2018-06-19 Nr. AB-11739-3-61-3-01394-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-431-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos kriminalinės policijos biurą suteikti jam informaciją ir pateikti dokumentus, nurodytus jo 2018 m. kovo 5 d. paklausime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra advokatas ir pagal teisinių paslaugų sutartį gina Lietuvos Respublikos pilietį baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjas su 2018 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti jam kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau prašoma informacija ir dokumentai jam nebuvo pateikti.

Teismas padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos informacija pareiškėjui reikalinga, kad jis galėtų suteikti teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje jis atstovauja vieną iš teisiamųjų. Teismas vertino, kad pareiškėjas, kaip teisiamojo asmens gynėjas, galimai siekia gauti naujų įrodymų, susijusių su baudžiamosios bylos tyrimu.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu, todėl toks ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti skundą, ir išspręsti klausimą iš esmės – advokato S. M. skundą priimti.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, turėjo nustatyti dvi kartu egzistuojančias aplinkybes – atsisakymas suteikti prašoma informacija yra procesinis veiksmas, šis veiksmas atliktas konkrečioje byloje, tačiau jų nenustatė.

Pareiškėjas teigia, kad jis 2018 m. kovo 5 d. paklausime, adresuotame Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neprašė pateikti jokių duomenų ir dokumentų, kurie sudaro kriminalinės žvalgybos informaciją ir/ar yra kokios nors atsakovo tiriamos bylos dalis. Atsisakymas pateikti prašomą informaciją ir šio veiksmo apskundimas nėra reglamentuojamas procesiniais įstatymais, kurie nustato tiek susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarką, tiek šią tvarką realizuojančių pareigūnų veiksmų apskundimo procedūras, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas.

Pareiškėjas nurodo, kad paklausimą atsakovui pateikė vadovaudamasis ne baudžiamojo proceso normomis, bet Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio tvarka, o atsakovas, atsisakydamas suteikti prašomą informaciją, veikė ne kaip baudžiamojo proceso, bet kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas pažymi, kad gautų duomenų ir/ar dokumentų panaudojimo būdas negali padaryti skundžiamus atsakovo veiksmus procesiniais ir susijusiais su bylos, kuriame jis nedalyvauja, tyrimu. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme nėra teisiškai reikšminga teismo nurodyta aplinkybė, kad duomenis ir dokumentus pareiškėjas kaip teisiamojo advokatas galimai panaudos jo gynybos tikslams baudžiamajame procese, kuriame atsakovas nedalyvauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis yra priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos kriminalinės policijos biurą suteikti jam informaciją ir pateikti dokumentus, nurodytus jo 2018 m. kovo 5 d. paklausime.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas kreipėsi į teismą, iš esmės nesutikdamas su atsakovo 2018 m. kovo 26 d. atsakymu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 38-S-3507 (toliau – ir atsakovo 2018 m. kovo 26 d. atsakymas, atsakovo sprendimas) į pareiškėjo 2018 m kovo 5 d. prašymą, nes atsakovas nurodė dėl informacijos pateikimo kreiptis į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, taip pat pažymėjo, kad įrodymų leistinumo ir teisėtumo patikrinimas baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju yra bylą nagrinėjančio Baltarusijos Respublikos teismo diskrecija, t. y. pareiškėjas iš minėto 2018 m. kovo 26 d. atsakymo kildina reikalavimą įpareigoti atsakovą suteikti informaciją ir pateikti dokumentus, nurodytus pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. paklausime.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymo turinio pobūdis nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, pateikdamas atsakymą į pareiškėjo prašymą, turėjo atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su baudžiamosios bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Be to, pareiškėjo prašymo turinys neleidžia konstatuoti ir to, kad jis kėlė reikalavimus, tiesiogiai susijusius su konkrečios bylos tyrimo kokybe. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, nėra pagrįsti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti tam tikrą informaciją, kuria, jo manymu, jis disponuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kuris, be kita ko, nustato šios teisės įgyvendinimo priemones ir tvarką, prašymų gauti dokumentus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas (Įstatymo 2 str. 1 d.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta dokumento sąvoka, nurodant, kad tai institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Informacija yra apibrėžta kaip žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas (Įstatymo 3 str. 5 d.). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, atsisakydamas suteikti pareiškėjo prašomą informaciją, veikė ne kaip baudžiamojo proceso, bet kaip viešojo administravimo subjektas viešojo administravimo srityje.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą šioje byloje iš esmės siekiama iškelti dėl informacijos nepateikimo. Šiuos santykius reglamentuoja nurodytas Įstatymas. Pažymėtina, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. prašymą, jokių procesinių veiksmų, susijusių su baudžiamosios bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu neatliko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovas 2018 m. kovo 26 d. atsakyme pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad nesutikęs su priimtu sprendimu dėl prašymo, pareiškėjas turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad esant pareiškėjo teikiamo procesinio dokumento trūkumams ir (ar) neaiškumams pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o ne atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi tokiu atveju neteisėtai yra pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą. Tokią poziciją patvirtina nuosekli Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-259-662/2018). Nurodyta pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-662/2018).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė įstatymų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo S. M. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė