29571403-c47f-40ef-ae5f-faa99f350ec2 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrByla Nr. ATP-888-658/2014Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00355-2014-9      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; (S) 45.4.7.;79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs G. Č. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

G. Č. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 19 d., apie 12 val. 58 min., Gudienos k., KaiÅ¡iadorių r., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsiradus kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į jÄ , dėl ko buvo apgadintas automobilis bei dujų stotelė, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pat neturėjo su savimi ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Protokole nurodyta, kad G. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 231 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu G. Č. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

G. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti ar pakeisti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimÄ ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , taip pat sumažinti paskirtÄ baudÄ . Be to, apeliantas praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos medžiagÄ , reikalui esant net iÅ¡einant už skundo ribų, iÅ¡kviesti į teismo posėdį liudytojÄ L. K.. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, kadangi teismas neteisingai nustatė pažeidimo faktines aplinkybes.

Bylos duomenys nepatvirtina, kad jis atsitrenkė į dujų kolonėlę ir jÄ nuvertė. Jis atbulas iÅ¡važinėdamas iÅ¡ privataus kiemo ir dairydamasis į prieÅ¡ingÄ pusę, kad įsitikintų ar kelyje nėra kliūčių, to nejausdamas Å¡onine automobilio dalimi lengvai palietė dujų stotelės spintos rėmÄ , tačiau pačios dujų stotelės nei palietė, nei nuvertė. Dujų stotelės spinta buvo tik lengvai aplamdyta, tačiau dėl to joks pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai nekilo.

IÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes nepastebėjo, kad užkabino plonas dujų stotelės spintos skardas. Kad dujų stotelė nenuversta ir automobilio apgadintas tik nežymiai, patvirtina ir įvykio vietos bei automobilio apžiÅ«ros fotonuotraukos. Teismas skyrė neadekvačiÄ nuobaudÄ , nepakankamai įvertinęs visas aplinkybes – dėl pažeidimo sunkių pasekmių neatsirado, žmonių sveikatai pavojus nekilo, turtinė žala L. K. siekia 300 Lt. Teismas taip pat neįvertino, kad jo vairavimo stažas yra 18 metų ir per tÄ laikÄ padarytas tik pirmas KET pažeidimas, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir iÅ¡gyvenÄ , nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsiliepimu į G. Č. skundÄ Kauno apskrities VPK KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatas praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . G. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija kaltės dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 1241 padarymo, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. bei paskirtos nuobaudos dydžiu. Sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo, apelianto nuomone, jo veikoje nėra ATPK 130 str. kvalifikavimui bÅ«tino tyčios elemento, o paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, paskirta neįvertinus visų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių. dėl to jis praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei apklausti liudytojÄ L.

K..Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė Å¡ių nuostatų, pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Todėl įrodymų tyrimo atnaujinimas nėra tikslingas, kaip ir nėra tikslinga rinkti naujus įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 30211 str. 1 d. nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai G. Č. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. 1241 str. 7 d., numatytus administracinius teisės pažeidimus. ATPK 30210 str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.

Teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų pagrįstų aplinkybių, kurios nebūtų aptartos pirmosios instancijos teismo nutarime ir keltų pagrįstų abejonių priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, o vien tik apelianto lūkesčių neatitinkantis teismo sprendimas taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimo, todėl ir bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra reikalingas.

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nuobaudos individualizavimu, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad G. Č. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai.Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alino neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014). Byloje nustatyta, kad G.

Č. 2014 m. birželio 19 d., apie 12 val. 58 min., Gudienos k., KaiÅ¡iadorių r., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų bei jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsiradus kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į jÄ , dėl ko buvo apgadintas automobilis bei dujų stotelė.

Po įvykio apeliantas nevykdė KET nustatytų pareigų ir iÅ¡ įvykio vietos, nesustodamas iÅ¡važiavo.G. Č. neneigia, kad jis automobiliu užkabino dujų stotelę, tačiau tvirtina, kad nepajutęs jokio kontakto, nes jis buvęs nesmarkus, be to, apgadino ne dujų stotelė, o jos spintÄ tik vos užkabindamas jÄ automobilio Å¡onu, o ne galu. Apgadinimai tiek automobiliui, tiek dujų stotelės spintai padaryti nežymÅ«s, pati dujų stotelė nenukentėjo, todėl jis neprivalėjo vykdyti KET 234 p. numatytų reikalavimų ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį.

Visgi iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ : paties pažeidėjo paaiÅ¡kinimÄ , liudytojo parodymus, policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, įvykio vietos ir automobilio apžiÅ«ros metu padarytas fotonuotraukas, įvykio schemÄ , kitÄ medžiagÄ , darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada, kad apeliantas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas. Nors apeliantas apgadintÄ objektÄ vadina ne dujų stotelė, o jos spinta, tai neturi jokios ypatingos reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui.

Svarbu tai, kad įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pastebėtina, kad tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojo L. K. ir paties pažeidėjo paaiškinimuose apgadintas objektas vadinamas dujų stotele. Automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti apgadinimai, padaryti ant galinio bamperio dešinės pusės (b. l. 6-8) yra gana gerai matomi ir sutampa su nubrėžimais ant dujų stotelės sienos (b. l. 12-13).

IÅ¡ eismo įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad stotelė nors ir nebuvo visiÅ¡kai nuversta, kas nurodyta ir skundžiamame nutarime, tačiau akivaizdžiai pasvirusi, ant jos aiÅ¡kiai matyti paliktas nubrėžimas, atlupta sienos dalis, taigi, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, dujų stotelei padaryti apgadinimai yra pakankamai žymÅ«s ir gerai matomi. Taigi, padaryti sugadinimai kitam objektui yra akivaizdÅ«s ir tokio mÄ sto, kad patyręs, turintis ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä vairuotojas, koks yra G.

Č., negalėjo smūgio nejausti ir/ar negirdėti. Liudytojas L. K. paaiškinime patvirtino, kad G. Č. važiuodamas atbulas nuvertė dujų stotelę (b. l. 10). Pats G. Č. po įvykio duotame paaiškinime taip pat pripažino, jog atsitrenkė į dujų stotelę ir dėl to gailėjosi (b. l. 11). Policijos patrulių R. B. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6-7) užfiksuota, jog paaiškindamas dėl įvykio G. Č. pripažino, kad į atsitrenkė į dujų stotelę, tačiau kodėl apie įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos paaiškinti negalėjo.

Taigi iÅ¡ Å¡ių duomenų spręstina, jog G. Č., ne tik kad galėjo pajusti, bet ir pajuto automobiliu atsitrenkęs į kitÄ objektÄ , pastebėjo, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, dėl kurio privalėjo praneÅ¡ti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. BÅ«tent Å¡ios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, vienaÅ¡aliÅ¡kai įvertinus Å¡io įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytÄ Å¾alÄ ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tyčiÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iÅ¡kelta versija, jog jis galėjo nepajusti automobilių susidÅ«rimo kontakto ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, atmestina kaip nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje esančių įrodymų visumai, todėl vertintina kritiÅ¡kai, kaip mėginimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Tai, kad, apelianto vertinimu, kliudytam objektui nebuvo padaryta didelė materialinė žala jo kaltės ir padaryto pažeidimo pavojingumo nepaneigia, nes padaryto pažeidimo pasekmės nebuvo labai rimtos ne pažeidėjo dėka, o tik dėl atsitiktinumo, ir Å¡i aplinkybė gali turėti įtakos tik individualizuojant administracinę nuobaudÄ .Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G.

Č. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčiÄ , ir jis pagrįstai nubaustas už Å¡iÄ veikÄ , todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo Å¡ioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos nuobaudos dydžiu, praÅ¡ydamas panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ir sumažinti paskirtÄ baudÄ . G. Č. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trim metams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio nuobaudÄ , formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik ji Å¡ioje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra visiÅ¡kai teisinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad G. Č. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio bauda – yra individualizuota tinkamai ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .

Tačiau apygardos teismo įsitikinimu, G. Č. už ATPK 130 str. 1 d. paskirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam 3 metų terminui, yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl neteisinga ir mažintina.Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje bylose taip yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos.

TokiÄ galimybę numato ATPK 301 straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

BÅ«tent tokia pat pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013; Nr. 2AT-21-2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats G. Č. eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: L. K. padaryta nežymi žala, siekianti 300 Lt, dujų stotelė nebuvo sugadinta nepataisomai, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pažeidėjas pažadėjo atlyginti žalÄ , gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių.

Nors nesutiko su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau pažeidėjo suvokimas dėl jo veikos kvalifikavimo negali sunkinti jo padėties. Jo pasitraukdamas iÅ¡ eismo įvykio nesutrukdė policijai iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir padarytus KET pažeidimus. Be to, dirba, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuoÅ¡irdus gailestis dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors jis ir yra baustas administracine tvarka, tačiau turėdamas gana ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , už KET pažeidimus baudžiamas pirmÄ kartÄ , taigi nėra piktybiÅ¡kas KET pažeidėjas.

Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to sutiktina, kad G. Č. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirtas net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytÄ eismo įvykio situacijÄ , kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant nuobaudÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 301 str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ mažinant iki 1 metų 6 mėnesių. Toks sprendimas neprieÅ¡tarauja ir Å¡ios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : G. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimÄ G. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, G. Č. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminÄ sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių.Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams subendrinti apėmimo bÅ«du su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda ir pagal ATPK 1241 str. 7 d. paskirtu įspėjimu ir paskirti G.

Č. galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                  Nerijus Meilutis