293fc5cd-e7d6-46ef-8180-cf8090a41cdd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6409-793/2019 Proceso Nr. 2-06-3-03680-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui H. A. dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 1 329,03 Eur žalos atlyginimÄ dėl patirtų nuostolių iÅ¡mokėjus nukentėjusiajam pareigÅ«nui J. K. kompensacijÄ už sveikatos sutrikdymÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovÄ per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

3. Atlikus formalų įrodymų vertinimÄ nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-936-718/2018 atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veika, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato iÅ¡vadoje „D. J. traumos“ Nr. 30-IS3-38 pažymėta, kad 2018 m. liepos 17 d. nukentėjusiojo J. K. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no tarnyboje atliktų pareigų ir jo sužalojimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažymoje nustatyta, kad padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. liepos 17 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl sužalojimo, patirto tarnybos metu, ieÅ¡kovas pareigÅ«nui J. K. iÅ¡mokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 329,03 Eur dydžio kompensacijÄ .

4. Policijos pareigÅ«nų teisinės padėties ypatumus sÄ lygoja jų profesinės veiklos pobÅ«dis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigÅ«nams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo 2009-04-02 Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡mokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 5.1 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai padaryti nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sÄ nariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės, iÅ¡mokama 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punktas numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.

5. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tini keturios sÄ lygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai).

6. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ , Å¡iam pareigÅ«nui ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 1 329,03 Eur (1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio) kompensacijÄ už sužalojimÄ , patirtÄ einant tarnybines pareigas. Pagal asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktÄ , įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, atsakovas nėra pateikęs prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovo 1 329,03 Eur žalos atlyginimÄ dėl turėtų nuostolių iÅ¡mokėjus kompensacijÄ .

7. IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 329,03 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis Eur 03 ct) žalos atlyginimo ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008577. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. A. 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetÄ (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Petras Mineikis