295a08a2-eee5-434c-9db9-be3a34cf3cae · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                                                                                                   Civiline byla Nr. 2-883-122/2011.                                                           Procesinio sprendimo kategorija 44.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.15.; 114.11.; 116.1.; 116.4. (S) KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužes 18 d.Klaipeda Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo L.

A. (L. A.) atstovams advokatui Jurijui Stepanovui, Kaziui Vainorui, atsakoves VšI Klaipedos universitetines ligonines atstovems Birutei Paulikienei, Stanislavai Šatkienei, atsakoves „BTA“ akcines draudimo bendroves filialo Lietuvoje atstovui Rokui Tverijonui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo L. A. ieškini atsakovems VšI Klaipedos universitetinei ligoninei, „BTA“ akcines draudimo bendroves filialui Lietuvoje del sprendimo panaikinimo bei žalos, padarytos paciento sveikatai, ir neturtines žalos atlyginimo,         n u s t a t e: ieškovas kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovams VšI Klaipedos universitetinei ligoninei, „BTA“ akcines draudimo bendroves filialui Lietuvoje, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009-07-09 sprendima Nr. 56-36, priteisti iš atsakoviu subsidiariai 25000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo, 50000,00 Lt žalos, padarytos paciento sveikatai, teikiant sveikatos priežiuros paslaugas, atlyginimo bei bylinejimosi išlaidas.

Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija netenkino ieškovo prašymo atlyginti pacientui – ieškovo motinai A. A. – padaryta žala. Pažymejo, jog sprendime buvo nurodyta, kad ieškovas nera tinkamas savo mirusios motinos atstovas ir neturi teises i žalos atlyginima. Mano, jog komisijos sprendimas yra neteisetas bei nepagristas, todel prašo ji panaikinti. Nurode, jog jo motinai A. A. gydantis VšI Klaipedos universitetineje ligonineje, atsirado didžiules nekrozuojancios negyjancios pragulos, del kuriu moteris kente didžiulius skausmus.

Medicininis auditas konstatavo, kad pacientei nebuvo tinkamai suteiktos gydymo paslaugos. Taciau, ligoninei pateikus pretenzija, ji atsisake atlyginti padaryta žala. Prašo priteisti iš VšI Klaipedos universitetines ligonines bei ja apdraudusios kompanijos subsidiariai 25000,00 Lt neturtines žalos, kuria ieškovas patyre del motinos nepriežiuros, bei 50000,00 Lt pacientui padarytos žalos atlyginimo. Atsakoves VšI Klaipedos universitetine ligonines atstoves su ieškovo reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog ieškovo motinai A.

A. buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiuros paslaugos – Valstybinio medicininio audito inspekcija nustate, kad moteriai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos buvo teiktos, nepažeidžiant teises aktuose ir istaigos vidaus dokumentuose nustatytu reikalavimu, o ieškovas klaidingai traktuoja ir iškraipo audito ataskaita. Paminejo, kad ieškovas pagal istatymu nuostatas nepatenka i grupe asmenu, galinciu atstovauti A. A. interesus ir turinciu teise i žalos atlyginima, be to, ieškovas praleido istatymu nustatyta 30 dienu termina kreiptis i teisma su ieškiniu, todel atsakove prašo taikyti senaties termina.

Prašo ieškini kaip nepagrista atmesti.Atsakoves „BTA“ akcines draudimo bendroves filialo Lietuvoje atstovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodydamas, jog ieškovui nepriklauso žalos, padarytos jo motinai, atlyginimas – jis pagal istatymus nepatenka i ta rata asmenu, kurie galetu kreiptis del žalos atlyginimo. Taigi L. A. byloje yra netinkamas ieškovas. Pažymejo, jog ieškovas, prašydamas jam priteisti neturtines žalos atlyginima, neirode, kad del motinos sveikatos problemu jam paciam pablogejo sveikata, taip pat neirode, jog jo mirusiai motinai pragulos atsirado del VšI Klaipedos universitetines ligonines darbuotoju veiksmu.

Praše ieškini atmesti.Liudytoja D. J. teismo posedžio metu parode, kad dirba Dovilu globos namuose. Pripažino, kad pažinojo ieškovo motina A. A. Teige, kad moteris i globos namus buvo atvežta iš VšI Klaipedos universitetines ligonines labai blogos bukles. Pažymejo, jog moteris turejo didžiules pragulas, kurios kele jai skausma, taciau nurode, kad kiekvienam žmogui, insultiniam ligoniui, gali atsirasti pragulos del blogos kraujo apytakos. Teige, jog pragulos buvo labai užleistos, užtestos, labai gilios.  Ieškinys atmestinas.Iš civilineje byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta, kad ieškovas yra A.

A. sunus (tomas I, b. l. 22). A. A. 2008-01-31 buvo stacionarizuota VšI Klaipedos universitetineje ligonineje del išsivysciusio galvos smegenu infarkto kairiajame vidurines arterijos baseine su totaline afazija bei hemiplegija dešineje; buvo išreikštas žymus neurologinis deficitas, pasireiškiantis dešines rankos ir kojos nusilpimu, mažojo dubens organu funkcijos, suvokimo, kalbos sutrikimu; ligone sirgo iš letinemis ligomis: pirmine arterine hipertenzija, išemine širdies liga su letiniu širdies nepakankamumu; visa tai salygojo periferines kraujotakos ir audiniu mitybos sutrikimus, visiška savaimini judesiu nebuvima, skausmo jutimo sutrikima, šlapimo ir išmatu nelaikyma; nuo pirmos stacionarizavimo dienos buvo sudarytas slaugos planas, kuriame numatyta pragulu profilaktika (tomas I, b. l. 43). 2008-09-10 A.

A. mire (tomas I, b. l. 73). 2008-07-24 ieškovas kreipesi i VšI Klaipedos universitetine ligonine su pretenzija atlyginti pacientui padaryta žala 50000,00 Lt sumoje, nurodydamas, jog jo motinai A. A., nuo 2008-01-31 gydytai šioje ligonineje, buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiuros paslaugos, del kuriu moteriai atsirado pragulos – atviros gilumines žaizdos (tomas I, b. l. 31). VšI Klaipedos universitetine ligonine ieškovui nurode, jog del jo raštiško kreipimosi ligonineje buvo sudaryta komisija sveikatos priežiuros paslaugu kokybei ivertinti, kuri nustate, kad, pacientei A.

A. sergant sunkia galvos smegenu infarkto forma su žymiu neurologiniu deficitu bei esant kitiems letiniams susirgimams, del šios priežasties sutriko periferine kraujotaka ir audiniu mityba, išnyko savaiminiai judesiai, sutriko skausmo jutimas ir t.t., ir visi šie faktoriai itakojo pragulu susidaryma. Del šiu priežasciu ligonine atsisake atlyginti ieškovui žala, nenustaciusi, kad suteike pacientei netinkamas sveikatos priežiuros paslaugas (tomas I, b. l. 32). Gaves atsakyma, ieškovas L. A. kreipesi Valstybine medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydamas ištirti VšI Klaipedos universitetineje ligonineje A.

A. teiktu asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybe, kuri 2009-02-18 prieme sprendima, nurodydama, jog pacientei A. A. VšI Klaipedos universitetineje ligonineje slaugos ir palaikomojo gydymo sveikatos priežiuros paslaugos buvo teiktos, nepažeidžiant teises aktuose ir istaigos vidaus dokumentuose nustatytu reikalavimu (tomas I, b. l. 38-39). Ieškovui kreipusis i Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos žalos pacientams atlyginimo komisija su pareiškimu del netinkamai suteiktu sveikatos priežiuros paslaugu jo motinai, 2009-07-09 komisija prieme sprendima, kuriuo ieškovo prašymo netenkino (tomas I, b. l. 4-5).

Komisija sprendime nurode, jog pagal Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatyma paciento atstovas yra atstovas pagal istatyma (tevai, iteviai, globejai, rupintojai) ar atstovas pagal pavedima; atstova pagal pavedima pasirenka pacientas; jei pilnametis pacientas negali buti laikomas gebanciu protingai vertinti savo interesu ir nera raštu igaliojes asmens veikti jo vardu, pareigos turi buti vykdomos paciento vaikui, išskyrus atvejus, kai šis atsisako. Komisija pažymejo, kad ieškovas nepateike atitinkamu dokumentu, irodanciu jo teise atstovauti motinos interesus bei jo teise i žalos, padarytos jo motinai, atlyginima.

Komisija sprendime nurode, kad, nesutinkant su sprendimu, asmuo turi teise per 30 dienu nuo tos dienos, kai sužinojo apie sprendima, su ieškiniu kreiptis i teisma istatymu nustatyta tvarka (tomas I, b. l. 5). Ieškovas, 2009-07-22 gaves komisijos sprendima, 2009-08-26 kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma su skundu del 2009-07-09 komisijos sprendimo (tomas I, b. l. 1c-3). Specialioji teiseju kolegija 2009-09-23 nutartimi nutare, jog byla pagal L. A. skunda yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (tomas I, b. l. 9-10).

Vilniaus miesto 3-asis apylinkes teismas 2010-03-31 nutartimi perdave civiline byla pagal L. A. ieškini Klaipedos miesto apylinkes teismui (tomas I, b. l. 77-78). Pažymetina, jog sveikatos priežiuros istaigos darbuotoju - gydytoju - atsakomybe yra specifine ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesines atsakomybes rušiu. Profesine atsakomybe pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekanciam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rupestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei iprastos civilines atsakomybes atveju.

Tai reiškia, kad asmens veiksmu neteisetuma gali lemti bet koks neatidumas, nerupestingumas, nedemesingumas, nepakankamas profesines pareigos atlikimas, profesines etikos taisykliu pažeidimas ir pan. Pacienta ir gydytoja (sveikatos priežiuros istaiga) sieja prievole, kurios turini sudaro ne pareiga pasiekti tam tikra rezultata, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiuros paslaugos bus teikiamos, dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalu atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni. Del to teismas, vertindamas gydytojo veiksmu teisetuma, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teike, vadovaudamasis teises aktais, reglamentuojanciais medicinos paslaugu teikima, taikydamas esancius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos, dedant maksimalias atidumo, rupestingumo, demesingumo, atsargumo pastangas.

Ar gydytojas tinkamai suteike medicinos paslaugas, t. y. ar prievole pacientui buvo vykdoma, dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas i konkrecios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esancius irodymus.Sveikatos priežiuros istaigu veikla reglamentuojantys teises aktai itvirtina šiu istaigu pareiga atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padaryta žala. Del sveikatos priežiuros istaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiuros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktine atsakomybe (Civilinio kodekso 6.283, 6.284 str.), kuria galima taikyti tik nustacius visas civilinei atsakomybei taikyti butinas salygas: neteisetus veiksmus (Civilinio kodekso 6.246 str.), žala (Civilinio kodekso 6.249, 6.250 str.), priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.) ir asmens kalte (Civilinio kodekso 6.248 str.).

Žala padariusio asmens kalte preziumuojama, todel ieškovui nekyla pareiga jos irodineti (Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d.). Deliktineje civilineje atsakomybeje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytu žalos kitam asmeniui (Civilinio kodekso 6.263 str.). Asmeniui, kuris šia pareiga pažeidžia arba kuris pagal istatyma yra atsakingas už žala padariusio asmens veiksmus (netiesiogine civiline atsakomybe), kyla prievole atlyginti padaryta žala.

Gydytojo profesines atsakomybes pobudis nulemtas sveikatos priežiuros, kaip visuomenes veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios butinybes garantuoti tinkama sveikatos priežiuros paslaugu teikima visuomenei. Vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje itvirtinta irodinejimo pareiga, pacientas, pareikšdamas ieškini medicinos istaigai del jos darbuotoju atliktu netinkamu veiksmu, turi irodyti pareigos teikti kvalifikuota ir rupestinga pagalba pažeidima, žalos fakta ir priežastini ryši tarp gydytojo nerupestingumo ir padarytos žalos.Ieškovas kreipesi i Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija del jo motinai, t. y. pacientei A.

A., padarytos žalos atlyginimo. Komisija 2009-07-09 sprendimu ieškovo prašymo netenkino, kadangi jis nepateike komisijai dokumentu, irodanciu jo teise atstovauti motinos interesus, bei dokumentu, irodanciu jo teise i žalos atlyginima. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad ieškovo motina A. A. mire 2008-09-10 (tomas I, b. l. 73). Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2005-01-01, 2 straipsnio 3 dalyje buvo reglamentuota, jog paciento atstovas – atstovas pagal istatyma (tevai, iteviai, globejai, rupintojai) ar atstovas pagal pavedima.

Atstova pagal pavedima pasirenka pacientas. Atstovo pagal pavedima igaliojimai iforminami Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka. Jeigu pilnametis pacientas negali buti laikomas gebanciu protingai vertinti savo interesu ir jeigu jam nenustatyta nei rupyba, nei globa, visos sveikatos priežiuros paslaugu teikejo pareigos pacientui pagal ši istatyma vykdomos asmeniui, kuri pacientas yra raštu igaliojes veikti savo vardu. Jeigu tokio igalioto asmens nera arba jeigu igaliotas asmuo nesieme butinu veiksmu, pareigos turi buti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nera, pareigos vykdomos paciento tevui arba vaikui, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nurode, jog L. A. neturi teises atstovauti motinos interesus, kadangi jis nepateike irodymu, jog jo motina negali buti laikoma gebanti protingai vertinti savo interesus, jog pacientei nustatyta globa ar rupyba, jog paciente raštu yra igaliojusi sunu veikti jos vardu, pareigu nevykdo pacientes sutuoktinis ar sugyventinis. Pažymetina, jog Klaipedos miesto apylinkes teisme buvo nagrinejama civiline byla Nr. 2-8438-512/2008 pagal pareiškejo L.

A. pareiškima suinteresuotiems asmenims VšI Klaipedos psichikos sveikatos centrui, A. A. del A. A. pripažinimo neveiksnia, taciau 2008-09-18 nutartimi civiline byla buvo nutraukta del A. A. mirties. Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvada, jog del savo sunkios sveikatos bukles A. A. nesugebejo protingai vertinti savo interesu (tomas I, b. l. 32, 34-37, 62), be to, nenustatyta, kad paciente turejo vyra ar sugyventini, todel konstatuotina, kad pareiškejas teisetai bei pagristai kaip pacientes pilnametis sunus atstovavo savo motina, jai nesugebant protingai vertinti savo interesu (Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01, 2 str. 3 d.).Taciau Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2005-01-01, 13 straipsnyje buvo reglamentuota, kad žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties diena turejusiems teise gauti jo išlaikyma mirusiojo nepilnameciams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tevams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties;

šie asmenys taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima. Atsižvelgiant i byloje esancia medžiaga, konstatuotina, jog ieškovas L. A., nors ir teisetai atstovavo savo motinos interesus, taciau jis neturi teises i žalos, padarytos jo motinai, bei neturtines žalos atlyginima pagal Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatyma, kadangi leistinomis irodinejimo priemonemis neirode, jog jis buvo A. A. faktinis nedarbingas išlaikytinis (Civilinio proceso kodekso 178 str., Lietuvos Respublikos pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01, 13 str.).Vadovaujantis išdestytu, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009-07-09 sprendimu Nr. 56-36 teisetai bei pagristai netenkino ieškovo L.

A. prašymo del žalos atlyginimo, nurodydama, jog jis nepateike komisijai duomenu, irodanciu jo teise i žalos atlyginima. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas panaikinti 2009-07-09 sprendima yra atmestinas.Be to, teismas pažymi, kad iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, jog Valstybinio medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos nenustate atsakoves VšI Klaipedos universitetines ligonines neteisetu veiksmu, gydant paciente A. A. (tomas I, b. l. 38-39). Nors inspekcija sprendime ir nurode, jog gydymo istaigoje nera pragulu gydymo metodikos ir rekomendavo ja paruošti, taciau teismas, atsižvelges i byloje esancius irodymus, daro išvada, jog del šio formalaus pobudžio pažeidimo nera pagrindo konstatuoti atsakoves VšI Klaipedos universitetines ligonines neteisetu veiksmu, teikiant pacientei A.

A. sveikatos priežiuros paslaugas. Vadovaudamasis bylos medžiaga, teismas nenustate civilinei atsakomybei taikyti butinu salygu (atsakoves VšI Klaipedos universitetines ligonines neteisetu veiksmu, gydant paciente A. A., žalos, priežastinio ryšio tarp neteisetu veiksmu ir žalos), todel konstatuotina, jog atsakovei VšI Klaipedos universitetinei ligoninei nekyla pareiga atlyginti pacientei A. A. padaryta žala. Svarbu pamineti, jog ieškovas, reikalaudamas 50000,00 Lt žalos, padarytos jo motinos sveikatai, atlyginimo, nepagrinde ir neirodinejo šio nurodyto žalos dydžio (Civilinio proceso kodekso 178 str.).Atsakove VšI Klaipedos universitetine ligonine praše taikyti senati, kadangi ieškovas praleido termina kreiptis i teisma per 30 dienu nuo tos dienos, kai sužinojo apie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendima.

Pažymetina, jog ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendima Nr. 56-36 gavo 2009-07-22, iš bylos duomenu matyti, kad sprendimo kopija jam išsiusta 2009-07-20 (tomas I, b. l. 29). Vilniaus apygardos administraciniame teisme L. A. skundas gautas 2009-08-26 (tomas I, b. l. 1c).  Nors ieškovo ieškinys atmestinas kitais pagrindais, teismas sutinka su atsakoves argumentais del termino praleidimo ir konstatuoja, jog ieškovas nežymiai, taciau praleido istatymo nustatyta termina kreiptis i teisma.Teismas taip pat pažymi, kad nors nustatyta, jog ieškovas neturi teises i neturtines žalos atlyginima, ieškovas, prašydamas priteisti 25000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo, šio savo reikalavimo leistinomis irodinejimo priemonemis nepagrinde, neirodydamas, jog del gydymo istaigos elgesio su jo motina L.

A. prarado gyvenimo kokybe (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Neturtines žalos padarymo fakta ir ta aplinkybe, kad yra istatymo nustatytas neturtines žalos atlyginimo atvejis (Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d.), turi irodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso 178 str.).Išsamiai, visapusiškai bei objektyviai išnagrinejus visas bylos aplinkybes ir irodymus, šaliu paaiškinimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimai del Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, žalos, padarytos paciento sveikatai, bei neturtines žalos atlyginimo yra neteiseti bei nepagristi, todel ieškovo ieškinys atmestinas.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimoŠaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinejimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1, 3 d.). Kadangi atmestini visi ieškovo L. A. reikalavimai, ieškovui nepriteistinos jo turetos bylinejimosi išlaidos. Kadangi atsakoves nepateike teismui duomenu apie bylinejimosi išlaidu turejima, klausimas del šiu išlaidu priteisimo iš ieškovo nesprestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieškovo L.

A. (L. A.) ieškini atsakovems VšI Klaipedos universitetinei ligoninei, „BTA“ akcines draudimo bendroves filialui Lietuvoje del sprendimo panaikinimo bei žalos, padarytos paciento sveikatai, ir neturtines žalos atlyginimo. Sprendima per 30 dienu nuo priemimo dienos galima apskusti Klaipedos apygardos teismui, padavus apeliacini skunda Klaipedos miesto apylinkes teisme. Teiseja                                                                                                     Elena Pauliukiene