2020-06-17 Nr. AB-12562-3-61-3-03724-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1532-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03724-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3R-426 (AG-355/03-2018); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. BR6-3010950 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą pervertinti pareiškėjo paraišką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, iš jo nėra aišku, už kokius pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos ir kaip jos apskaičiuotos, kaip ir kokiais dokumentais vadovaujantis buvo apskaičiuotas tinkamas ir netinkamas plotas, todėl pareiškėjas neturi galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo tinkamumo paramai gauti. Agentūros Sprendime neaprašytas žemės valdymo dokumentų vertinimas. Pareiškėjo teigimu, laukai buvo valdomi teisėtai ir visi buvo sutvarkyti. Agentūra nepateikė įrodymų, kad deklaruotuose laukuose nebuvo vykdoma veikla ar nustatyti veiklos vykdymo pažeidimai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog dirbo ir dirba laukus, yra aktyvus ūkininkas, Agentūrai pateikė sutartis su žemės savininkais, tačiau Agentūra nepaisydama faktinių aplinkybių, neatsižvelgdama į senatį (sankciją galima taikyti tik už praėjusius ir einamuosius metus), pritaikė pareiškėjui sankciją. Pareiškėjas pabrėžė, jog Agentūra dėl jo priėmė tris skirtingus sprendimus (skundai dėl jų buvo nagrinėjami Komisijoje ir teisme) bei taikė tris skirtingas sankcijas. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra savo veiksmais pažeidė gero administravimo principą, kadangi skundžiamame Sprendime nėra nurodyta, jog ankstesniuose sprendimuose Agentūra padarė klaidą, todėl pareiškėjo atžvilgiu priėmė blogesnį sprendimą.

4. Pasak pareiškėjo, Komisija nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų dėl deklaruotų laukų valdymo dokumentų, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas ne kartą per Agentūros nustatytus terminus teikė dokumentus. Agentūra žemės sklypų nepripažino tinkamais paramai gauti tik dėl pateiktuose dokumentuose dėl žemės valdymo teisės padarytų techninių klaidų – 2016 m. kovo 1 d. su J. U. pasirašytoje Ilgalaikėje žemės sklypo panaudos sutartyje bei 2016 m. kovo 1 d. su J. B. P. pasirašytoje Ilgalaikėje žemės sklypo panaudos sutartyje nurodyto to paties unikalaus žemės sklypo numerio; taip pat 2016 m. kovo 5 d. su A. I. pasirašytoje Ilgalaikėje žemės sklypo panaudos sutartyje neteisingai nurodyto sklypo ploto. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūra galėjo jį informuoti apie neatitikimus, nes pareiškėjas nesuprato ir neatkreipė dėmesio, kad sutartyse nurodytas tas pats unikalus žemės sklypo numeris (per klaidą buvo netinkamai įrašytas vieno sklypo unikalaus numerio paskutinis skaitmuo). Komisija, atsižvelgusi į minėtas klaidas, turėjo įpareigoti Agentūrą pakartotinai įvertinti paraišką. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nebuvo vertinami žemės sklypai, kurie priklauso valstybei, nors sklypai valdomi nuo 2016 m., tačiau valdymo procesas užbaigtas 2017 m. vasario 23 d. Pareiškėjo įsitikinimu, techninės klaidos negali būti pagrindas teigti, kad pareiškėjas nepagrindė žemės sklypų valdymo.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Agentūra nurodė, kad paraiškos administravimo metu nustatytas neatitikimas, jog pareiškėjas galbūt padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad dėl nustatyto neatitikimo iki lapkričio 1 dienos privalu pateikti visų naujai deklaruotų / padidintų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus (nuomos, panaudos sutartis ar kt.). Pareiškėjui pateikus dokumentus, nustatyta, kad jais neįrodyta žemės valdymo teisė į 2016 metų paraiškoje visą naujai deklaruotą / padidintą plotą, todėl jam buvo taikomos sankcijos.

7. Agentūra pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018, kuriame konstatuota, kad visi 2016 metų paraiškos pareiškėjo pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, t. y. kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai 2016 metų paraiškai apskaičiavo bei taikė sankcijas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus, išmokai už pirmuosius hektarus, išmokai jaunajam ūkininkui ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, už nustatytus paramai netinkamus bl3 plotus, nepateikus žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Skundžiamame Sprendime Agentūra vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, todėl nurodė tokias pačias sankcijas, kaip ir teismo nepanaikintoje 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. BR6-207 dalyje, o žalinimo išmoką pareiškėjui apskaičiavo už faktiškai nustatytą 14,30 ha plotą. Agentūros teigimu, ji pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas faktiškai teisingai deklaravo tik 14,30 ha, todėl pareiškėjo po nustatyto termino papildomai teikti dokumentai ir paaiškinimai nevertinami.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. J. skundą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 26 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012266752-1 (toliau – ir Paraiška).

9.2. Agentūra 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. BR6-207 pritaikė pareiškėjui 740,88 Eur sankciją (išmoka už pirmuosius hektarus už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą), taip pat 665,95 Eur sankciją (žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą) ir ilgalaikes sankcijas už neteisingą plotų deklaravimą (pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, išmoka už pirmuosius hektarus, kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didelio nepalankumo vietovės, išmoka jaunajam ūkininkui, žalinimo išmoka, iš viso 2 888,58 Eur). Įvertinusi Paraišką, Agentūra nustatė, kad į deklaruotą kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 plotą (1,86 ha, pasėlio kodas – DGP) patenka ir paramai gauti netinkamas 0,06 ha KŽS bl3 plotas; pareiškėjas neįrodė žemės valdymo teisės į visą Paraiškoje naujai deklaruotą padidintą plotą, t. y. neįrodė žemės valdymo teisės į KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 0,99 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 3 1,56 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 0,26 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 4 0,13 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 0,71 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 1,72 ha dalį, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 1,93 ha dalį; buvo nustatytas bendras neteisingai deklaruotas 7,30 ha plotas, todėl pareiškėjui nemokėta išmoka už pirmuosius hektarus bei žalinimo išmoka, taip pat pritaikytos ilgalaikės sankcijos, apskaičiuotos už faktiškai nustatytą plotą taikant 1,5 dydžio nuobaudą.

9.3. Komisija 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 3R-22(AG-365/02-2017) panaikino Agentūros 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. BR6-207 ir įpareigojo Paraišką įvertinti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018 pakeitė Komisijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 3R-22(AG-365/02-2017) – panaikino Agentūros 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr.BR6-207 dalį, kuria taikyta sankcija žalinimo išmokai už neteisingą plotų deklaravimą, ir įpareigojo Agentūrą šią Paraiškos dalį vertinti iš naujo.

9.4. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Agentūra priėmė 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. BR6-3010950.

9.5. Nesutikdamas su Agentūros 2018 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. BR6-3010950 sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-426 (AG-355/03-2018) atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl minėto Agentūros sprendimo panaikinimo.

10. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018 konstatuotas aplinkybes, vadovaudamasis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 24, 81 ir 86 punktais, taip pat 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014) 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 23 straipsnio 2 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Agentūra žalinimo išmoką pagal Paraišką pagrįstai apskaičiavo faktiniam 14,30 ha plotui.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Taisyklių 83 punktą pareiškėjas visus valdymo teisę įrodančius dokumentus Agentūrai privalėjo pateikti iki 2016 m. lapkričio 1 d., po šios datos pateikti dokumentai nebeadministruojami. Aptariama teisės norma numato sankcijų taikymą už dokumentų nepateikimą laiku. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu konstatavo, jog Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas faktiškai teisingai deklaravo tik 14,30 ha, teismo sprendimas ir juo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl pareiškėjo papildomai po teisės aktais nustatyto termino teikiami dokumentai ir paaiškinimai nevertintini.

12. Įvertinęs skundžiamą Agentūros Sprendimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad juo pareiškėjui paskirtos išmokos ir pritaikytos sankcijos yra detaliai aprašytos, paaiškintos bei pagrįstos teisės aktais. Pareiškėjui skundžiamu Sprendimu, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą, yra skirta 665,95 Eur žalinimo išmoka, nors ankstesniu Agentūros sprendimu jam ši išmoka ne tik nebuvo skirta, bet jai dar buvo pritaikyta sankcija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrįstais pareiškėjo teiginių, kad Agentūros Sprendimu yra bloginama jo padėtis.

III. 13. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjo paaiškinimų dėl deklaruotų laukų valdymo dokumentų. Tiek raštu, tiek posėdyje pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys dokumentai parodo, kad Agentūrai buvo teikiama visa prašoma informacija, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas iki nustatyto termino nepateikė žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjui taip pat neaišku, kokiomis aplinkybėmis remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė šį faktą, nes iš teismo sprendimo matyti, jog faktas, kada ir kokie dokumentai buvo teikiami Agentūrai, bei šių dokumentų turinys, nebuvo vertinamas.

15. Pareiškėjas akcentuoja, kad visi dokumentai Agentūrai buvo pateikti, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, dokumentuose nurodytų žemės sklypų Agentūra nepripažino tinkamais paramai gauti dėl jai pateiktuose dokumentuose įsivėlusių techninių klaidų (dviejose 2016 m. kovo 6 d. žemės sklypų panaudos sutartyse nurodyto to paties žemės sklypo unikalaus numerio, taip pat dėl 2016 m. kovo 5 d. panaudos sutartyje neteisingai nurodyto žemės sklypo ploto). Pareiškėjas pabrėžia, kad 2016 m. kovo 6 d. žemės sklypų panaudos sutartys su B. P. ir J. U. buvo pasirašytos dėl greta esančių žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) skiriasi tik vienu skaitmeniu; o 2016 m. kovo 5 d. panaudos sutartyje su A. I. nurodant sklypo plotą praleistas vienas skaitmuo (turėjo būti nurodyta, ne 1,2 ha, o 1,42 ha). Pareiškėjui taip pat nesuprantama, kodėl kaip tinkami nebuvo įvertinti žemės sklypai, kurie priklauso valstybei, nes šiuos sklypus pareiškėjas valdo nuo 2016 metų, o valdymo įforminimas tik 2017 m. vasario 23 d. buvo baigtas dėl biurokratinių kliūčių. Esą panašios klaidos buvo ir kitose sutartyse, tačiau techninės klaidos, apie kurias tik dabar sužinojo ir pats pareiškėjas (jas paaiškino Agentūros darbuotoja), negali būti pagrindas pareiškėjui negauti išmokų už deklaruotus laukus. Pareiškėjo teigimu, dokumentai sudaryti Paraiškos administravimo laikotarpiu ir yra pateikti Agentūrai, todėl turi būti pripažinti tinkamais ir pagrindžiančiais deklaruotų laukų valdymą, juose yra aiškiai išreikšta šalių valia, šie dokumentai galioja ne vienerius metus, yra teisėti, nėra pripažinti niekiniais ar negaliojančiais. Atmetus šiuos dokumentus ar jų nevertinant, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

16. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018, kuris suklaidino pareiškėją, nes juo buvo panaikintas pareiškėjo minėtoje byloje skųstas Agentūros sprendimas. Nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1967-821/2018, pareiškėjui nebuvo žinoma aplinkybė, kad Agentūra žemės sklypų nepripažino tinkamais paramai gauti dėl pateiktuose jų valdymo dokumentuose įsivėlusių techninių klaidų, apie jas pareiškėjas sužinojo vėliau, nagrinėjant naują Agentūros priimtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl skundžiamo Agentūros 2018 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. BR6-3010950, šias aplinkybes jau žinojo, todėl turėjo jas tinkamai įvertinti ir pripažinti tinkamais įrodymais. Priešingu atveju, pareiškėjas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą būtų baudžiamas už nepadarytus teisės aktų pažeidimus.

17. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiga patikrinti, ar pareiškėjas turi deklaruojamų žemės sklypų valdymo dokumentus, tenka Agentūrai. Teikiant Paraišką informacija buvo patikrinta, jokių pastebėjimų neišreikšta. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nori perkelti atsakomybę tik pareiškėjui.

18. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo ištirti pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl žemės sklypų valdymo dokumentų, kurie nebuvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėjant pirmąją administracinę bylą Nr. eI-1967-821/2018.

19. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje.

21. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

22. Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

23. Agentūra 2018 m. birželio 20 d. sprendimą priėmė vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1967-821/2018. Šiuo teismo sprendimu panaikinta Agentūros 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalis, kuria taikyta sankcija programai Žalinimo išmoka už neteisingą plotų deklaravimą, ir Agentūra įpareigota pareiškėjo Paraiškos dalį dėl Žalinimo išmokos įvertinti iš naujo.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 21,66 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas – 14,30 ha. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas 7,36 ha buvo didesnis daugiau nei 3 proc., todėl Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) 81 punktu bei Reglamento (ES)640/2014 19 a straipsnio 1 ir 4 dalimis, išmoką apskaičiavo už faktiškai nustatytą plotą ir pagrįstai taikė 1,5 dydžio ilgalaikę sankciją išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus, išmokai už pirmuosius hektarus, išmokai jaunajam ūkininkui ir išmokai už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Teismas pripažino, kad Agentūra 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu nepagrįstai pritaikė sankciją žalinimo išmokai ir įpareigojo Agentūrą iš naujo administruoti Paraiškos dalį tik dėl žalinimo išmokos skyrimo bei priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.

25. Agentūra vykdydama teismo įpareigojimą iš naujo administravo tik Paraiškos dalį dėl žalinimo išmokos skyrimo ir ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Taisyklų 86 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 23 straipsnio 2 punktu, skyrė 665,95 Eur žalinimo išmoką.

26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad vadovaujantis šios Nutarties 20–22 punktuose nurodytomis teisės normomis ir jų aiškinimo taisyklėmis, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas, atlikdamas teisminę Agentūros Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą, teisėtai rėmėsi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatytais faktais, kurie iš naujo neįrodinėjami.

27. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus, yra nepagrįsti ir atmestini.

28. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys