29534def-e75a-4f82-8b1f-faeca190a16d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-1399-413/2017Proceso Nr. 2-56-3-01030-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.6 KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                              2017 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir M. M.,dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovei advokatei K. R.,  atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ „Valstybės turto fondas“, atstovei R.

K., atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės atstovėms A. P. ir S. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VÄ® „Valstybės turto fondas“, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarei R. B., Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei D. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas n u s t a t ė: 2005 m. rugpjūčio 26 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 28(318) buvo paskelbta apie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, kurį sudaro dviejų aukÅ¡tų 332,90 kv. m administracinis pastatas su kiemo statiniais, 1 aukÅ¡to mÅ«rinis garažas, užstatytas plotas 44 kv. m, vieno aukÅ¡to mÅ«rinis garažas, užstatytas plotas 120,50 kv. m, vieno aukÅ¡to mÅ«rinis Å«kinis pastatas, užstatytas plotas 18 kv. m, ir Å¡iems statiniams priskirtas 1,4140 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pardavimÄ vieÅ¡o aukciono bÅ«du.

M. K. (ieÅ¡kovo motina) 2005 m. spalio 13 d. pateikė paraiÅ¡kÄ dalyvauti vieÅ¡ame aukcione ir tapo aukciono, įvykusio 2005 m. spalio 14 d. nugalėtoja, pasiÅ«liusi didžiausiÄ kainÄ â€“ 313 000 Lt, iÅ¡ kurios objekto pardavimo kaina – 273 043 Lt, objektui priskirto žemės sklypo pardavimo kaina – 39 957,00 Lt. Pardavėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį dėl iÅ¡vardyto nekilnojamojo turto.

Pagal sutarties 14 punktÄ pirkėja įsipareigojo sudaryti atskirÄ Å¡iam privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2006 m. sausio 19 d. pardavėjas VÄ® Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. pasirašė 1,4140 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei turto perdavimo–priėmimo aktÄ . M. K. nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto duomenų registre.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 panaikino 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn, taip pat pripažino negaliojančiu dėl Å¡io žemės sklypo 1835 kv. m ploto 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ dalį.

Teismas sprendimu taikė restitucijÄ ir įpareigojo M. K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv. m ploto dalį, esančiÄ po (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ valstybės priteisė 5185,37 Lt, iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės – 1584,16 Lt. Nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1565-657/2013.A.

K. 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi ieÅ¡kiniu į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais: 3.1. 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį; 3.2. 2005 metų lapkričio 22 d. nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ ; 3.3. 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 175Ž-05; 3.4. 2006 m. sausio 19 d. perdavimo-priėmimo aktÄ ;  3.5. 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ dalį, kuria A.

K. po M. K. mirties paveldėjo administracinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 332,90 kv.m, tÅ«ris 1895 kub. m, pažymėjimas plane lB2p, kodas – 50002893, garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 120,50 kv.m, tÅ«ris 584 kub.m, pažymėjimas plane 3CHp, kodas – 50002895, garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas – 44 kv.m, tÅ«ris 175 kub.m, pažymėjimas plane 2Glp, kodas 50002894, Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas – 18 kv.m, tÅ«ris 73 kub.m, pažymėjimas plane 4Bp, kodas – 50002896, ir kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė; tvora; lauko tualetas; estakada; anglių saugykla) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,4140 ha valstybinės žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 3.6. taikyti restitucijÄ ir priteisti valstybei natÅ«ra nurodytus statinius bei 1,2305 ha valstybinės žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės priteisti 307 814,63 Lt, iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės – 10 622,90 Lt; 3.7. priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.4.             IeÅ¡kovas nurodė, kad sudarant turto privatizavimo sandorius jo motinai M.

K. buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jos įgyjamo turto apimtį, todėl jai nekilo jokių abejonių, kad sudarydama turto pirkimo sandorius ji nuosavybės teisėmis įgyja tiek privažiavimÄ Ä¯ sklype esančius statinius, tiek privažiavimo gale esančiÄ aukÅ¡telę, tiek ir žemės sklypÄ po Å¡iais statiniais. Po KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013, kuriuo buvo pripažinta iÅ¡ dalies negaliojanti 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl 1 835 kv. m ploto privatizavimo, paaiÅ¡kėjo, kad aukcione įsigytas turtas neatitinka atsakovės VÄ® Valstybės turto fondo paskelbtos informacijos apie privatizavimo objektÄ , kadangi M.

K. buvo perduotas ne tokios apimties turtas, kuris buvo parduodamas aukcione. Žinodama, kad nebus privatizuojamas įvažiavimo kelias į sklypÄ ir jo gale esanti asfaltuota aikÅ¡telė, M. K. objekto nebÅ«tų pirkusi, nes be Å¡io kelio bei jo gale esančios aikÅ¡telės iÅ¡ esmės negalimas pastatų ir žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį. Sudarant privatizavimo sutartį, M. K. buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jos įgyjamo turto apimtį, todėl jai nekilo jokių abejonių, kad sudarydama aukščiau nurodytas sutartis, ji nuosavybės teisėmis įgyja tiek privažiavimÄ Ä¯ sklype esančius statinius, tiek privažiavimo gale esančiÄ aukÅ¡telę, tiek ir žemės sklypÄ po Å¡iais statiniais.

Pritaikius restitucijÄ ir konstatavus, kad įvažiavimas ir kiemo aikÅ¡telė nepriklauso ieÅ¡kovui nuosavybės teise, iÅ¡ esmės pasikeitė ieÅ¡kovo turimos nuosavybės teisės apimtis, ji iÅ¡ esmės skiriasi nuo turto apimties, kuri buvo M. K. įsigyjant sklypÄ . Be privažiavimo, aikÅ¡telės ir žemės po jais, M. K. sandorio nebÅ«tų sudariusi. IeÅ¡kinio reikalavimus grindė CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kad ginčijamos 2005 m. lapkričio 21 d. ir 2006 m. sausio 19 d. sutartys sudarytos suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių (ieÅ¡kovo teigimu, M.

K. suklydimÄ lėmė tai, kad atsakovė, pateikdama informacijÄ privatizavimo biuletenyje, neatskleidė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikÅ¡mę sudarant sandorį), taip pat CK 6.330 straipsnio pagrindu (2016 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovo atstovės pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio pagrindo papildymo), t. y. kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, jeigu jam parduodamas mažesnis, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekis.5.              Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog ta aplinkybė, kad pagal ginčijamas pirkimo – pardavimo sutartis M. K. didžiÄ jÄ kainos dalį (87 proc.) sumokėjo už statinius, esančius (duomenys neskelbtini), reiÅ¡kia, jog bÅ«tent statiniai buvo pagrindinis jos sandorių tikslas, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui netekus nedidelės žemės sklypo dalies, priskirtos Didžiosios gatvės atkarpai, ieÅ¡kovo turimos nuosavybės teisės apimtis iÅ¡ esmės pasikeitė. Ne pagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad be privažiavimo kelio ir aikÅ¡telės jis neva negali eksploatuoti pastatų, kadangi ieÅ¡kovo teisę naudotis Didžiosios gatvės dalimi iki pat privažiavimo prie jam priklausančių pastatų nustato įstatymas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡i jam yra apribota.

Be to, ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės ginčyti 2005 m. lapkričio 21 d. privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį, tuo tarpu ieÅ¡kovas nebuvo ginčijamų sandorių Å¡alimi, o tik atstovavo pirkėjÄ M. K..6.              Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog M. K. be nuosavo privažiavimo nebÅ«tų sudariusi žemės sklypo pirkimo sandorio, neatitinka tiesos, kadangi Didžiosios gatvės dalis nebuvo įraÅ¡yta jokiuose privatizavimo dokumentuose, nei Nekilnojamojo turto registre, nei M. K. nuosavybės turto inventorizavimo dokumentuose. Pirkimo dokumentus pasirašė pagal M. K. įgaliojimÄ pats ieÅ¡kovas, pretenzijų dėl gatvės nekėlė ir visu žemės sklypu naudojosi nuo pat 2006 metų. Tai, kad žemės dalis po Didžiosios gatvės dalimi teismo sprendimu buvo grÄ Å¾inta valstybei, niekaip nepaveikė ieÅ¡kovo teisių, nes ta gatvės dalimi sėkmingai jis naudojasi ir dabar, todėl faktas, kad teismas pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl 1 835 kv. m ploto po Didžiosios gatvės dalimi iÅ¡ bendro 1,4140 ha ploto, negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

IeÅ¡kinys atmestinas 7.  Kaip jau minėta sprendimo 1 punkte, ieÅ¡kovo motina M. K. tapo aukciono, įvykusio 2005 m. spalio 14 d., kuriame buvo parduodamas valstybei priklausantis turtas (statiniai ir žemės sklypas), nugalėtoja. Pardavėjas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir pirkėja M. K. 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė statinių pirkimo–pardavimo sutartį, o 2006 m. sausio 19 d. – ir 1,4140 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Parduotų objektų adresas pagal privatizavimo dokumentus – (duomenys neskelbtini). 8.              Prijungtos prie nagrinėjamos bylos KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14-548/2013 duomenimis nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs prokuroro vieÅ¡ajam interesui apginti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. vasario 25 d.

įsakymÄ Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esančios 1835 kv. m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) riboms; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 26 d. įsakymÄ Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui ((duomenys neskelbtini))“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims; pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 19 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir tos pačios dienos valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. 4918(duomenys neskelbtini)) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv. m ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo; taikė restitucijÄ natÅ«ra – įpareigojo M.

K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv. m. ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ valstybės priteisti 5 185,37 Lt (t.4, b. l. 28-38). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 10 d., Kauno apygardos teismui atmetus atsakovų VÄ® Valstybės turto fondas ir A. K. apeliacinius skundus ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ (t. 4110-121).

9.              Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , kas reiÅ¡kia kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

AiÅ¡kindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

10.              Byloje nėra ginčo, kad prijungtoje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios Å¡alys; sutampa abejose bylose ginčo ir įrodinėjimo dalykas – 2006 m. sausio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 175ž-05 ir tos pačios dienos valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto dalies (1835 kv. m ploto žemės dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi), kuria sumažintas privatizuojamas objektas, teisėtumo patikrinimÄ .

Aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, patenkanti M. K. privatizuotÄ Å¾emės sklypÄ , turi vieÅ¡ojo kelio - gatvės statusÄ , tuo pagrindu ji yra įtraukta į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių).

Gatvė negali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip vidaus kelias, dėl to, teismas kaip nepagrįstÄ atmetė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos bei A. K. atstovių argumentÄ , kad ginčo objektas yra akligatvis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju keliu, o yra vidaus kelias, nes yra reikalingas tik žemės sklypo, į kurį kelias pateko, savininkui. Teismas nurodė, kad valstybinės žemės, užimtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų privatizuoti nebuvo galima, o žemės sklypo ribos ir plotas turėjo bÅ«ti tvirtinami bei sklypas teikiamas privatizuoti tokia apimtimi, kad į jo plotÄ nepatektų įstatymu draudžiama privatizuoti žemė.

Atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų argumentai dėl privatizuojamo objekto (žemės sklypo) apimties; (duomenys neskelbtini) gatvės ir Pravažiavimo kelio į privatizuojamÄ objektÄ su gale esančia aikÅ¡tele (statinius) teisinio statuso, dydžio ir dislokacijos vietos, kt., nes iÅ¡ teismų sprendimų akivaizdu, kad ieÅ¡kovo motinai M. K. parduota žemės sklypo dalis į privatizavimo objektÄ buvo įtraukta neteisėtai.11.

             PraÅ¡ydamas pripažinti ginčijamas 2005 m. lapkričio 21 d. ir 2006 m. sausio 19 d. sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovas teigė, kad M. K. Å¡ių sandorių nebÅ«tų sudariusi, jeigu bÅ«tų žinojusi, kad į privatizuojamÄ Å¾emės sklypÄ bus neįtrauktas Pravažiavimo kelias su gale esančia aikÅ¡tele, arba kitaip tariant, (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kurios plotas 1835 kv. m. Anot ieÅ¡kovo, bÅ«tent minėtos informacijos privatizavimo biuletenyje, neatskleidimas turėjo esminę reikÅ¡mę M.

K. suklydimui. Teismas atmeta Å¡iuo argumentus kaip nepagrįstus, Visų pirma, minėtai aplinkybei konstatuoti nėra faktinio pagrindo. Aukščiau paminėti bylos duomenys rodo, kad į privatizavimo objektÄ buvo įtrauktas M. K. parduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne Pravažiavimas kaip atskiras privatizuojamas objektas. Remiantis Kelių įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) gatvė yra savarankiÅ¡kas inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, o ne ieÅ¡kovo statinių eksploatavimui, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikoma antraeiliu daiktu CK 4.13 straipsnio 1 dalies prasme ir negali bÅ«ti privatizuojama, kas konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurių prejudicinė galia nurodyta Å¡io sprendimo 10 punkte.

Pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis M. K. didžiÄ jÄ kainos dalį sumokėjo už statinius, kas leidžia manyti, kad bÅ«tent statiniai buvo pagrindinis pirkėjos tikslas. Ginčijama sklypo dalis apima tik 13 proc. bendro sklypo ploto ir sudaro tik 1,7 proc. bendros M. K. įsigyto turto kainos, naudojimasis Å¡ia sklypo dalimi nei M. K., nei ieÅ¡kovui nebuvo ir nėra apribotas, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad minėta sklypo dalis buvo esminiu privatizavimo sandorių elementu. Pažymėtina, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.).

Antra, kaip teisingai nurodė atsakovė VÄ® Valstybės turto fondas, sandoriai, sudaryti suklydus yra priskiriami prie sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, todėl pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik klydusi sandorio Å¡alis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nėra ginčijamų sandorių Å¡alis ir įstatymai jam nesuteikia teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl spręstina, ieÅ¡kovo pasirinktas teisės gynimo bÅ«das nėra tinkamas.12.

Kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-3-469-313/2016) grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovas, kai jau minėta, papildė savo ieÅ¡kinį nauju teisiniu pagrindu, kuriuo prašė pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, nurodydamas, kad pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, jeigu jam parduodamas mažesnis, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekis remdamasis CK 6.330 straipsnio pagrindu. Teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus.

Pagal CK 6.330 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trÅ«kstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainÄ , o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti jÄ grÄ Å¾inti ir atlyginti nuostolius. Minėtos teisės normos analizė neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pripažinus dalį sandorio negaliojančiu, pirkėjas gali atsisakyti nuo sutarties Å¡iuo teisiniu pagrindu.

PrieÅ¡ingai, vienos iÅ¡ sutarties sÄ lygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais Å¡alys be tos sÄ lygos nebÅ«tų sudariusios sutarties (CK 1.96 straipsnis, 6.226 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta sprendimo 13 punkte, bylos duomenimis nenustatyta ir prieita daugiau tikėtinos iÅ¡vados, kad M. K. privatizavus 1835 kv. m. plotu mažesnį žemės sklypÄ , jos teisėms ir pareigoms minėta aplinkybė esminės reikÅ¡mės neturėtų, todėl negalima teisiÅ¡kai pagrįsta ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama iÅ¡vada, kad be Å¡ios sÄ lygos M.

K. bÅ«tų atsisakiusi dalyvauti privatizavimo aukcione pagal jai atskleistas privatizuojamų objektų charakteristikas ir sÄ lygas (CPK 185 straipsnis). Be to, kaip jau nurodyta, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas už sumažintÄ privatizuojamo objekto kiekį nusprendė priteisti M. K. teisių perėmėjui A. K. 5 185,37 Lt ir 1584,16 Lt kompensacijÄ . 13.             Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad panaikinti ieÅ¡kovo praÅ¡omus privatizavimo sandorius nėra pagrindo.

Netenkinus ieÅ¡kinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenkintini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai – pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ dalį ir taikyti restitucijÄ .              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų14.             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos, tačiau iÅ¡ jo priteistinos 22,25 Eur iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,25 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                               Gintautas Koriaginas