2022-06-22 Nr. AB-18056-3-61-3-01535-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-369-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01535-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. balandžio 12 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-11442 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir Nurodymas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. VMI sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-321 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 15 796,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 8 295,99 Eur GPM delspinigių ir skirta 4 739,06 Eur GPM bauda. Ginčo nagrinėjimo metu buvo perskaičiuota mokėtina GPM suma ir vietoje 15 796,87 Eur priskaičiuota 15 689,87 Eur GPM, o priskaičiuoti delspinigiai ir bauda nepakito, taigi pareiškėjai viso buvo priskaičiuota 28 724,92 Eur. VMI 2020 m. lapkričio 13 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-1268 (toliau – ir Raginimas) buvo nurodyta mokėtina 28 669 Eur suma. Ginčijamame Nurodyme atsakovas reikalauja nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos, sudarančią 31 113 Eur, todėl, pareiškėjos teigimu, šis reikalavimas savo esme yra naujas ir niekuo nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 4 d., pasibaigus mokestiniams ginčams ir pareiškėjai nesumokėjus priskaičiuotų sumų, 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas 28 669 Eur sumai, kuris 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstas registruotu laišku ir pareiškėjai įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. Raginime pareiškėjai buvo nurodyta, jog priskaičiuotas sumas ji turi sumokėti per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos, o jų laiku nesumokėjus bus skaičiuojami delspinigiai.

VMI pažymėjo, kad MAĮ 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, kurios nesumokėjus jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėja nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, taip pat nepateikė prašymo leisti įsiskolinimą biudžetui sumokėti dalimis, todėl, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2021 m. balandžio 12 d. buvo priimtas Nurodymas nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, ir perduotas vykdyti kredito institucijoms bei susipažinimui tą pačią dieną įkeltas paskyroje Mano VMI.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja mokestinės nepriemokos per Raginime nurodytą terminą nesumokėjo, VMI įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą, t. y. duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Realizuodama priverstinio išieškojimo teisę, VMI, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnyje numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos. VMI laikėsi įstatymuose nustatytų procedūrų ir terminų, Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui VMI dėl Nurodymo panaikinimo nutraukė ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo už skundą sumokėtą 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad VMI 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suformuotas Raginimas, kuriuo pareiškėjai nurodyta per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos į vieną iš nurodytų VMI sąskaitų sumokėti 28 669 Eur sumą, kurią sudaro 15 689,87 Eur GPM, 8 272,17 Eur GPM delspinigiai ir 4 706,96 Eur GPM bauda. Pareiškėja buvo informuota, kad neįvykdžius Raginimo, minėtos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d.

VMI 2021 m. balandžio 12 d. priėmė Nurodymą nurašyti 31 113 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų), kuriame nurodyta 260 Eur per mėnesį laisvai disponuojama suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB. Iš Nurodymo priedo (Prievolių ataskaitos) matyti, kad Nurodyme nurodytą sumą sudaro 15 689,87 Eur prievolės suma, GPM, 4 706,96 Eur GPM bauda 10 716,17 Eur delspinigiai. Pareiškėja su Nurodymu susipažino 2021 m. balandžio 12 d.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-4280-816/2021 pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui VMI dėl sprendimo panaikinimo, kurios medžiaga, teismo vertinimu, patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas VMI 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymas buvo pripažintas netekusiu galios VMI 2021 m. liepos 12 d. sprendimu. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei VMI apie tai, kad ginčijamas Nurodymas yra pripažintas netekusiu galios, teismo neinformavo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 5 straipsniais, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o tai reiškia, kad administraciniame teisme gali būti sprendžiama ne dėl bet kokios valstybinio administravimo subjekto veiklos ar neveikimo, o tik tokio, kuris atitinka ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies bei 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas pabrėžė, jog kai skundžiamas aktas, veiksmas ar neveikimas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas pažymėjo, kad jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipusio teisminės gynybos asmens materialioji reikalavimo teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties, nes teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad VMI 2021 m. liepos 12 d. sprendimu pripažintas netekusiu galios nagrinėjamoje byloje ginčijamas Nurodymas, spręstina, kad neliko ginčo dalyko, t. y. pačios pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas teismo sprendimas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimo dėl Nurodymo panaikinimo nagrinėjimas nesukeltų pareiškėjai materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. jos turimų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, jokie įstatymo saugomi jos interesai negalėtų būti apginti, todėl toks procesas būtų beprasmis.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad su pareikšto reikalavimo susijusių argumentų bei motyvų vertinimas yra teisiškai nereikšmingas, ir konstatavęs, kad byloje neliko ginčo dalyko, administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs, kad pareiškėja kreipėsi į teismą iki skundžiamo administracinio sprendimo panaikinimo ir tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad skundžiamas administracinis sprendimas nebesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi jis panaikintas vėlesniu administraciniu sprendimu, teismas darė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir iš atsakovo priteisė 30 Eur.

III. Pareiškėja O. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nepagrįstai. Pareiškėja nurodo, kad kreipdamasi į teismą su skundu prašė panaikinti VMI raštą be datos ir numerio „Dėl pateikto prašymo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. vasario 18 d. prašymą. Taigi teismas nagrinėjo ne tai, ko prašė pareiškėja.

Pareiškėjos vertinimu, ginčas kyla dėl VMI rašte „Dėl pateikto prašymo“ nurodytos sumos 31 113 Eur ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1923-556/2020, apskaičiuotos 28 669 Eur sumos, kas sudaro 2 444 Eur skirtumą. VMI savo rašte „Dėl pateikto prašymo“ minėtą sumą įvardija delspinigiais. Taigi minėtame rašte pareiškėjai nustatyta prievolė sukėlė teisines pasekmes, o priešinga teismo išvada yra nepagrįsta.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

VMI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią įrodymų analizę, įvertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus ir pagrįstai sprendė dėl bylos procesinės baigties.

Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 12 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-31424 pakeisti VMI 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymą 15 689,87 Eur sumai, paliekant išieškojimą iš O. K. sąskaitų 15 689,87 Eur sumai iki kol antstolių rūmai neperduos vykdyti antstoliui VMI 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-22498 išieškoti 15 689,87 Eur mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto. Nurodymas buvo pakeistas, kadangi sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priėmė vykdyti antstolė, todėl naikinant dvigubą išieškojimą nurodymas buvo pakeistas paliekant išieškoti iš lėšų tik tą sumą, kuri buvo įtraukta į sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš priverstine hipoteka įkeisto turto. Kai antstolė priėmė vykdyti sprendimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto, VMI 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymas nurašyti lėšas iš sąskaitų buvo panaikintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu,. t. y. kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes, teismo vertinimu, Nurodymas, kuris neteko galios mokesčių administratoriui priėmus vėlesnį sprendimą, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. išnyko ginčo dalykas.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 103 ir 104 straipsniuose numatytas bylos nutraukimo institutas yra procesinės teisės institutas. Bylos nutraukimo pagrindai iš esmės yra siejami su procesinio pobūdžio aplinkybėmis, trukdančiomis išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnyje reglamentuota mokestinių ginčų procedūra, o 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš minėto teisinio reguliavimo seka, kad pareiškėjos skundžiamo Nurodymo, kuris priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniame teisme, o byla pagal suinteresuoto asmens skundą dėl minėto pobūdžio administracinio akto priskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I3-4280-816/2021 pagal pareiškėjos skundą atsakovui VMI dėl sprendimo panaikinimo, kurios medžiaga, teismo vertinimu, patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas VMI 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymas buvo pripažintas netekusiu galios VMI 2021 m. liepos 12 d. sprendimu. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertinimą, jog skundžiamas Nurodymas negali būti administracinės bylos dalyku, grindė aplinkybe, kad Nurodymas neteko galios ir pareiškėjos teisėms bei pareigoms įtakos nedaro.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.). Taigi nors po skundžiamo Nurodymo priėmimo faktinė padėtis nagrinėjamoje byloje, tikėtina, pasikeitė (VMI teigimu, 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-31424 Nurodymas buvo pakeistas, o antstolei priėmus vykdyti sprendimą iš priverstine hipoteka įkeisto turto, Nurodymas nurašyti lėšas iš sąskaitų buvo panaikintas), tačiau minėta administracinio teismo pareiga patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu, sudaro pagrindą nagrinėti teisme pradėtą bylą pagal pareiškėjos skundą, kurio, pažymėtina, pareiškėja nėra atsisakiusi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad teismas netinkamai apibrėžė pareiškėjos iškelto ginčo ribas, kadangi pareiškėja skunde reikalavimų dėl kitų VMI veiksmų, išskyrus dėl 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymo, nebuvo suformulavusi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o administracinė byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan