2022-01-26 Nr. AB-2215-3-61-3-00753-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-135-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00753-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. KM-32 (10.6.E) „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2015 m. balandžio 30 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KM-15-1-02650-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Paraiška). NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. KM-1426 (10.6.1.E) „Dėl paramos skyrimo“ paskyrė pareiškėjai 60 000 Eur paramą. NMA 2018 m. vasario 26–28 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad viešinimo stendas yra prie pareiškėjos namų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad klausimas apie projekto viešinimą ataskaitoje nebuvo užduotas, todėl ir atsakymas į jį nepateiktas. NMA 2018 m. birželio 25–26 d. atliko patikrą vietoje ir parengė ataskaitą. NMA darbuotoja, atlikusi patikrą, ataskaitoje nenurodė, ar pareiškėja atlieka projekto viešinimą aiškinamuoju stendu ir lipduku.

3. Pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. informavo NMA apie 8 grynaveislių Angus veislės telyčių įsigijimą iš R. G. pagal 2018 m. birželio 29 d. sutartį nutraukus 2016 m. gegužės 5 d. gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove, kuri nesilaikė sutartinių įsipareigojimų. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 27 d. įsigijo 6 korpusų prikabinamą apverčiamą plūgą, taip pat 2018 m. lapkričio 6 d. ji NMA pateikė informaciją apie įvykdytus plūgo ir telyčių (8 vnt.) pirkimus. Pirkimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pagal 2018 m. lapkričio 27 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus raštą Nr. S-KM-0279259, pirkimas laikytas atliktu tinkamai.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KM-15-1-02650-MP002. Teikdama šį prašymą, ji nuosavybės teise turėjo iš R. G. įsigytas 8 grynaveisles Angus veislės telyčias, taip pat įsigytą plūgą. Mokėjimo prašymo vertinimas buvo sustabdytas. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. pardavė 7 grynaveisles Angus veislės telyčias N. K., o vietoj jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 ekologinį sertifikatą turinčių grynaveislių Angus veislės telyčių iš K. P.-K..

5. Pareiškėja nurodė, kad NMA, 2018 m. gruodžio 5–17 d. atlikusi patikrą vietoje, nustatė, jog patikros dieną aiškinamasis stendas rastas (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, plūgas viešinamas lipduku. NMA 2019 m. vasario 19–25 d. atliko patikrą vietoje, šios patikros ataskaitos prieduose pateikiami projekto viešinimo įrodymai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos komisijos 2019 m. spalio 29 d. posėdyje priimtas sprendimas registruoti pažeidimą bei pagal anksčiau minėtą mokėjimo prašymą pritaikyti sankcijas už netinkamai viešinamą paramą (0,5 proc. paramos susigrąžinimo sankcija nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 150 Eur), taip pat už tai, kad mokėjimo prašyme deklaruotų telyčių nerasta, o dėl naujai įsigytų telyčių nebuvo vykdytos pirkimo procedūros.

6. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 18.2 papunktyje nustatytu įsipareigojimu neparduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą. Pareiškėja pažymėjo, kad telyčios yra biologinis turtas, todėl minėta Taisyklių nuostata nebuvo pažeista. Pareiškėja pažymėjo, kad mokėjimo prašyme buvo deklaruota ir prašoma paramos lėšomis apmokėti už 8 grynaveisles Angus veislės telyčias. Joms pirkti buvo tinkamai atliktos pirkimo procedūros ir gautas tai patvirtinantis NMA raštas. Už naujai įsigytas telyčias paramos nebuvo prašoma, todėl, pareiškėjos teigimu, nepagristas ir neteisėtas NMA reikalavimas vykdyti pirkimo procedūras naujai įsigytoms telyčioms. Pareiškėja nesutiko su NMA išvada, kad ji nesilaikė paramos viešinimo reikalavimų, kadangi pareiškėja, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įrengė informacinį (viešinimo) stendą bei ant įsigyto plūgo užklijavo gautą paramą viešinantį lipduką. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad NMA atliktų patikrų ataskaitose nėra pateikusi savo pozicijos dėl paramos neviešinimo pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja pažymėjo, kad jai nėra aišku, kuo pasireiškia paramos neviešinimas, kokių paramos viešinimo priemonių ji nenaudoja ar naudoja netinkamai.

7. Atsakovas NMA atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad, atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyti šie pareiškėjos pažeidimai: neviešina paramos; pardavė kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytas telyčias ir nevykdė naujai įsigytų telyčių pirkimo procedūrų. Atsakovas pažymėjo, kad sankcijas NMA taikė ne dėl biologinio turto pardavimo kitam asmeniui, o dėl nevykdytos pirkimo procedūros, kai buvo įsigytos naujos telyčios, nes anksčiau laikyti gyvuliai buvo parduoti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. raštu NMA pateikė vertinti plūgo ir 8 telyčių pirkimų dokumentaciją, t. y. 2018 m. birželio 25 d. R. G. telyčių įsigijimo pasiūlymą, kuriame nurodomos 8 telyčios su konkrečiais registracijos numeriais, gimimo datomis, kaina, 2018 m. birželio 28 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą Nr. 1, kurioje iš trijų apklaustų tiekėjų tik minėtas R. G. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikė pasiūlymą dėl telyčių pardavimo. Atlikus pirkimus, tinkamiausiu tiekėju pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų pripažintas būtent R. G., su laimėtoju 2018 m. birželio 29 d. sudaryta 8 Angus veislės telyčių pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau pareiškėja, 2018 m. lapkričio 20 d. pateikusi antrą mokėjimo prašymą, 7 telyčias pardavė N. K., o vietoje jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 naujų Angus veislės telyčių iš K. P.-K.. Taip pat 2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T.. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja atliko naują pirkimą, tačiau neatliko būtinų procedūrų – neapklausė tiekėjų, negavo iš jų pasiūlymų, nesudarė tiekėjų apklausos pažymos, todėl 10 telyčių ir buliaus įsigijimas iš K. P.-K. ir iš D. T. neįvertintas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėja, pardavusi turėtas 7 telyčias ir įsigijusi visiškai kitus, nors ir tos pačios veislės galvijus, atliko naują pirkimą, o NMA prarado teisę patikrinti pirkimo procedūras. Pirkimo dokumentų pareiškėja NMA nepateikė.

9. Atsakovas nurodė, kad antro mokėjimo prašymo galutinis pateikimo terminas buvo 2018 m. gruodžio 31 d., o pareiškėja jį NMA pateikė 2018 m. lapkričio 14 d., todėl, net ir ketindama įsigyti naujų galvijų, pareiškėja turėjo galimybę pateikti NMA įvertinti pirkimo dokumentus, gauti iš jos patvirtinimą ir tik tada iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikti antrą mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas. Pareiškėja prisiėmė riziką dėl tokių veiksmų teisinio kvalifikavimo. Teikdama antrą mokėjimo prašymą, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, pildydama Paraišką, X skyriaus 30 klausime nurodė, kad viešins paramą ir tam naudos lipduką ir aiškinamąjį stendą, t. y. naudos viešinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 patvirtintose Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėse (toliau – ir Viešinimo taisyklės). Atsakovas pažymėjo, kad atliktų patikrų vietoje metu viešinimo stendo projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo. Patikros vietoje metu nustatyta, kad viešinamasis stendas rastas adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. paramos gavėjos gyvenamosios vietos adresu, nors paraiškoje nurodyta, kad projektas įgyvendinamas Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi 47,5 km atstumu, o nuo (duomenys neskelbtini) – 9,39 km atstumu. Atsakovo teigimu, toks viešinimo stendo pakabinimas beveik 10 km ar beveik 50 km atstumu nuo projekto įgyvendinimo vietos nėra laikomas tinkamu viešinimu. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra pagrįstas, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Pasisakydamas dėl Sprendimu nustatyto Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunkčio pažeidimo, teismas vadovavosi Viešinimo taisyklių 9.4 papunkčiu, nustatė, kad pareiškėja Paraiškos X skyriuje prie 30 klausimo pažymėjo varnelę, kuri reiškia įsipareigojimą viešinti gautą paramą, viešinimo priemonės: lipdukas, aiškinamasis stendas ir kt. viešinimo priemonės, nurodytos Viešinimo taisyklėse. Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. ir (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Teismas nustatė, kad pareiškėja pakabino paramos viešinimo stendą, tačiau jis pakabintas ne projekto įgyvendinimo vietoje, o pareiškėjos gyvenamojoje vietoje.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja NMA patikros metu nustatytos aplinkybės, jog viešinimo stendas pastatytas būtent jos gyvenamosios vietos adresu, neginčijo, tačiau teigė, kad pareigą išviešinti paramą įvykdė ir tai patvirtina patikrų ataskaitų prieduose pateikiami įrodymai. Teismas nurodė, kad iš NMA atliktų pareiškėjos projekto įgyvendinimo patikrų vietoje matyti, jog viešinimo stendo projekto vykdymo vietoje nebuvo. Teismas pažymėjo, kad patikrų metu užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja pareigą viešinti paramą įvykdė ne toje vietoje, kurią tiesiogiai nustato Viešinimo taisyklių 9.4 papunktis, t. y. ne projekto įgyvendinimo, o savo gyvenamojoje vietoje. Teismas darė išvadą, kad tokie pareiškėjos veiksmai neatitinka Viešinimo taisyklėse nustatytos pareigos paramos gavėjai viešinti paramą projekto įgyvendinimo vietoje. Teismas atmetė pareiškėjos nurodomus teiginius, kad patikrų metu nebuvo nurodomas klausimas dėl projekto viešinimo, ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ parašu patvirtino, kad yra susipažinusi, jog NMA gali atlikti patikrą vietoje, patikrinti pateiktus duomenis. Teismas nurodė, kad pareiškėja deklaravo, jog vykdys veiklą ir įgyvendins (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. ir (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., tačiau paramos viešinimas atliktas ne šioje vietoje. Teismas nurodė, kad NMA patikrinimo metu turi teisę tikrinti visų Paraiškoje nurodytų duomenų atitiktį, todėl patikrinimo ataskaitų duomenys pagrįstai naudoti priimant Sprendimą. Teismas konstatavo, kad NMA ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunktį, ir šiuo pagrindu pritaikė 0,5 proc. nuo išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 7 punktu.

14. Pasisakydamas dėl pirkimo procedūrų, teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 18.2, 28.2 papunkčiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 182, 184, 128 punktais ir atmetė pareiškėjos argumentus, kad NMA pirkimo procedūrų pažeidimą pripažino padarytu be pagrindo, o biologiniam turtui perleidimo apribojimai netaikomi. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog pareiškėja turėjo teisę įsigyti gyvulius iš kito asmens, patvirtina tai, jog, pirminėms gyvulių įsigijimo aplinkybėms pasikeitus ((duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė neperdavė sutartų gyvulių laiku), pareiškėja sudarė naują sutartį su R. G. ir tokią aplinkybę NMA laikė tinkama ir nepažeidžiančia vykdomų pirkimo procedūrų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju skirtumas yra tas, kad, įsigydama gyvulius iš R. G., pareiškėja atliko Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse įtvirtintas pirkimo procedūras – pareiškėja surinko tiekėjų pasiūlymus dėl gyvulių įsigijimo, įvykdė tiekėjų apklausą, šiuos pirkimo dokumentus pateikė NMA, o pateikusi antrą mokėjimo prašymą, 2018 m. lapkričio 20 d. 7 telyčias pardavė N. K. ir vietoje jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 naujų Angus veislės telyčių iš K. P.-K., 2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T., tačiau pirkimo procedūrų nevykdė ir įsigijo gyvulius be apklausos procedūrų. NMA informavo pareiškėją apie pareigą pateikti naujai įsigytų ūkinių gyvulių pirkimo dokumentus, tačiau pareiškėja šios pareigos neįvykdė.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) 12, 43, 55 punktais ir darė išvadą, kad, nors pareiškėja ir turėjo teisę perleisti biologinį turtą nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, tačiau tai nereiškia, jog kitų gyvulių pirkimo veiksmus ji turėjo teisę atlikti nesilaikydama pirkimo procedūrų, nevykdydama tiekėjų apklausos. Pareiškėja NMA nepateikė dokumentų, patvirtinančių pirkimo procedūrų įgyvendinimą, todėl teismas darė išvadą, kad NMA Sprendimu pagrįstai pripažino, jog pareiškėja tokiais savo veiksmais netinkamai įgyvendino projektą, nes neatliko privalomų pirkimo procedūrų.

16. Teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, kad už naujai įsigytas telyčias paramos nebuvo prašoma, todėl sankcija neturėtų būti taikoma, vadovavosi Administravimo taisyklių 182 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėja už paramos lėšas įsigijo gyvulius (Angus veislės telyčias), kurių atliekant patikras vietoje pareiškėjos ūkyje nebuvo rasta, be to, įsigytos telyčios buvo parduotos kitam asmeniui, o naujų telyčių pirkimo procedūros atliktos pažeidžiant anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad NMA abejonių kėlė ir kitos aplinkybės, susijusios su iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gauta informacija (2019 m. rugsėjo 10 d. raštu NMA buvo informuota, kad gyvulius, kurie buvo deklaruoti mokėjimo prašyme Nr. 19JU-KM15-1-02650-MP002, pareiškėja pardavė paramos gavėjui N. K., tačiau N. K. už telyčias atsiskaitė tik tada, kai gavo atitinkamus pinigų pervedimus iš pareiškėjos). Teismas darė išvadą, kad NMA Sprendimu pagrįstai pritaikė pareiškėjai paramos sumažinimo sankciją dėl netinkamai įgyvendinto projekto, o skiriamą sankciją apskaičiavo vadovaudamasi Sankcijų taikymo metodikos 21 punktu, t. y. įvertino pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, sunkumą.

17. Pasisakydamas dėl pažeidimo tyrimo termino, teismas nustatė, kad pareiškėjos pažeidimo tyrimas pradėtas 2018 m. kovo 7 d., o galimo pažeidimo padarymo tyrimą NMA baigė ir sprendimą skirti sankciją pareiškėjai suformulavo 2019 m. lapkričio 16 d. protokole Nr. RV9, t. y. praėjus ne 3, o 20 mėnesių. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 234 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4, 7, 8 punktais, nustatė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 18 000 Eur paramą. NMA Marijampolės paramos ir administravimo skyrius 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. KPT-2349 informavo NMA Teisės departamentą, kad 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė tarpinį mokėjimo prašymą, 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu buvo perduotas D. B. projektas atlikti pažeidimo tyrimą. Teismas konstatavo, kad pažeidimo tyrimo pradžia laikytina 2018 m. kovo 7 d.

18. Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštu informavo pareiškėją, jog mokėjimo prašymo Nr. 19JU-KM15-1-02650-MP002 vertinimas sustabdytas, nes NMA atlieka pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjos įgyvendinto projekto. NMA 2018 m. lapkričio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad pirkimo sutarties pakeitimai prieš pasirašant sutarties šalims turi būti suderinti su NMA, o, nesilaikant šio reikalavimo, vadovaujantis Sankcijų skyrimo metodika, gali būti pritaikytos sankcijos. NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2019 m. balandžio 17 d. raštu pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą. Žemės ūkio ministerija 2019 m. birželio 7 d. posėdyje priėmė sprendimą šį klausimą svarstyti kitame posėdyje, vyksiančiame 2019 m. birželio 18 d. Ministerija pastarajame posėdyje nutarė įvertinti galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą buvimo galimybę, svarstyti galimybę prireikus atlikti patikrą. 2019 m. liepos 3 d. posėdyje NMA nurodė, kad paramos gavėja prašo apmokėti už telyčias, apie kurių pirkimą nėra duomenų. Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija programos priemonių probleminiams klausimams spręsti 2019 m. spalio 31 d. posėdyje nutarė už tai, kad pareiškėja nevykdo projekte numatytos veiklos, taikyti 30 000 Eur susigrąžinimo sankciją ir 30 000 Eur neskyrimo sankciją, taikant paramos paraiškos teikimo apribojimą dalyvauti pagal priemonę ištisus metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, taip pat taikyti 0,5 proc. sankciją už tai, kad tinkamai neviešina paramos, grąžinti NMA pervertinti pareiškėjos pažeidimo aplinkybes. NMA Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 16 d. posėdyje nutarė registruoti pažeidimą, susijusį su pareiškėjos vykdomu projektu. Teismas konstatavo, kad pažeidimo tyrimo pabaigos data yra 2019 m. lapkričio 16 d.

19. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad pareiškėjos nurodomi argumentai dėl pažeidimo tyrimo termino neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms dėl Sprendimo teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeidimo tyrimas užtruko dėl atliekamų patikrų, atsakymų į paklausimus, išsiųstus kitoms institucijoms, Žemės ūkio ministerijos posėdžių organizavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pažeidimui tirti buvo atlikti net penki patikrinimai vietoje ir surašytos šių patikrinimų ataskaitos. Įvertinęs pažeidimo sudėtingumą, jo pobūdį, faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad procedūrinių nuostatų pažeidimas nepripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti naują faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 20. Pareiškėja D. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja, nesutikdama su teismo išvadomis dėl viešinimo stendo projekto vietoje nebuvimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1, 3 punktais, 4 straipsnio 2 punktu ir daro išvadą, kad teisės aktai, reguliuojantys visuomeninius santykius žemės ūkio ūkininkavimo srityje, nenumato apribojimų ir neįpareigoja ūkininką gyventi ūkininko ūkio valdose, ūkininko veiklą vykdyti vienoje vietoje, žemės ūkio veiklai naudoti nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties žeme tik vienos savivaldybės, seniūnijos ar kaimo teritorijoje. Pareiškėja vadovaujasi gero administravimo principu, Viešinimo taisyklių 9.4 punktu, nurodo, kad ji pirmąjį mokėjimo prašymą pagal Paramos projektą pateikė 2018 m. lapkričio 14 d., todėl Sprendimo pagrindimas 2018 m. vasario 26 d. – kovo 1 d. NMA patikros vietoje ataskaita Nr. V-VM-0988577 ir 2018 m. birželio 25 d. – liepos 4 d. NMA patikros vietoje ataskaita Nr. V-VM-1019169 prieštarauja Viešinimo taisyklių 9.4 punktui.

22. Pareiškėja nurodo, kad ji dėl NMA atliktų patikrinimų turinio ir jų metu nustatytų pažeidimų, taip pat ir netinkamo paramos viešinimo nuginčijimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių probleminių klausimų nagrinėjimo komisiją (toliau vadinama – ir Komisija), kuri 2019 m. spalio 29 d. posėdyje nusprendė nepritarti NMA sprendimui pareiškėjai taikyti sankciją dėl paramos projekte nevykdomos veiklos ir netinkamai viešinamos paramos bei nusprendė grąžinti NMA pervertinti paramos gavėjos pažeidimo aplinkybes ir prireikus grąžinti nagrinėti iš naujo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po šio sprendimo NMA daugiau į Komisiją nesikreipė, todėl daro išvadą, kad patikrinimuose užfiksuotos aplinkybės buvo paneigtos ir nuginčytos, o NMA, pakartotinai nesikreipdama į Komisiją, tai pripažino. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad NMA po Komisijos sprendimo, atlikdama patikrinimus, klausimo dėl pareiškėjos vykdomos viešinimo veiklos netinkamumo nekėlė, patikrinimų metu padarydavo pozityvias išvadas.

23. Pareiškėja vadovaujasi Administravimo taisyklių 4.30 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 18.2, 27, 28.1, 28.2 punktais, Pirkimo taisyklių 1 punktu ir nurodo, kad NMA 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. KM-1426 (10.6.1.E) pareiškėjai skyrė paramą, be kita ko, 8 vnt. Angus veislės grynaveislių telyčių įsigijimui. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. raštu informavo NMA apie Paramos projekte patvirtintų 8 vnt. Angus veislės grynaveislių telyčių ir plūgo įsigijimą, pateikdama investicinį pirkimą patvirtinančius dokumentus. 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėja NMA pateikė mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo, kad įsigytos investicijos, t. y. nupirkta 8 vnt. telyčių (Angus veislės) ir įsigytas plūgas. NMA 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-KM-0279259 pareiškėjai pateikė patvirtinimą, kad investicinis pirkimas laikytinas atliktu tinkamai. Pareiškėja nurodo, kad, laikydamasi Įgyvendinimo taisyklių 18.2. punkto nuostatos neribojant parduoti ir kitaip perleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto biologinio turto, vykdydama ūkinę komercinę veiklą, per 4 laikymo mėnesius paaiškėjus įsigytų Angus veislės telyčių neproduktyvumui, jas pardavė ir, panaudodama ne investicines lėšas, bet asmenines lėšas, įsigijo 10 telyčių ir vieną veislinį bulių.

24. Pareiškėja nurodo, kad paramos projekto tikslas buvo ir investicijos skirtos įsigyti naują plūgą, 8 grynaveisles telyčias, konsultavimo paslaugas, ką ji sėkmingai įvykdė ir 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovui pateikė patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pažymi, kad už investicines lėšas įsigytas 8 telyčias ji savo ūkyje laikė daugiau nei keturis mėnesius, mokėjimo prašymo pateikimo dieną jos taip pat buvo ūkyje, todėl NMA per 4 mėnesius turėjo realią galimybę atlikti patikrinimą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo pozicija motyvuojant nerastomis 8 telyčiomis yra neteisėta, kadangi nei Administravimo taisyklės, nei Įgyvendinimo taisyklės, nei paramos sutartis neapibrėžia už investicines lėšas įsigyto biologinio turto laikymo termino, jo nesusieja su NMA patikrinimais, bet, priešingai, jam taiko išimtį ir pardavimui netaiko ribojimų. Pareiškėja pažymi, kad jos vėliau (2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d.) sekęs gyvulių įsigijimas nebuvo numatytas Paramos projekto verslo plane ir jis nebuvo vykdomas projekto rėmuose, gyvulių įsigijimas atliktas ne Paramos projekto investicinėmis lėšomis, o pareiškėjos asmeninėmis lėšomis, todėl nebuvo pagrindo dėl to kreiptis į NMA. Pareiškėja pažymi, kad Pirkimo taisyklės reglamentuoja tik prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, dėl kurių prašoma paramos, todėl pareiškėjos asmeninėmis lėšomis įvykdytas įprastinis ūkinės veiklos sandoris negali būti pripažįstamas Paramos projekto investicinėmis lėšomis. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas pažeidė principą, jog iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė, nes nesant pareigos vykdyti pirkimo procedūras, negali būti Pirkimo taisyklių pažeidimo, o nesant teisėto pagrindo negalima pareiškėjai inkriminuoti pažeidimo ir taikyti sankciją. Pareiškėja pažymi, kad teismas priėmė priešingą sprendimą dėl to paties teisinio santykio, kuris jau buvo išnagrinėtas, ir neatsižvelgė į ankstesnį Komisijos įsiteisėjusį 2019 m. spalio 31 d. protokolinį sprendimą Nr. 8D-388(5.50E)), kuriuo buvo atliktas faktinės situacijos ir teisinių santykių vertinimas tarp tų pačių ginčo šalių, pažeidė teisinio tikrumo principą (teisę į teisingą bylos nagrinėjimą).

25. Pareiškėja remiasi 2020 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktu Nr. 2020/08, kuriame konstatuota, kad jai įgyvendinant Paramos projektą, vietoje parduotų Angus veislės 8 vnt. telyčių, naujai įsigyjant Angus veislinį bulių ir Angus veislės 9 telyčias, nebuvo privalu vykdyti Įgyvendinimo taisyklėse ir Pirkimo taisyklėse numatytas pirkimo (tiekėjų apklausos) procedūras. Pareiškėjos teigimu, teismas byloje surinktų įrodymų iš esmės netyrė ir neįvertino.

26. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 25/9-1-5-14864 nurodoma, jog analizės metu negauta duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Pareiškėja pažymi, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas abejonėmis, todėl teismo sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, netyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, vadovavosi tik atsakovo pateiktais samprotavimais ir prielaidomis, netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktos ekspertizės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27. Atsakovas NMA apeliaciniu skundu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais, kad ji neprivalėjo viešinti paramos, atkreipia dėmesį, kad pažeidimas dėl paramos viešinimo fiksuotas tik atlikus 2018 m. gruodžio 5 d. – 17 d. patikrą. Faktinės aplinkybės, nustatytos prieš tai buvusių patikrų vietoje metu, nebuvo taikytos sankcijos pagrindu. Atsakovas pažymi, kad antrąjį mokėjimo prašymą pareiškėja pateikė dar 2018 m. lapkričio 14 d., todėl 2018 m. gruodžio 5 d.–17 d. atliktos patikros vietoje metu viešinimo stendas privalėjo būti įrengtas projekto įgyvendinimo vietoje (Viešinimo taisyklių 9.4 p.), todėl teismas tinkamai kvalifikavo NMA nustatytas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad daugiau nei po metų nuo antrojo mokėjimo prašymo pateikimo ir vėliau atliktų patikrų vietoje metu nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja tinkamai viešina paramą, nedaro 2018 m. gruodžio 5 d.–17 d. atliktos patikros vietoje rezultatų negaliojančiais. Atsakovo teigimu, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d.–17 d. atliktos patikros vietoje rezultatų pareiškėja neginčijo, jie yra galiojantys, todėl NMA, priimdama Sprendimą, turėjo teisę jais vadovautis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. birželio 8–9 d. NMA patikras atliko jau po Sprendimo priėmimo, todėl jų rezultatai negalėjo turėti įtakos Sprendimo priėmimui.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, pateikusi antrąjį mokėjimo prašymą, nepraėjus nei savaitei laiko, pardavė telyčias, todėl neturėjo antrame mokėjimo prašyme deklaruotų galvijų. Atsakovo teigimu, įsigydama kitais identifikaciniais numeriais pažymėtus galvijus, pareiškėja nevykdė naujų pirkimo procedūrų, todėl tokios išlaidos negalėjo būti kompensuotos, nepaisant to, kad kitas, naujai įsigytas telyčias, pareiškėja turėjo. Atsakovas pažymi, kad NMA apie šiuos pareiškėjos veiksmus nebuvo informuota. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu ir pažymi, kad pareiškėja, pateikusi antrąjį mokėjimo prašymą, turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos, o nustačiusi pažeidimus, NMA pagrįstai taikė sankcijas dėl neįvykdytų pirkimų procedūrų. Atsakovas pažymi, kad mokėjimo prašymai yra teikiami patirtų išlaidų kompensavimui, pateikiant jas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja, antrame mokėjimo prašyme deklaruodama galvijų įsigijimo išlaidas, o vėliau galvijus pardavusi, jokių išlaidų nepatyrė, kadangi už telyčių pardavimą gavo sutartą atlygį iš pirkėjo N. K.. Atsakovas daro išvadą, kad antrame mokėjimo prašyme deklaruotos 16 000 Eur išlaidos paramos administravimo prasme tapo nebeaktualios. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas nėra grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai yra skirtos finansinės sankcijos už tai, kad pareiškėjos veikla viešinant gautą paramą ir parduodant kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytas telyčias, neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunkčio ir Viešinimo taisyklių 9.4 papunkčio bei Įgyvendinimo taisyklių 18.2 ir 28.2 papunkčių reikalavimų.

31. Pareiškėja nesutikimą su šiuo Sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė minėtų teisės aktų nuostatas, be to, neteisingai vertino bei nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios kvalifikuoja minėtas teisės normas.

32. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunktį pareiškėja įsipareigojo „viešinti paramą, vadovaudamasis Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 „Dėl Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Viešinimo taisyklės).

33. Atitinkamai pagal Viešinimo taisyklių 9.4 papunktį, pareiškėjai, kaip paramos gavėjui, buvo nustatyta pareiga, pradėjus „vykdyti projekte numatytus darbus, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo datos, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje pastato viduje arba lauke turi iškabinti bent vieną ne mažesnį kaip A3 formato plakatą arba įrengti stendą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir nurodoma, kad parama gauta iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; aiškinamasis stendas projekto įgyvendinimo vietoje turi kabėti ar stovėti ne trumpiau nei 5 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo.“

34. Iš šių teisės normų matyti, kad pareiškėja buvo įsipareigojusi laikotarpyje, ne vėliau kaip nuo pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo datos ir ne trumpiau nei 5 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje, pastato viduje arba lauke turėjo iškabinti bent vieną ne mažesnį kaip A3 formato plakatą arba įrengti stendą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir kt..

35. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra ta minėtos teisės normos nuostata, kuri yra susijusi su projekto viešinimo vieta.

36. Pagal Administravimo taisyklių 4.13. punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 32 punkto nuostatas, paramos paraiška yra nustatytos formos dokumentas, kuris yra nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 1 priede ir kurį turi užpildyti bei pateikti Mokėjimo agentūrai pareiškėjas, siekiantis gauti paramą. Kadangi šiame dokumente asmuo, siekiantis gauti paramą, turi pateikti informaciją ir apie projekto vykdymo vietą, tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl faktinės aplinkybės, kokia buvo nustatyta pareiškėjos projekto vykdymo vieta, įrodomąją reikšmę turi duomenys, kurie buvo nurodyti pareiškėjos 2015 m. balandžio 30 d. pateiktoje paraiškoje. Iš šios paraiškos matyti, kad joje pareiškėja nurodė projekto vykdymo vietą: (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. ir (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (t. 1, b. l. 22).

37. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad projektą pareiškėja viešino ne minėtose vietose, bet savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajone, kuri nuo projekto vykdymo vietų nutolusi atitinkamai 47 km ir 9 km atstumais.

38. Tai, kad projektas buvo viešinamas tokiu būdu nuo pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo datos iki Sprendimo priėmimo, ginčo tarp šalių nėra. Pareiškėja šią aplinkybę pripažįsta taip pat, tačiau kitaip interpretuoja projekto vykdymo vietą, kurią sutapatina su savo gyvenamąja vieta.

39. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėja projektą viešino, pažeisdama minėtų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad projekto vykdymo vieta turi būti nustatoma, remiantis Ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi, nes Įgyvendinimo, Administravimo ir Viešinimo taisyklės yra specialūs teisės aktai, lyginant su Ūkininko ūkio įstatymu, ir yra skirti reglamentuoti būtent paramos gavimo iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų klausimus.

40. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.2 ir 28.2 punktus paramos gavėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto (išskyrus biologinį turtą) nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Tačiau, tinkamomis finansuoti pripažįstamos tos verslo plane nurodytos išlaidos, kurias asmuo patiria (t. y. apmokėjo) įgyvendindamas projektą. Nefinansuojamos išlaidos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų sąraše pagal Įgyvendinimo taisyklių 30 punktą, arba jeigu jos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, nustatytų Administravimo taisyklėse.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. įsigijo 8 telyčias, už jas sumokėdama 16 000 Eur. 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 18 000,00 Eur paramos sumą už įsigytas telyčias ir plūgą. Tačiau 2018 m. lapkričio 20 d. pardavė N. K. 7 telyčias, o 2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T. ir 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 9 telyčias iš K. P.-K.. Nustatyta ir tai, kad pastarieji, 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d., galvijų pirkimai atlikti pažeidus Administravimo taisyklių 128 punkto reikalavimus dėl pirkimo procedūrų, nes neapklausti tiekėjai, nepateikta tiekėjų apklausos pažyma.

42. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja faktiškai prašo jai kompensuoti išlaidas, kurias ji patyrė 2018 m. lapkričio 24 d., įsigydama 8 telyčias iš K. P.-K., nors 2018 m. lapkričio 14 d. mokėjimo prašymą pateikė, kompensuoti išlaidas, kurias ji patyrė 2018 m. birželio 29 d., įsigydama 8 telyčias iš R. G., nes šiuos galvijus, negavusi paramos lėšų perleido kitiems asmenims.

43. Minėta, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.2 punktą yra draudžiama parduoti ir kitaip perleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą turtą (išskyrus biologinį turtą), tai reiškia, kad išimtis, leidžianti parduoti ar kitaip perleisti biologinį turtą yra taikoma tiems biologinio turto objektams, kurie buvo įsigyti už paramos lėšas. Tai savo ruožtu lemia, kad konkretus, individualiais požymiais apibūdintas, biologinis turtas, tampa teikiamos paramos teisinių santykių dalyku, kai už jo įsigijimą yra gaunamos atitinkamos paramos lėšos. Ir priešingai, kol už tokį turtą nėra gautos lėšos, jis nėra teikiamos paramos teisinių santykių dalyku, todėl asmuo savo nuožiūra, be jokių apribojimų, gali disponuoti šiuo turtu. Tačiau norėdamas gauti paramą turi individualiais požymiais apibūdinti konkretų biologinį turtą ir tik gavęs už jį paramą, asmuo įgyja teisę šį turtą perleisti, Įgyvendinimo taisyklių 18.2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis. Priešingu atveju, būtų paneigiama atsakovo teisė kontroliuoti pirkimų ir skiriamų jiems kompensuoti lėšų tinkamą panaudojimą.

44. Visa tai lemia, kad pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. įsigijusi 8 telyčias už 16 000 Eur ir dalį jų (7) 2018 m. lapkričio 20 d. pardavusi N. K., kol nebuvo atlikti šio įsigijimo patikros veiksmai bei neišmokėta parama, neįgijo teisės į paramą už šį 8 telyčių pirkimą. Šiuo atveju, ji tokią teisę galėtų įgyvendinti tik už 8 telyčių įsigijimą, kurį įvykdė 2018 m. lapkričio 24 d. iš K. P.-K., tačiau šio pirkimo sąlygos neatitiko Administravimo taisyklių 128 punkto reikalavimų, keliamų pirkimo procedūroms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos 8 telyčių įsigijimai, įvykdyti 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d., negali būti tapatinami, kaip identiški, nes galimai nebeatitiko pirkimo sąlygų (rinkos kainos prasme ir pan.), buvusių 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d..

45. Dėl šių priežasčių atsakovo atsisakymas kompensuoti pareiškėjos išlaidas, kurias ji patyrė 2018 m. lapkričio 24 d., įsigydama 8 telyčias, yra atitinkantis aptartų teisės aktų reikalavimus, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi. Šios išvados pagrįstumo ir teisingumo nepaneigia ir pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl 2020 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akto Nr. 2020/08 išvadų, kuriomis konstatuota, jog pareiškėjos 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d. atlikti 8 telyčių pirkimai atitiko Įgyvendinimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimus. Nes ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas visumoje su kitais įrodymais (ABTĮ 56 str.), be to, šis įrodymas yra reikšmingas tik tais atvejais, kai kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių (ABTĮ 61 str.), tačiau teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais prerogatyva yra suteikiama teismui. Kadangi šiuo atveju ekspertizės akte buvo pateiktos išvados iš esmės dėl byloje aptariamų teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris neatitinka teismo atlikto vertinimo, todėl remtis šiuo ekspertizės aktu nėra pagrindo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, kiek tai susiję su pareiškėjos 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d. atliktais veiksmais, įsigyjant minėtas telyčias, nėra. Ginčas yra tik dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo bei kiek pareiškėjos atlikti veiksmai (faktinės aplinkybės) atitinka ar neatitinka šių teisės normų sudėtį.

46. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius