29653ba1-e60e-485e-a2e6-21ba613c0b39 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-138-496/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01283-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.3; 3.4.1.4.; 3.2.6.1 (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d. Kelmė              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė, sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei, advokatei I. M., atsakovei N. K.,tretiesiems asmenims N. V., A. V.,             viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei N. K., tretiesiems asmenims I. N., N. V., A. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės fakto nustatymo.              Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė V. K. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti gimimo liudijime 1996-11-04 įraÅ¡Ä Kelmės rajono Å aukėnų sen., CM skyriaus akto įraÅ¡o Nr. 36 apie tai, kad A. K., tautybė lietuvis, yra V. K. tėvas bei praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra C.

N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad V. K. gimimo metu jos mama N. K. gyveno su C. N., nors nebuvo susituokusi su juo ir nebuvo išsituokusi su A. K., todėl ieškovės gimimo liudijime, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, vaiko tėvu buvo įrašytas mamos sutuoktinis A. K., neįrašant jo duomenų, t. y. gimimo datos ar asmens kodo, bei kitų duomenų. Ieškinyje nurodoma, kad A. K. niekada ieškovės neaugino, nepripažino savo vaikais nei jos, nei kitų N. K. vaikų - A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodo, kad jie visÄ laikÄ Å¾inojo, jog tėvas yra kartu su mama gyvenantis C. N.. Jis, bÅ«damas gyvas, pripažino savo tėvystę tiek ieÅ¡kovei, tiek jos broliui ir seseriai, jais rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė iki savo mirties. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad 2016 metų vasarÄ ji iÅ¡girdo iÅ¡ savo brolio I. N., kad mirusiojo tėvo C. N. vardu, yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris 1996 metais jam atiteko pagal apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ .

Sužinojusi, kad yra turto, kurį turi teisę paveldėti, V. K. kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ ir į teismÄ . Mano, kad nepraleido termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė V. K. paaiÅ¡kino, kad ji visÄ laikÄ nuo vaikystės, kiek tik prisimena, gyveno kartu su mama N. K. ir tėčiu C. N.. Å is jÄ ir jos brolį AivarÄ bei seserį SonatÄ vadino savo vaikais – dukromis, sÅ«numi, o jie C.

N. vadino tėčiu. IÅ¡ pradžių jie bendraudavo su C. N. giminėmis, žinojo giminystės ryšį su jais. (duomenys neskelbtini) C. N. mirė. Po jo mirties ji su mama ir broliu bei seserimi liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad ji, bÅ«dama nepilnametė, niekada nesidomėjo, kas yra įraÅ¡yta dokumentuose, kas yra įraÅ¡ytas jos tėvu. Ji nurodė, kad 2016 metų vasarÄ ji sužinojo, kad C. N. turėjo turto ir ji turi teisę paveldėti tėvo turtÄ , tačiau tada pamatė, kad jos tėvu įraÅ¡ytas A.

K., kurio ji net nepažįsta, su juo nebendravo, yra mačiusi tik vienÄ kartÄ gatvėje. A. K. jai parodė mama N. K. ir pavadino jos buvusiu vyru. PraÅ¡o patenkinti jos ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o patenkinti V. K. ieÅ¡kinį. Ji nurodo, kad nors tretieji asmenys I. N., N. V. ir A. V. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, tačiau pasisakymuose neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių. Jie prieÅ¡taravo tik dėl to, kad C. N. gyvam esant nebuvo sutvarkyti dokumentai ir V. K. tėvu dokumentuose nebuvo įraÅ¡ytas C.

N.. Nurodo, kad ieÅ¡kovė V. K. tik 2016 metų vasarÄ sužinojo, kad jos tėvas C. N. turėjo žemės, kuriÄ ji gali paveldėti ir tada suprato, kad dokumentuose įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie jos tėvÄ . Nurodo, kad ji ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes nedelsiant po to ji kreipėsi dėl advokato paskyrimo ir užvedė bylÄ teisme dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.  Atsakovė N. K. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai. Ji paaiÅ¡kino, kad 1982 metais ji susituokė su A.

K., o nuo 1987-1988 metų su juo nebegyveno. Tuo laikotarpiu ji apsigyveno kartu su C. N. jo namuose Å aukėnų sen., LykÅ¡ilio kaime, Ilgoji 16. Su juo kartu iÅ¡gyveno apie 24 metus, iki pat C. N. mirties. Jie susilaukė trijų vaikų, tarp kurių V. K.. Jie norėjo vaikų tėvu įraÅ¡yti C. N., kartu važiavo į seniÅ«nijÄ dėl gimimo dokumentų, tačiau ji buvo neiÅ¡situokusi su A. K., todėl jai neleido įraÅ¡yti vaikų tėvu C. N. , o įrašė jos sutuoktinį A. K.. Atsakovė nurodė, kad ji tik 2015 metais iÅ¡situokė su A.

K. ir santuokos nutraukimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė N. K. parodė, kad C. N. nuo pat gimimo labai mylėjo visus tris jų bendrus vaikus, tame tarpe ir V.. Jis juos laikė savo vaikais, jis dirbo, vaikus išlaikė. N. K. nurodė, kad su A. K. visiškai nebendravo, nekalbėjo nuo to laiko, kai apsigyveno atskirai, t. y. maždaug nuo 1987-1988 metų. Ji anksčiau nepasirūpino vaikų dokumentų sutvarkymu, jų biologinio tėvo nustatymu.

V. K. pati panoro susitvarkyti dokumentus, įraÅ¡yti į gimimo liudijimÄ tikrÄ tėvÄ , 2016 metais sužinojusi apie galimybę paveldėti jo turtÄ .Trečiasis asmuo I. N. į teismo posėdį neatvyko, ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nurodo, kad dokumentus N. K. reikėjo tvarkyti anksčiau. Jis paaiÅ¡kino, kad N. K. su C. N. kartu apsigyveno maždaug nuo 1990 metų. PrieÅ¡ tai 1989 m. C. N. iÅ¡siskyrė su žmona, pasidalino turtÄ . Jo mama paliko C. N. namÄ , o pati iÅ¡sikėlė gyventi kitur.

I. N. nurodė, kad jis iki 1995 metų daugiau bendravo su tėvu C. N. ir jo sugyventine N. K., matė, kad ši laukiasi vaikų. Jis su tėvu nekalbėjo apie tai, kas yra tų vaikų tėvas, tėvas labai dažnai būdavo girtas.    Trečiasis asmuo N. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bet jei ieškovė nori, tegul nusistato tėvystę. Ji paaiškino, kad N. K. maždaug nuo 1993 metų apsigyveno pas C. N.. V. K. gimė N. K. gyvenant pas C. N. Lykšilio kaime, Ilgoji g.

16. Jie visi šiuo adresu gyveno iki C. N. mirties. Po to šiame name liko gyventi N. K. su vaikais. N. V. nurodė nežinanti, kas yra biologinis V. K. tėvas.Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ji nežino, kas yra V. K. biologinis tėvas. Ji matė, kad jos dėdė C. N. gyveno su N. K., jie augino vaikus. C. N. vaikus, tame tarpe ir V., vadino vardais. V. C. N. vadino tėtuku. Ji mano, kad vaikų tėvo įrašymu turėjo pasirūpinti N. K.. Jei C. N. pripažino tėvystę, tai turėjo įrašyti ir dokumentuose.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ gimimo liudijimo matyti, kad V. K. gimė 1996 metais, rugpjūčio 21 dienÄ , jos tėvais įraÅ¡yti A. K., lietuvis, nenurodytas asmens kodas, ir N. K., lietuvė, nurodytas asmens kodas. Santuoka tarp N. K. ir A. K. buvo nutraukta 2015 metų rugsėjo 8 dienos teismo sprendimu. Nutraukiant santuokÄ buvo nuspręsta patenkinti A. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir panaikinti įraÅ¡ai, kad A. K. yra N. K. vaikų S. K., gim. (duomenys neskelbtini) it A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendime įraÅ¡yta, kad N. K. ir A. K. kartu negyveno apie 29 metus iki santuokos nutraukimo, nuo 1986 metų jie nebendravo, intymių santykių nepalaikė. Civilinės bylos dėl N. K. ir A. K. santuokos nutraukimo  nagrinėjimo metu V. K. buvo pilnametė, ji buvo 19 metų, todėl yra pagrįstas aiÅ¡kinimas, kad Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiama dėl V. K. tėvystės. Gyventojų registro duomenyse įraÅ¡yta, kad A. K. yra miręs (duomenys neskelbtini).  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 str. 1 dalis numato, kad jei vaikÄ pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraÅ¡e įraÅ¡omas vaiko motinos sutuoktinis, remiantis santuokos įraÅ¡u ar jo pagrindu iÅ¡duotu santuokos liudijimu.

Remiantis Å¡iuo straipsniu N. K. gimusio vaiko V. K. tėvu buvo įraÅ¡ytas jos sutuoktinis A. K.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 1 d. vaikui gimus tėvams esant santuokoje nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 1.131 str. 2 d. numato, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.IeÅ¡kovė V.

K., bÅ«dama nepilnametė neprivalėjo ginčyti duomenis apie tėvÄ , įraÅ¡ytÄ jos dokumentuose. Pilnamete ji tapo 2014 m. rugpjūčio 22 dienÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji tapusi pilnamete nesidomėjo, kas jos gimimo liudijime įraÅ¡ytas tėvu, nes visÄ savo vaikystę buvo įsitikinusi, kad jos tėvas yra C. N.. Tik 2015 metais ji iÅ¡ mamos sužinojo, kad broliui ir seseriai, kurie dar buvo nepilnamečiai, teismo sprendimu yra nuginčyta tėvystė. Vėliau ji sužinojo apie C. N. po mirties likusį turtÄ .

Siekdama paveldėti tėvo turtÄ , apie kurį anksčiau nežinojo, ji iÅ¡siaiÅ¡kino, kad negali paveldėti, nes pagal įraÅ¡us registre ir gimimo liudijimÄ , nėra įraÅ¡yta kaip C. N. dukra. Ji iÅ¡ karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , vėliau į teismÄ . IÅ¡ Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Nemiros Barččauskienės pažymos matyti, kad po C. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla buvo užvesta 2016 m. rugsėjo 27 dienÄ .

V. K. advokatas paskirtas 2016-06-02 VPTPT sprendimu, o ji su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016-12-27. Atsakovė ir tretieji asmenys nepraÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį. IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad tapusi pilnamete ir 2016 metais sužinojusi apie galimÄ C. N. turto paveldėjimÄ , ieÅ¡kovė V. K. nedelsiant – 2016-04-01- kreipėsi teisinės pagalbos ir į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, todėl teismas pripažįsta, kad ji nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Liudytoja M.

B. paaiškino mačiusi, kad jos brolis C. N. gyveno kartu su N. K., jie kartu apsigyveno iki 1993 metų, vėliau su jais augo V. K.. Liudytoja suprato, kad ši mergaitė yra jos brolio C. dukra. Sugyventiniai nuolat girtavo. Liudytoja E. V., dirbanti socialine darbuotoja, nurodė, kad nuo 2008 metų matė, jog N. K. gyveno kartu su C. N.. Jie augino tris vaikus. Nijolė teigė, kad visi trys vaikai yra jos sugyventinio C. N. vaikai. C. N. mylėjo tuos vaikus, jis parnešdavo uždarbį į namus, vaikus išlaikė.

A. K. liudytoja yra mačiusi vienÄ kartÄ seniÅ«nijoje praÅ¡antį soc. paramos, tačiau apie tai, kad tarp A. K. ir N. K. bÅ«tų koks nors bendravimas ji nematė. Liudytojas A. Å ., Å aukėnų seniÅ«nijos seniÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad N. K. visÄ laikÄ gyveno su C. N. kaip sugyventiniai, nors N. K. nebuvo iÅ¡siskyrusi su savo sutuoktiniu. Jis lankydavosi sugyventinių namuose, matė, kad jie augina vaikus, tarp kurių buvo V. K.. C. N. rÅ«pinosi Å¡iais vaikais kaip tėvas. Jis niekada nėra sakęs, kad tai ne jo vaikai.

Sugyventiniai gyveno Å¡ia diena, girtavo, buvo įtraukti į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ Å¡alių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, 2015-09-08 teismo sprendimo byloje Nr. 2-221-446/2015 matyti, kad atsakovė N. K. maždaug nuo 1990-1993 metų gyveno kaip sugyventiniai su C. N., su A. K. visiÅ¡kai nebendravo, todėl A. K. negali bÅ«ti V. K., gimusios 1996-08-21, tėvas. IeÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui.

Å is faktas gali bÅ«ti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įraÅ¡ytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Panaikinus raÅ¡Ä apie V. K. tėvÄ yra spręstinas klausimas dėl jos tėvystės. IÅ¡ mirties liudijimo AA Nr. 633542, iÅ¡duoto Kelmės rajono savivaldybės Å aukėnų seniÅ«nijoje, matyti, kad C. N. mirė 2012 metų liepos 17 dienÄ .Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalga“, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., t. y. iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir Å¡eimos kodekso 56 straipsniu.

Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrÄ gyvenimÄ , bendrÄ Å«kio tvarkymÄ iki vaiko gimimo arba bendrÄ vaiko auklėjimÄ arba iÅ¡laikymÄ , arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi visÄ eilę dokumentų, kurie buvo iÅ¡duoti C. N.. IÅ¡ anksčiau apraÅ¡ytų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų visumos daroma iÅ¡vada, kad N. K. ir C.

N. nuo 1990-1993 metų iki pat C. N. mirties 2012 metais buvo sugyventiniai, jiems gyvenant kartu gimė V. K., C. N. jÄ pripažino dukra, iÅ¡laikė, rÅ«pinosi, tačiau įstatymo nustatyta tvarka tėvystės neįteisino dėl to, kad atsakovė N. K. nebuvo nutraukusi savo ankstesnės santuokos. Vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas prieÅ¡ vaiko gimimÄ ir jam gimus pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tėvu nurodytas C. N. pripažino tėvystę. Gyvenimas Å¡eimoje su vaiko motina ir vaiku yra svarus įrodymas, patvirtinantis tėvystės pripažinimÄ , įrodantis, vaiko iÅ¡laikymÄ , auginimÄ ir auklėjimÄ .

IeÅ¡kovė V. K. parodė, kad ji pažinojo vienintelį savo tėvÄ â€“ C. N., su kuriuo gyveno iki jo mirties, kuris ja rÅ«pinosi ir augino. Tai patvirtino visi kiti teismo posėdžio metu apklausti asmenys. Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi bÅ«ti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Bei vaikas gali siekti paveldėti savo tėvų turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad V. K. turi teisę žinoti savo tėvÄ ir Å¡iÄ teisę realizuoti, Å¡iÄ teisę iÅ¡vieÅ¡inant, t. y. deklaruojant jÄ oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraÅ¡e, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iÅ¡ to kylančias teises bei pareigas.

V. K., sulaukusi pilnametystės pagrįstai, turėdama tokiÄ teisę kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – tėvystės fakto – nustatymo. IeÅ¡kinys tenkintinas. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, suteikiant antrinę teisinę pagalbÄ , todėl visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės N. K. valstybei priteistina: 41 Eur žyminis mokestis, 15 Eur (suapvalinta iki Eur.) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 56 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovei V. K. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, už kuriÄ valstybė turėjo 408,92 Eur. iÅ¡laidų. Patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės N. K. valstybei (CPK 99 str., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 259 str., 268 str., 270 str., 307 str. 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti gimimo metrikų knygoje ir gimimo liudijime 1996-11-04 įraÅ¡Ä Kelmės rajono Å aukėnų sen., CM skyriaus, akto įraÅ¡o Nr. 36, apie tai, kad A.

K., tautybė lietuvis, yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu bei vaiko teisės žinoti savo tėvÄ tikslu, kad C. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Priteisti iÅ¡ N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 56 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodu 5660; bei 408,92 Eur, (keturis Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodu 5630.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               Daiva Valčiukienė