294cf148-010f-4e04-931d-c5bbfb203c74 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-441/2014Proceso Nr. 2-24-3-00801-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 110.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ dėl naudojimosi vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl kompensacijos mokėjimo bei pripažinimo atsakovui teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti atsakovui UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančios nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atkarpos, esančios nuo Å¡ulinio KÅ 71 iki Å¡ulinio 211, kuri reikalinga vieÅ¡ajam nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarkÄ tokiomis esminėmis sÄ lygomis:nustatyti ieÅ¡kovui teisę neterminuotai naudotis atsakovui priklausančia nuotekų tinklų atkarpa ir už nuotekų tvarkymo paslaugas gauti pajamas;nustatyti 242,99 Lt kas mėnesinį arba 2 915,89 Lt kas metinį atlygį, kurį ieÅ¡kovas privalės mokėti atsakovui už naudojimÄ si atsakovui priklausančia nuotekų tinklų atkarpa;nustatyti ieÅ¡kovui pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus;nustatyti atsakovo pareigÄ netrukdyti esamiems ir bÅ«simiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie atsakovui priklausančių ginčo tinklų ir Å¡iais tinklais Å¡alinti nuotekas.

Atsakovas UAB „Hidrona“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:įpareigoti ieÅ¡kovÄ neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti atsakovui 1,85 Lt plius PVM kompensacijÄ už kiekvienÄ per nuotekų tinklus transportuotÄ nuotekų kubinį metrÄ ;įpareigoti ieÅ¡kovÄ vykdyti prievolę pagal 2009 m. balandžio 17 d. susitarime numatytas sÄ lygas bei pripažinti atsakovui teisę ir pareigÄ eksploatuoti jam priklausančius nuotekų tinklus.Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatė ieÅ¡kovo AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigÄ savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti atsakovui UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpÄ pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus; taip pat įpareigojo atsakovÄ UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir tvarkymo darbus.Atsakovas pateikė teismui praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuose prašė:įpareigoti ieÅ¡kovÄ nepažeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 18 straipsnio 1 dalies, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių (toliau – Taisyklių) 29 punkto ir kitų įstatymų reikalavimų bei vykdyti juose numatytas pareigas, nepažeisti privačios nuotekų infrastruktÅ«ros objekto savininko teisių, nustatant draudimÄ atlikti aktyvius veiksmus be atsakovo informavimo ir raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, o taip pat pareigÄ ieÅ¡kovui susilaikyti nuo nuotekų tinklų, unikalus Nr. 4400-0194-9946, valdymo turinį sudarančių teisių realizavimo, įskaitant, bet neapsiribojant eksploatavimu, kapitalinio ar einamojo remonto atlikimu ir pan. tol, kol byla nebaigta nagrinėti iÅ¡ esmės, iÅ¡skyrus bÅ«tinojo reikalingumo atvejus, jei kiltų avarija;

įpareigoti ieÅ¡kovÄ , užtikrinant nuostolių dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimÄ , per nustatytÄ terminÄ pateikti banko garantijÄ 1 800 000 Lt sumai ar nurodyto dydžio sumÄ Ä¯mokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , o to nustatytu terminu nepadarius – panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino.Teismas, įvertinęs GVTNTÄ® 15 straipsnio 8 dalies 4 punkte, 18 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentacijÄ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros eksploatavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros, Taisyklių 6.1 ir 29 punktų nuostatas, konstatavo, kad teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti atsakovui nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpÄ ieÅ¡kovui buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d., taigi teismo nutartimi ieÅ¡kovui buvo suteikta valdymo ir naudojimo teisė, todėl atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas nėra nuotekų tinklų savininkas ir neturi kito teisėto tinklų valdymo pagrindo, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas vertino, kad atsakovo praÅ¡omi nustatyti draudimai yra nesuderinami su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovui nustatytomis teisėmis ir pareigomis, o reikalavimas įpareigoti laikytis ir nepažeisti įstatymų – beprasmis, nes visi asmenys tai privalo daryti ir be atskiro teismo įpareigojimo, be to, minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad teisę bei pareigÄ eksploatuoti ir prižiÅ«rėti atsakovui nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpÄ ieÅ¡kovas privalo vykdyti pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ , reikalavimus.Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti nuostolių dydis niekaip nepagrįstas, nepateikta jokių, nors ir preliminarių, skaičiavimų, nenurodyta skaičiavimo metodika, bÅ«das.

Atsakovas nepagrįstai sureikÅ¡mina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakÄ jo sudarytoms paramos ir kreditavimo sutartims. Nuotekų tinklų 435 m atkarpos laikino pobÅ«džio valdymo ir naudojimo teisės suteikimas ieÅ¡kovui neatima iÅ¡ atsakovo nei nuosavybės teisės, nei atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – disponavimo, valdymo, naudojimo teisių, o tik Å¡iek tiek jas laikinai apriboja teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatytu mastu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir atsakovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto praÅ¡ymai nebuvo iÅ¡nagrinėti CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, t. y. per tris darbo dienas nuo tokių praÅ¡ymų gavimo, o po devynių darbo dienų, grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas ir apelianto teisėtus interesus. Nuotekų tinklai yra privatÅ«s, į juos ieÅ¡kovas neturi jokių valdymo teisių, todėl apeliantas, kaip nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savininkas, yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę ir jos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Teismas nepagrįstai remiasi savo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieÅ¡kovui nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti ir prižiÅ«rėti apeliantui nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpÄ , kadangi Å¡i nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu. Be to, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi bei skundžiama nutartimi teismas suformavo iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko – pasisakė dėl subjekto, turinčio teisę ir pareigÄ eksploatuoti ir prižiÅ«rėti ginčo nuotekų tinklus, ir tokiu bÅ«du neiÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ .

Teismo reikalavimas pateikti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskaičiavimus yra perteklinis, nes tokio reikalavimo CPK nenumato. Pakanka to, kad egzistuoja akivaizdžios ir objektyvios aplinkybės, kurios pagrindžia realių nuostolių kilimo grėsmę. Nuostolių atsiradimo tikimybę apeliantas pagrindė konkrečiais dokumentais. Pakartotinai nurodo, kad vykdo investicinį projektÄ , finansuojamÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų; 2011 m. sausio 20 d. paramos sutartimi apeliantui buvo skirta finansinė parama inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos rekonstrukcijai ir rezervuarų uždengimui, apeliantas kryptingai investavo savo lėšas ir pritraukė skolintÄ kapitalÄ .

Sutartimi apeliantas įsipareigojo iÅ¡laikyti nuosavybės teises ir kitaip užsitikrinti teisėtÄ naudojimÄ si statiniais, kuriuose numatyta vykdyti projektÄ , ne trumpiau kaip 7 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. IeÅ¡kovo veiksmai ir ketinimai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja apelianto veiklos tikslams ir minėtos paramos sutarties nuostatoms. Paramos sutarties pažeidimas sukeltų nepageidaujamas teisines ir ekonomines pasekmes – tektų grÄ Å¾inti paramos lėšas; taip pat bÅ«tų pažeista kreditavimo sutartis, gali bÅ«ti taikomos ir kitos sankcijos.

Ä®sipareigojimai tretiesiems asmenims ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės sÄ lygoja, kad apeliantas gali patirti nuostolių, kurie preliminariai gali bÅ«ti lygÅ«s paramos lėšų sumai – 1 800 000 Lt. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovo noras pačiam prižiÅ«rėti ir tvarkyti ginčo nuotekų tinklus prieÅ¡tarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį vandens tiekėjas privalo prižiÅ«rėti ir eksploatuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ .

Ginčo nėra, kad atsakovui priklausantys nuotekų tinklai faktiÅ¡kai naudojami teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas bei tinklų naudojimo teisinis reglamentavimas nesuteikia pagrindo numatyti, kad atsakovo (savininko) teisės gali bÅ«ti pažeistos dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad yra bÅ«tinybė taikyti atsakovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas teisingai nurodė, kad praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovÄ laikytis ir nepažeisti įstatymų yra beprasmis. Be to, taikydamas laikinÄ sias pasaugos priemones 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje teismas nurodė, kad tinklų eksploatavimÄ bei priežiÅ«rÄ ieÅ¡kovas turi vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus.Atsakovas neįrodė pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ .

Nuostolių atsiradimui nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų, kadangi ieÅ¡kovas, užtikrindamas viešųjų paslaugų tiekimÄ , privalo vykdyti infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ . Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas tik paÅ¡alino atsakovų galimybę trukdyti ieÅ¡kovui, kaip vandens tiekėjui, teikti paslaugas ir tai nesusiję su bet kokiais galimais atsakovo nuostoliais. 1 800 000 Lt suma nepagrįsta jokiais skaičiavimais, susijusiais su praÅ¡ymo esme. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovo praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl proceso teisės normos pažeidimo Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas iÅ¡sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos; pagal Å¡io straipsnio 7 dalį kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję praÅ¡ymai nagrinėjami laikantis CPK penktajame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos.

Bylos medžiaga liudija, kad apelianto prašymai Klaipėdos apygardos teisme gauti 2013 m. lapkričio 8 d. (t. 2, 100, 130 b. l.), o klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo išnagrinėti skundžiama nutartimi 2013 m. lapkričio 21 d., todėl yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymus, nesilaikė CPK 147 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos. Išnagrinėjus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, todėl nustatytas proceso teisės normos pažeidimas nelemia iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimo (CPK 328 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai praÅ¡antis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, siekiant užtikrinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , teismas turėtų taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ arba iÅ¡vengti kitų neigiamų padarinių, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos.

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje kilęs ginčas dėl naudojimosi atsakovui UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančia nuotekų tinklų atkarpa: ieÅ¡kovas siekia Å¡ia tinklų atkarpa naudotis, eksploatuoti ir prižiÅ«rėti, atsakovas – gauti kompensacijÄ ir pripažinti jam teisę ir pareigÄ eksploatuoti nuotekų tinklus. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieÅ¡kovui nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamÄ jį remontÄ ) ir prižiÅ«rėti atsakovui UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpÄ pagal teisės aktų reikalavimus.Apeliantas pateikė prieÅ¡taringÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi formuluoja praÅ¡ymÄ Ä¯pareigojantį ieÅ¡kovÄ atlikti aktyvius veiksmus vykdant įstatyme numatytas pareigas ir informuoti apeliantÄ bei gauti jo sutikimÄ prieÅ¡ atliekant Å¡iuos veiksmus, tačiau taip pat praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ susilaikyti nuo nuotekų tinklų valdymo turinį sudarančių teisių realizavimo, įskaitant, bet neapsiribojant eksploatavimu, kapitalinio ar einamojo remonto atlikimu ir pan. tol, kol byla nebaigta nagrinėti iÅ¡ esmės, iÅ¡skyrus bÅ«tinojo reikalingumo atvejus, jei kiltų avarija.

Todėl negalima nustatyti, ko iÅ¡ tikrųjų siekia apeliantas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ apeliantas iÅ¡ esmės argumentuoja tik tuo, jog jis, kaip nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savininkas, yra atsakingas už nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę ir jos priežiÅ«ros organizavimÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad GVTNTÄ® 18 straipsnio 1 dalis įpareigoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ naudoti ir prižiÅ«rėti vadovaujantis Taisyklėmis ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais.

Ä®statymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad vieÅ¡asis vandens tiekėjas privalo nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiÅ«rėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomÄ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ bei kitÄ valdomÄ turtÄ . Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiÅ«rėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , turi pareigÄ eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektus taip, kad jie atitiktų Å¡iose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto savininkas ar naudotojas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objekto techninę bÅ«klę ir jo priežiÅ«ros organizavimÄ . Minėtos įstatymo ir Taisyklių nuostatos, nesuponuoja iÅ¡vados, kad suteikus teisę kitam naudotojui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) įstatymų nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiÅ«rėti nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ , vien tuo automatiÅ¡kai bÅ«tų pažeidžiamos tinklų savininko teisės ir dėl to egzistuoja grėsmė bÅ«simam, gal bÅ«t atsakovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti ateityje.

Be to, tokios teisės ir pareigos ieÅ¡kovui nustatytos minėta 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Taigi apelianto praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, prieÅ¡ingas pritaikytosioms, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau Å¡ių priemonių taikymo pagrįstumo klausimÄ jau yra iÅ¡sprendęs Lietuvos apeliacinis teismas, kurio 2014 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti.Apelianto teiginiai, kad 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi bei skundžiama nutartimi teismas suformavo iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko – pasisakė dėl subjekto, turinčio teisę ir pareigÄ eksploatuoti ir prižiÅ«rėti ginčo nuotekų tinklus ir tokiu bÅ«du neiÅ¡nagrinėjęs bylos iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , deklaratyvÅ«s. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčo situacija sureguliuota laikinai, kol ginčas bus iÅ¡spręstas galutinai, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ir nereiÅ¡kia iÅ¡ankstinio ginčo iÅ¡sprendimo.

Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija. Å i norma yra nukreipta į ieÅ¡kovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieÅ¡kovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimÄ .

Turi bÅ«ti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik Å¡is įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumÄ bei jų preliminarų dydį.

Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimÄ â€“ 1 800 000 Lt, t. y. sumÄ , pagal 2011 m. sausio 20 d. paramos sutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suponuoja paramos sutarties pažeidimÄ . Kaip nurodyta, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nurodomus nuostolius nepagrįstai sieja su paramos projekto ir su juo susijusių sandorių įgyvendinimu. Iš pateikto 2011 m. sausio 20 d. paramos sutarties išrašo (t. 2, 127-129 b. l.) matyti, kad įgyvendinamas projektas – Variklinių transporto priemonių plovyklos įkūrimas. Parama suteikiama ne tik fekalinės kanalizacijos rekonstrukcijai ir rezervuarų uždengimui, bet ir autoplovyklos statybai, pašarų sandėlio kapitaliniam remontui, technikai, įrangai, bendrosioms išlaidoms.

Taigi su nuotekų tinklais susijusi tik dalis projekto. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantui priklausančios nuotekų linijos ilgis – 1515 m (t. 2, 13-16 b. l.), byloje ginčas kilęs tik dėl 435 m atkarpos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apelianto pateikti duomenys nepakankami iÅ¡vadai, kad dėl laikino objekto vienos dalies naudojimo ir eksploatacijos apribojimo kyla grėsmė viso projekto įgyvendinimui ir dėl to apeliantas patirs nurodomo dydžio nuostolius. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytos nuotekų tinklų 435 m atkarpos laikino pobÅ«džio valdymo ir naudojimo teisės suteikimas ieÅ¡kovui neatima iÅ¡ atsakovo nei nuosavybės teisės, nei atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – disponavimo, valdymo, naudojimo teisių, o tik iÅ¡ dalies jas laikinai apriboja teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatytu mastu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas automatiÅ¡kai patirs nuostolius ateityje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas sÄ lygas. Konstatavus, kad atsakovo praÅ¡ymas Å¡ių sÄ lygų neatitinka, jis netenkintas pagrįstai. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patyrė ar ateityje patirs nuostolių, todėl tokiu atveju argumentai dėl ieÅ¡kovo negalėjimo Å¡iuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikÅ¡mės.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti jÄ atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė