2018-10-10 Nr. AB-18408-3-62-3-01609-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1899-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01609-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 30 straipsniais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 straipsniais, nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 2 ir 3 sektoriuose buvo šiurkščiai apgaudinėjamas, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuojamos lėšos už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją. Lėšas buvo pradėta nuskaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. už lapkričio mėnesį. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio kiekvieną kartą, praėjus mėnesiui, buvo nuskaičiuojamos skirtingo dydžio lėšos. Nuo 2013 m. birželio 3 d. už elektros energiją buvo nuskaičiuojama du kartus, t. y. 43,16 Lt ir 4,80 Lt, iš viso 47,96 Lt, nors 2013 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais pareiškėjas jokių elektros prietaisų neturėjo, t. y. turimi elektros prietaisai buvo nurašyti arba padėti į sandėlį. Kadangi asmeninėje sąskaitoje lėšų nebuvo, 2013 m. rugsėjo 2 d. už elektros energiją buvo nuskaičiuota 15,53 Lt iš neliečiamos asmeninės sąskaitos. Dėl nurašomų lėšų iš neliečiamos sąskaitos pagrįstumo jis raštu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir gavo atsakymą, iš kurio turinio matyti, kad neliečiamos sąskaitos lėšų nurašymas už elektros energiją yra negalimas, tačiau Pravieniškių PN-AK Finansų skyrius elgėsi priešingai. Dėl tokių veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado sveikatos sutrikimai, baimė aplinkai, nemiga, galvos skausmai, dirglumas, agresyvumas. Asmeninių lėšų nurašymas sukėlė ir nepatogumus, t. y. pareiškėjas negalėjo įsigyti higienos priemonių, maisto, vaistų, vitaminų. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 1 500 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą ir 2016 m. gruodžio 9 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ Nr. S-28436 prašė skundo reikalavimams dėl žalos, patirtos nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d., atlyginimo, taikyti ieškinio senatį, o kitą skundo dalį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog už pareiškėjo turėtų elektros prietaisų elektros energijos sąnaudas buvo skaičiuojama vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į tai, ar nuteistasis gyveno gyvenamojoje patalpoje visą mėnesį, ar ne. Pareiškėjui už turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją 2013 m. vasario mėnesį buvo priskaičiuota 1,29 Lt (0,37 Eur), už kovo mėnesį – 21,28 Lt (6,16 Eur), už balandžio – 20,59 Lt (5,96 Eur). Kadangi pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje lėšų neturėjo, todėl susidariusi 43,16 Lt (12,49 Eur) skola buvo išskaičiuota birželio mėnesį, įplaukus pinigams į asmeninę sąskaitą iš trečiųjų asmenų. Birželio mėnesį buvo išskaičiuota 4,80 Lt (1,39 Eur) suma už gegužės mėnesį. 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui už elektros energiją pagal pateiktus 2013 m. rugpjūčio mėnesio sąrašus buvo išskaičiuota iš asmeninės sąskaitos 15,53 Lt (4,50 Eur). Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 17 d. į asmeninę sąskaitą gavo piniginę perlaidą 100 Lt (28,96 Eur), todėl rezervuota skola už elektros energiją pasidengė visiškai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos ginčo laikotarpyje nėra gyvybiškai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus pareiškėjas kreipėsi siekdamas sau visapusiškos naudos. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl šioje byloje išdėstytos situacijos jis patyrė žalą, nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos.

5. Atsakovo teigimu, Pravieniškių PN-AK dirbantys pareigūnai veikė tinkamai, teisėtai, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų. Pareiškėjas, būdamas apdairiu ir rūpestingu, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis į administraciją.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

7. Teismas, esant atsakovo prašymui daliai skundo reikalavimų taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis CK nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos, patirtos nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d., atlyginimas, tačiau pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2011 m. spalio 19 d., o skundą teismui padavė tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. Teismas, vertindamas skunde nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, sprendė, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo apie laikymo sąlygas, t. y. kad už jo turimus elektros prietaisus iš jo asmeninės sąskaitos būdavo nuskaičiuojamos netinkamai apskaičiuotos lėšos už išnaudotą elektros energiją.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad, jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokius išgyvenimus, kuriuos jis nurodo, jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu, jis taip pat turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir į tai reaguoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Sužinojęs apie atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

9. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo reikalavimo pagrįstumui nustatyti reikšmingos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos, t. y. 96 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal BVK 96 straipsnio 3 dalį nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintas taisykles, t. y. už naudojimąsi minėtais daiktais suvartotą energiją nuteistieji moka patys Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių nustatyta tvarka (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad nuteistųjų naudojamų BVK 96 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, naudojančių elektros energiją, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (w) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Vadovaujantis Taisyklių 4 punktu apskaičiuotos elektros energijos paros sąnaudos dauginamos iš pataisos įstaigai tiekiančio elektros energiją tiekėjo nustatyto pirmos grupės buitiniams (privatiems) vartotojams vienos laiko zonos elektros energijos tarifo.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 2 punktą, elektros prietaiso galia nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią. Kai elektros prietaiso tikslios galios nustatyti negalima (nenurodyta ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje, arba informacija apie elektros prietaiso galią yra nutrinta ar kitaip pažeista), elektros prietaisui nustatoma vidutinė galia: vaizdo leistuvui – 20 W; kompiuterinių žaidimų aparatui – 50 W; garso grotuvui – 60 W; televizoriui – 80 W; kompiuteriui – 250 W; vandens šildytuvui – 500 W; plaukų džiovintuvui – 1500 W; virduliui – 1800 W.

Pagal Taisyklių 3 punktą, atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, nustatoma tokia elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą: vaizdo leistuvui – 2 h; kompiuterinių žaidimų aparatui – 2 h; garso grotuvui – 4 h; televizoriui – 4 h; kompiuteriui – 4 h; vandens šildytuvui – 1 h; plaukų džiovintuvui – 0,2 h; virduliui – 0,5 h. Remiantis Taisyklių 5 punktu, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus.

Kai nuteistasis pataisos įstaigoje buvo ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš pataisos įstaigoje nuteistojo realiai būtų dienų skaičiaus. Taisyklių 8, 9 punktuose numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą. Išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojamos (Taisyklių 10 p.).

Pagal Taisyklių 11 punktą įgaliotas darbuotojas šių taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos. Bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

Teismas vertino, kad nuteistiesiems leidžiama naudotis įvairiais elektros prietaisais, tačiau už suvartotą elektros energiją jie turi atsiskaityti Taisyklių nustatyta tvarka.

11. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas gyvenamojoje patalpoje nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. kovo 31 d. naudojosi tam tikrais elektros prietaisais. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vardu buvo užregistruoti elektros prietaisai: nuo 2011 m. lapkričio 22 d. – žaidimų kompiuteris „Sony PS“, kurio galia 50 W, vidutinė veikimo trukmė per parą – 2 val., nuo 2012 m. vasario 21 d. – nešiojamas kompiuteris „HP“ su pele, kurio galia 90 W, vidutinė veikimo trukmė per parą – 4 val., kuris buvo grąžintas 2014 m. kovo 1 d., nuo 2014 m. gegužės 26 d. – TV „A7TFT LCD, kurio galia 80 W, vidutinė veikimo trukmė per parą – 4 val. bei nuo 2015 m. kovo 12 d. – MP-3 „PHILIPS“, kurio galia 60 W, vidutinė veikimo trukmė per parą – 4 val. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą, teismas vertino, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad už naudojimusi sąraše nurodytais prietaisais suvartotą elektros energiją bus skaičiuojamas atitinkamas mokestis, t. y., kad jam yra sudaryta galimybė gyvenamojoje patalpoje naudotis elektros prietaisais, tačiau ši teisė realizuojama nustatyta tvarka, numatant atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog mokesčiai už suvartotą elektros energiją iš jo yra išskaičiuojami neteisėtai.

12. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių nustatyta tvarka sieja mokesčio skaičiavimą su faktiškai naudojama elektros energija apskaitant nuteistųjų faktiškai naudojamus elektros prietaisus bei atsižvelgiant į šių prietaisų galią. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjui taikomos visiems nuteistiesiems galiojančios Taisyklės, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra ar gali būti diskriminuojamas, nes visiems nuteistiesiems mokestis už naudojamą elektros energiją yra skaičiuojamas vienodai. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog nuteistieji moka ne tik už jų pačių sunaudotą elektros energiją, bet ir padengia visus Pravieniškių PN-AK sunaudotos elektros energijos kaštus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu turėjo skirtingus elektros prietaisus, nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. kovo 31 d. iš Pravieniškių PN-AK buvo išvykęs į kitas kalinimo įstaigas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui atsakovo apskaičiuota ir mokėtina suma už sunaudotą elektros energiją negalėjo būti vienoda.

14. Dėl apskaičiuojant elektros energiją taikomo tarifo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog už suvartotą elektros energiją jam reikėjo mokėti po 0,96 ct/kWh, tačiau pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti atsakovo veiksmų neteisėtumu, nepateikė, taip pat nepateikė ir konkrečių skaičiavimų bei tai pagrindžiančių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad buvo taikomas pareiškėjo nurodytas tarifas apskaičiuojant jam mokėtiną sumą už sunaudotą elektros energiją. Vadovaudamasis byloje esančiais Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiais teismas sprendė, kad atsakovas, apskaičiuodamas elektros energijos sąnaudas, taikė nustatytą elektrą tiekiančios akcinės bendrovės Lesto (toliau – ir AB Lesto) elektros energijos kainą buitiniams vartotojams, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. skaičiavo po 50,1 ct/kWh.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pinigai už elektros energijos sunaudojimą buvo nuskaičiuoti iš jo neliečiamos asmeninės sąskaitos, nors Pravieniškių PN-AK tokios teisės neturėjo, nurodė, kad BVK 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Pravieniškių PN-AK negalėjo iš jo neliečiamos asmeninės sąskaitos išskaičiuoti piniginę sumą už jo sunaudotą elektros energiją, kadangi BVK 132 straipsnis konkrečiai reglamentuoja tvarką tik dėl nuteistųjų bei jų lėšų neliečiamoje sąskaitoje tvarkymo ir pataisos įstaigai tokie apribojimai teisės aktuose nėra taikomi.

16. Teismas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK, pateikęs duomenis apie nuteistajam priklausančius elektros prietaisus, duomenis apie elektros sąnaudas bei jų apskaičiavimo tvarką elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, neturtinės žalos atsiradimo fakto. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

III. 17. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neatsakingai, gindamas vien atsakovo interesus. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad skunde nurodytos aplinkybės ir bylos įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo 1 500 Eur neturtinės žalos faktui konstatuoti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucijos 21 ir 30 straipsniais, BVK 7 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad teismas negali toleruoti Konvencijos nuostatų pažeidimų ir, tokius pažeidimus nustatęs, privalo taikyti civilinės atsakomybės priemones, t. y. priteisti asmeniui valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje gynė poziciją, kad elektros energijos prietaisų neturėjo, todėl Pravieniškių PN-AK nepagrįstai už suvartotą elektros energiją iš asmeninės sąskaitos nuskaičiuodavo lėšas, o atsakovas atsikirtimų dėl su skundu pateiktų pažymų nepateikė.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo J. S. skundas dėl 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal CK 6.271 straipsnį atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtai nuskaičiavus iš jo (pareiškėjo) sąskaitos lėšas už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, taikė ieškinio senatį ir nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų, be to, byloje nenustatytos ir kitos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, neturtinės žalos atsiradimo faktas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, lėšos iš jo sąskaitų buvo nuskaičiuojamos nepagrįstai, nes jis elektros prietaisų neturėjo. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

26. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

27. Pagal BVK 96 straipsnį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2 d.), jų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Taisykles (3 d.).

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 173 punkte numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, be kita ko, kompiuteriais (173.7 p.). 173 punkte nurodyti daiktai, išskyrus nurodytus 173.16 punkte, turi būti ne galingesni kaip 2 000 W, techniškai tvarkingi, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis; techniškai netvarkingi daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigoje arba grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal nuteistojo rašytinį prašymą; visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis (1732 p.).

29. Taisyklių 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas BVK 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą. Pagal Taisyklių 11 punktą, įgaliotas darbuotojas šių taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui; buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos; bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konkrečiai nustatė, kada ir kokius elektros prietaisus turėjo pareiškėjas. Pažymėtina, kad šias nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas su sudarytu jo turimų elektros prietaisų sąrašu supažindintas pasirašytinai (b. l. 21–24). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo posėdyje gynė poziciją, jog elektros prietaisų neturėjo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad pareiškėjas teikė prieštaringus paaiškinimus, t. y. iš pradžių teigė, kad elektros prietaisų jis neturėjo, o vėliau pripažino, kad juos turėjo. Pareiškėjas byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų nepaneigė, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tuo, kad pareiškėjas privalėjo pagal Taisyklių nuostatas už turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją apmokėti.

31. Pareiškėjas, nors ir teigia, kad jam pinigų sumos už elektros prietaisų sunaudotą energiją apskaičiuotos ir nuskaičiuotos nepagrįstai, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo tikslių datų, nuo kada konkrečiais prietaisais jis nesinaudojo, nepateikia skaičiavimų, kada ir kokios konkrečios sumos buvo apskaičiuotos ir iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaičiuotos neteisingai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Taisyklių nuostatos nuteistiesiems pareigą apmokėti už elektros energiją sieja su elektros prietaisų turėjimu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo turėti prietaisai buvo įrašyti į sąrašą, kurį pareiškėjas pasirašė (b. l. 22). Taisyklių 11 punktas nustato, kad pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos. Taigi, pareiškėjui turint elektros prietaisų, pataisos įstaiga privalėjo vykdyti Taisyklių nuostatas ir išskaičiuoti iš jo asmeninės sąskaitos išlaidas už elektros energiją. Pažymėtina, kad pareiškėjas į pataisos įstaigą su skundais ar prašymais, nesutikdamas su skaičiavimų už sunaudotą elektros energiją teisingumu ir nurodydamas konkrečius nesutikimo argumentus, pateikdamas savo skaičiavimus, nesikreipė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kada ir kokios konkrečios pinigų sumos buvo nuskaičiuotos iš neliečiamos sąskaitos, o jei buvo nuskaičiuotas, tai kokia žala jam buvo padaryta. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas, išeidamas iš pataisos įstaigos, turėjo pagrindą ir negalėjo pasinaudoti neliečiamoje sąskaitos dalyje sukauptomis lėšomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo spręsti, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

32. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais, išskaičiuodami iš jo asmeninės sąskaitos išlaidas už jo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį ir jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą; 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją).

33. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas, išskaičiuodamas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pinigų sumas už pareiškėjo suvartotą elektros energiją, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, t. y. pareiškėjas buvo kalinamas žmogaus orumą pažeidžiančiomis sąlygomis, bausmės vykdymo būdas ir metodas sukėlė jam tokias kančias ar sunkumus, kurie viršijo neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias; jo sveikata bei gerovė nebuvo tinkamai apsaugota. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas byloje nepagrindė jo nurodytos patirtos neturtinės žalos dėl to, kad atsakovo atstovas atliko išskaitymus iš neliečiamos sąskaitos. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai bei duomenys apie jo sveikatos būklę nepatvirtina, kad jo nurodomi sveikatos sutrikimai (peršalimo ligos, nervingumas) sietini su jo nurodomais Pravieniškių PN-AK veiksmais, kuriuos pareiškėjas vertino kaip neteisėtus.

34. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo teisių galimu pažeidimu, pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai nepripažinti pagrįstais.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė bylos faktais ir teisės aktų normomis pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl kurių netenkintas pareiškėjo skundas, pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė