296c2fac-293c-4897-af89-2e607799d6a8 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1S-1377-487/2015                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.2.1.4.; 2.12.3.; 2.12.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atmestas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo atstovo skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič 2015 m. liepos 8 d. nutarimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondas 2015 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 str. 2 d. PareiÅ¡kime nurodoma, kad 2015 m. birželio 7 d. asmuo, prisijungęs per IP adresÄ (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.lrytas.lt straipsnio „Rusų Å¡ventėje vingio parke – balti balandžiai ir vienybė“ komentarų skiltyje patalpino komentarÄ â€žpyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“.

Mano, kad tokiu komentaru vieÅ¡ai tyčiojamasi, niekinama ir skatinama neapykanta bei kurstoma diskriminuoti rusų tautybės asmenis dėl jų tautybės.Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK KPS tyrėjo T. G. 2015 m. liepos 8 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nutarime konstatuota BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, kadangi, analizuojant minimo komentaro turinį, negalima jo vertinti kaip tautinės nesantaikos ir neapykantos kurstymo ar skatinimo; komentaru nėra siÅ«loma ar kviečiama imtis kokių nors neteisėtų veiksmų prieÅ¡ rusų tautybės asmenis.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tyrėjo nutarimu, jį apskundė prokurorui, skunde nurodydamas, kad, priimant procesinį sprendimÄ , buvo padaryti esminiai baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normų pažeidimai, tyrėjas iÅ¡vadas darė, neatlikęs bÅ«tinų informacijos patikrinimo veiksmų, nenustatęs galimai nusikaltusio asmens, todėl priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ .Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės I.Pavliukevič 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas, kadangi pareiÅ¡kėjo apraÅ¡yta veika nesudaro BK 170 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, ikiteisminį tyrimÄ pradėti atsisakyta pagrįstai.

Prokurorė nutarime nurodė, kad nurodytas komentaras savo pavojingumu neatitinka nusikalstamos veikos požymių ir labiau liudija nebrandų jo autoriaus požiÅ«rį, netinkamai įgyvendinamÄ nuomonės sklaidos laisvę, bet ne siekį pažeisti BK 170 str. 2 d. dispozicija ginamÄ teisinį gėrį. Komentare nėra pasisakymų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip tiesioginis kreipimasis, kvietimas, skatinimas diskriminuoti rusų tautybės asmenis, tiesiogiai kurstoma neapykanta jiems. Bendro pobÅ«džio menami pareiÅ¡kimai, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiami visuotinai priimtinų elgesio taisyklių neatitinkantys vertinimai ir pažiÅ«ros nelaikytini tautinės neapykantos kurstymu.

Tai pat pažymėjo, kad baudžiamoji teisė yra kraÅ¡tutinė priemonė valstybės saugomų teisinių gėrių apsaugai, o minėto komentaro autoriaus veiksmų kriminalizavimas neatitiktų Å¡io principo.PareiÅ¡kėjui nesutikus su tyrėjo ir prokurorės nutarimais, jis juos apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ , nutartį motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjo minimas komentaras, nors ir yra negatyvus rusų tautinės mažumos atžvilgiu, pagal savo turinį ir tekstinę iÅ¡raiÅ¡kÄ vertintinas kaip komentarÄ paraÅ¡iusio asmens nuomonė, bet ne kreipimasis į kitus asmenis imtis neteisėtų veiksmų.

Vien tai, kad asmuo, naudodamasis elektroninės erdvės suteikiama galimybe savo nuomonę reikÅ¡ti anonimiÅ¡kai, tÄ daro vulgaria ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių neatitinkančia kalba bei tokiu bÅ«du galimai įžeidžia tam tikros grupės atstovus, nereiÅ¡kia, kad į tokius jo veiksmus privalo bÅ«ti reaguojama baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Nutartyje pažymėta, kad komentare nėra jokių aiÅ¡kiÄ agresijÄ , smurtÄ propaguojančių teiginių, necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių epitetų rusų tautinės mažumos atžvilgiu.

Komentaro autorius aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia nepagarbÄ ir savo neigiamÄ požiÅ«rį į rusų tautybės asmenis, tačiau komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti Å¡ios tautinės grupės, jÄ diskriminuoti ar prieÅ¡ jai priklausančius asmenis smurtauti. Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tyrėjas ir prokurorė tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmens lygiateisiÅ¡kumui ir teisingai konstatavo, kad yra aiÅ¡ki BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, daranti baudžiamÄ jį procesÄ negalimÄ , savo iÅ¡vadas pagrindė aiÅ¡kiais ir suprantamais teisiniais argumentais.PareiÅ¡kėjas VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities VPK 3 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T.

G. 2015 m. liepos 8 d. nutarimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Reginos Gudienės 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį atmesti atskirÄ jį skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad tyrėjo ir prokurorės nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-31 nutartis atmesti atskirÄ jį skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėti, nepagrįsti ir turi bÅ«ti panaikinti, kadangi buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo bei taikymo pažeidimai.

PareiÅ¡kėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prieÅ¡ priimdamas nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba bÅ«tų atskleista nusikalstama veika bei iÅ¡aiÅ¡kintos jos padarymo aplinkybės. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad viena iÅ¡ ikiteisminio tyrimo prielaidų yra tikėtina informacija apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ji nebÅ«tinai gali bÅ«ti gaunama, esant nukentėjusiojo skundui. Veika, numatyta BK 170 str., nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl Å¡iuo atveju už duomenų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ rinkimÄ yra atsakingas prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas.

Ikiteisminio tyrimo prielaidos (veiksmai, lemiantys jo pradėjimÄ ) kaip tik gali bÅ«ti nurodomos pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime. Deja, 2015-06-10 VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo pareiÅ¡kime pateikta informacija apskritai net nebuvo tikrinama. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl to nebuvo atlikti jokie bÅ«tini procesiniai veiksmai ir nebuvo imtasi visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių tam, kad, bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, bÅ«tų atskleista galima nusikalstama veika.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintas, ieÅ¡komas ir apklausinėjamas komentarÄ patalpinęs asmuo; nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, siekiant iÅ¡tirti, ar pateiktu komentaru nėra vieÅ¡ai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės (rusų). PareiÅ¡kėjo nuomone, prieÅ¡ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui priimant sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pirmiau turi bÅ«ti atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir turi bÅ«ti imamasi visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių, neatsižvelgiant į tai, buvo padaryta nusikalstama veika ar ne, ar tam tikri veiksmai sudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, tik po to, kai buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir kai buvo imtasi visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatymų numatytų priemonių ir nustatyta, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika ir arba tam tikri veiksmai nesudaro atitinkamo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti nutrauktas. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu neveikimu buvo pažeista EŽTK 6 str. 1 d. ir BPK 7 str. 2 d., pareiÅ¡kėjo teisė į sÄ Å¾iningÄ procesÄ ir EŽTK 13 str.

įtvirtinta teisė į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę. PareiÅ¡kėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokurorės ir teismo iÅ¡vadomis, kad komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti Å¡ios tautinės grupės (rusų), jÄ diskriminuoti ar prieÅ¡ jÄ priklausančius asmenis smurtauti, kadangi objektyvių duomenų apie subjektyviÄ jÄ nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., pusę nebuvo galima gauti dėl prieÅ¡ tai BPK XII (Kitos procesinės prievartos priemonės) ir XIV (Ikiteisminio tyrimo veiksmai) skyriuose įtvirtintų visų bÅ«tinų procesinių veiksmų bei visų bÅ«tinų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių neiÅ¡naudojimo, kadangi nei įtariamieji, nei liudytojai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti, ieÅ¡komi ir apklausinėjami.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pastarųjų asmenų apklausa neiÅ¡vengiamai padėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., subjektyviosios pusės. PareiÅ¡kėjo nuomone, komentaras akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Tokiu komentaru rusų tautybės žmonių atžvilgiu yra kurstoma diskriminacija, t.y. netiesiogiai kviečiama ir skatinama riboti jų teises ir laisves palyginti su kitais žmonėmis ar jų grupėmis.

Jame yra pateiktos Å¡aliÅ¡kos, neobjektyviai parinktos ir iÅ¡dėstytos žinios, nuomonės ir vertinimai, iÅ¡reiÅ¡kiančios kraÅ¡tutinai neigiamÄ , niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymÄ prieÅ¡ tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (rusus). Tokie veiksmai vieÅ¡oje elektroninėje erdvėje bÅ«tent ir sudaro BK 170 str. 2 d. numatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad „Lietuvos Rytas“ yra viena populiariausių lietuviÅ¡kų interneto svetainių ir joje yra pakankamai gausus skaitytojų lankomumas, todėl tai nepaneigia fakto, jog nemažas skaitytojų ratas jau yra su juo susipažinę, galbÅ«t net tokiam pareiÅ¡kimui yra pripratę.

Tokio pareiÅ¡kimo adresatas – neapibrėžtas žmonių ratas yra atitinkamai nuteikiamas ir skatinamas perimti tokį neigiamÄ nusistatymÄ .Atsiliepimų į skundÄ negauta.PareiÅ¡kėjo VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Å i konstitucinė nuostata yra perkelta į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 str. 1 d. SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamasis procesas yra tikslingas tik tuomet, kai jį pradėjus bei tęsiant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta padaryta nusikalstama veika ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas jÄ padaręs asmuo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prieÅ¡ priimant nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba bÅ«tų atskleista nusikalstama veika bei iÅ¡aiÅ¡kintos jos padarymo aplinkybės.Pažymėtina, kad BPK 168 str. neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Å ioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigÅ«no teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus tikslu patikslinti duomenis. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradėtas, remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra bÅ«tinas.

Akcentuotina ir tai, kad baudžiamasis procesas yra ultima ratio (iÅ¡imtinio pobÅ«džio) priemonė, todėl turi bÅ«ti pradedamas, tik esant rimtam pagrindui bei nusikalstamos veikos sudėčiai. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tinkamai iÅ¡analizavo visus pareiÅ¡kime nurodytus duomenis ir įvertino ikiteisminio tyrimo tikslingumÄ , prokurorė nutarimu pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimo panaikinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad tyrėjas ir prokurorė tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmens lygiateisiÅ¡kumui ir teisingai konstatavo, kad yra aiÅ¡ki BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, daranti baudžiamÄ jį procesÄ negalimÄ ,Tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ir prokurorės nutarimuose, tiek skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankama, nėra pagrindo netikėti tokių procesinių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su priimtais sprendimais, nereiÅ¡kia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kėjas Europos žmogaus teisių fondas siekia asmenį, paraÅ¡iusį neigiamÄ komentarÄ â€žLietuvos ryto“ interneto svetainėje adresu: www.lrytas.lt, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 170 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.BK 170 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas vieÅ¡ai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantÄ ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Å io nusikaltimo objektas – žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas, lygiateisiÅ¡kumas su kitais žmonėmis. Nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudaro aktyvÅ«s veiksmai – tam tikro turinio vieÅ¡i pareiÅ¡kimai neapibrėžtam asmenų ratui.Taigi, vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 2 d., pirmiausia nustatytina, ar internetiniu komentaru „pyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“ yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti rusų tautybės asmenų grupę.

Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, komentaras, nors ir yra negatyvus rusų tautinės mažumos atžvilgiu, tačiau pagal savo turinį ir tekstinę iÅ¡raiÅ¡kÄ jis vertintinas kaip komentarÄ paraÅ¡iusio asmens nuomonė, bet ne kreipimasi į kitus asmenis. Teismas teisingai konstatavo, kad nėra jokių aiÅ¡kiÄ agresijÄ , smurtÄ propaguojančių teiginių, necenzÅ«rinių ar įžeidžiančių epitetų rusų tautinės mažumos atžvilgiu. SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, komentaras „pyzdinkit padugnes ir siuksles i rusija Lietuvos!!! Nereikia net taikos nei nieko mes nebijom tos rusijos, jei ir rusija pultu Lietuva, bet kokiu atveju pizdy nuo NATO bus ruskiam ;DDD“ vertintinas kaip amoralus, neetiÅ¡kas ir piktybinis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo vienkartiniu iÅ¡sireiÅ¡kimu yra vieÅ¡ai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminacija.

Tam, kad asmens veika bÅ«tų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų LR BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veika turi bÅ«ti ne tik prieÅ¡inga teisei, tačiau ir pavojinga. Sutiktina su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vada, kad komentaro autorius aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia nepagarbÄ ir savo neigiamÄ požiÅ«rį į rusų tautybės asmenis, tačiau komentare nėra kvietimo ir kitiems asmenims nekęsti Å¡ios tautinės grupės, jÄ diskriminuoti ar prieÅ¡ jai priklausančius asmenis smurtauti.

Taip pat visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo subjektai komentaro autoriaus iÅ¡dėstytas mintis teisingai įvertino kaip nebrandžios asmenybės pasisakymÄ ir pagrįstai nepripažino tokiame komentare esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę galinčio užtraukti tautinės nesantaikos kurstymo požymių. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais – ultima ratio. Tai reiÅ¡kia, kad, esant galimybei, kilusį ginÄÄ , atsakomybės klausimÄ iÅ¡spręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.

Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-11-10 nutarimas). SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, vienkartinis internetinis komentaras yra laikytinas neetiÅ¡ku, amoraliu, nekorektiÅ¡ku, prasilenkiančiu su etiÅ¡ku informacijos nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, dėl to turinčiu neigiamÄ ir niekinamÄ pobÅ«dį, tačiau jis savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 170 str. 2 d.

įtvirtintų nusikalstamų veikų požymių. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad objektyvÅ«s duomenys apie subjektyviÄ jÄ nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 2 d., pusę nebuvo gauti, nes nebuvo atlikti visų bÅ«tini procesiniai veiksmai bei nebuvo iÅ¡naudotos visos bÅ«tinos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos priemonės, kuo buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai, nepagrįstas. Pažymėtina, jog situacija, kai nebuvo nustatyti BK 170 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, paneigia reikalingumÄ nustatyti įtariamuosius ar liudytojus.

Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, t.y. nesant nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas nėra reikšmingas, nes, norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra būtina nusikalstamos veikos sudėties objekto, objektyviosios pusės, subjekto ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek prokurorės nutarimuose, tiek teismo nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, konstatuojant, jog pareiškėjo nurodytu internetiniu komentaru „Lietuvos ryto“ internetinėje svetainėje, nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 str. 2 d.

Todėl naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d.,n u t a r ė: atmesti VÅ¡Ä® Europos žmogaus teisių fondo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                            Jolanta Čepukėnienė