294a0bc4-ee40-4eaa-972b-b647dc187ab0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1151-577/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22138-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo D. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovams Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialÄ , ir uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas D. S. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ (jeigu jis bÅ«tų praleistas) praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. palikti galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti laidavimÄ (ieÅ¡kovo ir AB Sampo banko 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1) ieÅ¡kovo atžvilgiu pasibaigusiu. PraÅ¡ymÄ grindė Å¡iomis esminėmis aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis turi pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kiek tai riboja proceso atnaujinimÄ visais atžvilgiais, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, jeigu byla buvo nagrinėta apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme buvo padarytos aiÅ¡kios teisės normų taikymo klaidos, kurios nebuvo iÅ¡taisytos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakius priimti ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas instancinės kontrolės galimybes, todėl pažeistas teises apginti galima tik naudojantis proceso atnaujinimo galimybe.

1.2. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , ieÅ¡kovas sužinojo 2022 m. liepos 29 d., kai gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį. IeÅ¡kovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo ne kaip apeliacinės, o kaip pirmosios instancijos teismas, todėl jam taikytina ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto analogija.

1.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiÅ¡kias teisės taikymo klaidas, susijusias su draudimu keisti atsakovui ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ apeliaciniame skunde bei kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, su bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ kitu faktiniu pagrindu, negu iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301, 302 straipsniai, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicine galia ir prejudicinių faktų taikymu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-179 straipsniai, 183, 185 straipsniai, 186 straipsnio 1, 4, 6 dalys ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė aiÅ¡kias teisės taikymo klaidas, susijusias su pareiga atsakovui pateikti atsiliepimÄ ir atsiliepimo nepateikimo pasekmėmis (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnis), proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), draudimu apeliacinės instancijos teismui (pa)teikti naujus įrodymus, aplinkybes bei motyvus, draudimu atsakovui keisti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ pateikiant apeliacinį skundÄ , bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ kitu faktiniu pagrindu apeliacinėje instancijoje, negu tai iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis) bei motyvų nebuvimu apeliacinės instancijos teismo atskirose sprendimo dalyse (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai).

Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė aiÅ¡kias teisės taikymo klaidas, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės akcijas parduodančių ir (ar) pardavusių privačių fizinių asmenų akcininkų automatine laidavimo pabaiga pagal su kreditoriumi raÅ¡tu sudarytÄ laidavimo sutartį už kitÄ asmenį pagrindinį skolininkÄ , tokiu atveju (pri)taikant skolos perkėlimo instituto kriterijus ir (ar) normas, bei akcijas pardavusių privačių fizinių asmenų tokio laidavimo perkėlimÄ likusiam akcininkui kreditoriaus vienaÅ¡aliu sprendimu ar vienaÅ¡aliu žodiniu pareiÅ¡kimu, Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami.

Ieškovo teigimu, tai yra esminės teisės taikymo ir aiškinimo klaidos ir pažeidimai, turėję įtakos neteisėtam apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo priėmimui šioje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių ir su privalėjimu pradiniam kreditoriui AB Sampo bankui atlikti rašytinius kredito sutarties ir laidavimo sutarties pakeitimus įstatymų nustatyta tvarka su UAB NBG grupė ir laiduotoju (ieškovu), taip pat susijusių su laidavimo pasibaigimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir su reikalavimo teisių perleidimo ribojimu pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių su ydingu UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. sausio 19 d. apeliacinio skundo objektu ir aplinkybėmis bei procesine kompetencija (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 274 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

3. Teismas nurodė, jog nė vienas iÅ¡ apygardos teismo sprendimo 23 punkto motyvų-teiginių nėra susijęs su į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ neįtrauktų ieÅ¡kovo nurodomų asmenų – R. K. ir (arba) K. K. – materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, t. y. su jų teisių ar pareigų nustatymu, pakeitimu ar panaikinimu. Pažymėjo, jog apygardos teismas (tik) teisiÅ¡kai vertino bÅ«tent Å¡ioje byloje dalyvavusio kreditoriaus (ir (arba) jo teisių perėmėjo) taip pat paties ieÅ¡kovo veiksmus nurodytų fizinių asmenų atžvilgiu (ar kreditorius pagrįstai-teisėtai atsisakė nurodytų asmenų laidavimo, ar ieÅ¡kovo laidavimas buvo susijęs su kitų asmenų laidavimu ar nelaidavimu). Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad tokie apygardos teismo sprendimo motyvai negali bÅ«ti vertinami kaip „nusprendimas“ dėl neįtrauktų į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ R. K. ir K. K. materialiųjų teisių ar pareigų, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo Å¡ioje byloje.

4. Teismas nurodė, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Pažymėjo, jog įstatymo leidėjo valia yra pakankamai aiÅ¡ki ir nuosekli: procesas gali bÅ«ti atnaujinamas Å¡iuo pagrindu dėl to, kad sprendimas (jame padaryta aiÅ¡ki teisės taikymo klaida) nebuvo peržiÅ«rėtas(-a) instancine tvarka. PrieÅ¡ingu atveju teismo vertinimu, proceso atnaujinimas Å¡iuo pagrindu taptų dar viena bet kurios instancijos teismo procesinio sprendimo peržiÅ«ros forma. Teismas nurodė neturintis abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl neinicijavo atitinkamo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

5. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007 kasacinis teismas konstatavo pagrindÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kiek tai susiję su paramos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su iÅ¡laikymu, apsauga. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė tokio vieÅ¡ojo intereso, nes Å¡ioje byloje nagrinėjami verslo subjektų teisiniai santykiai, kurie tiesiogiai susiję su verslu (verslo tikslais suteikto kredito ir laidavimo). Teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo buvo pateikęs kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d., birželio 30 d. ir liepos 28 d. nutartimis atsisakė priimti, t. y. kasacinis teismas neįžvelgė pagrindų (bent jau pagal ieÅ¡kovo teiktų kasacinių skundų turinį) peržiÅ«rėti apygardos teismo sprendimo teisėtumo, neįžvelgė ir pagrindų vieÅ¡ojo intereso gynimui Å¡ioje byloje. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo, pabrėžė, kad ieÅ¡kovas apeliuoja į teisės normų taikymo klaidas, kurios padarytos apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK normos nepaneigia teismo procesinės teisės priimti vėliau pateikiamus atsikirtimus ar įrodymus. CPK normos palieka apeliacinės instancijos teismui procesinę teisę pačiam nuspręsti dėl tokių argumentų ir (arba) įrodymų priėmimo, todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip proceso teisės pažeidimas. Teismas ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į apygardos teismo neva aiÅ¡kius teisės pažeidimus pažeidžiant proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, priimant nagrinėti ir teisiÅ¡kai įvertinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus ir (arba) nurodomas naujas aplinkybes, vertino kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Pažymėjo, kad teismas turi pareigÄ iÅ¡nagrinėti ne tik ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , bet ir atsakovo(-ų) atsikirtimus bei pateiktus įrodymus (CPK 265, 270 straipsniai). Teismas atmetė kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į apygardos teismo padarytus, ieÅ¡kovo teigimu, aiÅ¡kius teisės normų pažeidimus dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo neva peržengiant ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , keliant naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, pažeidžiant bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme ir įrodymų vertinimo taisykles.

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo argumentai ir (arba) pateikti įrodymai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai

8. IeÅ¡kovas D. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriuo buvo įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (t. y. ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kad 9 punkto teisiniu pagrindu absoliučiai ribojama atnaujinti procesÄ visais atžvilgiais, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, jeigu byla buvo nagrinėta apeliacinėje instancijoje), neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarkÄ - neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos virÅ¡enybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė – demokratinė respublika; atnaujinti terminÄ (jeigu jis bÅ«tų praleistas) praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 punkto bei 9 punkto pagrindu paduoti, praleistÄ dėl svarbių priežasčių ir nuo pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) D.

S. nepriklausančių aplinkybių; atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktų pagrindais civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021; iÅ¡nagrinėjus bylÄ pakartotinai panaikinti 2022-04-26 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimÄ (visÄ ) civilinėje byloje Nr. e2A-790-852/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje civilinėje byloje: palikti galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021; tenkinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kinio 6 reikalavimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma teismo sprendimu pripažinti laidavimÄ (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA – BK200510-1174/1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D.

S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kita; priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjui (ieÅ¡kovui) D. S. sumokėtÄ Å¾yminį mokestį už praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo; priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtas iÅ¡laidas Å¡ioje byloje dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

8.1. Nutartis nemotyvuota, nepagrįsta, neteisėta bei skubota. Teismas neanalizavo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo E skyriuje nurodytos teisinės situacijos dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kinio 6 reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma teismo sprendimu pripažinti laidavimÄ D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kt., kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka bei dėl jo nepasisakė 2023 m. kovo 17 d. nutartyje.

8.2. Teismas formaliais bei deklaratyviais pagrindais atsisakęs kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto konstitucingumo, be teisinio pagrindo atmetė ir nesvarstė proceso atnaujinimo aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ .

8.3. Teismas be teisinio pagrindo apeliavo ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutartimis, kuriomis buvo atsisakyta priimti D. S. pateiktÄ kasacinį skundÄ Å¡ioje byloje, nes:

1) proceso atnaujinimas ir kasacija yra savarankiški civilinio proceso institutai, vieno jų taikymo negalimumas savaime neeliminuoja kito taikymo galimumo;

2) proceso atnaujinimas savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumÄ civiliniame procese po to, kai Å¡alių ginčas teisme jau iÅ¡nagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali bÅ«ti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės bÅ«dais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai Å¡iais kontrolės bÅ«dais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi;

3) įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutÄ , kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, bÅ«dais dėl to, kad Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko;

4) kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad Å¡is institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės;

5) įstatymų leidėjas, nustatydamas proceso atnaujinimo institutÄ , siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ) – užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas;

6) proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko iÅ¡taisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

8.4. Teismas nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai siaurinamai aiÅ¡kino ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymÄ proceso atnaujinimo praktikoje, nes: 1) teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo formaliÄ ja ir lingvistine prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali bÅ«ti neteisėti ar nepagrįsti; 2) teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius; 3) proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebÅ«tų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai.

8.5. Teismas klaidingai aiÅ¡kino ir interpretavo proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

8.6. Tik tinkamai įvertinus CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto ribojimo atnaujinti procesÄ bylose, kurios buvo peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kitiems Å¡io principo pagrindiniams elementams – teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisėtų lÅ«kesčių bei proporcingumo principams, bÅ«tų galima tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo bylÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje civilinėje byloje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , turi vadovautis tik Konstitucijai neprieÅ¡taraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai, [...] kad neturi bÅ«ti taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

8.7. Asmens teisė į teismÄ užtikrinama 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismÄ suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės ir laisvės, teisėti interesai bei teisėti lÅ«kesčiai turi ir gali bÅ«ti apginti, bet ir tai, kad teismai (teisėjai), nagrinėdami bylas, turi pareigÄ , kilus abejonėms dėl Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimto akto (jo dalies) atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokia pozicija, kai nepaliekama galimybių sprendimÄ ginčyti teisme, nesiderina su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine asmens teisių apsaugos doktrina. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, jog pagal KonstitucijÄ civilinio proceso santykius įstatymu bÅ«tina reguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos teisinės prielaidos teismui iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ byloje. Ir prieÅ¡ingai – negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iÅ¡ Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingÄ sprendimÄ byloje ir Å¡itaip įvykdyti teisingumÄ . Antraip bÅ«tų apriboti ar net paneigti iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumÄ , nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų.

8.8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad res judicata principas nėra absoliutus. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami, kai jų bÅ«tinybę sÄ lygoja esminio ir įtikinamo pobÅ«džio aplinkybės. Pernelyg formalus požiÅ«ris į praÅ¡ymus peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ (pvz., dėl absoliutaus pobÅ«džio terminų suėjimo, saugant teisinio tikrumo principÄ ), esant iÅ¡ties iÅ¡skirtinėms situacijoms, gali pažeisti asmens materialines teises.

8.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. kasacinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai nagrinėdami praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo dėl bylų, kurios buvo peržiÅ«rėtos ir apeliacine tvarka, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu gali atnaujinti procesÄ ir bylose, kurios buvo peržiÅ«rėtos ir apeliacine tvarka.

8.10. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo yra iÅ¡dėstytos pareiÅ¡kėjo D. S. pagrįstos motyvuotos teisinės abejonės dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prieÅ¡taravimo suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybÄ , teisei į teisingÄ teismÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ , asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.11. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka bÅ«tent apeliacinėje instancijoje ir buvo padarytos grubios ir aiÅ¡kios teisės normų taikymo klaidos. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. liepos 28 d. atsisakius priimti pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ , nebuvo iÅ¡taisytos apeliacinės instancijos padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, nebeliko jokių kitų instancinės sistemos kontrolės bÅ«dų apginti pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) D. S. pažeistas teises, iÅ¡skyrus proceso atnaujinimo galimybę. Å ioje byloje yra susidariusios iÅ¡skirtinės aplinkybės - buvo neteisingai nustatytos aplinkybės, vėliau neteisingai taikytos ir teisės normos, kas sudaro pagrindÄ atsirasti protingų abejonių dėl ginčo iÅ¡sprendimo teisingumo.

8.12. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybes iÅ¡nagrinėjo kaip pirmosios instancijos teismas ir jam taikoma ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto analogija. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas suraÅ¡ytas nuslepiant esmines aplinkybes ir įrodymus, bei grubiai pažeidžiant procesÄ ir proceso teisės normas, dėl ko Å¡i civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai.

8.13. Taip pat apeliantas atskirajame skunde kartoja faktines bylos aplinkybes bei prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus.

9. Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog apelianto skundÄ laiko nepagrįstu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo apelianto praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, tinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį.

10. UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime taip pat praÅ¡o D. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

10.1. Tiek ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl CPK normų atitikties Konstitucijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo sprendime teisės taikymo klaidų nenustatė, ieškovo teiktų kasacinių skundų nepriėmė.

10.2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, atsakovė pažymėjo, jog ieškovui buvo žinomos visos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu, kitokių aplinkybių jis pirmos instancijos teismui nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti civilinės bylos šiuo pagrindu.

10.3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesÄ atnaujinti praÅ¡o pats ieÅ¡kovas, kuomet R. K. ir K. K. nesikreipė į teismÄ , kad bÅ«tų atnaujintas procesas. IeÅ¡kovo argumentai dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų pažeistų teisių ir jų teisėtų interesų yra neargumentuoti, o patys neva pažeistomis teisėmis suinteresuoti asmenys Å¡iame civiliniame procese nedalyvauja, todėl Å¡ie argumentai atmestini; ieÅ¡kovas nėra įgaliotas Å¡iuos asmenis atstovauti civiliniame procese.

10.4. Ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai ar pateikti įrodymai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl ieškovo prašymas ir atskirasis skundas turi būti atmestas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmesti pareiÅ¡kėjo (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) pripažinti laidavimÄ (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174 /1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalį. Teismo sprendimu nustatyti, kad pastarasis laidavimas D. S. atžvilgiu pasibaigė kitÄ dienÄ (2006 m. balandžio 25 dienÄ ) po sutuoktinių R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo; 2) pripažinti laidavimÄ (2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA – BK200510-1174 /1, sudaryta tarp AB Sampo bankas su laiduotoju D. S.) D. S. atžvilgiu pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kita; 3) pripažinti reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį, kurį atliko / vykdė dvi Å¡alys: pardavėjas Danske Bank AS ir pirkėjas UAB „Intrum Lietuva“ negaliojančiu (ab initio) (CK 1.78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 5 dalis ir kt.); 4) priteisti ieÅ¡kovui D. S. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pripažino ieÅ¡kovo laidavimÄ pagal ieÅ¡kovo ir AB Sampo banko 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1 pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d., pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į ieÅ¡kovÄ pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

16. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-790-852/2022 atsakovės UAB „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundÄ tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai.

17. IeÅ¡kovas 2022 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-27534-1077/2021 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus tiek dėl proceso atnaujinimo, tiek dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . IeÅ¡kovas dėl Å¡ios nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ .

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Nurodė, jog apygardos teismo sprendimo motyvai (teiginiai) nėra susiję su į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ neįtrauktų ieÅ¡kovo nurodomų asmenų – R. K. ir (arba) K. K. – materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, t. y. su jų teisių ar pareigų nustatymu, pakeitimu ar panaikinimu. Dalyje nurodytų motyvų apygardos teismas (tik) teisiÅ¡kai vertino bÅ«tent Å¡ioje byloje dalyvavusio kreditoriaus (ir (arba) jo teisių perėmėjo) taip pat paties ieÅ¡kovo veiksmus nurodytų fizinių asmenų atžvilgiu.

19. IeÅ¡kovas atskirajame skunde, iÅ¡ esmės pakartodamas praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kino ir interpretavo proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

20. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

21. Vertinant proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylÄ pažeidžiamas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

22. Šiuo atveju, kaip minėta, pakartodamas prašyme išdėstytas aplinkybes, apeliantas nepagrindė, kokiu būdu ir kokias teises bei pareigas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, galėjo sukurti paminėtiems asmenims (R. K. ir (arba) K. K.).

23. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Å alis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylÄ , neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu, nes tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas iÅ¡skirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).

24. Taigi, apeliantas, kuris byloje buvo ieÅ¡kovas (t. y. dalyvaujantis byloje asmuo), neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, skundžiama nutarties dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra teisėta, jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

25. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

26. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ; 2) pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; 3) pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). [...] Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali bÅ«ti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovas neįvardino konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurios tapo jam žinomos tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kuriais apeliuojama į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ . Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai siaurinamai aiÅ¡kino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymÄ . Pažymi, jog teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo formaliÄ ja ir lingvistine prasme, o atsižvelgiama į proceso atnaujinimo tikslus bei uždavinius.

28. Minėta, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimÄ reglamentuojančios normos turi bÅ«ti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į Å¡io procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali bÅ«ti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007, 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėti (ir nurodyti atskirajame skunde) kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai savaime nereiÅ¡kia, jog neturi bÅ«ti analizuojamos konkrečios byloje susiklosčiusios aplinkybės. Å iuo atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi ir atskirajame skunde neatskleidė, kurias konkrečiai aplinkybes laiko naujai paaiÅ¡kėjusiomis, iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentus, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindÄ Ä¯raÅ¡ydamas kartu su kitais praÅ¡ymo pagrindais. Pabrėžtina, turi bÅ«ti nustatytas žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. IÅ¡ atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, teismo iÅ¡vadomis, tai įvardindamas neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas neatskleidė konkrečių sutarčių nuostatų, kurios teismo sprendime bÅ«tų nurodytos akivaizdžiai neteisingai, ar bÅ«tų padarytos kitos tokio pobÅ«džio klaidos, kurios turėtų įtakÄ ginčo iÅ¡sprendimui.

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažįstamos naujai paaiÅ¡kėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

32. Procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ; Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovas nurodo aiÅ¡kias teisės normų taikymo klaidas, kurios padarytos bÅ«tent apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

35. Apelianto teigimu, tik tinkamai įvertinus CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto ribojimo atnaujinti procesÄ bylose, kurios buvo peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kitiems Å¡io principo pagrindiniams elementams – teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisėtų lÅ«kesčių bei proporcingumo principams, bÅ«tų galima tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo bylÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje civilinėje byloje. Kaip minėta, apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar nuo 2016 m. lapkričio 17 d. galiojantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriuo buvo įtvirtintas ribojimas, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir kitiems principams.

36. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

37. Teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar Å¡alys pateikė praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo šį praÅ¡ymÄ patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ gali bÅ«ti konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

37. Asmens teisė kreiptis į teismÄ , įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ , inter alia tinkamÄ teismo procesÄ , kuris yra bÅ«tina sÄ lyga teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (inter alia 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. sausio 25 d., 2018 m. spalio 11 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobÅ«džio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, bÅ«tina teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (inter alia 2013 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimai).

38. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ , aiÅ¡kinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamÄ jį aktÄ bÅ«tų galima apskųsti bent vienos aukÅ¡tesnės instancijos teismui (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę iÅ¡taisyti galimÄ klaidÄ (1998 m. gruodžio 9 d., 2008 m. sausio 24 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Žemesnės instancijos teismų klaidų iÅ¡taisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos Å¡alių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamÄ bylÄ nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos dalis, kuria nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos gali bÅ«ti atnaujinamas tik jei Å¡i klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismÄ , į tinkamÄ teisinį procesÄ . Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali bÅ«ti apskųsti ir peržiÅ«rėti kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

40. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011 yra nurodęs, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Å i nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens praÅ¡ymÄ negali bÅ«ti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, spręsdama dėl atnaujinto proceso kasacinio teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje, taip pat atkreipė dėmesį, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kaip proceso atnaujinimo teisinis pagrindas, apygardos teismo nutartyje nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nurodytas dėl tos priežasties, kad pagal jį gali bÅ«ti atnaujinamas procesas tik pirmosios instancijos teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose. Taigi, kasacinis teismas paminėtose bylose neįžvelgė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

41. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, apelianto praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

42. Atskirajame skunde kartojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti 2007 m. kovo 19 d. kasacinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007 (dėl galimybės atnaujinti procesÄ bylose, kurios buvo peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte pagrindu), tačiau apeliantas nenurodo jokių motyvų, kodėl skundžiamoje nutartyje padarytas teismo iÅ¡vadas (argumentus) laiko nepagrįstomis. Kaip minėta, teismas pažymėjo, jog nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo pagrindÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , o nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė tokio vieÅ¡ojo intereso, nes Å¡ioje byloje nagrinėjami verslo subjektų teisiniai santykiai.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

44. Pažymėtina, jog apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nesvarstė proceso atnaujinimo aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nors ir glaustai, pasisakė dėl esminių apelianto nurodomų teismo padarytų teisės taikymo klaidų (dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo neva peržengiant ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , keliant naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, pažeidžiant bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme ir įrodymų vertinimo taisykles).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d., birželio 30 d. ir liepos 28 d. nutartimis atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinius skundus, t. y. neįžvelgė pagrindų peržiÅ«rėti apygardos teismo sprendimo teisėtumo, taip pat neįžvelgė ir prielaidų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Å¡ioje byloje.

46. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl praÅ¡yme nurodytos situacijos, susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl laidavimo D. S. atžvilgiu pripažinimo pasibaigusiu pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį ar kita, kuris nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. PraÅ¡yme (E skyrius) nurodyta, jog ieÅ¡kinio tenkinimas vienu iÅ¡ alternatyvių pagrindų reiÅ¡kė ieÅ¡kinio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės, todėl skųsti 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kinio netenkinimo pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį (dėl netenkinto ieÅ¡kinio 6 reikalavimo) teisiÅ¡kai tuo metu nebuvo tikslinga. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio pagal CK 6.86 straipsnį, 6.87 straipsnio 6 dalį dėl ieÅ¡kinio 4, 20-24 punktuose nurodytų aplinkybių, todėl atnaujinus procesÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus pakartotinai, apeliantas teismo prašė tenkinti Å¡eÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kinio 4, 20-24 punktuose iÅ¡dėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atskirojo skundo D skyriuje (praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo E skyriuje) iÅ¡dėstyti motyvai neatskleidžia, nei kokia aiÅ¡ki teisės taikymo klaida, ieÅ¡kovo teigimu, buvo padaryta, nei kokia aplinkybė, kuri nebuvo žinoma ieÅ¡kovui bylÄ nagrinėjant teisme, paaiÅ¡kėjo.

47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti remiantis atsakovės atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Jadvyga Mardosevič