti analogiškų šalių tarpusavio sandoriu aptartų reikalavimų. Nurodo, jog, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p., byla dėl ieškovo reikalavimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme. Sudaryto sandorio šalims tik reikia įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti sudaryto susitarimo nuostatas, tačiau ieškovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad 1 butas būtų tinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ieškinį pareiškė tik po to, kai atsakovė M.

V., negalėdama be ieÅ¡kovo sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ Nekilnojamojo turto registre, pareiÅ¡kė jam 2013-06-04 ieÅ¡kinį dėl teisės pripažinimo, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. M. V. padidino bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , prie jo pastatydama priestatÄ 5alp (patalpa 3-8 2,72 kv. m), tačiau negali jo įregistruoti, nes ieÅ¡kovas nesutinka, kad jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bÅ«tų pakeista, nors tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ 2009-04-17 susitarimo matyti, kad ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad minėta patalpa priklausytų M.

V.. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės metu turi bÅ«ti nustatytos aiÅ¡kios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys, nes negalima atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės NTR neįregistruoto nekilnojamojo daikto. Sprendžiant klausimÄ dėl atidalijimo, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardinta, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡oma suformuoti (2009-04-17 bendraturčių susitarime nurodyta, jog po atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės K.

B. pereina ne tik ieÅ¡kinyje nurodytos patalpos, bet ir palėpė bei laiptinė, kurios ieÅ¡kovo teismui pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra net užfiksuotos). Atsakovas nurodo, jog nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iÅ¡ dalies Å«kinė, iÅ¡ dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus.

Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numato, kad kadastro objektu laikoma patalpa, šio įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra numatytas NTR įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas, jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.).

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam taikomi ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas įrodinėdamas, jog iÅ¡ ankstesnės savininkės A. T. įgijo nuosavybės teisę ne į gyvenamojo namo dalį, o į 1 butÄ , siekia teismo sprendimu įteisinti atskirų nekilnojamųjų turto objektų - 3 butų suformavimÄ bei gyvenamojo namo paskirties keitimÄ be procedÅ«rų, kurios tokiais atvejais kaip privalomos numatytos teisės aktuose. Nurodo, jog ieÅ¡kovas teismui kartu su M.

V. 2013-06-04 ieÅ¡kiniu pateikė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-08-17 patvirtintÄ deklaracijÄ Nr. DSU-3635-(23.35), kurioje nurodyta, jog rekonstruotas 198,91 kv. m gyvenamasis namas yra vieno buto. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 4 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 8 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 p., kai keičiama tik pastato paskirtis, deklaracija apie pastato paskirties keitimÄ (nagrinėjamu atveju iÅ¡ „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)“ ir naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimÄ , kurioje nurodytas raÅ¡ytinis pritarimas pastato paskirties keitimo projektui, yra pagrindas pakeisti gyvenamojo namo paskirtį ir NTR įregistruoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus.

Atsakovas taip pat nurodo, jog su ieÅ¡kovo teiginiu, jog ieÅ¡kovas iki 2013-11-18 nežinojo, jog jo nuosavybės teisė įregistruota į 36/100 dalis gyvenamojo namo, o ne į atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ - butÄ negalima sutikti, nes 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties 1 p. ir 2001-09-01 priėmimo-perdavimo akto 1 p. nurodyta, jog K. B. nuosavybėn perleidžiama, o K. B. priima 36/100 dalis gyvenamojo namo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl, vadovaujantis CK 1.125 str. 1 d., bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų, kuris yra praleistas.

Nurodo, kad nors ieÅ¡kovas teigia, kad ankstesnė K. B. perleistos gyvenamojo namo dalies savininkė A. T. ieÅ¡kovui perleido butÄ , o ne namo dalį, tačiau 1980-03-05 turto pasidalinimo sutartis, kurios pagrindu buvo įregistruotos A. T. nuosavybės teisės ir nustatyta naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurias ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinyje kaip 1 butÄ , patvirtina, kad ankstesnė savininkė nuosavybės teise valdė gyvenamojo namo dalį, jokių pretenzijų ar ieÅ¡kinio dėl įgytos namo dalies niekam nereiÅ¡kė, o 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi, jau suėjus tuo metu galiojusio 1964 m.

CK 84 str. 1 d. nustatytam 3 metų ieÅ¡kininės senaties terminui, 36/100 dalis gyvenamojo namo perleido ieÅ¡kovui K. B.. Atsakovas nurodo, jog yra praleistas bendrasis 3 metų ieÅ¡kininės senaties terminas (1964 m. CK 84 str. 1 d.) ir praÅ¡o jį taikyti; tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog Å¡is ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, praÅ¡o taikyti bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str. 1 d.) 1-4 ieÅ¡kinio reikalavimams. Nurodo, jog iÅ¡ dokumentų, esančių nekilnojamojo turto registro byloje, matyti, kad gyvenamojo namo statybai 1958-12-11 Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 929 buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas bei jo pagrindu sudaryta 1959-03-26 sutartis Nr. 55 apie žemės sklypo perdavimÄ individualinio gyvenamojo namo statybai; 1964-02-01 įregistruotas vieno buto gyvenamasis namas bei J.

T. nuosavybės teisės į jį 1964-01-22 statinio priėmimo naudoti akto ir 1962-02-17 kadastro duomenų bylos pagrindu. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog žemės sklypas buvo suteiktas individualaus namo statybai, todėl buvo pastatytas vieno buto gyvenamasis namas. Vėliau gyvenamojo namo savininkams buvo leidžiama statyti priestatus ir verandÄ prie individualaus gyvenamojo namo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų formuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kad A.

T. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ dėl atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Ankstesnė savininkė A. T. niekada nesikreipė į Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu suformuoti atskirÄ nekilnojamojo daikto - buto kadastro duomenų bylÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ ir nuosavybės teises į jį. IeÅ¡kovas savo argumentus, kad butai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, grindžia nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byla, kuri, jo manymu, įrodo atskirų nekilnojamojo turto objektų - butų suformavimÄ .

Atsakovas nurodo, jog 1979-01-23 atliekant gyvenamojo namo kadastrinius matavimus buvo nustatyta ir kadastro duomenų byloje užfiksuota faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. IeÅ¡kovo nurodytas patalpų žymėjimas patvirtina, kad pagal naudojimosi tvarkÄ patalpos buvo sužymėtos atskirais numeriais vietoje. Tačiau faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir pagal tai patalpų sužymėjimas nereiÅ¡kia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo.

Naudojimosi bendru turtu tvarka - tai toks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kai bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, nors bendraturčiai naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jiems priskiriama. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tai, kad bendroji dalinė nuosavybė nebuvo pasibaigusi, o buvo nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka patvirtina šie ieškovo pateikti dokumentai: 1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutartis, reg.

Nr. 5-4319, 1979-01-23 ir 1993-08-05 namų valdos techninės apskaitos kortelės (Forma Nr. 1), kuriose padaryti įraÅ¡ai apie gyvenamojo namo savininkus, namų knygoje 1988-09-17 ir 1989-09-13 esantys įraÅ¡ai, taip pat 1980-03-05 turto pasidalinimo sutartis, reg. Nr. 5-1475. Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovės 2009-04-17 pasiraÅ¡ydami susitarimÄ dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus, pripažino, kad bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«kę.

Atsakovo teigimu, A. T. gyvenamosios vietos registracija neįrodo, kad tokiu adresu NTR buvo įregistruotas butas. Pasak atsakovo, adresų suteikimo ir įregistravimo klausimus sprendžia teisės aktų įgaliotos institucijos, o teismas negali suteikti adreso ir įpareigoti atsakovÄ jį įregistruoti adresų registre. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys apie gyvenamÄ jį namÄ atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.) ir naikinti teisinę registracijÄ nėra jokio pagrindo.

Atsakovas praÅ¡o teismo bylÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimų dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei adresų butams suteikimo nutraukti arba ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinio 1-4 reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kinio nagrinėjimo iÅ¡ esmės atveju ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai jam yra nepagrįsti ir neteisėti. Teigia, kad nors Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos 1996-01-22 raÅ¡te Nr. 001-16-02 ir nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namo 1 buto savininkė yra T.

A., o Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos valdybos 2001-11-27 pažymoje Nr. 14 nurodoma, kad T. A. gyvena namo (duomenys neskelbtini) bute Nr. 1, tačiau pažymėtina, kad nei šiuo raštu, nei pažyma nebuvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), kaip teigia ieškovas. Nurodo, jog adresus butams suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, jog ieškovas K. B. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pažeidusi kokias nors jo teises ar teisėtus interesus, todėl, darytina išvada, kad ji yra nepagrįstai patraukta atsakove šioje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. B. atsakovei M. V. 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad tarp šalių 2009-04-17 buvo pasirašytas susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors ieškovas ir nepasirašė vėlesnių susitarimų (2011-09-26 ir 2012-12-11), tačiau iš jo 2013-01-09 rašto (1 t., 76 b.l.) matyti, kad jis nurodo, kad paskutinis 2012-12-11 susitarimas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, t.y. teismas sprendė, kad ieškovas pripažino esant galiojančiam 2009-04-17 susitarimui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad palyginus 2009-04-17 susitarimo turinį ir ieÅ¡kovo 1 reikalavime nurodytas atidalintinas patalpas su jų plotais, matyti, kad susitarime ir ieÅ¡kinyje nurodyti duomenys yra identiÅ¡ki. Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovui praÅ¡ant atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡ esmės nurodant identiÅ¡kas atidalijimo aplinkybes, kokios yra nurodytos ir susitarime, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl atsidalijimo.

Vien ta aplinkybė, kad Å¡alys nesutaria dėl buto numerio suteikimo, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl turto, esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo. Teismas sprendė, kad tarp bendrasavininkų yra galimai konfliktinė situacija, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių nėra pasiektas susitarimas dėl turto atsidalijimo. Teismui nustačius, kad tarp Å¡alių yra pasiraÅ¡ytas 2009-04-17 susitarimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovui neįrodžius nesutarimo, toks ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad apie dalinę nuosavybę ieÅ¡kovas sužinojo tik 2013 m. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys kaip tik patvirtino, kad ieÅ¡kovas savo valdomÄ turtÄ vertino kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir ėmėsi veiksmų jÄ atidalinti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui apie jo galimÄ teisių pažeidimÄ tapo žinoma 2001-09-01, sudarant sutartį, vėliausiai 2001-11-14, iÅ¡davus jam pažymėjimÄ apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos.

Todėl teismas laikė, kad ginčui taikomas 10 metų senaties terminas yra pasibaigęs ir nenustatė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių/aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas taip pat nenustatė byloje duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu patikslinti, iÅ¡taisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis. Teismas nustatė, kad jokiame dokumente nėra duomenų apie tai, kad yra pastatytas tributis namas, prieÅ¡ingai, visur figÅ«ruoja gyvenamasis namas, neiÅ¡skaidant jo į atskirus butus, netgi prieÅ¡ingai, nurodant, kad name yra 7 kambariai, o tai leido spręsti, kad jokia atskirų butų teisinė registracija nebuvo atlikta.

Dėl nurodytų priežasčių teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje yra užfiksuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad į registrÄ yra perkelti kitokie registracijos duomenys nei faktiÅ¡kai buvo, todėl netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl turto atidalinimo, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje.

Teismas nepasisakė dėl kitų reikalavimų, kadangi kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu. Teismas susipažinęs ir įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl Å¡ios priežasties nerado pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimÄ panaikinti visÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, patenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr. 2-5396-937/2014 ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-1806-603/2014 sujungti į vienÄ bylÄ . Valstybei iÅ¡ atsakovų priteisti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas iÅ¡laidas už ieÅ¡kovui suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Paskirti civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai iÅ¡aiÅ¡kino, bei faktiÅ¡kai pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir nukrypo nuo nustatytos teismų praktikos, neatskleidė bylos ginčo esmės, todėl buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai ir neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Teismas neištyrė, byloje esančių įrodymų, neįvertino juose esančių prieštaravimų ir akivaizdžių klaidų arba vertino tendencingai vienašališkai, neįvertino svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, pateikė žinomai melagingus, niekuo nepagrįstus faktus, arba juos neteisingai interpretavo bei iškreipė;Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovės S. T. ir M. V. palaiko ieškovo ieškinį ir teismo reikalauja atidalinti suformuotus tris butus.

Tačiau teismas atmetė ieÅ¡kinį, remdamasis nesÄ Å¾iningo atsakovo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo žinomai melagingu teiginiu, neva Nekilnojamojo turto registrų tvarkytojui nepateiktas susitarimas dėl atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymi, kad 2009-04-17 susitarimas, kuriame susitarė ieÅ¡kovas ir atsakovės atsidalinti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir valdyti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, yra saugomas atsakovo VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo elektroniniame Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyve;

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginÄÄ sukėlė atsakovai VÄ® Registrų centras ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, kurie į naujai sukurtÄ Nekilnojamojo turto registrÄ neperrašė duomenų, sukauptų prijungtos Vilniaus Tarpmiestinio Techninės inventorizacijos biuro Reg. B. Nr. 11737 reikiamos galios dokumentuose ir tuo pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. numatytÄ imperatyvų reikalavimÄ ;Teismas klaidinančiai nevertino teisinės registracijos duomenų, užfiksuotų reikiamos galios oficialiais dokumentais, kurie yra suraÅ¡yti vadovaujantis 1964 m. redakcijos CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 Nutarimu Nr. 2 patvirtintos Instrukcijos II dalies nuostatomis.

Teismas taip pat pažeidė ir CPK 197 str. 2 d. imperatyviÄ nuostatÄ ;Teismas sprendime klaidinančiai akcentuoja neva savininkams priklauso turto dalys atitinkamai: 25/100, 36/100 ir 39/100 dalys. FaktiÅ¡kai Å¡ios dalys apskaičiuotos analfabetiÅ¡kai esminiai neteisingai;Teismas neįvertino ir sprendime nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad teisinės registracijos duomenys yra klaidingi, kad atsakovai VÄ® „Registrų centras“ ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas patys patvirtino, padarydami įraÅ¡Ä â€žKlaidinga pažyma“ 2001-08-08 pažymoje, kurioje buvo įraÅ¡yti neteisingi duomenys;Daugelis byloje esančių reikiamos galios oficialių dokumentų patvirtina, kad jau daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų yra suformuoti ir teisiÅ¡kai įregistruoti trys atskiri butai, kad jau buvo teisingai įregistruotas ginčijamas, planuose pažymėtas žymėjimu 3-8, priestatas – tamburas, kad jau yra teisiÅ¡kai įregistruotas ginčijamas bendras ginčo pastato plotas 198,91 m2.

Tačiau teismas neįvertino Å¡ių, labai svarbių, preziumuojamų pagal įstatymus, aplinkybių ir reikiamos galios dokumentuose užfiksuotų teisinės registracijos duomenų bei juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų; Vilniaus apygardos teismas 2014-10-07 nutartimi ir klaidų iÅ¡taisymu 2014-10-16 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimÄ paliko galioti dalyje, remdamasis bÅ«tent VÄ® Registrų centro Panevėžio filialo 2012-12-05 pastato dalių paskaičiavimo projektu ir patvirtino, jog ginčo pastatas yra bÅ«tent 198,91 m2 ploto, galutinai patvirtino, kad yra neteisėti ir neteisingi, apelianto ginčijami, tariamos teisinės registracijos duomenys, įraÅ¡yti į ginčijamÄ iÅ¡vestinį dokumentÄ â€“ iÅ¡raÅ¡Ä ;Teismas akcentavo bei klaidinančiai surašė Sprendimo didžiausiÄ skyrių „atstatant, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis“ ir ginčui spręsti netinkamai pritaikė CK 1.125 str. 1 d. ir 1.131 str. 1 d.

Teismas ieÅ¡kinio atmetimÄ formaliai motyvavo tariamai pasibaigusio senaties termino pagrindu, netinkamai pritaikė 10 metų senaties terminÄ , kaip neva pasibaigusį, nors ieÅ¡kovo teisių gynimui, remiantis CK 4.80 str. 1 d. nuostata, nėra nustatytas joks senaties terminas. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo kitų ieÅ¡kinio reikalavimų;Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kinys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytÄ praktikÄ 2008-07-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008-07-018 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2009-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009.

Apelianto ieškinio pirmame reikalavime yra aiškiai suformuluoti idealūs atidalintini atskiri nekilnojamieji daiktai;Teismas netyrė atsakovų VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialų įvykdytų teisės pažeidimų bei akivaizdžiai suklastotų duomenų oficialiuose dokumentuose, netyrė ieškovo pareiškimuose nurodytų konkrečių teisinių argumentų, pagrįstų įrodymais;Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu atsakovės M. V. naudai, kadangi ji faktiškai palaiko apelianto ieškinį.

Atsakovė M. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iÅ¡tyrus bei tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimÄ .

Nurodo, kad:Teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nustačius, kad tarp Å¡alių yra pasiraÅ¡ytas susitarimas, ieÅ¡kovui neįrodžius nesutarimo dėl jo vykdymo ar kt., toks ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovės M. V. ir S. T. sutiko su K. B. siÅ«lomu atidalinimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir 2009-04-17 pasirašė ieÅ¡kovo parengtÄ susitarimÄ , todėl nesutiko su ieÅ¡kiniu laikydamos jį nepagrįstu. IeÅ¡kovo teiginiai, kad neva atsakovės iÅ¡reikÅ¡damos norÄ atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutiko su ieÅ¡kovo reikalavimais, yra spekuliatyvÅ«s ir nepagrįsti jokiais įrodymais;

Akivaizdu, kad ginčui taikomas 10 metų senaties terminas yra pasibaigęs, kas sudarė atskirÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo 36/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2001-09-01 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Teismais pagrįstai nustatė, kad nėra jokių svarbių senaties termino praleidimo priežasčių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teisinės registracijos duomenys yra klaidingi, nes neva buvo iÅ¡duota 2001-08-08 klaidinga pažyma Nr. 10/100074 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos, kadangi minėta pažyma sandoriui buvo grÄ Å¾inta registravimo įstaigai ir vietoje jos buvo iÅ¡duota iÅ¡taisyta 2001-08-22 pažyma Nr. 10/101417 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos ne dėl Gyvenamojo namo klaidingo bendro ploto, kaip teigia apeliantas, o dėl netikslių duomenų apie S. T. nuosavybės teise turimÄ turtÄ , kurie 2001-08-22 buvo iÅ¡taisyti;Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo 2-4 reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu, todėl netenkinęs pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo, teismas akcentavo, kad dėl kitų, iÅ¡vestinių, reikalavimų nepasisako, kadangi jie taip pat negali bÅ«ti tenkinami;Apeliantas teigia, kad jis ieÅ¡kinio reikalavimų redakcijÄ galutinai suformulavo baigiamojoje kalboje, todėl neva teismas klaidinančiai sprendime nurodė jo reikalavimÄ â€žatstatant, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis“, tačiau pažymėtina, kad įstatymas pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ leidžia tiki iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o ne baigiamųjų kalbų metų.

Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylÄ tik ieÅ¡kinio reikalavimų ribose;Teismas teisingai nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad faktiÅ¡kai bÅ«tų buvę įregistruoti trys atskiri butai, prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina esant iki 1993 m. nustatytai Å¡io gyvenamojo namo naudojimo tvarkai. Teismas teisingai pažymėjo, jog faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiÅ¡kia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir to, kad yra įvykęs atsidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės;

Pastebėtina, kad apeliantas teiginius, kad neva jau yra suformuoti ir nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje įregistruoti trys atskiri butai, grindžia tik namų valdos techninės apskaitos byloje esančiose gyvenamojo namo formose matininko užfiksuotais kadastro duomenimis. Pažymėtina, kad sprendimÄ dėl atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gali priimti tik nekilnojamojo daikto savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro turimais duomenimis, toks sprendimas buvo priimtas tik 2009-04-17, bendraturčiams pasiraÅ¡ius SusitarimÄ .

Sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos registravimo priimami teisės aktų nustatyta tvarka, tik gavus savininko praÅ¡ymÄ , o nei ankstesnė savininkė A. T., nei apeliantas K. B. niekada nesikreipė į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ su praÅ¡ymu įregistruoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , todėl ir sprendimas dėl buto ir teisių į jį registravimo nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje niekada nebuvo priiminėjamas;Dėl gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisių dalių pakeitimo į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ 2014-10-16 kreipėsi atsakovė M.

V., todėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2011-08-17 patvirtintos deklaracijos Nr. 2-3717-868/2014 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3717-868/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutarties Nr. 2A-1689-603/2014 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014-10-28 buvo įregistruotos 198,91 m2 bendro ploto gyvenamasis namas ir pakeistos savininkų M. V., S. T., K. B. nuosavybės teisės dalys;Apelianto argumentai dėl VÄ® Registrų centro ir VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo neva įvykdytų teisės pažeidimų bei neva suklastotų duomenų dokumentuose yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, nes teismas susipažinęs ir įvertinęs visÄ bylos medžiagÄ nenustatė duomenų klastojimo atvejų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimÄ . Nurodo, kad:IeÅ¡kovas nesilaiko vieningos pozicijos dėl ginčo pastato atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančiÄ pastato dalį. Tačiau procesinių dokumentų turinyje ieÅ¡kovas bando įrodyti, jog ginčo pastate jau yra atidalinti atskiri butai, jiems yra suteikti adresai, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja pagrindiniams ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu bei apeliaciniu skundu suformuluotiems praÅ¡ymams atidalinti jo turimÄ nuosavybės dalį;IeÅ¡kovas neteisingai interpretuoja susidariusiÄ faktinę situacijÄ .

Nors faktiškai trys atskiri vienas nuo kito izoliuoti butai ir gali būti suformuoti bei naudojami ginčo pastate, tačiau jie nėra tinkamai teisiškai įregistruoti, todėl suteikti šiems butams atskirus numerius ir adresus šiuo metu nėra teisinio pagrindo;Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia ginčo pastate esant suformuotus tris atskirus butus, kadangi teisine prasme egzistuoja vienas pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ieškovas bei atsakovės;

IeÅ¡kovas ne kartÄ teigia, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys įregistruoti klaidingai. Tačiau nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas remiantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. bÅ«tų kreipęsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl duomenų tikslinimo. Taigi, Å¡iuo atveju, VÄ® Registrų centro duomenys laikytini teisingais, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti;Klausimai dėl numerių patalpoms (butams) suteikimo sprendžiami tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikus praÅ¡ymÄ bei reikalingus dokumentus, o kol Nekilnojamojo turto registre butas nėra įregistruotas kaip savarankiÅ¡kas objektas, klausimas dėl adreso (numerio) tokiam butui suteikimo negali bÅ«ti sprendžiamas.

Klausimas dėl adreso butui suteikimo turėtų bÅ«ti sprendžiamas Å¡iuo metu, pagal Å¡iuo metu egzistuojančias aplinkybes, taigi, ir remiantis Å¡iuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis;IeÅ¡kovas netinkamai interpretuoja Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos 1996-01-22 raÅ¡tÄ Nr. 001-16-02 ir Vilniaus miesto Vilkpėdės seniÅ«nijos valdybos 2001-11-27 pažymÄ Nr.

14. Å iuose dokumentuose yra tik patvirtinama faktinė situacija – A. T. gyvenimo name adresu Savanorių per. 244, Vilniuje, faktas, tačiau Å¡iomis pažymomis nebuvo ir nėra suteiktas atskiras adresas tam tikroms atskiroms Å¡io namo patalpoms, kadangi butai Å¡iame gyvenamajame name nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Apeliantas K. B. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 str. numatytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

PraÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šį apeliacinį skundÄ reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliantas prašė Å¡iÄ nagrinėjamÄ bylÄ ir, jo manymu, vienarūšę Å¡iuo metu nagrinėjamÄ Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-1689-603/2014 (Nr. 2-3714-868/2014) sujungti į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos kartu, nes taip sujungus bylas bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėtos abi Å¡ios bylos.

Kolegija pažymi, kad Å¡ios bylos nėra vienarūšės. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3714-868/2014 dalyje dėl teisės M. V. pripažinimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ 198, 91 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be K. B. sutikimo; 198, 91 kv. m. bendro gyvenamojo ploto gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bendrosios nuosavybės dalių pakeitimo nustatant, kad M.

V. nuosavybės teise priklauso 2662/10 000 dalys, S. T. – 2924/10 000 dalys, K. B. – 4414/10 000 dalys šio pastato, paliktas nepakeistas. Atnaujintas civilinės bylos Nr. 2A-1689-603/2014 nagrinėjimas dalyje dėl naudojimosi 198, 91 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.Sustabdytas c. b. Nr. 2A-1689-603/2014 nagrinėjimas dalyje dėl naudojimosi 198, 91 kv. m. bendro gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo iki procesinio sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5396-937/2014 (t. y. dabar nagrinėjamoje byloje) priėmimo.Taigi apelianto prašymas sujungti bylas yra nepagrįstas, be to, jis išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2015, kuria K.

B. praÅ¡ymas atmestas.Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybėsPagal LR Civilinio kodekso 4.80 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ , kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas iÅ¡sprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.).Viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo bÅ«do. Å ios įstatyme nustatytos sÄ lygos teismas negali aiÅ¡kinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies sisteminis aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi bÅ«ti reikalaujama įrodyti nesutarimÄ , o neįrodžius jo - atmesti ieÅ¡kinį dėl atidalijimo.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis ir atsakovės M.

V. bei S. T. pasirašė 2009-04-17 susitarimÄ dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Teismui yra pateikta 2009-04-17 susitarimo kopija (1 t., 51-52 b.l.), iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡alys susitarė atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir valdyti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus su unikaliais numeriais ir atsidalinti konkrečias susitarime nurodytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas. Aplinkybę dėl minėto susitarimo dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nurodo atsiliepime ir atsakovė M.

V., kuri nurodo, kad atidalijimo procesas nebuvo tęsiamas, nes reikėjo įteisinti priestatÄ ir palėpę.Byloje esantis VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2011-08-29 sprendimas (1 t., 71 b.l.) patvirtina, kad yra atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises Registrų centre, nes visų bendraturčių susitarimas dėl naujų nuosavybės dalių į namo nustatymo ir naujai nustatytų dalių atsidalinimo i bendrosios dalinės nuosavybės NTR tvarkytojui nepateiktas, o 2009-04-17 susitarime nurodytų savininkų vardu nuosavybės teise praÅ¡omos registruoti patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, NTR neregistruotos, jų kadastrinių matavimų bylos nepateiktos.

Byloje yra 2011-09-26 susitarimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės dalių į namÄ nustatymo (1 t., 72 b.l.), pasiraÅ¡ytas tik M. V.. IeÅ¡kovas 2011-11-30 pateikė savo pastabas dėl 2011-09-26 susitarimo trÅ«kumų (1 t., 73 b.l.), kuriame nurodo, kad bÅ«tina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad į projektÄ neįtraukti laiptai, laiptinė, balkonas, kad turi bÅ«ti nurodytos nuosavybės teisės į konkrečias pastato dalis, jų plotai. 2012-12-08 atliktas pastato (statinio) dalių paskaičiavimo projektas (1 t., 74 b.l.). 2012-12-11 susitarimu dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės dalių į namÄ nustatymo, pasiraÅ¡ytu M.

V. ir S. T. (nėra ieškovo parašo), nurodyta kiekvienam iš savininkų tenkančio ploto dalis. K. B. 2013-01-09 raštu (1 t., 76-77 b.l.) su 2012-12-11 susitarimu nesutiko, nurodęs, jog pasiūlymas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, CK 4.80 str., vykstančiam procesui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kt. VĮ Registrų centras 2013-04-04 sprendimu atsisakė pakeisti duomenis, kadangi 2012-12-11 susitarime nėra išreikšta vieno iš bendrasavininkų valia (1 t., 78 b.l.).Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių 2009-04-17 yra pasirašytas susitarimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors ieškovas ir nepasirašė vėlesnių susitarimų (2011-09-26 ir 2012-12-11), tačiau iš jo 2013-01-09 rašto (1 t., 76 b.l.) matyti, kad jis nurodo, kad paskutinis 2012-12-11 susitarimas prieštarauja 2009-04-17 susitarimui, t.y. kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas pripažino esant galiojančiam 2009-04-17 susitarimui.

Kolegija taip pat pažymi, kad palyginus 2009-04-17 susitarimo turinį ir ieÅ¡kovo 1 reikalavime nurodytas atidalintinas patalpas su jų plotais, matyti, kad susitarime ir ieÅ¡kinyje nurodyti duomenys yra identiÅ¡ki. Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovui praÅ¡ant atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡ esmės nurodant identiÅ¡kas atidalijimo aplinkybes, kokios yra nurodytos ir susitarime, kolegija, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, neturi pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl atsidalijimo.

Vien ta aplinkybė, kad Å¡alys nesutaria dėl buto numerio suteikimo, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl turto, esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, atidalijimo. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu atsakovė S. T. iÅ¡ esmės nurodė neprieÅ¡taraujanti dėl bet kokio buto numerio suteikimo, o atsiliepimu M. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodydama, kad yra pasiraÅ¡ytas 2009-04-17 susitarimas. Nors tarp bendrasavininkų yra galimai konfliktinė situacija, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių nėra pasiektas susitarimas dėl turto atsidalijimo.

Pirmos instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad tarp Å¡alių yra pasiraÅ¡ytas 2009-04-17 susitarimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovui neįrodžius nesutarimo, toks ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl atidalinimo (atstatymo, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis)Nors pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas prašė panaikinti namo bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tačiau kaip matyti iÅ¡ suformuluoto reikalavimo, t.y. atidalinti natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise atskirus butus: atidalinti (atstatyti, perraÅ¡ant teisinės registracijos duomenis, užfiksuotus 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje, ir ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, faktiÅ¡kai atidalinimas siejamas su teisinės registracijos duomenų/įraÅ¡o „vieno buto pastatai“ nepagrįstu perkėlimu.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad siekia atstatyti teisinę registracijÄ ginčo pastato atskirų butų, jiems priklausančių atskirų izoliuotų patalpų ir kt.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jam iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-26336-868/2013 dokumentų ir VÄ® Registrų centro atstovės pasisakymo 2013-11-18 teismo posėdžio metu tapo aiÅ¡ku, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ buvusių teisiÅ¡kai įregistruotų trijų atskirų izoliuotų butų yra pradėtas vertinti kaip vieno buto pastatas.

Atsakovas VĮ Registrų centras su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad K. B. 36/100 dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku tapo 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties (1 t., 42-43 b.l.) pagrindu, nuosavybė įregistruota 2001-11-14 (1 t., b.l. 19-21 b.l.). Būtent jau minėtoje sutartyje buvo aiškiai nurodoma, kad K. B. perleidžia 36/100 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne koks nors konkrečiai įvardintas butas.

Tai, kad ieÅ¡kovas apie tai, kad jam priklauso ne atskiras butas, o namo dalis patvirtina ir Å¡alių 2009-04-17 pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl gyvenamojo namo atsidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės į atskirus nekilnojamojo turto objektus (1 t., 51-52 b.l.). M. V. savo atsiliepime nurodo, kad šį susitarimÄ parengė K. B., Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neneigė. Remdamasis nurodytais dokumentais, pirmos instancijos teismas pagrįstai teigė, kad neturi pagrindo vertinti, kad apie dalinę nuosavybę ieÅ¡kovas sužinojo tik 2013 m.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys kaip tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo valdomÄ turtÄ vertino kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir ėmėsi veiksmų jÄ atidalinti. IeÅ¡kovui apie jo galimÄ teisių pažeidimÄ tapo žinoma 2001-09-01, sudarant sutartį, vėliausiai 2001-11-14, iÅ¡davus jam pažymėjimÄ apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tomas T-1, 112-113 l.).

Kolegija pažymi, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡vieÅ¡inimas registre paneigia bet kurio asmens galimybę teisintis tuo, kad nežinojo nekilnojamojo daikto ar su juo susijusių teisių pasikeitimo fakto arba neturėjo pareigos domėtis registro duomenimis. Kolegija laiko, kad ieÅ¡kovas apie savo pažeistas teises vėliausiai sužinojo 2001-11-14. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė 10 metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 1 d.), kuris yra pasibaigęs, kas sudaro atskirÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.Ä®statymuose nėra įvardyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis.

KlausimÄ , ar yra svarbios konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys, ar jos sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Be to, teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi nustatyti, ar ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai, taikydamas individualius sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartus. Kolegija nenustatė svarbių senaties termino praleidimo priežasčių/aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 2 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu patikslinti, iÅ¡taisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nepagrįstai neperrašė duomenų apie trijų atskirų butų egzistavimÄ ginčo pastate, kad, perraÅ¡ant teisinę registracijÄ , registre negali bÅ«ti įraÅ¡yti kitokie teisinės registracijos duomenys, negu jie buvo teisiÅ¡kai įregistruoti reikiamos galios dokumentais. Atsakovo VÄ® Registrų centro teigimu, ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia įteisinti atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimÄ bei namo paskirties keitimÄ be procedÅ«rų ir kt. Prie Å¡ios bylos prijungtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tomas T-1, esančių 1992-07-20 Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ atliktos pastatų teisinės registracijos iÅ¡vados (93 l.), 1989-08-29 iÅ¡vados pastatų teisinei registracijai atlikti (89 b.l.), 1988-03-23 iÅ¡vados (83 b.l.) ir kt. matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra 2 aukÅ¡tų, 7 kambarių ir nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimÄ ir teisių perėjimo pasekmes nurodytam namui, nurodant 3 savininkus ir jiems priklausančias turto dalis, atitinkamai 25/100, 36/100, 39/100.

Šioje kadastro ir registro dokumentų byloje nėra jokių duomenų, kad faktiškai būtų buvę įregistruoti atskiri trys butai, priešingai, duomenys patvirtina esant iki 1993 m. nustatytai šio turto naudojimo tvarkai. Kolegija pažymi, kad faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiškia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir tai, jog yra įvykęs atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jokiame dokumente nėra duomenų apie tai, kad yra pastatytas tributis namas, priešingai, visur figūruoja gyvenamasis namas, neišskaidant jo į atskirus butus, netgi priešingai, nurodant, kad name yra 7 kambariai, o tai leidžia spręsti, kad jokia atskirų butų teisinė registracija nebuvo atlikta.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija neturi pagrindo spręsti, kad 1993-08-24 pastatų vidaus plotų eksplikacijoje bei 2001-07-25 pagrindinio pastato lA2/p vidaus plotų eksplikacijoje yra užfiksuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nors 1993-08-24 namų valdos techninės apskaitos kortelėje (ir kt. dokumentuose) yra nurodyta butų skaičius yra trys, tačiau pačioje kortelėje yra nurodytos savininkų turto dalys, kas iÅ¡ esmės paneigia trijų atskirų, teisiÅ¡kai įregistruotų butų egzistavimÄ .

Kolegija pažymi, kad nors dokumentuose yra nurodyti 3 butai, tai nepaneigia savininkų turto bendrosios dalinės nuosavybės ir nesudaro pagrindo spręsti apie teisiÅ¡kai egzistuojančius 3 butus. Be to, pats ieÅ¡kovas 2009-04-17 susitarimu pripažino, kad turtas yra bendroji dalinė nuosavybės.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į VÄ® Registrų centrÄ su praÅ¡ymu patikslinti, iÅ¡taisyti, jo nuomone, netikslius ar klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, nes su tokiu praÅ¡ymu dėl ginčo pastato į Nekilnojamojo turto registravimo įstaigÄ ieÅ¡kovas niekada nesikreipė.

Byloje tokių įrodymų nėra.K. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas ieÅ¡kinio antro-ketvirto reikalavimų visiÅ¡kai netyrė ir teismo sprendime nevertino, atmetė iÅ¡vestiniu formaliu motyvu. Kolegijos nuomone, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję su pirmojo reikalavimo patenkinimu, todėl netenkinęs pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo, teismas akcentavo, kad dėl kitų, iÅ¡vestinių, reikalavimų nepasisako, kadangi jie taip pat negali bÅ«ti tenkinami.Kolegijos nuomone, teismas teisingai nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad faktiÅ¡kai bÅ«tų buvę įregistruoti trys atskiri butai, prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina iki 1993 m. nustatytÄ Å¡io gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ .Kaip teisingai pažymėjo teismas, faktinis naudojimosi tvarkos užfiksavimas ir patalpų sužymėjimas nereiÅ¡kia atskirų nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir to, kad yra įvykęs atsidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas taip pat pagrįstai atmestas.

Dėl antrojo-ketvirtojo ieÅ¡kinio reikalavimų Kadangi kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susijęs su pirmojo reikalavimo patenkinimu, netenkinus pirmojo reikalavimo, pirmos instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai nepasisakė, kadangi jie taip pat negali bÅ«ti tenkinami. Dėl ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimų dėl įrodymų suklastojimoSusipažinus ir įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , kolegija nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorÄ .Kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė M.

V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 p. n u t a r i a: K. B. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                         Ona Gasiulytė              Eglė Surgailienė Andrius Verikas