Legislator Case Law & Legislation
296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb AI generated

296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb · Kauno apygardos teismas

Case Number 296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

prašė atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po jo tėvo H. P. mirties, priimti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo tėvas H. P. mirė 1987-10-28. TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas praleido dėl to, jog iki 1999 m. pabaigos buvo dar gyva motina, o iki 2010 m. vasario buvo gyva motinos sesuo L. A., kuri buvo pusės tėvui priklausančio turto dalies savininkė ir kuri paliko savo dalį pareiÅ¡kėjo sÅ«nui G. P.. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 29-30) pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei 5 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas P. P. yra H.

Legislator headnote

AI generated

296a3ab0-3dc9-4f18-90e5-c4f2dfc47cfb · Kauno apygardos teismas: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 36-37) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi pareiÅ¡kėjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ ir nebuvo nustatyta jokių realių trukdžių, kurie per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo tėvų mirties neleistų pareiÅ¡kėjui priimti palikimÄ arba turtÄ pradėti faktiÅ¡kai valdyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1226-485/2011;Pirmosios instancijos teismo teisėjas Ričardas Juodis; Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 122.3; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų RamÅ«no Mitkaus ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo P. P. atskirÄ jį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-285-548/2011 pagal pareiÅ¡kėjo P. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teisėjų kolegija nustatė: pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu (b. l.

3) prašė atnaujinti terminÄ palikimui, likusiam po jo tėvo H. P. mirties, priimti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo tėvas H. P. mirė 1987-10-28. TerminÄ palikimui priimti pareiÅ¡kėjas praleido dėl to, jog iki 1999 m. pabaigos buvo dar gyva motina, o iki 2010 m. vasario buvo gyva motinos sesuo L. A., kuri buvo pusės tėvui priklausančio turto dalies savininkė ir kuri paliko savo dalį pareiÅ¡kėjo sÅ«nui G. P.. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 29-30) pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei 5 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas P. P. yra H.

P. ir G. P. sÅ«nus. H. P. mirė 1987-10-30, G. P. mirė 1999-10-06. H. P. iki mirties (1987-10-28) gyveno ir valdė pusė gyvenamojo namo bei Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Notaro biure paveldėjimo byla po H. P. ir G. P. mirties, pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje taikomos materialinės teisės normos, galiojusios 1987-10-28 (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismo gali bÅ«ti prailgintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau Å¡iÄ aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str., 576 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog po tėvų mirties pareiÅ¡kėjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ .

Taigi, norėdamas priimti palikimÄ , jis turėjo kreiptis į vietos notarÄ , vietos apylinkės teismÄ arba paveldimÄ turtÄ pradėti faktiÅ¡kai valdyti per Å¡eÅ¡is mėnesius, tačiau pasibaigus Å¡iam terminui pareiÅ¡kėjas daugiau kaip dvideÅ¡imt metų iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys – etikos sumetimai ar laiko neturėjimas, nepripažintinos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pats ar per įgaliotÄ atstovÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti įpėdinio teisė į palikimÄ pasibaigia.PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog tėvui priklausiusiame name negyveno, todėl priimti palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdant neturėjo galimybės. PareiÅ¡kėjui buvo neetiÅ¡ka pretenduoti į tėvo palikimÄ kol buvo gyva motina, o po to ir motinos sesuo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 36-37) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog teismo nutartis yra pagrįsta, kadangi pareiÅ¡kėjas žinojo apie palikimo atsiradimÄ ir nebuvo nustatyta jokių realių trukdžių, kurie per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo tėvų mirties neleistų pareiÅ¡kėjui priimti palikimÄ arba turtÄ pradėti faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kėjo argumentas dėl neetiÅ¡kumo priimti palikimÄ negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Palikėjo mirties momentas yra laikomas palikimo atsiradimo laiku, todėl, atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje praÅ¡oma atnaujinti terminÄ palikimui priimti po H. P., mirusio 1987-10-30, mirties, Å¡ioje byloje taikomos materialinės 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m.

CK 587 str. 3 d.). Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d. teismas šį terminÄ galėjo pailginti, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau Å¡iÄ aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (CPK 177 str. 2 d.; 178 str., 576 str. 1 d.). AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir bylos nagrinėjimo metu galiojančio CK 5. 50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d. Å iuo atveju byloje keliamas klausimas ar yra pagrindas pareiÅ¡kėjui P. P. atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po pareiÅ¡kėjo tėvo H.

P. mirties, priimti. Pažymėtina, kad 1964 m. CK nebuvo įtvirtintos konkrečios priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, todėl teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar terminÄ Ä¯pėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat iÅ¡analizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ Ä¯takos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Be to, pažymėtina, kad vertinant pareiÅ¡kėjo, praleidusio terminÄ palikimui priimti elgesį, teismas privalo atsižvelgti ar pats pareiÅ¡kėjas buvo atidus, sÄ Å¾iningas, ar prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių toks terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas. PareiÅ¡kėjas savo argumentus grindė tuo, jog jam buvo neetiÅ¡ka pareikÅ¡ti pretenzijas į mirusio tėvo turtÄ esant gyvai motinai, o po jos mirties – tetai.

IÅ¡ byloje esančių pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, jog mirus pareiÅ¡kėjo tėvui, pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai suvokė, jog Å¡is turi pareigÄ kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė ir į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik praėjus 24 metams po tėvo mirties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ pagrįstumÄ vertinantis teismas terminÄ atnaujinti gali tik pripažinęs, kad svarbios priežastys, kliudžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dėl termino atnaujinimo dienos.

Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas visÄ minėtÄ laikÄ elgėsi pasyviai, nesiekė įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie pagrįstų objektyvių kliūčių įgyvendinti savo teises, įskaitant ir teisę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ laikotarpį po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties nesiėmė jokių priemonių įgalioti kitÄ asmenį kreiptis jos vardu dėl palikimo priėmimo.

Kolegijos nuomone, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas terminÄ palikimui priimti praleido iÅ¡imtinai dėl savo pasyvumo ir nerÅ«pestingumo, kas neleidžia teismui pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių vertinti kaip svarbių termino atnaujinimui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas savo teisių į palikimÄ tiek per įstatyme nustatytÄ terminÄ , tiek ir ilgÄ laikÄ po termino pabaigos neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo paties kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentai nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.              KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas             Algirdas Remeika Kolegijos teisėjai             RamÅ«nas Mitkus              Egidijus TamaÅ¡auskas