2024-03-27 Nr. AB-5060-3-61-3-07447-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-164-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07447-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1T-7 (5.59 E) (toliau – ir Sprendimas) 3 punktą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 13 d. skundo NŽT dalį dėl ginčo žemės sklypų pardavimo arba nuomos.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi baigė pasiruošimą bylai nagrinėti.

Teismas gavo A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. atstovo advokato R. K. prašymą įtraukti jas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir suteikti advokatui prieigą prie elektroninės bylos.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administraciniams teismams priskirtų nagrinėti bylų aspektu ir nustatė, kad Sprendimo 3 punktu NŽT direktorius nusprendė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją: 3.1. dalyvaujant valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, naudotojams ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovui atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį; 3.2. vadovaujantis Metodikos reikalavimais, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti; 3.3. nustačius, kad visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo; 3.4. nustačius, kad valstybinės žemės sklypas yra per didelis, įvertinti, ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės sklypas; 3.5. nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras (-i) valstybinės žemės sklypas (-ai), spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti, rengimo inicijavimo; 3.6. teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos.

Įvertinęs Sprendimo dalies turinį, teismas sprendė, kad ji yra procedūrinio pobūdžio, ja tik nustatomi procedūriniai įpareigojimai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, ji pati savaime nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl nelaikytina savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Konstatavęs, kad Sprendimo dalis pareiškėjams nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl jos panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui NŽT dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.), o taip pat nėra pagrindo spręsti A. Č., O. Č., V. S. ir J. B. prašymo įtraukti jas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

III. Pareiškėjai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ atskirajame skunde prašo tenkinti jų atskirąjį skundą, panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį (atskirajame skunde klaidingai nurodyti skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metai laikytini rašymo apsirikimu ir taisytini į 2024 m.) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo Sprendimas sukelia jiems teisines pasekmes, nes juo panaikintas NŽT Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. sprendimas ir Sprendimo 3 punktu NŽT Vilniaus skyriaus vadovas įpareigotas atlikti veiksmus. Pareiškėjai prašė panaikinti NŽT Sprendimo 3 punktą, nes Vilniaus apskrities viršininkas valstybės vardu su pareiškėjais 2005 m. rugpjūčio 19 d. sudarė valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 (toliau – ir Įgyvendinimo sutartis), kuria pareiškėjai solidariai įsipareigojo išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 pripažintą minėtą valstybinės svarbos ekonominį projektą. Pareiškėjai aptaria Įgyvendinimo sutarties nuostatas ir teigia, kad Sprendimu suponuojama išvada, jog Įgyvendinimo sutartis iš valstybės pusės yra nesąžiningai ir neteisėtai nevykdoma. Visa šiuo metu naudojama žemė (valstybinės žemės sklypai) yra būtina smulkiojo verslo veiklai aptarnauti, jų klientams priimti, prekėms tiekti, prieigai prie gamybinių plotų, automobiliams parkuoti, o Sprendimo 3 punktas, kuriuo neva siekiama nustatyti valstybinės žemės sklypo plotus, reikalingus statiniams eksploatuoti, ne tik prieštarauja Įgyvendinimo sutarčiai, bet ir pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjai akcentuoja, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai išaiškinta, kad Sprendimas nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjams.

2. Atsakovas priėmė individualų administracinį aktą ir pats nurodė, jog pareiškėjai gali jį apskųsti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, tai reiškia, kad, atsakovo vertinimu, Sprendimas sukuria / gali sukurti teisines pasekmes pareiškėjams. Sprendimas priimtas iš dalies tenkinant 2023 m. balandžio 13 d. skundą, pripažįstant, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. priimtas administracinis aktas turi įtakos pareiškėjų teisėms.

3. Teisė į gerą administravimą pripažįstama bendruoju teisės principu, o taip pat ir teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Individualus administracinis aktas, kuriame, be kita ko, nėra išaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka gero viešojo administravimo principo.

4. Faktą, kad Sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ne tik pareiškėjams, patvirtina ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas įtraukti juos į administracinę bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Šios administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos nuosavybės teisių atkūrimo natūra procesui ir gali lemti nuosavybės teisių natūra atkūrimą bei žemės išpirkimą iš valstybės.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas aptaria Sprendimo 3 punktą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. NŽT direktoriaus įpareigojimas buvo duotas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, reikalavimais. Sprendimu nėra nutarta neišnuomoti / neparduoti sklypų, o tik imtis priemonių dėl tinkamų nuomos / pardavimo procedūrų įgyvendinimo, t. y. tai, kad būtų tinkamai / teisėtai išspręsti pareiškėjų prašymai išnuomoti / parduoti sklypus.

2. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 punkto reikalavimų, jame nėra išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei, todėl pagrįsta teismo išvada, kad Sprendimas negali būti laikomas individualiu teisės aktu.

3. Pagrįsta teismo išvada, kad Sprendimo 3 punktas yra procedūrinio pobūdžio, juo nustatomi tik procedūriniai įpareigojimai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, jis negali sukurti tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjams.

4. ABTĮ 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamo akto panaikinimo pagrindus. LVAT yra konstatavęs, kad ne bet koks formalus VAĮ 10 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus. Kadangi Sprendimas nėra administracinis aktas pagal VAĮ 2 straipsnio 5 punktą, jis negali būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnyje nustatytais akto panaikinimo pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjų skundą (ABTĮ 103 str. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, nustatęs, kad Sprendimo dalis pareiškėjams nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, o reikalavimas dėl Sprendimo 3 dalies panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydami, kad Sprendimo 3 punktas pažeidžia jų teises ir teisėtus lūkesčius, sukuria tiesiogines teisines pasekmes – juo kėsinamasi į pareiškėjų nuosavybę pagal Įgyvendinimo sutartį (išlaikyti su pareiškėjais valstybinės žemės nuomos santykius).

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.). Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į NŽT ir prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 14 d. rašte duotą įpareigojimą parengti žemės sklypų planus bei parduoti pareiškėjams atitinkamus žemės sklypus. NŽT, išnagrinėjęs pareiškėjų 2024 m. balandžio 13 d. skundą, Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjų skundą iš dalies pagrįstu, panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 14 d. raštą, kuriuo, atsižvelgiant į pareiškėjų prašymus išnuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka, buvo nepagrįstai reikalauti pateikti žemės sklypų dalių planus, bei skundžiamu Sprendimo 3 punktu įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti veiksmus, t. y. be kita ko, atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, įvertinti, ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti, rengimo inicijavimo, spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos.

Pareiškėjai, kaip matyti iš skundo turinio, reikalavimą dėl NŽT Sprendimo 3 punkto grindžia tuo, kad jame nustatyti įpareigojimai yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštarauja Įgyvendinimo sutarties nuostatoms, nes NŽT yra žinoma, jog pareiškėjų naudojami žemės sklypai yra užimti pareiškėjų pastatais ir inžineriniais statiniais, o perskaičiuojant pastatams reikalingus žemės plotus, pareiškėjų naudojamuose žemės sklypuose yra siekiama sukurti tariamai laisvos valstybinės žemės intarpus, atkurti į juos nuosavybės teises, tuo pačiu neatlygintinai nusavinant pareiškėjų investicijas. Pareiškėjų nuomone, NŽT privalėjo iš karto spręsti dėl nuomos teisinių santykių dėl žemės sklypų atstatymo arba šių žemės sklypų pardavimo.

Pirmosios instancijos teismas NŽT Sprendimo 3 punkto iš esmės nevertino ir dėl jo nepasisakė, konstatavęs, kad Sprendimo 3 punktas yra procedūrinio pobūdžio, juo nustatomi tik procedūriniai įpareigojimai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, jis negali sukurti tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjams. Pakartotinai įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Sprendime nurodytas teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, 6 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

LVAT praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas panaikinti NŽT Sprendimo 3 punktą, pagrįstumą (nepagrįstumą) galima tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Sprendimo 3 punkto poveikį pareiškėjų teisėms ar interesams ir spręsti, ar skundžiama akto dalis pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė