2022-12-28 Nr. AB-4-3-62-3-01902-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1120-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01902-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad pataisos namuose dirba santechniku ir pagal darbo grafiką jis dirba penkias dienas per savaitę, nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Pagal nuteistųjų dienotvarkę pareiškėjo būriui skiriamas laikas apsilankyti pataisos namų stadione sutapdavo su jo darbo laiku, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės sportuoti. Dėl to jautėsi pažemintas, diskriminuojamas, patyrė daug nepatogumų.

3. Pareiškėjas teigė, jog pataisos namuose neužtikrinamos tinkamos sąlygos asmens higienai palaikyti. Po darbo pareiškėjui tekdavo praustis šaltu vandeniu kriauklėje, kadangi gyvenamosiose patalpose šiltas vanduo netiekiamas, o dušai neįrengti. Į dušinę pareiškėjo būrio nuteistieji vedami du kartus per savaitę: antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir penktadieniais nuo 9.15 val. iki 11.15 val., todėl ir šis laikas sutapdavo su pareiškėjo darbo laiku, todėl jam (pareiškėjui) nebuvo suteikta teisė išsimaudyti duše nuo pat įdarbinimo dienos. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, fizinėmis ir dvasinėmis kančiomis.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad dirbantiems nuteistiesiems stadione leidžiama lankytis sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val., todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Dirbantys nuteistieji, kurie neturi galimybės pagal grafiką pasinaudoti dušu, gali teikti pataisos namų administracijai prašymą dėl leidimo pasinaudoti dušu papildomai. Pareiškėjas turėjo galimybę išsimaudyti duše darbo vietoje. Be to, pataisos namų administraciją nėra gavusi pareiškėjo prašymų ar skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas nurodė, kad skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kurie neatitinka realybės.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo įdarbintas santechniku 1,0 etato krūviu nuo 2021 m. sausio 19 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dirbo vidutiniškai po 8 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio), darbo laikas – nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovo nurodytas nuteistųjų lankymosi stadione grafikas buvo patvirtintas Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. liepos 16 d. įsakymu, t. y. įsigaliojo beveik pasibaigus pareiškėjo nurodomam ginčo laikotarpiui. Jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjui buvo suteikiama teisė sportuoti stadione nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. liepos 16 d., Marijampolės PN nepateikė, tačiau teismas pažymėjo, jog nuteistųjų teisė sportuoti stadione (konkrečiai pareiškėjo atveju – žaisti futbolą), priešingai, nei, pavyzdžiui, nuteistųjų teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nėra imperatyviai reglamentuota teisės aktuose.

Nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), nei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, nenumato reikalavimo pataisos namuose suteikti visiems be išimčių nuteistiesiems teisę kasdien sportuoti stadione bei užsiimti tam tikromis sporto šakomis, taip pat nenumato sporto aikštynų ar sporto inventoriaus privalomo įrengimo pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo eksploatavimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore <...>“, tačiau tai yra dispozityvi teisės norma, kuri suteikia pataisos namams diskrecijos teisę pasirinkti, ar įrengti sportinį inventorių, ar jo neįrenginėti, o tuo pačiu – ar sudaryti nuteistiesiems galimybę sportuoti tam tikras sporto šakas. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu sudaryti jam sąlygas sportuoti laisvu nuo darbo metu, o pataisos namų pareigūnai būtų atsisakę tokį prašymą patenkinti.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo išvadai, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių patyrė realias neigiamas pasekmes, prilygstančias teismų praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomas ginčo laikotarpis šiltuoju metų laiku truko 2,5 mėnesio (nuo gegužės mėnesio, kuomet nuteistieji, kaip nurodo pats pareiškėjas, pradedami leisti į stadioną, iki 2021 m. liepos 16 d., kuomet buvo patvirtintas stadiono lankymo grafikas su numatyta galimybe dirbantiems nuteistiesiems sportuoti sekmadieniais).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės sportuoti atmetė.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su teisės pasinaudoti dušu neužtikrinimu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktu, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas iš Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus sandėlininko parengtos 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 14/07K-1222 bei papildomų Marijampolės PN direktoriaus paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjo darbo vieta buvo pataisos namų katilinėje, kurioje įrengtos pagalbinės patalpos. Šiose patalpose buvo darbo stalai, darbo įrankiai, įrengtas tualetas ir dušas, taip pat persirengimo spintelės. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar pareigūnus su nusiskundimais ar prašymais dėl nesudaromos galimybės išsimaudyti duše, o apie dušo įrengimą darbo vietoje skunde neužsimenama. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo atstovo atsiliepimu, neginčijo jame nurodytų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų savo dėstomoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti pataisos namų darbuotojo parengtoje pažymoje bei Marijampolės PN direktoriaus oficialiai pateiktuose į bylą paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-350 patvirtintame Naudojimosi dušo paslaugomis grafike yra nurodyta, jog dirbantys nutiestieji, neturintys galimybės pasinaudoti dušu darbo vietoje, turi teisę su prašymu kreiptis į pataisos namų administraciją dėl papildomos galimybės išsimaudyti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas minėtus pareiškėjo argumentus atmetė.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 11. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad 2,5 mėnesio laikotarpis, kurį jis neturėjo galimybės sportuoti stadione, jam yra reikšmingas. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas, lyginant jį su nedirbančiais nuteistaisiais, kurie turėjo galimybę sportuoti stadione. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 16 d. galimybė lankytis stadione dirbantiems nuteistiesiems buvo įtvirtinta jo prašymu. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu, įrengtu katilinės patalpose, kadangi šiuo dušu naudodavosi tik katilinės darbuotojai, be to, jis įrengtas nelegaliai, yra savadarbis.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad išsamiai į visus pareiškėjo argumentus jis yra atsakęs atsiliepime į skundą. Atsakovo atstovas pažymi, kad kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jo sveikatai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Bylos dalykas – tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nužtikrinimu (galimybės pasinaudoti dušu ir lankytis stadione (sportuoti) nesudarymu) padarytos neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui A. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

16. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais pareiškėjas grindė jo teises pažeidžiančias kalinimo sąlygas Marijampolės PN ir dėl to patirtą neturtinę žalą, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes nenustatė Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės pasinaudoti dušu ir sportuoti stadione.

20. Apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant, ar atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, neužtikrindamas pareiškėjui galimybės lankytis stadione (sportuoti) ir praustis duše.

21. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant, ar pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis įrodymais bei jų visuma padarė teisingas išvadas, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

22. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

23. Šioje byloje pareiškėjas konkrečiai ir detaliai nurodė kalinimo sąlygas, susijusias su jo negalėjimu pasinaudoti dušu ir lankytis stadione (sportuoti) pagal atsakovo atstovo patvirtintą grafiką. Taigi atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad pareiškėjui kaip ir kitiems nuteistiesiems, kurie nedirba, buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ir lankytis stadione (sportuoti), o jei nebuvo sudaryta tokia galimybė, tai nurodyti, dėl kokių teisiškai pagrįstų aplinkybių nebuvo sudaryta tokia galimybė.

24. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); kt.).

25. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės), suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

26. Teismų praktikoje nustačius, kad nuteistajam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2908-662/2019; kt.).

27. Byloje esantys duomenys patvirtina ir šalys neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintą naudojimosi dušo paslaugomis grafiką, kadangi atsakovo atstovo nustatytu laiku pareiškėjas negalėjo naudotis dušu, nes pareiškėjas tuo laiku dirbo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovo atstovas sudarė galimybę pareiškėjui pasinaudoti dušu kitu laiku. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas turėjo galimybę praustis po šiltu dušu savo darbo vietoje (katilinėje) įrengtose pagalbinėse patalpose, ir pateikė Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo darbo vietoje yra dušo patalpos, kur dirbantys nuteistieji gali išsimaudyti po šiltu dušu ne pagal grafiką ir po darbo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pareiškėjo teisė nusiprausti duše nebuvo pažeista, rėmėsi šiais duomenimis, tačiau šie duomenys nėra patvirtinti jokiais įrodymais.

28. Atsakovo atstovas byloje neteikė įrodymų, kad iš tikrųjų katilinėje yra įrengta dušo patalpa, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, ir pareiškėjui buvo sudaryta reali galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę tame duše išsimaudyti.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad katilinėje dušas buvo įrengtas nelegaliai, juo naudojosi tas, kas dirbo katilinėje, ir jis (pareiškėjas), dirbantis santechniku, negalėjo juo naudotis. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nenurodė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes.

30. Apibendrindama šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis neturėjo galimybės naudotis dušu, įrengtu pagal teisės aktų reikalavimus, teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl pripažintina, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo teisės lankytis stadione (sportuoti) pagal pataisos įstaigos patvirtintą grafiką neužtikrinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 111 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas. To paties įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Socialinės reabilitacijos tikslai ir priemonės plačiau aptariami BVK 137 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, jog nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

32. Byloje pateikti atsakovo atstovo įrodymai (b. l. 14–15) patvirtina, kad atsakovo atstovas, vadovaudamasis BVK 137 straipsnio 4 dalimi ir siekdamas užtikrinti nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemones, patvirtino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lankymosi įstaigos stadione grafiką, tačiau pagal šį grafiką pareiškėjui buvo sudaryta galimybė lankytis stadione tik nuo 2021 m. liepos 16 d. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjo nurodomas ginčo laikotarpis šiltuoju metų laiku truko 2,5 mėnesio (nuo gegužės mėnesio, kuomet nuteistieji, kaip nurodo pats pareiškėjas, pradedami leisti į stadioną, iki 2021 m. liepos 16 d., kai buvo patvirtintas stadiono lankymo grafikas su numatyta galimybe dirbantiems nuteistiesiems lankytis stadione sekmadieniais). Kadangi atsakovo atstovas iki 2021 m. liepos 16 d. šiltuoju metų laiku pareiškėjui nesudarė galimybės lankytis stadione ir sportuoti, reiškia, kad pažeista pareiškėjo teisė į pozityvų užimtumą. Atsakovo atstovas byloje nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių sudarant grafikus iki 2021 m. liepos 16 d. nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo individualią situaciją, t. y. kad pareiškėjas dirba ir negali nustatytu laiku lankytis stadione, kai kitiems asmenims, kurie nedirba, tokia galimybė buvo sudaryta, neatsižvelgiant į tai, ar jie teikė prašymus, ar neteikė.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kalinamas Marijampolės PN, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė naudotis dušu, lankytis stadione (sportuoti), patyrė sunkumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurie jam kompensuotini priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

38. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas jo nurodytas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

39. Apibendrinant nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą, yra pagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam (pareiškėjui) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė