2024-07-03 Nr. AB-10271-3-61-3-09832-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1745-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09832-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. (G. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (G. S., toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S207044 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimas priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Gimė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2011 m. kartu su šeima, būdamas nepilnametis, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno daugiau nei 6 metus, ten baigė mokyklą, 2019 m. vasario mėn. įgijo šios valstybės pilietybę. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2017 metais. Nuo 2017 m. iki 2023 m. gyveno (duomenys neskelbtini), studijavo Vilniaus universitete Medicinos fakultete. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 30 d. jam išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu (toliau – leidimas laikinai gyventi), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliete ir kartu su žmona gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), planuoja šeimą. 2023 m. birželio 15 d. baigė medicinos studijas, įgijo sveikatos mokslų magistro laipsnį ir gydytojo profesinę kvalifikaciją.

2.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu priėmė jo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas), tačiau leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, kadangi ginčijamu Sprendimu Vilniaus skyriaus sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios. Sprendimas motyvuotas tuo, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o remiantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 (toliau – ir Ribojamų priemonių nustatymo įstatymas) nuostatomis, nuo 2023 m. gegužės 3 d. sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas, todėl prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo būti priimtas.

2.3. Pareiškėjas nepalaiko jokių santykių su (duomenys neskelbtini) esančiais asmenimis ir net neturi teisės atvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi jo (duomenys neskelbtini) pasas daugiau nei 2 metus negalioja. 2023 m. rugsėjo 18 d. gavo darbo pasiūlymą, turėjo pradėti dirbti nuo 2023 m. spalio 9 d., darbo užmokestis siekė 1 628 Eur, o vienintelė likusi sąlyga buvo turėti leidimą gyventi. Taigi pareiškėjas dėl Sprendimo neteko darbo galimybės bei pajamų.

2.4. Sprendimas yra formalus, jame nurodytas Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymas, tačiau nėra nurodytos konkrečios šio įstatymo nuostatos, kurios buvo taikytos pareiškėjo atžvilgiu. Taigi nėra aišku, kuria įstatymo nuostata remiantis Vilniaus skyriaus sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios. Sprendime neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) daugiau nei 6 metus, jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi studijų pagrindu, taip pat Migracijos departamentui buvo žinoma, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir, kad jis 2022 m. yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete.

2.5. Kadangi Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas mano, kad Vilniaus skyrius visiškai teisėtai priėmė jo prašymą ir būtų išdavęs laikiną leidimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

2.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra ne tik (duomenys neskelbtini) pilietis, o Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatyme nėra nurodyta, jog jis gali būti taikomas (duomenys neskelbtini) ar kitų šalių piliečiams. Nurodytame įstatyme nėra aptarti atvejai, kai asmenys turi dvi pilietybes, o įstatymas nesuteikia teisės Migracijos departamentui jo nuostatų aiškinti ir taikyti plečiamai. Todėl pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymas jo, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, atžvilgiu negalėjo būti taikomas.

2.7. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais remiantis užsieniečiui gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi turėjo būti išduotas šeimos susijungimo pagrindu ir negalėjo būti panaikintas, kadangi jokių pagrindų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

2.8. Pareiškėjo santuoka nėra fiktyvi, jis yra susituokęs daugiau nei 1 metus, planuoja šeimą ir ateitį Lietuvoje, yra baigęs medicinos studijas Vilniaus universitete, nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui.

2.9. Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam draudimui varžyti asmenų teisės dėl tautybės ir kilmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatomis nuo 2023 m. gegužės 3 d. sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi neturėjo būti priimtas, todėl Migracijos departamentas priėmė Sprendimą pripažinti Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi netekusiu galios.

5. Atsakovas vertina, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

6. Atsakovo teigimu, nėra jokių duomenų, jog prašymo pateikimo metu pareiškėjas būtų turėjęs galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, kaip numatyta Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi neturėjo būti priimtas. Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymas nenumato jokių išimčių, susijusių su anksčiau turėtų leidimų gyventi pagrindu ir pan. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, nepaneigia to, kad jis turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę bei nesudaro pagrindo manyti, kad jo atžvilgiu neturėtų būti taikomos minėto įstatymo nuostatos.

7. Atsakovo teigimu, Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatos laikytinos specialiosiomis nuostatomis Įstatymo atžvilgiu. Be to, jos yra laikino pobūdžio (galioja iki 2024 m. gegužės 2 d.).

8. Migracijos departamentas atsiliepime papildomai pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nebuvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Migracijos departamentas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu 2021 m. birželio 30 d. išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

10.2. Pareiškėjas 2023 m. spalio 10 d. per Migracijos departamento elektroninių paslaugų portalą Migris Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme užsienietis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete. Migracijos departamento Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 3 d. priėmė pareiškėjo prašymą.

10.3. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 23S207044 Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad jo atžvilgiu Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymas negali būti taikomas, kadangi jis turi ne tik (duomenys neskelbtini) pilietybę. Teismas pažymėjo, kad Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatyme nustatyti ribojimai dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo yra taikomi konkrečiam asmenų ratui, t. y. asmenims, turintiems Rusijos Federacijos pilietybę. Taip pat įstatymų leidėjas nustatė šių ribojamųjų priemonių taikymo išimtis – minėtos priemonės netaikomos: 1) Rusijos Federacijos piliečiams, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, 2) Rusijos Federacijos piliečiams, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dieną, t. y. 2023 m. spalio 10 d., jis neturėjo galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas baigėsi 2023 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neneigė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepatenka į Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą asmenų, kuriems netaikytinos ribojamosios priemonės, sąrašą.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo turi (duomenys neskelbtini) pilietybę Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatyme nėra nurodyta kaip išimtis netaikyti ribojamųjų priemonių. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2010 metais ir nepalaiko jokių ryšių su šioje valstybėje gyvenančiais asmenimis, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas nėra atsisakęs (duomenys neskelbtini) pilietybės.

14. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis yra pakankamai motyvuotas. Sprendime yra nurodytos nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Taip pat nurodyta, kad remiantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 nuostatomis nuo 2023 m. gegužės 3 d. sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Sprendime padaryta išvada, kad prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo būti priimtas. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti aiškus jam neigiamas teisines pasekmes sukuriančio Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Tai, kad Sprendime nenurodytas Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo konkretus straipsnis, laikyta mažareikšmiu procedūros pažeidimu, neapsunkinusiu pareiškėjo teisės į teisminę gynybą. Iš pareiškėjo skundo teismui argumentacijos spręsta, kad pareiškėjas suvokė ginčijamo Sprendimo esmę.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėjo teigimu, vienas iš pagrindų, kuriuo remdamsis teismas atmetė jo skundą, buvo aplinkybė, kad prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, kuris teismo buvo įpareigotas pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, nepateikė teismui visos pareiškėjo asmens bylos kopijos, t. y. įrodymų, kad pareiškėjas buvo laiku pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsiželgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas neakcentavo aplinkybės, jog pareiškėjo prašymas buvo pateiktas ne laiku, o ši aplinkybė kaip esminė pareiškėjui tapo žinoma tik iš teismo sprendimo, pareiškėjas prašo prijungti prie bylos įrodymus, patvirtinančius jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo aplinkybes. Šie įrodymai patvirtina, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė 2023 m. rugpjūčio 18 d., t. y. galiojant turimam leidimui, ir atsakovas 2023 m. rugsėjo 26 d. turėjo priimti pareiškėją ir išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau 2023 m. rugsėjo 26 d. atsakovas informavo, kad pareiškėjo prašymas nepriimtas ir nurodė pareiškėjui iš naujo teikti prašymą, kadangi artimiausi data vizitui buvo 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjas šią dieną pakartotinai pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakoma dėl pareiškėjo teiginių, išsakytų teismo posėdžio metu, susijusių su prašymo pateikimo data, nors tai buvo vienas iš pagrindų, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoja pareiškėjo sutuoktinę, kadangi pareiškėjas prašė išduoti leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, taip pat sutuoktinei žinomos aplinkybės, susijusios su prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimu. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtinta įrodinėjimo tvarka, nebuvo ištirtos esminės su pareiškėjo prašymo pateikimu susijusios aplinkybės, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad nustačius, jog jis laiku pateikė prašymą ir/ar jo prašymas nebuvo laiku priimtas dėl atsakovo kaltės, pareiškėjas turėtų galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje ir jo atžvilgiu Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymas iš viso nebūtų taikomas.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) konsulatą Lietuvoje, siekdamas atsisakyti savo pilietybės, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo. Teismas, formaliai nustatęs, jog pareiškėjas turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, neanalizavo pareiškėjo situacijos ypatumo, jog jis absoliučiai neturi jokio ryšio su (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjo teigimu, Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatyme nėra pateikta numeracija, kam taikomos išimtys, kaip skundžiamame sprendime citavo teismas, taip pat šiame įstatyme nėra nurodyta, jog tai yra baigtinis sąrašas atvejų.

22. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neįvertinto pareiškėjo individualios situacijos, o tiesiog formaliai taikė Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymą, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas.

23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis pirmos instancijos teismui pateikė visus su ginčijamu sprendimu susijusius dokumentus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugsėjo 26 d. užsiregistravo vizitą į Migracijos departamento Vilniaus padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu laiku neatvyko. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 57 punktu. Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 56 1 punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS, t. y. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas priimtu tik tada, kai užsienietis atvyksta į Migracijos departamento padalinį ir Migracijos departamento tarnautojas atlieka Tvarkos aprašo 56 ir 561 punktuose nurodytus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. neatvyko į Migracijos departamentą, jo 2023 m. rugpjūčio 18 d. užpildytas prašymas nebuvo priimtas (atmestas). Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo priimti jo 2023 m. rugpjūčio 18 d. prašymą ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas tik 2023 m. lapkričio 3 d., t. y., kai jo leidimas laikinai gyventi jau nebegaliojo.

25. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių motyvų ir aplinkybių, kurios turėtų reikšmės nagrinėjamai bylai. Pareiškėjo kviečiamas liudytojas negalėjo ir negali patvirtinti ar paneigti ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pirmos instancijos teismas motyvuotai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytoją.

26. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo nuostatų prasme šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tik ta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dėl pilietybės atsisakymo kreipėsi tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad ši procedūra yra pradėta.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

27. Bylos dalykas – Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 23S207044, kuriuo pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimas priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dieną, t. y. 2023 m. spalio 10 d., jis neturėjo galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo negalėjo būti priimtas.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas ir teismas nevertino individualios pareiškėjo situacijos, o formaliai taikė Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, jis laiku, t. y. galiojant pareiškėjo turimam leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė prašymą išduoti naują leidimą, todėl jo atžvilgiu Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatos apskritai negalėjo būti taikomos.

30. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, susijusius su prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimu, ir siekiu atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo vertinimu, šių įrodymų būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti šią bylą, šie įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Migracijos departamentas 2021 m. birželio 30 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliete. 2023 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjui buvo rezervuotas laikas vizitui 2023 m. rugsėjo 26 d., registracijos formoje nurodoma, kad pavėlavus atvykti į Migracijos departamentą daugiau kaip 10 minučių arba neatvykus, prašymas nebus priimtas ir reikės pateikti naują prašymą ir rezervuoti vizito laiką. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. 7.45 val., t. y. praėjus dešimčiai minučių po nustatyto vizito laiko pareiškėjo prašymo būsena Migris sistemoje pasikeitė į „prašymas nepriimtas“.

33. Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo (originali įstatymo redakcija) 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas yra susituokęs su (duomenys neskelbtini) piliete ir kartu su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. baigė medicinos studijas, įgijo sveikatos mokslų magistro laipsnį ir gydytojo profesinę kvalifikaciją. Šios aplinkybės atsakovo iš viso nebuvo įvertintos ir dėl jų Sprendime nepasisakyta. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka minėtų reikalavimų.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo susidariusi specifinė situacija palyginti su specialiame įstatyme, kuris bendrai nustato atitinkamus ribojimus tam tikros valstybės piliečių prašymui nagrinėjimui, suponuojamomis situacijomis, kai asmuo prieš kreipdamasis jau buvo gavęs (turėjo) atsakovo išduotą leidimą ir, gyvendamas Lietuvoje su sutuoktine (Lietuvos piliete), siekė jo tam tikro pratęsimo naujo leidimo forma. Atsakovas tokios situacijos specifikos neatskleidė, ją netinkamai ir neproporcingai vertindamas kaip tipinę ar eilinę asmens prašymo stabdymo situaciją, kai vėliau esmingai pakeitė savo paties atliktą pirminį asmens kreipimosi situacijos vertinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas turėtų išsamiai įvertinti ir proporcingai kvalifikuoti skirtingas teisines situacijas, kai pagal atitinkamą įstatymą stabdomas asmenų prašymų nagrinėjimas šiems asmenims anksčiau (prieš kreipimąsi): a) neturėjus (neturint) atsakovo išduoto leidimo; b) turėjus (turint) atsakovo išduotą leidimą ir gyvenant Lietuvoje susituokus su Lietuvos valstybė pilietybę turinčiu asmeniu. Šiuo atveju Sprendime formaliai nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o pagal Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo nuostatas nuo 2023 m. gegužės 3 d. yra sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimas, pareiškėjo prašymas negalėjo būti priimtas, tačiau atsakovas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo atsakovo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes šiam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą panaikinant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S207044.

38. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam 1 020 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Šias išlaidas patvirtina 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūra VV 24/064, mokėjimo dokumentai ir 2024 m. birželio 4 d. susitarimas dėl atsiskaitymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8.10 punktais ir 2 punkte išvardytais kriterijais, bendraisiais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl yra tenkinamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo G. S. (G. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 23S207044.

Priteisti pareiškėjui G. S. (G. S.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis