2021-11-17 Nr. AB-24190-3-62-3-01520-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-898-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01520-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 12 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 ir 2 sektoriuose. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 68-939 pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, bausmę atliekant 21 būrio 1 brigados kameroje. Minėtoje kameroje nuo 2017 m. birželio 23 d. bausmę atliko 17 nuteistųjų. Atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus, Pravieniškių PN-AK administracija 2018 m. sausio 3 d. panaikino vieną dviaukštę lovą, nuo tada kameroje liko 16 nuteistųjų. Pravieniškių PN-AK administracijos 2018 m. kovo 7 d. rašte Nr. 7-712 teigta, kad patalpos plotas yra 51,58 kv. m, todėl kiekvienam nuteistajam tenka po 3,22 kv. m ploto. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nuteistuosius buvo siekiama suklaidinti – Pravieniškių PN-AK nurodė, kad bendrabučių tipo patalpoms keliamas 3,1 kv. m ploto vienam nuteistajam reikalavimas, nors pareiškėjas buvo laikomas kameros tipo patalpoje, todėl jam turėjo tekti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje būdavo užrakintas 22 valandas per parą, nuolat tekdavo kęsti dvoką, parazitinius gyvius. 16 žmonių buvo skirta 1 prausyklė, 1 klozetas ir 1 pisuaras vienoje patalpoje. Dėl to pareiškėjas konfliktuodavo su kitais nuteistaisiais, jam trūko privatumo, nes tualeto patalpa buvo apie 4 kv. m ploto.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kai kurie langai buvo užkalti, dėl to kilo problemų su vėdinimu, trūko šviesos, skaitant ar rašant skaudėdavo akis. Be to, išduotoje patalynėje buvo pilna blakių, kurios pareiškėjų kandžiodavo, ji buvo pakeista tik po ilgo laiko. Žiemos metu nuteistieji buvo priversti džiauti skalbinius gyvenamojoje patalpoje, nes nebuvo tam specialiai skirtos patalpos. Judėti patalpoje praktiškai nebuvo galimybės dėl inventoriaus užimamo ploto, todėl nuteistieji dažniausiai gulėdavo lovose arba sėdėdavo prie stalo. Pareiškėjas pažymėjo, kad bausmę 21 būrio 1 brigadoje atlikinėjo nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo 10 parų perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjas į kameros tipo patalpas buvo perkeltas 4 mėnesiams. Bausmę kameros tipo patalpose pareiškėjas atlikinėjo 3, 5 ir 14 kamerose. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, psichologą ir psichiatrą. Patalpose buvo laikomas kartu su 1–4 asmenimis, kameros plotas buvo skaičiuojamas kartu su tualeto patalpos plotu, Pravieniškių PN-AK administracija po skundų gavimo kartais imdavosi priemonių pažeidimams šalinti. Nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjas laikytas 3 sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje (kartu su 21 nuteistuoju) bei 9 būrio 2 ir 4 brigadose. 9 ir 10 būriuose buvo žymiai nesilaikoma minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimų. Daugelyje gyvenamųjų patalpų buvo tie patys pažeidimai. Dezinfekcija vyko tik sanitarinėse patalpose. Be to, 2 būrio 7 kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas.

5. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK savo atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas pateikė duomenis ir teigė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimai nebuvo pažeisti. Pravieniškių PN-AK atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato inventoriaus išskaičiavimo skaičiuojant bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, tad nuteistiesiems dažnai tenka daugiau ploto negu yra numatyta. Pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl jo judėjimas po kalinimo teritoriją nustatytu laiku nebuvo ribojamas. Nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktu, nuteistieji patys gali būti atsakingi už švarą. Nuteistiesiems atsakingai valant savo gyvenamąsias patalpas jose negalėtų būti pelėsio ir veistis parazitai. Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį, taip pat ir ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose.

7. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Pirmojo sektoriaus 2 būrio patalpose ir antrojo sektoriaus uždarosios zonos patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiai vėdinti galima ir per langus, kurių būklę atsakovo atstovas prižiūri. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad užtikrina tinkamą dirbtinį apšvietimą pagal higienos normų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems sudaromos sąlygos džiovinti drabužius, 1 sektoriaus 2 būryje yra tam skirta atskira patalpa, o 2 sektoriuje esančioje džiovykloje sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius yra sudarytos. Nors ir nėra atskirų poilsio kambarių, nuteistieji, laikomi bendrabučio tipo patalpose, turi teisę numatytu laiku būti gryname ore, bibliotekoje. Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK psichologus kalinimo laikotarpiu nesikreipė, todėl darytina išvada, kad emocinės būklės pablogėjimo dėl kalinimo sąlygų nepatyrė. Dėl fizinės sveikatos būklės pareiškėjas į specialistus kreipėsi tik dėl narkotikų vartojimo, nerimo, nemigos, rankos traumos, peršalimo ir pūlingo bėrimo, dėl parazitų sukandžiojimo nesikreipė. Pareiškėjas taip pat buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo po savanoriško badavimo, protestuojant prieš galiojančią Pravieniškių PN-AK tvarką. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, jog Pravieniškių PN-AK savo veiksmais jam padarė žalos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, pagal 111.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.), kuriose nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, o pagal 2.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 21 d., nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d.; 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 1 sektoriaus gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 20 d. Pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas atliko 2 sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose laikotarpiais nuo: 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. 14 kameroje, kurios bendras plotas 6,02 kv. m, kurioje įrengta 1 miegamoji vieta (pareiškėjui teko 6,02 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 23 d. 3 kameroje, kurios bendras plotas 14,78 kv. m, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 3,70 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 10 kameroje, kurios bendras plotas 8,29 kv. m, kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,15 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. spalio 27 d. 5 kameroje, kurios bendras plotas 13,57 kv. m, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tekdavo 4,52 kv. m gyvenamojo ploto).

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas akcentuoja, jog nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. iš paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 27 d. buvo laikomas 21 būrio 1 brigados kameroje; kameroje buvo 18 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 17 nuteistųjų, nuo 2018 m. sausio 3 d. liko 16 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 16 nuteistųjų. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. sausio mėnesį pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje kamerų tipo patalpose, minimaliai turėtų atitekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-68 „Dėl Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų patvirtinimo“ (neteko galios 2020 m. liepos 14 d.) 7 punktą pataisos namų ir kalėjimo drausmės grupei gali būti priskiriami paprastosios grupės nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą. Įstatymų leidėjas nenurodo, kad drausmės grupei priskiriami nuteistieji bausmę atlieka tik kamerų tipo patalpose, todėl laikytina, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji bausmę gali atlikti tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose. Todėl teismas vertino, kad drausmės grupės bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

13. Teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad 2017 metais 21 būrio 1 brigados kameroje buvo 18 miegamųjų vietų ir bausmę atliko 17 nuteistųjų. Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 13 d. pažymos nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. ir 2018 m. sausio 10 d. 21 būrio 1 brigadoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų. Kadangi pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė nuteistųjų skaičių, teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateikta pažyma ir vertino, kad 2017 metais 21 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 3 lokalinio sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje jis buvo laikomas kartu su dar 21 nuteistuoju ir 9 būrio 2 brigadoje kartu su 13 nuteistųjų (nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio – buvo laikoma 10-12 nuteistųjų) bei 4 brigadoje kartu su dar 19–23 nuteistaisiais, pažymėjo, kad nustatyta, jog 2 sektoriaus (ne 3 lokalinio sektoriaus, kaip teigia pareiškėjas) nurodytose brigadose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo: 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 10 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 48,43 kv. m, kurioje įrengta 15 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,23 kv. m gyvenamojo ploto); 2018 m. spalio 27 d. iki 2019 m. sausio 15 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 66,25 kv. m, kurioje įrengta 21 miegamoji vieta (vienam nuteistajam tekdavo 3,15 kv. m gyvenamojo ploto); 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 31 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios bendras plotas 32,20 kv. m, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų (vienam nuteistajam tekdavo 3,22 kv. m gyvenamojo ploto). Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2020 m. liepos 13 d. pažymos nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d. 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 15 miegamųjų vietų, 2018 m. spalio 27 d. 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 21 miegamoji vieta, 2019 m. vasario 19 d. 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė nuteistųjų skaičių ir esant atsakovo atstovo pažymai, kurios duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, teismas rėmėsi pateikta pažyma ir vertino, kad ginčo laikotarpiu 10 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 15 miegamųjų vietų, 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 21 miegamoji vieta, 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiais pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,1 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto. Todėl teismas atmetė skundo argumentus, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose trūko teisės aktais nustatyto ploto.

16. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Nuo 2019 m. liepos 6 d. minėta dalis buvo pakeista ir nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo atstovui kilo pareiga, pareiškėją, priskirtą prie drausmės grupės nuteistųjų, laikyti užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis 22 valandas buvo užrakintas, atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias higienos sąlygas, laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimą. Taisyklių 7 punkte, reglamentuojančiame Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose patalpų įrengimą, laisvalaikio kambario bei drabužių ir avalynės džiovyklos įrengimas nenumatytas.

18. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo, Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. pažymos Nr. 77-1460 nustatė, kad įstaiga užtikrina HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. 1 sektoriaus 2 būrio patalpose ir 2 sektoriaus uždarosios zonos patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Užkaltų langų įstaigoje nėra. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę. Nuteistųjų išdaužyti ar šiltajam metų laikotarpiui išimti langų stiklai nedelsiant įstiklinami. Įstaigos 1 sektoriaus 2 būrio nuteistiesiems atskirojo patalpoje įrengta patalpa skalbinių džiovinimui, 2 sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. 2 sektoriaus kamerų tipo patalpose surenkami nešvarūs drabužiai bei patalynė ir priduodami į įstaigoje esančią skalbyklą. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems.

19. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC) 2018 m. spalio 29 d. rašto nustatė, jog Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 21 būrio 1 brigados gyvenamosios patalpos langai techniškai netvarkingi (HN 134:2015 12 p. pažeidimas). Techniškai netvarkingi langai buvo rasti ir 3 ir 5 kamerose. Teismas sprendė, kad pareiškėjui 2018 metais, atliekant bausmę nurodytose patalpose, galėjo būti pažeista teisė į tinkamą langų kokybę, kuri galėjo daryti įtaką tinkamam mechaniniam patalpų vėdinimui.

20. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų apie tai, ar NVSC 2019-2020 metais vykdė gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl kitų higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekilo abejonių dėl atsakovo atstovo pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų netinkamo apšvietimo, vėdinimo, drabužių ir avalynės džiovyklos nebuvimo atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pataisos įstaigos 2 sektoriaus 13, 21 būrių patalpose laisvalaikio kambariai nuteistiesiems įrengti, 2 sektoriaus 4, 9, 10 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti. Nors atsakovo atstovas teigia, kad laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, kad 1 ir 2 sektoriuose įrengtos bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.

22. Teismas, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Normos) buvo nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų, taip pat buvo nustatytas kitų baldų bei inventoriaus naudojimo laikas. Ginčo laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo lovų bei kitų baldų ir inventoriaus naudojimo laiko. Teismas pažymėjo, kad net ir esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui šiuo klausimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš nurodyto laiko savaime negalima daryti išvadą, jog suėjus šiam laikui lova buvo netinkama naudoti (2016 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-556/2016). Nors ir pareiškėjas nurodo, jog lova buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, būtų prašęs išduoti naują lovą, nes sena lova nėra tinkama miegoti. Todėl teismas argumentus dėl baldų senumo atmetė.

23. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti: spintelė prie lovos kiekvienam asmeniui, taburetė ir / arba kėdė ir / arba suolai pagal poreikį, 1 stalas, sieninė pakaba (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui) arba spinta. Bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kokie konkretūs baldai ir inventorius buvo ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose galėjo kilti nepatogumų dėl Aprūpinimo normose nurodytų baldų ir kito inventoriaus netinkamo aprūpinimo. Aprūpinimo normos nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje privalo būti laikrodis, termometras, lentynos knygoms, dėžės daiktams susidėti, todėl pareiškėjo argumentus dėl šio inventoriaus trūkumo teismas atmetė.

24. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie 9, 10, 21 būriuose laikomų nuteistųjų skaičių, ir įvertinęs duomenis apie šiuose būriuose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, sprendė, kad pareiškėjo teisė į tinkamą (pakankamą) sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo įstaigoje galėjo būti pažeista. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu trūko privatumo, tačiau nenurodė jokių argumentų ir nekonkretizavo aplinkybių, kaip jo privatumas buvo pažeidinėjamas – ar dėl nepakankamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusios sanitarinio mazgo patalpos erdvės, ar, pavyzdžiui, kad jį galėjo stebėti kiti asmenys. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo trūkumo atmetė kaip nepagrįstus.

25. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 p.). Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

26. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su uždarąją akcine bendrove „Utenos deratizacija“ 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį Nr. 76-203, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Iš atsakovo atstovo pateiktų darbo atlikimo aktų ir Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. sausio 21 d, 2020 m. sausio 27 d. buvo atlikti ginčo patalpų kenkėjų naikinimo darbai. Pagal sutarties 1.1 punktą kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal atsakovo atstovo duomenis, darbai yra atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Objektyvių duomenų, jog ginčo būriuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti kitais ginčo laikotarpio mėnesiai, atsakovo atstovas nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atlikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktą – kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.). Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl buitinių parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose teismas laikė nenuneigtomis. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas 2017 m. birželio – rugpjūčio, 2017 m. lapkričio – 2019 m. liepos, 2019 m. rugsėjo, 2019 m. lapkričio – gruodžio, 2020 m. vasario – birželio mėnesiais neužtikrino HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, todėl vertino, kad kenkėjų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai gerai ir pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.

27. Teismas nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktus prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ir kamerose. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų (pvz. 2020 m. birželio 1 d. raštas dėl atsakymo į skundą pateikimo) teismas nustatė, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema 1 sektoriaus 2 būrio gyvenamosiose patalpose neveikia ir bus suremontuota atlikus viešųjų pirkimų procedūras ir gavus reikiamas prekes. Teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu 1 sektoriaus 2 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kai pareiškėjas buvo priskirtas prie drausmės grupės nuteistųjų, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikė. Tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo mygtuku.

28. Teismas pažymėjo, kad esant galimybei patalpas vėdinti per langus, tai yra patalpose gyvenančių asmenų pareiga pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu. Pataisos įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji, kuriems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nemalonių kvapų atmetė kaip nepagrįstus.

29. Teismas pareiškėjo teiginius, kad buitinių atliekų konteineriai buvo arti gyvenamųjų patalpų langų, todėl nuo jų ir valymo įrenginių sklido nemalonus kvapas vertino kaip abstrakčius. Atsakovo atstovas 2020 m. birželio 1 d. raštu dėl atsakymo į skundą pateikimo išsamiai atsakė dėl buitinių atliekų konteinerių stovėjimo prie gyvenamųjų patalpų tvarkos. Pareiškėjas nustatyta tvarka atsakymo neskundė, todėl, teismo vertinimu, neįrodyta, jog dėl sklindančio kvapo iš buitinių atliekų konteinerių, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

30. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiais galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl būriuose netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo, nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose.

31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. kovo 31 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2020 m. liepos 16 d. pažymos matyti, kad nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 22 d. nusiskundimų, susijusių su blakių sukandžiojimu neužfiksuota, pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi dėl narkotikų vartojimo, nemigos, nerimo ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko psichinė ar fizinė sveikata.

32. Teismas, įvertinęs pažeidimų mąstą, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pripažino, kad dalį ginčo laikotarpio galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo, nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose, ir sprendė, jog pažeidimo pripažinimas laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, o kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

III. 33. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą, išnagrinėti apeliacinį skundą bei skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, priteisti jam 12 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieštarauja savo išvadoms, nes konstatavęs, kad CK 6.271 straipsnis numato neturtinę žalą atlyginti pinigais, vėliau remdamasis nepagrįstomis išvadomis, nusprendžia neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

35. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kenkėjai atsiranda dėl pačių nuteistųjų higienos nesilaikymo, tačiau tuo metu, kai pareiškėjas buvo perkeliamas į būrius, kenkėjai jau buvo. Todėl pataisos įstaigos administracija neveikė, kaip privalėjo, nes prieš įkeldama nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas kenkėjų neišnaikino.

36. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė jo argumentus dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus, tačiau ne pareiškėjas, o atsakovas turi įrodinėjimo naštą. Į kai kuriuos pareiškėjo argumentus, jo manymu, atsakovo atstovas neatsakė, tačiau teismas vis tiek juos atmetė kaip nepagrįstus.

37. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų esmę, tai, kad atsakovas sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 12 900 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. B. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2020 m. birželio 22 d., atlyginimo.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad dalį ginčo laikotarpio galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose (2017 m. birželio – rugpjūčio, 2017 m. lapkričio – 2019 m. liepos, 2019 m. rugsėjo, 2019 m. lapkričio – gruodžio, 2020 m. vasario – birželio mėnesiais), prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo (apie 2 mėnesius), nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose. Tačiau nustatyti pažeidimai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad sukeltų neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Likusioje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia patyręs neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais ir prašo iš atsakovo priteisti 12 900 Eur. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl kenkėjų buvimo, įrodinėjimo naštos paskirstymu tarp šalių dėl gyvenamųjų vietų, taip pat teigia, kad kai kurių jo skundo argumentų atsakovas nepaneigė.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų įrodinėjimo naštos aspektu, pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

44. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

45. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo apgyvendinimą konkrečiose gyvenamosiose patalpose, kartu su juo gyvenusių asmenų skaičių, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymai ir pagrindė, kodėl pareiškėjo argumentus atmeta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklių ir byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu tam tikrų įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ar, kad priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ar nemotyvuotas. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija, kokių konkrečių jo argumentų atsakovo atstovas nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atmetė.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su kenkėjų buvimu Pravieniškių PN-AK, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu, taigi pareiškėjo skundo teiginiai dėl atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo iš esmės pripažinti pagrįstais.

47. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

48. Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 12 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

49. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (dalį ginčo laikotarpio galėjo būti pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl netvarkingų langų, poilsio kambarių neįrengimo, sanitariniuose mazguose praustuvių, klozetų ir pisuarų trūkumo, parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose, prižiūrėtojo iškvietimo mygtuko neveikimo, nepakankamo baldų kiekio gyvenamosiose patalpose), atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės alos atlyginimo pinigai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtiems išgyvenimams kompensuoti laikytina 100 Eur suma, o pareiškėjo prašomas priteisti 12 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas ir neproporcingas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai.

51. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan