Legislator Case Law & Legislation
2957562f-2cd5-4e4e-885a-df88a57240e6 AI generated

2957562f-2cd5-4e4e-885a-df88a57240e6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2957562f-2cd5-4e4e-885a-df88a57240e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto atsakovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui notarui A. D., R. V., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė              IeÅ¡kovė, atstovaujama įstatyminės atstovės A.

Legislator headnote

AI generated

2957562f-2cd5-4e4e-885a-df88a57240e6 · Vilniaus apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad CK 5.49 str. 1 d. nuostata, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai bei suabsoliutintai, jog negali bÅ«ti keičiamas ne tik pats dokumentas, bet ir jame iÅ¡reikÅ¡ta testamentÄ sudariusių asmenų valia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1103-619/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07997-2012-4                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 34; 49; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto atsakovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. V. ieÅ¡kinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui notarui A. D., R. V., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė              IeÅ¡kovė, atstovaujama įstatyminės atstovės A.

V., patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismÄ pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-03-15 dovanojimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 13/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp A. V. ir apdovanotojo V. V. bei taikyti restitucija natÅ«ra. Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 1 d. notarė patvirtino bendrÄ jį sutuoktinių A. V. ir S. V. testamentÄ , notarinio registro Nr. JS-8371, kuriuo sutuoktiniai po mirties paliko savo turtÄ vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ¾ dalis paliko vaikaitei B.

V., ¼ dalį vaikaičiui R. V., visÄ kitÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko susidėtų bei turtines ir neturtines teises paliko vaikaitei B. V.. Vaikaitę įpareigojo jų sÅ«nui R. V. suteikti bet kokį gyvenamÄ jį plotÄ iki jo gyvos galvos. S. V. mirė 2011-01-22. Po jos mirties pergyvenęs sutuoktinis palikimÄ priėmė, turtÄ paveldėjo. 2012-07-20 mirė sutuoktinę pergyvenęs A. V.. Po senelio mirties ieÅ¡kovė sužinojo, kad A. V., likus keletai mėnesių iki mirties, visÄ jam priklausantį turtÄ pagal 2012-03-15 dovanojimo sutartį padovanojo sÅ«nui V.

V.. IeÅ¡kovės tvirtinimu, nurodyta dovanojimo sutartis neteisėta ir nepagrįsta (CK 1.80 str.), todėl turi bÅ«ti panaikinta ir taikoma restitucija natÅ«ra. Nurodė, kad sudarytu sandoriu pergyvenęs sutuoktinis A. V. pažeidė CK 5.49 str. nuostatas, nes ginčo dovanojimo sutartimi pakeitė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ .              Atsakovas V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad teisės aktai nedraudžia pergyvenusiam sutuoktiniui disponuoti paveldėtu turtu, pergyvenęs sutuoktinis nekeitė bendrojo testamento, o priėmęs turtÄ pagal paveldėjimÄ jis turėjo teisę Å¡iuo turtu laisvai disponuoti bei sudaryti dovanojimo sandorį.

                          II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pripažino niekine ir negaliojančia 2012-03-15 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. AD-1567) dėl buto, (duomenys neskelbtini) ir 13/20 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). perleidimo atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn (dovanotojas – A.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) panaikino Å¡io dovanojimo sandorio teisinę registracijÄ VÄ® Registrų centre. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės B. V. įstatyminės atstovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 515 Lt žyminį mokestį, 13 Lt iÅ¡laidas už iÅ¡raÅ¡us bei 5 000 Lt advokato iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrasis sutuoktinių testamentas tai dviÅ¡alis sandoris, kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties jį pergyvenusiam sutuoktiniui palieka visÄ savo turtÄ (CK 5.43 str.).

Jeigu pergyvenęs sutuoktinis pageidauja savo nuožiÅ«ra sudaryti naujÄ testamentÄ , jis po sutuoktinio mirties turi teisę atsisakyti palikimo pagal bendrÄ jį testamentÄ , tačiau, jeigu po sutuoktinio mirties palikimo neatsisakė ir paveldėjo turtÄ pagal bendrÄ jį testamentÄ , keisti bendrojo testamento ir jame iÅ¡reikÅ¡tos bendros sutuoktinių valios neturi teisės (CK 5.49 str. 1 d.). Teismo vertinimu, Å¡i įstatymo nuostata yra teisinė garantija pergyvenusiam sutuoktiniui užtikrinti nuosavybės teisę į jam priklausančiÄ palikimo dalį.

Atsisakęs priimti palikimÄ pagal bendrÄ jį testamentÄ , pergyvenęs sutuoktinis iÅ¡saugo teisę laisva valia disponuoti jam priklausančio turto dalimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. V. paveldėjo turtÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir 2012-03-15 sudarė dovanojimo sutartį, kuriuo paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ ir dalį žemės sklypo) padovanojo savo sÅ«nui (atsakovui), kuris nebuvo pagal bendrÄ jį testamentÄ Ä¯pėdinis. Sprendė, kad A. V., neturėdamas teisės keisti bendrojo testamento, jame iÅ¡reiktÄ savo mirusios sutuoktinės valiÄ pakeitė dovanojimo sutartimis.

Teismo vertinimu, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kiai pažeidė S. V. bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ ir prieÅ¡tarauja bendrojo sutuoktinių testamento, kuriuo sutuoktiniai nusprendė dėl jų turto paveldėjimo po abiejų mirties, paskirčiai, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.).              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas atsakovas V. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 5.49 str. įtvirtintas bendrojo sutuoktinių testamento pakeitimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl disponavimo paveldėtu turtu. Å ie teismo padaryti pažeidimai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Tai grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sutapatino bendrojo sutuoktinių testamento keitimÄ su disponavimu paveldėtu turtu, kuris ginčo atveju pasireiÅ¡kė dovanojimo sutarties sudarymu.

Toks aiÅ¡kinimas neatitinka bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ reglamentuojančių normų turinio bei paveldėjimo instituto paskirties ir esmės. Apelianto vertinimu, CK 5.49 str. 1 d. nurodyti apribojimai reiÅ¡kia ne kÄ kita, o draudimÄ pakeisti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ tokiu bÅ«du, kad pergyvenęs sutuoktinis netektų teisės paveldėti mirusiojo sutuoktinio turto. Nors pergyvenusiam sutuoktiniui draudžiama pakeisti testamentÄ , tačiau toje pačioje CK 5.49 str. 1 d. siekiant apsaugoti pergyvenusio sutuoktinio interesus, yra nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti palikimÄ , tokiu bÅ«du pasiekdamas norimÄ rezultatÄ â€“ nepaveldėti mirusiojo turto ir tokiu bÅ«du mirusiojo sutuoktinio valia iÅ¡reikÅ¡ta bendrame testamente yra keičiama.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad CK 5.49 str. 1 d. nuostata, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai bei suabsoliutintai, jog negali bÅ«ti keičiamas ne tik pats dokumentas, bet ir jame iÅ¡reikÅ¡ta testamentÄ sudariusių asmenų valia.

2. Nurodo, kad asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto sudėties kitimas negali būti vertinamas kaip testamento keitimas tiek įprasto testamento atveju, tiek bendrojo sutuoktinių testamento atveju.

3. Teismas netinkamai taikė bendrÄ sias nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančias normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nurodė, kad A. V., priėmęs palikimÄ po sutuoktinės mirties nepakeitė ir nemėgino pakeisti bendrojo sutuoktinių testamento. Priimant palikimÄ jokių apribojimų disponuoti paveldėtu turtu nebuvo nustatyta, sudarant dovanojimo sandorį Nekilnojamo turto registro iÅ¡duotoje pažymoje sandoriui sudaryti nebuvo nurodyta, kad A. V. draudžiama disponuoti turtu. Dovanojimo sandorį tvirtino notaras, kuris tuo pačiu konstatavo, kad sandoris neprieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams.

Pagal CK 5.49 str. prasmę pergyvenusiam sutuoktiniui yra tik draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti bendrÄ jį testamentÄ tokiu bÅ«du, kad jis netektų teisės paveldėti mirusiojo turtÄ , tačiau nėra nustatyta jokių apribojimų disponuoti, valdyti ir naudotis pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ paveldėtu turtu. Pergyvenęs sutuoktinis, priėmęs palikimÄ tampa paveldėto turto savininku, o palikimo sudėtį sudaro mirusiojo dienÄ jam priklausęs turtas. A. V. priėmęs palikimÄ tapo viso S. V. turto, buvusio jos mirties dienÄ savininku ir kartu gavo teisę Å¡iuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiÅ«ra.

PrieÅ¡ingas CK 5.49 str. normos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų viso paveldėjimo instituto esmei, draudimas pergyvenusiam sutuoktiniui disponuoti pagal bendrÄ jį testamentÄ paveldėtu turtu reikÅ¡tų, kad pergyvenęs sutuoktinis faktiÅ¡kai nepaveldi jam palikto turto, tačiau tam tikra prasme tampa testamento vykdytoju. Toks aiÅ¡kinimas neatitiktų CK bendrųjų nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių normų turinio, teisingumo ir protingumo principų. Teisminėje praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pergyvenusiam sutuoktiniui nėra draudžiama disponuoti paveldėtu turtu (Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-751-538/2009), tokios pozicijos taip pat laikomasi teisės doktrinoje be notariato praktikoje.

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-02 nutartimi, tačiau neatkreipė dėmesio, kad bylos faktinės aplinkybės buvo kitokios.

4. Kadangi ginčo Å¡alių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, teismas byloje negalėjo taikyti restitucijos, daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo apelianto turtas negalėjo bÅ«ti iÅ¡reikalautas.IeÅ¡kovė B. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Dėl bendrojo sutuoktinių testamento keitimo taisyklių nurodo, kad pagal CK 5.49 str. nuostatas, jeigu po sutuoktinio mirties pergyvenęs sutuoktinis palikimo neatsisakė, keisti Å¡io bendrojo testamento ir jame iÅ¡dėstytos sutuoktinių bendros valios jis neturi teisės. Teigia, jog teismas teisingai ir pagrįstai aiÅ¡kino CK 5.49 str. nuostatas.

Nurodo, jog byloje esantis Vilniaus miesto 40 – ojo notarų biuro notarės patvirtintas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas patvirtina, kad po sutuoktinės mirties A. V. 2011-05-23 palikimÄ paveldėjo, todėl jis negalėjo keisti sutuoktinių bendrojo testamento. Teigia, kad teismų praktikoje pažymėta, jog bendruoju sutuoktinių testamentu sutuoktiniai ne tik užtikrina pergyvenusio sutuoktinio teisę paveldėti bendrÄ turtÄ , bet gali nuspręsti dėl santuokos metu užgyvento turto pavedėtojo po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

Tokiu atveju pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priima palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrame sutuoktinių testamente yra privaloma. Tik tada, kai pergyvenęs sutuoktinis atsisako priimti palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ (CK 5.49 str. 1 d.).

Dėl Å¡ių motyvų nesutinka su apelianto argumentu, kad CK 5.49 str. nuostatos nedraudžia pergyvenusiam (ir palikimÄ priėmusiam) sutuoktiniui vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti bendrojo testamento turinį bei abiejų sutuoktinių iÅ¡reikÅ¡tÄ bendrÄ valiÄ . Kitaip aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , bendrojo sutuoktinių testamento institutas paveldėjimo teisiniuose santykiuose iÅ¡ esmės prarastų savo prasmę, nes pergyvenusiam sutuoktiniui leidžiant laisvai spręsti dėl disponavimo paveldėtu turtu, bÅ«tų paneigta mirusio sutuoktinio teisė bendrajame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl jam priklausančio turto likimo po jo mirties.

Å ios aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto teiginiu, kad dovanojimo sutartimi nebuvo pakeistas bendrasis sutuoktinių testamentas. Pažymi, kad nepilnamečių vaikų teisė paveldėti turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į vaikų interesų virÅ¡enybės principÄ , įtvirtintÄ tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje (CK 3.3 str. 1 d.). Å ioje byloje buvo atimta galimybė paveldėti nepilnamečiam vaikui. Teigia, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-02 nutartyje teismas pateikė bendrÄ jį bendrojo sutuoktinių testamento, kaip paveldėjimo teisės instituto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tame tarpe – ir galimybę jį keisti pergyvenusiam sutuoktiniui.

Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nebuvo susijęs su dovanojimo sutartį sudariusio asmens nesugebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teisės aktai nedraudžia pergyvenusiam sutuoktiniui disponuoti jo paveldėtu turtu, jo cituojami notariato nutarimai neturi įstatymo galios, negali keisti imperatyvių įstatymo normų. Mano, jog teismas pagrįstai byloje taikė restitucijÄ ir 2012-03-15 dovanojimo sutartimi perleistÄ turtÄ grÄ Å¾ino į velionio A.

V. turėto ir ieÅ¡kovės paveldėtino turto masę (CK 1.80 str. 2 d.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Byloje ginčas kilo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 5.49 str. pagrindais bei disponavimo turtu pergyvenusiam sutuoktiniui priėmus palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ .

               Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 1 d. notarė patvirtino bendrÄ jį sutuoktinių A. V. ir S. V. testamentÄ , notarinio registro Nr. JS-8371, kuriuo sutuoktiniai po mirties paliko savo turtÄ vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ¾ dalis paliko ieÅ¡kovei vaikaitei B. V., ¼ dalį vaikaičiui R. V., visÄ kitÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko susidėtų, bei turtines ir neturtines teise paliko vaikaitei B.

V.. Vaikaitę įpareigojo jų sÅ«nui R. V. suteikti bet kokį gyvenamÄ jį plotÄ iki jo gyvos galvos (1 t., b.l. 9-11). S. V. mirė 2011-01-22. Po jos mirties pergyvenęs sutuoktinis palikimÄ pagal testamentÄ priėmė, turtÄ paveldėjo, tapdamas viso santuokoje įgyto turto savininku. Dovanojimo sutartimi, sudaryta 2012-03-15 A. V. padovanojo savo sÅ«nui atsakovui V. V. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir 13/20 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9-15). 2012-07-20 mirė sutuoktinę pergyvenęs A.

V..             IeÅ¡kovė dovanojimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu kaip pažeidžiantį CK 5.49 str. 1 d. nuostatas (CK 1.80 str.), nurodydama, kad buvo pažeistas draudimas keisti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir jame iÅ¡reikÅ¡tÄ bendrÄ sutuoktinių valiÄ dėl turto paveldėjimo.              Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, konstatavęs, kad A. V., neturėdamas teisės keisti sutuoktinių bendrojo testamento, jame iÅ¡reikÅ¡tÄ savo mirusios sutuoktinės valiÄ pakeitė dovanojimo sutartimi, o tai prieÅ¡tarauja bendrojo sutuoktinių testamento paskirčiai (CK 5.49 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių, dovanojimo sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str.).              Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti teismo priimtÄ sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CK 5.49 str., CK 1.80 str.).

Teisėjų kolegija priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta.              Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino draudimÄ pergyvenusiam sutuoktiniui pakeisti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , su pergyvenusio sutuoktinio teise priėmus palikimÄ disponuoti turtu, kuris ginčo atveju pasireiÅ¡kė dovanojimo sutarties sudarymu.              Kaip pagrįstai nurodoma, bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviÅ¡alis sandoris (sutartis), kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ savo turtÄ Ä¯skaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį.

Pagal CK penktosios knygos 5 skyriaus nuostatas bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitÄ paskiria savo įpėdiniu ir vienam sutuoktiniui mirus visÄ jo turtÄ (iÅ¡ jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.43 str.). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali bÅ«ti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.). Taigi, bendrojo sutuoktinio testamentu institutu yra siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visÄ santuokinį turtÄ , bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Remiantis CK 5.46 str. 2 d. nuostata sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. CK 5.49 str. numato, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Tai patvirtina ir aktuali teismų praktika taikant Å¡iÄ civilinio kodekso nuostatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti palikimÄ . Sutuoktinis, atsisakęs palikimo, netenka teisės į mirusiojo sutuoktinio turtÄ , įskaitant ir dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau įgyja teisę spręsti, kaip po jo mirties turėtų bÅ«ti paskirstytas jam priklausantis turtas.

Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimÄ pagal bendrÄ jį testamentÄ , mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų valios keisti neturi teisės. Byloje nėra duomenų, kad A. V. bÅ«tų keitęs bendrÄ jį testamentÄ . Priėmęs palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ A. V. tapo turto savininku, įgydamas teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti priimtus pagal palikimÄ nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti (CK 4.37 str.).

Taigi, paveldėtojas turėjo teisę su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatyme, jis gali naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kokiu bÅ«du, pvz. sudarant dovanojimo sandorį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jos mirus sutuoktinei S. V., priėmęs palikimÄ A. V., neturėjo teisės laisvai disponuoti paveldėtu mirusio sutuoktinio turtu – sudaryti dovanojimo sandorio, nes bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas ir jo galiojimas paveldėtojui to nedraudė.

Tokia Å¡i teisėjų kolegijos iÅ¡vada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). Kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingas CK 5.49 str. normos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų viso paveldėjimo instituto esmei. Draudimas pergyvenusiam sutuoktiniui disponuoti pagal bendrÄ jį testamentÄ paveldėtu turtu reikÅ¡tų, kad pergyvenęs sutuoktinis faktiÅ¡kai netampa paveldėto turto savininku (pvz.: negali naudotis turtu, jį iÅ¡nuomoti, leisti paveldėtas lėšas ir etc., kas neatitiktų bendrųjų nuosavybės teisės santykius reglamentuojančių normų turinio).

             Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 15 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį. Todėl ginčijamas sprendimas yra naikinamas dėl netinkamo CK 5.49 str. 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo, tenkinamas apeliacinis skundas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės B. V. ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 330, 326 str. 1 d. 2 p.).                          Priėmus apeliantui palankų teismo sprendimÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 str. ) – 3015,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (2 t., 8 b.l.) ir, vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, įvertinus bylos sudėtingumÄ , apeliaciniame skunde keliamų klausimų sudėtingumÄ ir apimtį - 6 479,94,00 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (1 t., b.l. 151-154, 2 t., 22-26 b.l. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. V. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas - 3 015 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 6 479,94 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                             Andrutė Kalinauskienė TeisėjaiAlvydas Barkauskas Rita Kisielienė             Â