296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpraÅ¡Ä atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po jo tÄvo H. P. mirties, priimti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog jo tÄvas H. P. mirÄ 1987-10-28. TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kÄjas praleido dÄl to, jog iki 1999 m. pabaigos buvo dar gyva motina, o iki 2010 m. vasario buvo gyva motinos sesuo L. A., kuri buvo pusÄs tÄvui priklausanÄio turto dalies savininkÄ ir kuri paliko savo dalį pareiÅ¡kÄjo sÅ«nui G. P.. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 29-30) pareiÅ¡kimÄ dÄl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo valstybei 5 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatÄ, jog pareiÅ¡kÄjas P. P. yra H.
Legislator headnote
AI generated296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb · Kauno apygardos teismas: PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡sprÄsti klausimÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 36-37) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi pareiÅ¡kÄjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ ir nebuvo nustatyta jokių realių trukdžių, kurie per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo tÄvų mirties neleistų pareiÅ¡kÄjui priimti palikimÄ arba turtÄ pradÄti faktiÅ¡kai valdyti.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2S-1226-485/2011;Pirmosios instancijos teismo teisÄjas RiÄardas Juodis; Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 122.3; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužÄs 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisÄjų RamÅ«no Mitkaus ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo P. P. atskirÄ jį skundÄ dÄl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 2-285-548/2011 pagal pareiÅ¡kÄjo P. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo. TeisÄjų kolegija nustatÄ: pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kimu (b. l.
3) praÅ¡Ä atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po jo tÄvo H. P. mirties, priimti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog jo tÄvas H. P. mirÄ 1987-10-28. TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kÄjas praleido dÄl to, jog iki 1999 m. pabaigos buvo dar gyva motina, o iki 2010 m. vasario buvo gyva motinos sesuo L. A., kuri buvo pusÄs tÄvui priklausanÄio turto dalies savininkÄ ir kuri paliko savo dalį pareiÅ¡kÄjo sÅ«nui G. P.. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 29-30) pareiÅ¡kimÄ dÄl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo valstybei 5 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatÄ, jog pareiÅ¡kÄjas P. P. yra H.
P. ir G. P. sÅ«nus. H. P. mirÄ 1987-10-30, G. P. mirÄ 1999-10-06. H. P. iki mirties (1987-10-28) gyveno ir valdÄ pusÄ gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų, esanÄių (duomenys neskelbtini). Notaro biure paveldÄjimo byla po H. P. ir G. P. mirties, pradÄta nebuvo ir paveldÄjimo teisÄs liudijimas neiÅ¡duotas. Teismas nurodÄ, jog Å¡ioje byloje taikomos materialinÄs teisÄs normos, galiojusios 1987-10-28 (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ .
Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismo gali bÅ«ti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis privalo įrodyti pareiÅ¡kÄjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str., 576 str. 1 d.). Teismas nurodÄ, jog po tÄvų mirties pareiÅ¡kÄjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ .
Taigi, norÄdamas priimti palikimÄ , jis turÄjo kreiptis į vietos notarÄ , vietos apylinkÄs teismÄ arba paveldimÄ turtÄ pradÄti faktiÅ¡kai valdyti per Å¡eÅ¡is mÄnesius, taÄiau pasibaigus Å¡iam terminui pareiÅ¡kÄjas daugiau kaip dvideÅ¡imt metų iki bylos nagrinÄjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldÄti. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys â etikos sumetimai ar laiko neturÄjimas, nepripažintinos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratÄstas tik tokiam įpÄdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ jį priimti, taÄiau dÄl susiklosÄiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalÄjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priÄmimo veiksmų.
NagrinÄjamos bylos atveju pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ pats ar per įgaliotÄ atstovÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinÄs teisÄs iki materialinÄs teisÄs normose apibrÄžtų terminų pabaigos, tokia teisÄ pasibaigia. DÄl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasÄių, praleidusio įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti įpÄdinio teisÄ Ä¯ palikimÄ pasibaigia.PareiÅ¡kÄjas atskiruoju skundu praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs.PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog tÄvui priklausiusiame name negyveno, todÄl priimti palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdant neturÄjo galimybÄs. PareiÅ¡kÄjui buvo neetiÅ¡ka pretenduoti į tÄvo palikimÄ kol buvo gyva motina, o po to ir motinos sesuo.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡sprÄsti klausimÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 36-37) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi pareiÅ¡kÄjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ ir nebuvo nustatyta jokių realių trukdžių, kurie per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo tÄvų mirties neleistų pareiÅ¡kÄjui priimti palikimÄ arba turtÄ pradÄti faktiÅ¡kai valdyti.
PareiÅ¡kÄjo argumentas dÄl neetiÅ¡kumo priimti palikimÄ negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å i taisyklÄ taikoma ir atskirųjų skundų dÄl teismo priimtų nutarÄių nagrinÄjimo tvarkai (CPK 338 str.). TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad absoliuÄių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
PalikÄjo mirties momentas yra laikomas palikimo atsiradimo laiku, todÄl, atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje praÅ¡oma atnaujinti terminÄ palikimui priimti po H. P., mirusio 1987-10-30, mirties, Å¡ioje byloje taikomos materialinÄs 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatÄ, jog įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . Å ie veiksmai turÄjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.
CK 587 str. 3 d.). Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismas šį terminÄ galÄjo pailginti, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių, taÄiau Å¡iÄ aplinkybÄ leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis privalo įrodyti pareiÅ¡kÄjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str., 576 str. 1 d.). AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir bylos nagrinÄjimo metu galiojanÄio CK 5. 50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d. Å iuo atveju byloje keliamas klausimas ar yra pagrindas pareiÅ¡kÄjui P. P. atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po pareiÅ¡kÄjo tÄvo H.
P. mirties, priimti. PažymÄtina, kad 1964 m. CK nebuvo įtvirtintos konkreÄios priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, todÄl teismas, įvertinÄs konkreÄias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kÄjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Vertindamas galimybÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ , bylÄ nagrinÄjantis teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar terminÄ Ä¯pÄdinis praleido dÄl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dÄl objektyvių priežasÄių, taip pat iÅ¡analizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ Ä¯takos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisÄtus interesus.
Be to, pažymÄtina, kad vertinant pareiÅ¡kÄjo, praleidusio terminÄ palikimui priimti elgesį, teismas privalo atsižvelgti ar pats pareiÅ¡kÄjas buvo atidus, sÄ Å¾iningas, ar prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatÄ jokių svarbių aplinkybių, dÄl kurių toks terminas galÄtų bÅ«ti atnaujintas. PareiÅ¡kÄjas savo argumentus grindÄ tuo, jog jam buvo neetiÅ¡ka pareikÅ¡ti pretenzijas į mirusio tÄvo turtÄ esant gyvai motinai, o po jos mirties â tetai.
IÅ¡ byloje esanÄių pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų matyti, jog mirus pareiÅ¡kÄjo tÄvui, pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai suvokÄ, jog Å¡is turi pareigÄ kreiptis dÄl palikimo priÄmimo, taÄiau to nepadarÄ ir į teismÄ dÄl praleisto termino atnaujinimo kreipÄsi tik praÄjus 24 metams po tÄvo mirties. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ pagrįstumÄ vertinantis teismas terminÄ atnaujinti gali tik pripažinÄs, kad svarbios priežastys, kliudžiusios kreiptis dÄl palikimo priÄmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dÄl termino atnaujinimo dienos.
Kaip matyti, pareiÅ¡kÄjas visÄ minÄtÄ laikÄ elgÄsi pasyviai, nesiekÄ Ä¯gyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimÄ . TodÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie pagrįstų objektyvių kliÅ«Äių įgyvendinti savo teises, įskaitant ir teisÄ kreiptis dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat atkreiptinas dÄmesys, kad pareiÅ¡kÄjas per visÄ laikotarpį po pareiÅ¡kÄjo tÄvo mirties nesiÄmÄ jokių priemonių įgalioti kitÄ asmenį kreiptis jos vardu dÄl palikimo priÄmimo.
Kolegijos nuomone, visos Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad pareiÅ¡kÄjas terminÄ palikimui priimti praleido iÅ¡imtinai dÄl savo pasyvumo ir nerÅ«pestingumo, kas neleidžia teismui pareiÅ¡kÄjo nurodytų aplinkybių vertinti kaip svarbių termino atnaujinimui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas savo teisių į palikimÄ tiek per įstatyme nustatytÄ terminÄ , tiek ir ilgÄ laikÄ po termino pabaigos neįgyvendino ne dÄl objektyviai susiklosÄiusių aplinkybių, bet dÄl savo paties kaltÄs. Esant nurodytoms aplinkybÄms, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentai nÄra teisinio pagrindo, todÄl atskirasis skundas atmestinas, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.              KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Algirdas Remeika Kolegijos teisÄjai             RamÅ«nas Mitkus              Egidijus TamaÅ¡auskas