2021-10-06 Nr. AB-20537-3-63-3-00850-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3692-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00850-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš G. V. projektavimo firmos atlyginimo priteisimo. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodamas tuo, kad reikalavimai dėl G. V. projektavimo firmai pervestos pinigų sumos ir žalos, padarytos neteisėtais G. V. projektavimo firmos veiksmais, atlyginimo priteisimo kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas, nes jis (pareiškėjas) nėra verslininkas ir nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, neturi nekilnojamojo turto. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), įsigijo kaip kompensaciją už G. T. perleistus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas pareiškėjui buvo pasiūlytas priverstinai, nes jis nebeturi kur gyventi.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, 2009 m. vasario 25 d. sudarydamas projektavimo darbų sutartį Nr. S-09-01 su G. V. projektavimo firma, siekė pakeisti tikslinę Žemės sklypo paskirtį į kitą gyvenamąją teritoriją, žemės sklypą padalyti į atskirus sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, statyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti, t. y. pareiškėjas investavo lėšas, siekdamas ekonominės naudos. Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne naudoti Žemės sklypą asmeniniams poreikiams tenkinti, konstatavo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-775-243/2020.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą tenkino, t. y. panaikino Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą 2 dalyje „Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas“ pareiškėjas nurodė, kad ketina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos iš G. V. projektavimo firmos atlyginimo priteisimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu.

Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendime nurodė, jog 2008 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas iš Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ įsigijo gyvenamąjį namą, poilsio pastatą, garažą, šiltnamį ir kitus inžinerinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui įsigijus minėtus statinius Kretingos rajono apylinkės teisme 2009 m. vasario 10 d. buvo inicijuotas teismo procesas, kuriame ieškovas G. T. siekė nuginčyti minėtų statinių įsigijimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27-474/2009 patvirtinta G.

T. ir pareiškėjo taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigytus statinius perleido nuosavybėn G. T., o pastarasis, kaip kompensaciją už atitenkančius statinius, perleido pareiškėjui Žemės sklypą. Taikos sutarties sudarymo metu G. T. pasamdyta projektuotoja – G. V. projektavimo firma – rengė šio sklypo detalųjį planą, kuriuo turėjo būti pakeista Žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypą padalijant į atskirus individualius sklypus. 2009 m. vasario 10 d. pareiškėjas ir G.

T. sudarė susitarimą–sutartį, pagal kurią G. T. įsipareigojo padėti pareiškėjui įgyvendinti būstų statybos projektą minėtame ir perduotame pareiškėjo nuosavybėn Žemės sklype. G. T. įsipareigojo derinti su Klaipėdos miesto ar rajono savivaldybe galimybę įgyvendinti mažaaukščių gyvenamųjų namų plėtros planą, t. y. pastatyti kokybiškus ir nebrangius rąstinius namus. Taip pat G. T. įsipareigojo visapusiškai padėti tiek konsultuojant, tiek kitais realiais veiksmais paminėto Žemės sklypo detaliojo plano ruošime, pakeičiant Žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, jį padalijant į atskirus individualius sklypus.

Pareiškėjas, nuosavybės teise įgijęs Žemės sklypą, 2009 m. vasario 25 d. su G. V. projektavimo firma sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. S-09-01, kurios objektas buvo detalusis planas, numatantis pakeisti tikslinę žemės sklypo paskirtį į kitą gyvenamąją teritoriją, padalyti į sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Tarnybos Klaipėdos skyrius sprendė, kad pareiškėjas investavo lėšas, siekdamas ekonominės naudos, o jo reikalavimas kreiptis į teismą dėl G. V. projektavimo firmai pervestos sumos priteisimo ir dėl žalos iš G.

V. projektavimo firmos atlyginimo kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, priėjo prie išvados, jog aplinkybė, kad pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, siekė ekonominės naudos, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog pareiškėjas vykdė ūkinę komercinę veiklą, nes tai tik vienas iš trijų nurodytų ūkinės komercinės veiklos požymių. Teismas pažymėjo, kad net ir po Sprendimo priėmimo nėra duomenų, kad pareiškėjas vykdytų ūkinę komercinę veiklą.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendimą priėmė tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, ir dėl to pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą.

III. 11. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, siekė ekonominės naudos, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog pareiškėjas vykdė ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas pareiškėjo veiksmus, kad jis, sudarydamas projektavimo darbų sutartį su G. V. projektavimo firma, siekė pakeisti tikslinę Žemės sklypo paskirtį į kitą gyvenamąją teritoriją, padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai bei šiuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus ir juos parduoti, vertino kaip siekį gauti pelną, o tai yra ūkinės veiklos pradinė stadija. Tai, ar pareiškėjo veikla buvo pelninga, ar ne, atsakovo nuomone, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju yra svarbu tai, jog pareiškėjo veikloje yra nustatytas ekonominės naudos siekimas.

13. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo reikalavimas kreiptis į teismą dėl G. V. projektavimo firmai pervestos sumos priteisimo, taip pat dėl žalos iš G. V. projektavimo firmos atlyginimo kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Pareiškėjo veikla buvo savarankiška, truko tam tikrą laikotarpį, t. y. buvo nuolatinio, tęstinio, o ne vienkartinio pobūdžio. Visi byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjo veiksmuose, įsigijus Žemės sklypą, buvo visi ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai.

14. Atsakovas pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą, siekė ekonominės naudos ir investuoti lėšas, o ne naudoti Žemės sklypą asmeniniams poreikiams tenkinti, patvirtina ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-775-243/2020.

15. Pareiškėjas D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis (pareiškėjas) siekia gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ginče dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos, nes tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nėra verslininkas ir jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, nurodo, jog sudarė jam priklausančių statinių (gyvenamojo namo, poilsio pastato ir kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo G. T. sutartį, kaip kompensaciją pasiimdamas Žemės sklypą, t. y. turtą įgijo sandorio kaip kompensacijos pagrindu, o ne iš komercinės veiklos. Pareiškėjas pažymi, kad G. V. projektavimo firma paėmė iš jo pinigus, tačiau nieko neprojektavo ir tuo padarė jam (pareiškėjui) žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-NT-686-6225, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui D. G. antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.

19. Administracinių teismų praktikoje ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė aiškinama kaip reiškianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra / buvo priežastinis ryšys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiškindama analogišką nuostatą (pagal tuo metu galiojusią Įstatymo redakciją, ši nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs, ar ji vykdoma; teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai tiesiogiai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo siekį kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos iš G. V. projektavimo firmos atlyginimo priteisimo dėl to, kad G. V. projektavimo firma 2009 m. vasario 25 d. projektavimo darbų sutartimi įsipareigojusi parengti Žemės sklypo detalųjį planą, jo neparengė, ir dėl to neteisėtai praturtėjo pareiškėjo sąskaita; atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo įsigijimu ir G. V. projektavimo firmos įsipareigojimu parengti šio sklypo detalųjį planą, kad būtų pakeista Žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, sklypą padalijant į atskirus individualius sklypus; tai, kad pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos, padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas vykdė ūkinę komercinę veiklą.

21. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjas nevykdė ūkinės komercinės veiklos.

22. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tuo aspektu, ar tinkamai ir laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo nustatyta minėta teisiškai reikšminga aplinkybė šiai bylai išspręsti, konstatuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas, įsigydamas Žemės sklypą ir sudarydamas projektavimo darbų sutartį su G. V. projektavimo firma, vykdė ūkinę komercinę veiklą. Tiek atsakovo šioje byloje išsakyti argumentai, tiek surinkti įrodymai nesudaro pagrindo daryti įtikinamą ir neginčytiną išvadą, jog pareiškėjas vykdė ūkinę komercinę veiklą, kuri pasireiškė tęstinumu ir nuolatinumu bei pelno siekimu.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė