2021-07-21 Nr. AB-14687-3-63-3-02352-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1233-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02352-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl 2019 m. spalio 24 d. sistemoje „Infostatyba“ padaryto įrašo atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus namo rekonstravimo ir paskirties projekto rengimui panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ įformintą atsisakymą išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Gargždai, projekto (toliau – ir Projektas) rengimui; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso 0,3419 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Gargždai (toliau – ir Žemės sklypas) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Pareiškėjas inicijavo projektinės dokumentacijos rengimą, reikalingos atlikti ir įregistruoti Gyvenamojo namo atidalinimą (t. y., padalinimą į du butus) bei suformuoti Gyvenamojo namo pastogėje (mansardoje) patalpas. Projektuotojas kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus, tikslu pradėti rengti Projektą, tačiau Administracija 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodydama, kad numatomi Projekte statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintam Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36, nes gyvenamoji plėtra šiame žemės sklype yra negalima. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu panaikino Administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti jo 2018 m. spalio 30 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo Projekto rengimui. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs prašymą, 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Pareiškėjas nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai konstatavo, jog atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, atsiliepime atsakovo nurodyti atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai yra nepagrįsti. Pareiškėjas teigė, jog šioje byloje skundžiamame sprendime atsakovo atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai yra tie patys, kuriais jis grindė pirmąjį savo atsisakymą, dėl kurio bylą išnagrinėjo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, todėl pastarasis sprendimas turi prejudicinę galią.

4. Pareiškėjas teigė, jog Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia Žemės sklype atlikti jo planuojamų statybos darbų, netgi tuo atveju, jeigu jis patenka į 8.8 indeksu pažymėtą zoną. Akcentavo, jog Bendrajame plane nurodyta, kad gamybos, pramonės plėtra šioje teritorijoje negali sudaryti neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, o tai reiškia, kad prioritetiškai teritorijoje vykdant veiklą saugomas interesas yra būtent gyvenamoji aplinka. Teigė, jog Bendrojo plano sprendiniai būtų aktualūs tuo atveju, jei bus siekiama keisti Žemės sklypo pagrindinę paskirtį ar naudojimo būdą, tačiau Bendrasis planas ar kiti teisės aktai neįpareigoja asmenų pakeisti savo turimų žemės sklypų paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį į kokį nors kitą, nurodytą Bendrajame plane, ar nustoti naudoti žemės sklypus pagal paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį, koks jis yra šiuo metu, esama Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti iki patvirtinant Bendrąjį planą. Nurodė, kad planuojamomis statybomis pareiškėjas siekia ir toliau naudoti Žemės sklypą pagal tą pačią paskirtį ir būdą, pobūdį, kokiu jis buvo suformuotas ir naudojamas visą laiką. Bendrasis planas negali būti taikomas tiems santykiams ir riboti tų teisių, kurios yra įgytos iki Bendrojo plano įsigaliojimo.

5. Atsisakyme išduoti specialiuosius reikalavimus nurodyta, jog Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu (toliau – ir Specialusis planas). Pareiškėjas teigė, jog Specialiuoju planu buvo suplanuotos sanitarinių apsaugos zonų ribos, tačiau su specialiuoju planu susijusios sanitarinės apsaugos zonos ir su tuo susiję ribojimai Žemės sklype nėra įregistruoti. Net jeigu Žemės sklypas patektų į Specialiuoju planu numatytą sanitarinės apsaugos zoną, ir tokia specialioji žemės naudojimo sąlyga būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek neribotų jo teisės atlikti planuojamus statybos darbus, nes specialiuoju planu yra numatytas tik rekomendacinio pobūdžio siūlymas nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Pažymėjo, jog Specialiajame plane nurodyta, jog numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį, tačiau šie sprendiniai nėra įgyvendinami daugiau kaip 11 metų ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu tokie planai bus įgyvendinti.

6. Pareiškėjo teigimu, keičiant vienbučio gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų namo paskirtį, nėra didinamas gyvenamasis plotas, o tik jau esamas gyvenamasis plotas yra padalinamas į dvi dalis, kurios registruojamos atskirais nekilnojamojo turto registro objektais, todėl netgi tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų ribojamas gyvenamojo ploto didinimas šiame Žemės sklype, tai savaime nesudarytų pagrindo atsakovui atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus dėl paskirties keitimo šiuo būdu. Nurodė, jog siekia inicijuoti šio projekto rengimą ne tam, kad įrengtų mansardoje naujas patalpas, o tam, kad įteisintų mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002–2005 metais ir kad rekonstrukcija savaime nėra draudžiama šiam Žemės sklypui ar Gyvenamajam namui, todėl atsakovas nepagrįstai riboja jo teisę į statybą jo pasirinktu būdu.

7. Atsakovas atsiliepime prašė skundą atmesti.

8. Nurodė, jog pareiškėjas Administracijai 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui. Administracija, vykdydama Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2018 m. spalio 30 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui ir 2019 m. spalio 24 d. sprendimu prašymo netenkino. Argumentavo, jog numatomi Projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui ir gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima. Nurodė, jog pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, kur galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Atsikirtimą grindė tuo, jog gyvenamoji plėtra šioje teritorijoje nenumatyta, o pareiškėjas siekia projektuoti gyvenamosios teritorijos plėtrą, t. y. statinį rekonstruoti jį padidinant taip pat siekia pakeisti vieno buto gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą, tai įrodo, kad gyvenamajame name gyvens ne viena, o dvi šeimos ir tai yra gyvenamoji plėtra. Teigė, jog pareiškėjo žemės sklypas patenka į Gargždų pramonės teritorijos sanitarinę apsaugos zoną, kuri nustatyta Specialiuoju planu. Specialiojo plano sprendiniuose nustatyta, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita. Pripažino, kad specialiajame plane yra numatytos rekomendacijos, tačiau šios rekomendacijos buvo ir įgyvendintos Bendrojo plano sprendiniais. Nesutiko, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Administracijos 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje „Infostatyba“ įformintą atsisakymą išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui, įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 322,50 Eur turėtų teismo išlaidų atlyginimą, grąžino pareiškėjui 0,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį, kurio grąžinimą pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per IS „Infostatyba“ kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui. Administracija 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu netenkino prašymo, nurodydama, jog numatomi Projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui, nes gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3027-289/2019 pareiškėjo prašymą patenkino, konstatavo, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir panaikino šį sprendimą bei atsakovą įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo.

11. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3, 4, 24 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, II skyriaus 91.1 ir 91.2 punktais, 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, kur galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Gyvenamoji teritorija šioje zonoje nenumatyta, todėl Projekto tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Be to, Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Specialiuoju planu, kuris nurodo, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita. Konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad vieno buto gyvenamojo namo keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą atveju atsiras dar vienas turtinis vienetas, padidės užstatymo plotas, gyventojų skaičius, todėl tai yra gyvenamoji plėtra, kuri prieštarauja Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendiniams.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausia praktika, nurodė, jog šioje byloje neturėtų nagrinėti Administracijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kuris yra tarpinis dokumentas, neužbaigiantis administracinės procedūros ir neišsprendžiantis klausimo iš esmės, teisėtumo klausimo, tačiau vertinant ginčo teisinius santykius ir priimtus sprendimus, nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1792-342/2019, vertindami Administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. atsisakymą išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus, konstatavo, jog toks atsisakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą nutraukė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019 panaikino šią teismo nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019 grąžino iš naujo nagrinėti bylą dėl savivaldybės atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui, todėl teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir ginčą išsprendė iš esmės.

13. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, gero administravimo principu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatomis.

14. Nustatė, jog pagal Gargždų miesto Bendrąjį planą Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kurioje galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Specialiuoju planu, kuriame nurodyta, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos.

Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaitą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, jog Žemės sklypo naudojimo būdas, kuriame yra pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausantis Gyvenamasis namas, nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo taip pat matyti, jog vykdoma Gyvenamojo namo rekonstrukcija nuo 2000 metų, baigtumas – 97 procentai. Pareiškėjas nurodė, jog siekia inicijuoti Projekto rengimą ne tam, kad įrengtų mansardoje naujas patalpas, o tam, kad įteisintų mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002–2005 metais. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytas aplinkybes nusprendė, jog Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia įvykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją, bet tokia Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir toks naudojimo pobūdis neatitinka Bendrojo plano ir Specialiojo plano tikslų, tačiau, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu, jei galiojančios žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas.

Teisėjų kolegija nusprendė, jog galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, suformuoto Žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui leidžiant vykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją (galint įgyvendinti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą), pareiškėjas turi teisę atlikti Gyvenamojo namo teisės aktais leidžiamus rekonstrukcijos darbus. Iš atsakovo sprendimo turinio nebuvo aišku, dėl kokios priežasties ir kokiais teisės aktais remiantis tokia pareiškėjo teisė paneigiama. Atsakovas sprendime neanalizavo Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio taikymo ginčo atveju.

Administraciniame akte nepakanka nurodyti tik teisės aktų, kurie bendrai nustato atitinkamus draudimus, neanalizuojant individualių aplinkybių. Atsakovas skundžiamame sprendime neindividualizavo pareiškėjo faktinės ir teisinės situacijos tai, jog Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia gyvenamųjų namų statybos darbus, o tik pateikė bendrą nuorodą į Bendrojo plano sprendinius ir į Specialųjį planą, kurie nenumato gyvenamųjų namų plėtros ir statybų pramoninėje zonoje nuo šių teritorijų planavimo dokumentų priėmimo.

Teismo vertinimu, toks atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes paneigia asmens teisę žinoti ir suprasti atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus Plano rengimui priežastis. Atsakovas nevertino pareiškėjo argumentų, jog jam priklausančio Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti iki patvirtinant Bendrąjį planą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teisminę praktiką, konstatavo, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas, naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą už skundo parengimą ir žyminį mokestį. Atsižvelgęs į tai, kad maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3 222,50 Eur, teismas nurodė, jog prašoma 300 Eur suma už skundo surašymą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra proporcinga nagrinėtam ginčui ir pagrįsta, todėl priteistina. Teismas nurodė, jog pareiškėjas už skundo padavimą teismui turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur, todėl jam grąžintina 0,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis, o 22,50 Eur žyminio mokesčio dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

III. 17. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3, 24 dalių, 2 straipsnio 47 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 6 punkto, Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, 10, 91 punktų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 15 dalių, 14 straipsnio 15 dalies nuostatomis.

19. Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, rengiant statinio projektą būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, akivaizdu, kad gyvenamoji plėtra šioje teritorijoje nenumatyta, o pareiškėjas siekia projektuoti gyvenamosios teritorijos plėtrą, t. y. statinį rekonstruoti jį padidinant, tai pripažįsta ir pats pareiškėjas nurodydamas, kad darbai jau atlikti. Taip pat pareiškėjas siekia pakeisti vieno buto gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą, o tai parodo, kad gyvenamajame name gyvens jau ne viena, o dvi šeimos ir tai yra gyvenamoji plėtra. Taigi nekyla abejonių, jog pareiškėjo statinio projektavimo tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

20. Pareiškėjo žemės sklypas taip pat patenka į Gargždų pramonės teritorijos sanitarinę apsaugos zoną, kuri nustatyta Specialiuoju planu. Administracija neginčija, kad šiame Specialiajame plane buvo numatytos nurodytos rekomendacijos, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šios rekomendacijos buvo ir įgyvendintos Bendrojo plano sprendiniais, nenumatant ginčo teritorijoje gyvenamųjų teritorijų plėtros.

21. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomone, ginčo individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Individualaus administracinio akto priėmimo teisiniu pagrindu jame nurodomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3, 4, 24 dalys, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, Aprašo II skyriaus 91.1 ir 91.2 punktai, Bendrasis planas. Faktiniu individualaus administracinio akto priėmimo pagrindu nurodoma aplinkybė, kad numatomi projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui ir vadovaujantis teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima.

22. Atsakovas akcentuoja, jog pats teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad nukrypo nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią bylą. Pirmosios bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsiliepime ir paaiškinimuose įvardino atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvus, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime nagrinėjo šių motyvų pagrįstumą ir padarė išvadą, kad atsakovo nurodyti (ne tik pirmame atsisakyme, tačiau ir atsiliepime į skundą bei paaiškinimuose pirmoje byloje) atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai yra nepagrįsti. Šioje byloje atsakovo atsisakymo motyvai yra tie patys, kuriais jis grindė pirmąjį savo atsisakymą išduoti specialiuosius reikalavimus, ir kurie prejudicinę galią turinčiu sprendimu buvo analizuoti bei pripažinti nepagrįstais. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad iš atsakovo atsisakymo turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties ir kokiais teisės aktais remiantis tokia pareiškėjo teisė paneigiama.

25. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, suformuoto Žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui leidžiant vykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją (galint įgyvendinti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą), pareiškėjas turi teisę atlikti Gyvenamojo namo teisės aktais leidžiamus rekonstrukcijos darbus. Tokia pat pozicija išdėstyta ir prejudicinę reikšmę turinčiame Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime. Pareiškėjas taip pat sutinka su teismo išvada, jog gyvenamosios teritorijos plėtros koncepcija Specialiajame plane negali būti sietina su vieno gyvenamojo namo (vieno ar dviejų butų) gyventojų skaičiaus galima kaita.

26. Pareiškėjas pažymi, jog Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia Žemės sklype atlikti pareiškėjo planuojamų statybos darbų, netgi tuo atveju, jeigu jis patenka į 8.8 indeksu pažymėtą zoną. Planuojamomis statybomis pareiškėjas nesiekia keisti Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, pobūdžio, o tiesiog siekia ir toliau naudoti Žemės sklypą pagal tą pačią paskirtį ir būdą, pobūdį, kokiu jis buvo suformuotas ir naudojamas visą laiką. Bendrasis planas negali būti taikomas tiems santykiams ir riboti tų teisių, kurios yra įgytos dar iki priimant Bendrąjį planą.

27. Pareiškėjas nesutinka, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019 įvertino teisės aktų ir teismų praktikos nuostatų taikymą konkrečiai šiai bylai, todėl jau yra išspręstas klausimas dėl būtent šioje byloje nagrinėjamo atsakovo atsisakymo teisėtumo patikrinimo priskyrimo administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje „Infostatyba“ įforminto atsisakymo išduoti pareiškėjui A. P. specialiuosius reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), Gargždai, projekto rengimui, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovą Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo, pagrįstumo nustatymas.

29. Ginčijamame sprendime nurodoma, jog numatomi Projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui, nes gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima, pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, kur galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Gyvenamoji teritorija šioje zonoje nenumatyta, todėl Projekto tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Be to, Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje 2007 m. rugpjūčio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu (toliau – Specialusis planas), kuris nurodo, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Gargždų miesto Bendrąjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu, Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kurioje galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu, kuriame nurodyta, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaitą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, jog Žemės sklypo naudojimo būdas, kuriame yra pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausantis Gyvenamasis namas, nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo taip pat matyti, jog vykdoma Gyvenamojo namo rekonstrukcija nuo 2000 metų, baigtumas – 97 procentai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti Projekto rengimą, norėdamas įteisinti mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002-2005 metais.

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, rengiant statinio projektą būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, akivaizdu, kad gyvenamoji plėtra šioje teritorijoje nenumatyta, o pareiškėjas siekia projektuoti gyvenamosios teritorijos plėtrą, t. y. statinį rekonstruoti jį padidinant, tai pripažįsta ir pats pareiškėjas nurodydamas, kad darbai jau atlikti. Taip pat pareiškėjas siekia pakeisti vieno buto gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą, o tai parodo, kad gyvenamajame name gyvens jau ne viena, o dvi šeimos ir tai yra gyvenamoji plėtra.

32. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esamas Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia įvykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją, taip pat pripažintina, kad tokia Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir toks naudojimo pobūdis neatitinka Bendrojo plano ir Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju plano tikslų, tačiau šiuo atveju būtina vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu, pagal kurį jei galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas. Taigi suformuoto Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia vykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją (galint įgyvendinti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą) ir pareiškėjas turi teisę atlikti Gyvenamojo namo teisės aktais leidžiamus rekonstrukcijos darbus. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Projekto statybos darbai patenka į Specialiajame plane nurodytos rekomendacijos – į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos – taikymo apimtį.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovo Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties ir kokiais teisės aktais remiantis aptariama pareiškėjo teisė paneigiama. Apeliaciniame skunde taip pat neanalizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio taikymas ginčo atveju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas skundžiamame sprendime neindividualizuoja pareiškėjo faktinės ir teisinės situacijos tai, jog Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia gyvenamųjų namų statybos darbus, o tik pateikia bendrą nuorodą į Bendrojo plano sprendinius ir į Specialųjį planą, o toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat atsakovas nevertino pareiškėjo argumentų, jog jam priklausančio Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti iki patvirtinant Bendrąjį planą.

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjui išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos pagrįstos sąskaita už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymu. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 766,18 Eur (1,3 x 1 358,6 Eur). Pareiškėjo prašoma 300 Eur suma nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio neviršija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė