2951e82a-127c-4392-a015-e8a1b3ee2f5e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-1109-918/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17891-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovei advokatei Žanetai Å lyžiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du (naudojant ZOOM platformÄ ) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

D., T. D. ir A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo ir leidimo iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, VÄ® Turto bankas, A. J., R. J., A. J., G. J., J. J., I. J., O. J., A. J. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami atnaujinti pareiÅ¡kėjams T. D. ir A. D. terminÄ palikimui, atsiradusiam po senelės J. J. mirties, priimti, ir iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai A. D. teismo leidimÄ priimti palikimÄ pagal 2010 m. balandžio 16 d. J. J. testamentÄ nepilnamečio A.

D. vardu. PareiÅ¡kėjai patikslintame praÅ¡yme nurodė, kad J. J. 2010 m. balandžio 16 d. sudarė testamentÄ , kurio 1.7 punktu paliko dalį nekilnojamojo turto vaikaičiams T. D. ir A. D. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), kai T. D. ir A. D. buvo nepilnamečiai. PareiÅ¡kėjas A. D. kaip nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė ketino atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu, tačiau teismas atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ . Palikimas liko nepriimtas dėl nepilnamečių vaikų valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovė advokatė Žaneta Å lyžiÅ«tė prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, paaiÅ¡kino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad testamentu pareiÅ¡kėjams A. D., T. D. ir A. D. J. J. paliko 199355/374790 dalį buto (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja A. D. ketino atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu savo brolio naudai, tačiau negavo tam teismo leidimo. Palikimo priėmimo procedÅ«rų nebetęsė, nes jai gimė duktė A.

Tuo metu T. D. ir A. D. buvo nepilnamečiai, palikimas liko nepriimtas dėl nuo jų nepriklausiusių aplinkybių. Å iuo turtu ir jo iÅ¡laikymu rÅ«pinosi A. D., jokie kiti asmenys Å¡ios palikimo dalies nėra priėmę. Net ir tuo atveju, jei palikimas nepilnamečių vaikų vardu bÅ«tų buvęs priimtas laiku, Å¡io turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos vis tiek bÅ«tų tekusios A. D. Sprendžiant dėl teismo leidimo priimti palikimÄ nepilnamečio vardu praÅ¡o teismo nuožiÅ«ra spręsti dėl bÅ«tinumo nepilnamečiam vaikui palikimÄ priimti pagal apyraÅ¡Ä .

Pažymėjo, kad nuo J. J. mirties jokių kreditorių nėra paaiÅ¡kėję. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. VÄ® Turto banko atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, A. J., R. J., A. J., G. J., J. J., I. J., O. J., A. J. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, praÅ¡ymų dėl bylos eigos neteikė, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis informuoti tinkamai.

Nepilnamečiui A. D., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, praneÅ¡ta apie prasidėjusį teismo procesÄ pasiÅ«lyta jame dalyvauti. Nepilnametis A. D. nepareiÅ¡kė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje ar pozicijÄ dėl nagrinėjamų klausimų iÅ¡reikÅ¡ti kitu bÅ«du. PareiÅ¡kimas tenkintinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), motina. 2010 m. balandžio 16 d. a. k. (duomenys neskelbtini), testamento 1.7 punktu J.

J., 199355/374790 dalį buto, tai sudaro ½ dalis patalpos R-1 (16,97 kv. m), R-5 (22,15 kv. m), R-6 (15,47 kv. m), 4-7 (14,27 kv. m), 4-8 (7,50 kv. m), 4-9 (3,20 kv. m), 4-10 (1,81 kv. m), 4-11 (19,79 kv. m), 4-12 (4,54 kv. m), 4-13 (4,69 kv. m), 4-14 (19, 36 kv. m), 4-15 (20,22 kv. m), 4-16 (57,87 kv. m) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), turinčio 238,63 kv. m. bendro ploto, statinyje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1A2p, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. D., T. D., A. D. Gyventojų registro duomenimis J.

J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos mirties metu T. D. buvo 9 metai, A. D. buvo 7 metai. IÅ¡ į bylÄ pateiktos J. J. paveldėjimo bylos ir Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o turinio matyti, kad dėl palikimo, atsiradusio po J. J. mirties priėmimo kreipėsi du testamentiniai: įpėdiniai A. J. ir A. J. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 199355/374790 dalių buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota mirusios J. J. vardu. Byloje nėra duomenų, kad šį paveldimÄ turtÄ sudarantį objektÄ , kuris aptartas testamente, tačiau per įstatymų numatytÄ terminÄ nepilnamečių testamentinių įpėdinių nebuvo priimtas, bÅ«tų priėmę įstatyminiai įpėdiniai.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.

Ä®pėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Ä®statyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistÄ terminÄ atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sÄ voka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi bÅ«ti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti (atsisakyti priimti).

Procesinė naÅ¡ta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirÅ«pinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiÅ¡kėjui (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsisakymo priimti palikimÄ teisė realizuojama nuo to momento, kai paduodamas pareiÅ¡kimas notarui, o Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais:

1) pradėjus jį faktiškai valdyti;

2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu Å¡is terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali bÅ«ti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®pėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) tesimas turi iÅ¡aiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisiniu padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant praÅ¡ančiojo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas.

Teismai turi ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2-15). PareiÅ¡kėjai T. D. ir A. D. nurodė, kad trijų mėnesių terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo praleido, nes J. J. mirties metu buvo nepilnamečiai, o jų motina A.

D. dėl Å¡eimyninių aplinkybių palikimo jų vardu nepriėmė. PareiÅ¡kėjai T. D. ir A. D., bÅ«dami nepilnamečiai nebÅ«tų galėję savarankiÅ¡kai kreiptis į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo. IÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių spręstina, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas dėl pareiÅ¡kėjų įstatyminės atstovės pasyvaus elgesio realizuojant nepilnamečių vaikų teisę į palikimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai T. D. ir A.

D. dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių nepriėmė palikimo per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Nors pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui priimti praleido apie 10 metų, turi bÅ«ti įvertinta tai, kad įstatyminiai J. J. įpėdiniai testamento 1 .7 punkte aptarto turto objekto dalies, kuriÄ testatorė paskyrė T. D. ir A. D., nėra priėmę. Teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo byloje nėra dėl aptarto turto objekto paveldėjimo, daro iÅ¡vadÄ , kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas pripažįsta svarbia ir aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai patys negalėjo įgyvendinti savo teisių, nes jie neturėjo visiÅ¡ko civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiÅ¡kai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog atstovė pagal įstatymÄ laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaikų paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo pareiÅ¡kėjams. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus (CPK 178 straipsnis). Nei vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų nenurodė, jog prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimui, jokių įrodymų nepateikė. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas Å¡iuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises. Ä®vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarių priežasčių, todėl pareiÅ¡kimo reikalavimas dėl termino palikimui priimti tenkintinas, T.

D. ir A. D. atnaujintinas terminas palikimui po J. J. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 576 straipsnio 2 dalis, 578 straipsnis). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be iÅ¡ankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ . Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

PareiÅ¡kėja A. D. praÅ¡o iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko A. D. vardu. Byloje nėra duomenų, kad palikimo priėmimas gali pažeisti A. D. interesus. Teismo vertinimu, deÅ¡imties metų laikotarpis buvo daugiau nei pakankamas tam, kad paaiÅ¡kėtų galimi J. J. kreditoriai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ , konkretaus paveldimo turto nenustatinėja. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. J. kreditorių neturėjo, todėl palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä nebÅ«tų tikslingas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kimo reikalavimas dėl teismo leidimo priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu tenkintinas. PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jie, siekdami priimti palikimÄ po J. J. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus rajono 1-Ä jį notaro biurÄ . Teismas Å¡ioje byloje patyrė 70,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å ioje nutartyje konstatuota, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pasyvaus pareiÅ¡kėjos A.

D. elgesio laiku nerealizuojant nepilnamečių vaikų teisių į palikimÄ , taigi byla inicijuota ir bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos dėl pareiÅ¡kėjos A. D. kaltės. Dėl nurodytų motyvų, teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos CPK 92 straipsnio ir 443 straipsnio 6 dalies pagrindu į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. D. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais, n u t a r i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjams T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistÄ terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Leisti pareiÅ¡kėjai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po J. J., a. k. (duomenys neskelbini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 70,72 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų septyniasdeÅ¡imt du centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , likusi nutarties dalis neskundžiama.

Teisėja Aistė Petrevičienė