2022-08-04 Nr. DBT-121-2-68-3-11090-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-42/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11090-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. T. ir E. Z. dėl skolos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 9,59 Eur skolą (permoką) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, jog N. Z. 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. SSD(19.1)-274 nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Vykdydama minėtą sprendimą, Užimtumo tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėjo N. Z. išmoką už spalio mėnesį. Vėliau jai tapo žinoma, jog N. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl šių priežasčių susidarė darbo paieškos išmokos permoka už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 31 d., kuri sudaro 9,59 Eur. Nustačiusi, jog palikimą po N. Z. mirties priėmė atsakovai E. Z. ir M. T., ieškovė kreipėsi dėl nepagrįstai sumokėto išmokos dalies grąžinimo, tačiau pastarieji į pretenziją nereagavo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, administruodamas išmokų mokėjimą, vykdo jam teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Ginčai dėl socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingi administraciniam teismui (žr. specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-26/2016). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl darbo paieškos išmokos permokos priteisimo. Užimtumo tarnyba, kreipdamasi į teismą dėl išmokėtos išmokos permokos susigrąžinimo, siekia sugrąžinti išmokėtas lėšas, nes yra atsakinga už šių lėšų skirstymą ir vykdo šių lėšų panaudojimo priežiūrą, t. y. viešojo administravimo funkcijas, todėl kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingas administraciniam teismui. Dėl to byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškovė Užimtumo tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodė, kad vykdydama teisės aktais nustatytas funkcijas, taip pat skirdama darbo paieškos išmokas bei kontroliuodama šių lėšų skyrimo pagrįstumą, Užimtumo tarnyba veikia viešojo administravimo srityje. Šiuo ieškiniu dėl be teisinio pagrindo išmokėtos darbo paieškos išmokos priteisimo nėra ginčijamas Užimtumo tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, aktas, ginčas kyla dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas prievolių teisės normomis.

Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškovės procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, administruodamas išmokų mokėjimą, vykdo jam teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Ginčai dėl socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio. Tačiau Vilniaus apygardos teismas taip pat nurodė, jog atskirajame skunde apeliantė pagrįstai teigia, jog šiuo ieškiniu dėl be teisinio pagrindo išmokėtos darbo paieškos išmokos priteisimo nėra ginčijamas Užimtumo tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, aktas, ginčas kyla dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas.

Negalėdamas padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad būtina kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 (2018 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. A1-202 redakcija) patvirtintų Užimtumo tarnybos nuostatų 1 punktą, Užimtumo tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką. Pagal šių nuostatų 9 punktą, svarbiausi Užimtumo tarnybos veiklos tikslai yra: derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes; gerinti teikiamų darbo rinkos paslaugų ir taikomų užimtumo rėmimo priemonių kokybę. Įgyvendindama jai nustatytus tikslus, Užimtumo tarnyba, be kita ko, įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones (Užimtumo tarnybos nuostatų 10.1.2 papunktis). Darbo paieškos išmokas skiria, moka, jų mokėjimą sustabdo, atnaujina, nutraukia Užimtumo tarnyba, priimdama sprendimą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio 6 dalis).

Vykdydama teisės aktais nustatytas funkcijas, taip pat skirdama darbo paieškos išmoką, Užimtumo tarnyba veikia viešojo administravimo srityje. Užimtumo tarnybos priimti sprendimai dėl darbo išmokos skyrimo, mokėjimo ar mokėjimo sustabdymo yra viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto aktas nėra ginčijamas. Be to, iki 2022 m. liepos 1 d. galiojusiuose Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-213 patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose buvo nurodyta, jog nustačius, kad išmoka buvo išmokėta dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, išmoka išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (14 punktas). Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas prievolių teisės normomis (žr. pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2021).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra susijęs vien tik su darbo paieškos permokos grąžinimo santykiais. Ieškovė reikalavimą dėl darbo paieškos permokos priteisimo reiškia ne pačiai tokios išmokos gavėjai, bet jos įpėdiniams. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovų kylantis ginčas yra susijęs ir su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl grąžintina Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. T. ir E. Z. dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gediminas Sagatys

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė